Aukso standartas bretton wood sutartis
5 (100%) 1 vote

Aukso standartas bretton wood sutartis

TURINYS

ĮVADAS 3

1. AUKSO STANDARTAS 4

1.1. Mokėjimų balansas 5

1.2. Vekseliai 6

1.3. Auksas ir kainų lygis 7

1.4. Aukso standarto egzistavimo pagrindai 8

2. AUKSO DEVIZŲ STANDARTAS 9

3. BRETTON – WOODS SUTARTIS 11

3.1. Bretton –Woods sistemos tikslai 13

3.2. Tarptautinis valiutos fondas 14

3.3. Bretton –Woods sistemos raida 15

4. ARGUMENTAI UŽ IR PRIEŠ VALIUTĄ, PADENGTĄ AUKSU 18

IŠVADOS 19

LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Daugeliui šalių pasiekus gana aukštą gamybinių jėgų išsivystymo lygį, reikšmingų mokslo technikos laimėjimų, tolesnė pažanga priklausė nuo tarpusavio sąveikos, darnaus ir glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo bei pasaulinės reikšmės procesų.

Tarpvalstybinių ekonominių santykių raida tam tikrame istorijos etape pareikalavo vieningos pasaulinės monetarinės sistemos sukūrimo. Gerai veikianti monetarinė sistemo yra tarptautinės ekonomikos kertinis akmuo. Ji palengvina pasaulinės prekybos plėtrą, užtikrina skolinamojo kapitalo ir investicijų judėjimą tarp pasaulio valstybių, leidžia šalims apsirūpinti užsienio valiuta ir jos rezervais, sudaro sąlygas veismingai piniginių santykių kontrolei bei reguliavimui steigiant tarptautines finansines įstaigas ir organizacijas. R.Gilpin pažymi, kad “darnios” monetarinės sistemos sukūrimas yra pasaulinės ekonomikos klestėjimo prielaida, o jos žlugimas buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs didžiąją depresiją, kaip tai atsitiko 4 –ajame dešimtmetyje [3, P.-164]

Šiamia darbe apžvelgiau tarptautinės monetarinės sistemos istorijos etapus – britų hegemonijos erą, devizų standarto sistemą ir Bretton-Woods sistemą.

Pirmoje dalyje apibūdinau aukso standarto sistemą, jos funkcionavimą, trūkumus ir privalumus. Klasikiniam aukso standartui būdinga :fiksuotos valiutos kursas, vekselių atsiradimas, kainų ir valiutų stabilumas. Aptariau D.Britanijos vykdomą ekonominę politiką.

Antra dalis skirta tarpukario laikotarpiui – devizų standartui ir jo suirimo priežastis.

Po antrojo pasulinio karo iškilo JAV ekonominė galia, turėjusi įtakos tarptautinės monetarinės sistemos susikūrimui. 1944m. buvo sudaryta Bretton-Woods sutartis, kuria numatyta dolerio ir aukso pripažinimas tarptautiniais pinigais. Dvigubas valiutos susiejimas –kiekvienos nacionalinės valiutos su doleriu ir auksu. Taigi, trečia dalis skirta Bretton-Woods sistemos raidai, jos žlugimo priežastims.

Rašydama šį darbą rėmiausi užsienio ir lietuvių autorių darbais.

1. AUKSO STANDARTAS

1717m. Anglijos iždininku buvęs seras Izaokas Niutonas, tai datai buvo nustatęs aukso kainą, lygią 3svarams 17 šilingų 10.5 pensų už unciją. Nuo tų laikų iki I – ojo Pasaulinio karo Anglija gynė aukso standartą.

Aukso standartas, kai šalies valiuta įstatymu prilyginama tam tikram aukso kiekiui. XIXa. dažnai vadinamas aukso standarto era, nors šis apibūdinimas labiau dera 1875-1914 metų laikotarpiui. Tuo laikotarpiu atskirų šalių piniginis vienetas buvo prilygintas tam tikram aukso kiekiui, t.y. šalies valiuta turėjo nustatytą aukso paritetą, o valiutų kursai – pastovūs.

