Auksas
·
Auksas (lotynų kalbos žodis aurum reiškia “aušra”) – metalas, su kuriuo žmogus galėjo susipažinti anksčiau negu su kitais metalais, nes jis gamto-
je randamas laisvas, t.y. ne junginių, bet grynuolių pavidalo.
Pirmykštis žmogus smulkius aukso grūdelius rinko iš smėlio upių sąnašose. Kadangi ten pat buvo ir aukso dulkelių, teko sugalvoti, kokiu būdu auksą atskirti nuo smėlio. Vienas jų – vandens nešamų aukso dulkių gaudymas avikailių vilnomis, prie kurių jos gerai prilimpa. Tokiu būdu Kalifornijoje auksas buvo gaudomas iki XIX a. vidurio. Pasak senovės mitų, pirmieji aukso ieškotojai buvę graikų argonautai, plaukę iš Tesalijos į Kolchidę atimti iš šalies karaliaus Ajeto aukso vilnų.
Senovėje auksas buvo išgaunamas iš auksingo smėlio. Auksas yra daug sunkesnis už vandenį ir smėlį, todėl auksingą smėlį maišant su van-
deniu auksas nusėda į dugną. Apie tai liudija Egipto dailininkų piešiniai ant piramidžių sienų (faraonų kapuose).
Daug aukso yra Rusijoje – Lenos ir Jenisiejaus upių baseinuose, Tolimuosiuose Rytuose, Kanadoje – prie Jukono ir Klondaiko upių, JAV – Kalifornijoje ir Aliaskoje, Australijoje, Filipinuose. Pats didžiausias aukso telkinys yra Pietų Afrikos Respublikoje.
Didesnės kaip 5 g aukso sankaupos sąnašynuose vadinamos grynuoliais. Didžiausi grynuoliai rasti Australijoje : 1872 m. “Holtermano plokštė” – jo skalūno gabalo masė 285,7 kg, o gryno aukso – 99,8 kg; 1869 m. “Pageidaujamas nepažįstamasis” – jo bendra masė 70,92 kg, gryno aukso – 69,92 kg. Urale 1842 m. rastas grynuolis “Didysis trikampis” svėrė 36,2 kg.
Visais laikais auksas keliaudavo iš vienų valstybių į kitas. Auksas, kaip vertės matas, atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turto kaupimo priemonės, pasaulinių pinigų funkcijas. Auksas ir dabar atlieka visuotinio ekvivalento vaidmenį pinigų sistemoje, tebėra jos bazė. Valstybių aukso atsargos saugojamos centriniuose bankuose.
Žemės plutoje yra >100 milijardų tonų šio gražaus, tauraus metalo. Jūros vandenyje yra tik apie 10 mg/m³, todėl jį išgauti iš vandens ekonomiškai neapsimoka.
Aukso savybės
☻
Auksas – minkštas, kalus metalas. Iš jo galima išploti labai plonus lapelius, vadinamus aukso folija. Pavyzdžiui, iš 1 g aukso galima išploti 0,53m² folijos lapą, ištempti plonytę, ilgesnę negu 3 km vielą.
Auksas gerai praleidžia elektrą ir srovę.
Ore nekinta, nes jo neveikia aplinkos medžiagos. Panagrinėsime tik keletą aukso ir jo junginių savybių.
Kaitinamas auksas reaguoja su halogenais:
200ºC
3Cl + 2Au → 2AuCl
raudonas
AuBr – tamsiai rudas.
Aukso oksidacijos laipsnis junginiuose +1 ir +3, būdingiausias +3.
Auksą tirpina karališkasis vanduo (HNO : HCl = 1:3) ir šviežiai chloro prisotintas druskos rūgšties tirpalas:
Au + HNO + 4HCl → H[AuCl ] + NO↑ + 2H O
Au + 3Cl + HCl → H[AuCl ]
Aukso junginiai daugiausiai gaunami iš AuCl , kuris kaitinamas virsta monochloridu AuCl. Veikiant Au druskas šarmais gaunami hidroksidai AuOH ir Au(OH) , O jous kaitinant – oksidai:
t
2AuOH → Au O + H O 2Au(OH) → Au O +3H O
pilkai violetinis tamsiai rudas juodai rudas
Au O ir Au (OH) – amfoteriniai junginiai, kuriu vyraujančios savybės yra rūgštinės:
Au(OH) + NaOH → Na[Au (OH) ]
Au (OH) + 4HNO → H[Au(NO ) ] + 3H O
AUKSO IR JO LYDINIŲ NAUDOJIMAS
Auksas nuo seniausių laikų branginamas ir vertinamas daugiau negu kuris kitas metalas. Jis pramintas net metalų karaliumi. Iš archeologinių radinių nustatyta, kad jau senovėje buvo paplitę auksiniai papuošalai, puotų indai. Iš aukso būdavo liejamos dievų statulos šventykloms, kaldinamos monetos su karalių ir kunigaikščių atvaizdais.
Jau keletą tūkstantmečių žinomas litavimas. Įdomu tai, kad senovėje lituodavo auksu, tiksliau – aukso ir sidabro lydiniu.