Pagrindinių šalių valiutų paritetai pagal aukso standartą pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė

Valstybė 1 Vienetas Aukso svoris2 Praba3 Paritetas JAV doleriais

JAV (1879m.) 1 doleris 1.672 0,900 —

D. Britanija (1816m.) 1sv. sterlingų 7,988 0,917 4,865

Prancūzija (1878m.) 1 frankas 0,322 0,900 0,193

Vokietija (1871m.) 1 markė 0,398 0,900 0,238

Italija (1878m.) 1 lira 0,322 0,900 0,193

Nyderlandai (1875m.) 1 guldenas 0,672 0,900 0,402

Rusija (1897m.) 1 rublis 0,774 0,900 0,463

1. Datos skliausteluose parodo aukso standarto įvedimo metus.

2. Grynojo aukso svorio kiekis, kurį atstovauja nacionalinis piniginis vienetas.

3. Grynojo aukso dalis auksinėje monetoje

Per pirmąjį Pasaulinį karą Anglija pardavė daugiausia savo aukso atsargų, ir nebegalėjo palaikyti aukso standarto.

Egzistuojant aukso standartui galiojo tokio trys taisyklės[4, p-14]:

• Jokių apribojimų į šalį įveržti ar iš šalies išvežti auksą, nes antraip būtų sužlugdyta tarptautinių atsiskaitymų pusiausvyra;

• Legalūs piniginiai ženklai pareikalavus laisvai keičiami į auksą (ar atvirkščiai) centriniame banke.

• Banknotų emisija susieta su valstybės aukso rezervais.

Aukso standarto sistema skatino pasaulinės prekybos augimą. Pasak amerikiečių ekonomisto Banjamin J. Cohen, teoriškai ši monetarinė sistema įgyvendino liberalų “laissez-faire”politiką (nesikišimo), kurios esmė – nuasmeninta, visiškai automatiška ir politiškai simetriška tarptautinė monetarinė tvarka, priklausanti tik nuo vidaus kainos lankstumo ir aukso gavybos ribojimo, siekiant užtikrinti optimalų prisiderinimo procesą. [3, p-164].

Tačiau klasikinė aukso standarto sistema automatiškai nefunkcionavo. Ją organizavo ir jai vadovavo D.Britanija. 90 proc. aukso prekybos vyko per Anglijos financinius centrus. Jos sostinė Londonas, užėmęs pagrindines pozicijas pinigų ir kapitalo rinkose, pasaulinei ekonomikai primetė savas “žaidimo taisykles”. Londono finansų centrai į sunkią padėtį ststydavo tas šalis, kurios klydo tvarkydamos vidaus ūkį ir nesilaikė aukso standarto reikalavimų. Todėl visos šalys savo ekonomiką tvarkė taip, kad būtų laikomasi šių aukso standarto
taisyklių [1, p.-39]:

• Nacionalinis piniginis vienetas atstovauja fiksuotą grynojo aukso svorio kiekį;

• Nacionalinė valiuta laisvai keičiama į auksą šalies viduje ir už jos ribų;

• Auksinės monetos keičiamos į aukso lydinius, o pastarieji į auksinius pinigus ar popierinius banknotus (banko bilietus);

• Privatūs asmenys auksą gali laisvai eksportuoti ir importuoti, taip pat kaupti jį kaip lobį arba atsargas;

• Centrinis bankas griežtai kontroliuoja nacionalinių pinigų emisiją, atsižvelgdamas į šalies monetarinio aukso atsargas ( rezervus).

Pagringinis tarptautinės monetarinės sistemos funkcionavimo bruožas buvo tarptautiniuose atsiskaitymuose sterlingui tenkantis vaidmuo. Plati Londono pinigų rinkos integracija į vietines kapitako ir vartojamųjų prekių rinkas bei kitus monetarinius centrus padarė šią sistemą dar labiau centralizuotą. To rezultatas – D. Britanijos didinama ir mažinama palūkanų norma bei jos poveikis teikiamiems kreditams aukso srautui ir tarptautinėms kainoms šaliai davė pagrindą reguliuoti prekybą. Šitaip vienas vyraujantis centras veiksmingai kontroliavo tarptautinės prekybos balansą [3, p.- 167].

1.1 Mokėjimų balansas

Aukso valiutos sistema buvo taikoma 41-oje tuo metu labiausiai išsivysčiusių valstybių. Jai veikiant, kai aukso būdavo daugiau įvežama į kraštą padidėdavo eksportas. Aukso įvežimas padidindavo krašto pinigų kiekį vidaus rinkoje, ir atvirkščiai. Auksas buvo eksportuoamas iš valstybių, turičių mokėjimo deficitą (t.y.valstybių, kurių prekių, paslaugų ir vartybinių popierių importas prašoko eksportą), ir buvo importuojamas į valstybes, kurios turėjo perteklinį mokėjimų balansą Šalyse, kuriose mokėjimo balansas buvo teigiamas, prekių kainos didėdavo. Ir atvirkščiai. Mokėjimo balanso sutrikimai (teoriškai) buvo ištaisyti. (Hume pinigų srauto mechanizmas – jis įrodė, kad jeigu valstybė pelnė pinigų dėl to, kad eksportas viršijo importą, tai atitinkamai padidėjusios pinigų atsargos gali tapti vidaus, o po to ir eksportuojamų prekių kainų kilimo priežastimi. O tai savo ruožtu gali atgrasyti pirkti šios valstybės prekes. Tuo pačiu metu šios valstybės piliečiai galėtų daugiau importuoti, nes santykinai išaugo jų valiutos vertė, o užsienio prekės kainos kristų dėl to, kad į šalis patektų mažiau pinigų. Rezultate būtų mažiau eksportuojama ir daugiau importuojama. Pakitusių vidaus ir užsienio kainų nulemti tokie prekių bei pinigų srautai netrukus ppasiektų pusiausvytą). Tokiu būdu aukso standartas vaidino balanso vaidmenį.

Tačiau monetarinė sistema nebuvo politiškai simetriška. Mokėjimo balansų pritaikymas išsivysčiusių šalių ūkiams turėjo kitokių pasekmių. D.Britanijos ir kiti turtingi kapitalo eksportuotojai galėjo prisitaikyti prie mokėjimo nepastovumo ir reguliuodami kapitalo srautus, sušvelninti jų kenksmingą poveikį ekonominei veiklai [3, p.-166]. Tuo tarpu kapitalo importuotojai taip gintis negalėjo, jiems tekdavo nukentėti prekybos požiūriu. Jie buvo priklausomi nuo sprendimų, priimamų Londone, Paryžiuje ar Frankfurte.

1.2 Vekseliai

Pervežant auksą susidarydavo gabenimo ir draudimo išlaidų, be to buvo prarandama palūkanos už investuotą auksą. Kad sumažintų tarptautinių atsiskaitymų išlaidas, importuotojai ir eksportuotojai pradėjo prekiauti atsiskaitymo vekseliais.

JAV eksportuotojas į D.Britaniją gaudavo vekselį anglų svarais. Toliau JAV eksportuotojas galėjo šį anglų vekselį parduoti Londone, po to ten nusipirkti aukso ir šį parsisiūsti į JAV. Arba jis galėjo parduoti vekselį Niujorke JAV importuotojui, ir taip būtų išvengta pervežimo išlaidų ir nepatogumų. Eksportuotojas uždirbdavo palūkanų už vekselį, kuris keliaudavo iš londono į Niujorką, o JAV importuotojas gaudavo palūkanų, kai vekselis keliaudavo atgal į Londoną. Kadangi nuvežti į Londoną vekselį pigiau, negu ten transportuoti auksą, JAV importuotojas mokėdavo JAV doleriais didesnę kainą už vekselį, kurio vertė būtų tokia, kokios reikia mokant anglų svarais.

1.3 Auksas ir kainų lygis

Kitas aukso standarto bruožas – galimybė ilgesnį laiką išlaikyti nepakitusį kainų lygį. Kai aukso atsargos pasaulyje didėjo dėl atrastų naujų aukso telkinių arba dėl naujos, pigesnės, efektyvesnės technologijos, tai daugelio šalių centriniai bankai pirko auksą tuo pačiu metu, todėl jų aukso atsargos didėjo vienodai. Pakilus prekių kainų lygiams, aukso gavyba pabrangdavo, mažėjo aukso gavybair prekių lygis toliau kildavo mažiau. Ir atvirkščiai, jei aukso paklausa padidėdavo, prekių kainų lygiai krisdavo. Krintant prekių kainų lygiui, būdavo gaunama daugiau aukso, padidėdavo pinigų kiekis ir prekių kainų smukimas būdavo sustabdomas.todėl per keletą dešimtmečių buvo pasiekiamas stabilus kainų lygis.

1pav. parodytas 1800-1950m. JAV ir D.Britanijos prekių kainų lygis [5, p-544].

1pav.

Remiantis aukso standartu, dviejų šalių kainų lygiai kito nedaug skirdamiesi vienas nuo kito. Aukso standartas buvo patrauklus dėl savireguliacijos savybių bei galimybės ilgą laiką išlaikyti stabilų kainų lygį.

1.4. Aukso standarto egzistavimo pagrindiai

Šios valiutos sėkmingas naudojimas paaiškinamas tokiomis pagrindinėmis prielaidomis[4,p-15]:

• Dominavo valstybių tarpusavio ir jų viduje tarp
piliečių pasitikėjimas aukso standartu, jo paritetiškumu;

• Nuosaiki infliacija;

• Prekyba ir investicijos rėmėsi laisva (be muitų) konkurencine rinka.

Tačiau aukso standartas turėjo ir didelių trūkumų[7, p-452]:

• Keičiantis aukso kiekiui, pinigų kiekis galėjo svyruoti. Jeigu valstybės ekonomika yra gamybos smukimo arba jos augimo lėtėjimo fazėje, tai aukso praradimas aukso standarto sąlygomis, sumažina pinigų masę ir paaštrina situaciją;

Aukso standartas galėjo egzistuoti tik iki tol, kol vienas iš jo dalyvių išeikvodavo savo aukso atsargas. Tokiu atveju iškildavo būtinybė atsisakyti aukso standarto arba devalvuoti valiutą, t.y. sumažinti piniginio vieneto vertę. Vadinasi kadangi šioje sistemoje valiutos rezervus sudaro auksas, tai šalys gali išlaikyti fiksuotus valiutos kursus tik tol, kol turi aukso rezervus. Veikiant aukso standartui, didžiausia problema yra ta, kad jis negarantuoja nuolatinio ir pamatuoto pinigų masės apribojimo. Šis apribojimas dažniau pasireiškia gręsiant nelaimei. Prasidėjus nepasitikėjimo periodui, žmonės labiau pasitiki ne popieriniais pinigais, o auksu. Didžioji pasaulio ekonominė krizė (1929-1933m.) parengė dirvą aukso standarto panaikinimui. Klasikinis standartas buvo pati patikimiausia ir stabiliausi tarptautinė monetarinė sistema. Daugeliui šalių ji buvo absoliučiai naudinga, tačiau Prancūzijai, Vokietijai ir kitoms Europos valstybėms nepatiko ši sistema. Daugiausiai naudos turėjo D.Britanija ir kol ši imperija pirmavo ekonomikoje ir karyboje, ji buvo pajėgi priešintis ekonominio nacionalizmo jėgoms bei išsaugoti tarptautinę monetarinę tvarką.

Pagal “laiser – faire” ideologiją, kuria rėmėsi XIXa. ekonomika, britų ekonominiai interesai vertė pabrėžti pinigų svarbą. D.Britanijos svarbiausi tikslai buvo palaikyti aukso kainą ir mokėjimų balansą, o šalys pasitikėjo jos galia. Tuo metu dar nebuvo susikūrusi gerovės valstybė ir ekonominiai tikslai buvo nedideli, o socialiniai tikslai neakcentuojami. Pasak Keyneso, žemesnieji visuomenės sluoksniai nuolankiai priimdavo jiems tekusią dalią kaip neišvengiamą dalyką (Keynes, 1919). Pirmenybė buvo teikiama ne savarankiškam ūkiui, o tarptautiniam tikslui turėti stabilius pinigus. Aukso standarto laikais išspręstas nesutarimas tarp vietinės autonomijos ir tarptautinio stabilumo, nes viena vyraujanti ir viešpataujanti valstybė buvo suinteresuota stabilia tarptautine sistema, jai vadovavo, primesdama kitoms valstybėms “žaidimo taisykles”.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1808 žodžiai iš 5730 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.