Aukštaičių tarmė
5 (100%) 1 vote

Aukštaičių tarmė

-2-

Pagrindinės rytų aukštaičių vilniškių tarmės ypatybės

Rytų aukštaičių vilniškių patarmės teritorija driekiasi ilgu ruožu Lietuvos rytuose: Turmanto, Ignalinos, Tverečiaus, Adutiškio, Švenčionių, Pabradės, Maišiagalos, Vilniaus, Dieveniškių apylinkėse. Baltarusijoje šios lietuvių patarmės salelės randamos apie Breslaują, Apsą, Lazdūnus. Rytiniai patarmės pakraščiai (ypač apie Vilnių, Nemenčinę, Pabradę) dėl ilgos polonizacijos gerokai sulenkėję. Senieji vietiniai gyventojai, turintys per 80 metų, dar atsimena, jog jų seneliai kalbėję ar bent mokėję lietuviškai. Kaip ir daugelis rytų aukštaičių, vilniškiai vietoj dvigarsių an, am, en, em taria un, um, in, im, o vietoj balsių ą, ę – ilguosius ū, y (nekirčiuoti gali būti kiek trumpinami). Nuo kitų rytų aukštaičių jie skiriasi tuo, kad išlaiko sveiką nekirčiuotą dvibalsį ie. Šiaip tarmė nėra vienalytė – kone kiekvieno kaimo šnekta savita ir turi skirtumų. Šiaurinė vilniškių dalis tam tikromis ypatybėmis artimesnė uteniškiams, pietinė – pietų aukštaičiams.

• Kaip ir daugelis rytų aukštaičių, vilniškiai neišlaiko dvigarsių an, am, en, em, verčia juos un, um, in, im.

• Balsiai ą, ę verčiami ilgaisiais ū, y. Šių formų galūnės balsiai kilę iš senovėje buvusių nosinių Ą, Ę, kurie rytų ir pietų aukštaičių plote susiaurėję virto Ų, Į, o vėliau sutrumpėjo.

• Vilniškiai išlaiko sveiką nekirčiuotą dvibalsį ie. Kaip ir kaimynų uteniškių rytiniame pakraštyje, išlaikomas sveikas nekirčiuoto skiemens uo. Nuo kitų aukštaičių ir bendrinės kalbos niekuo nesiskiria kirčiuoto skiemens uo, ie kokybė (šis bruožas vienija aukštaičių tarmę).

• Vilniškiai dzūkuoja, tik ne visoje teritorijoje vienodai (vilniškis tradicinės klasifikacijos atstovai dar vadina rytų dzūkais; į šį plotą, beje, patenka ir pats rytinis uteniškių pakraštys). Šiaurėje ir vakaruose (Breslauja, Apsas, Dūkštas, Palūšė, Ignalina, Kaltanėnai). Pietryčiuose (Adutiškis, Mielagėnai, Švenčionys, Dieveniškės, Kamojys, Gervėčiai) dzūkuojama kaip ir pietų aukštaičių tarmėje, t.y. vietoj č, dž tariama c, dz, o vietoj tv, dv prieš i, y, ie tariama nors bendratyje balsis i nukritęs. Šioms abiem dzūkavimo taisyklėms galioja išimtis, kai c, dz asimiliuojami dėl greta esančių žvarbiųjų priebalsių š,. Kaip ir pietų aukštaičiai, vilniškiai t, d paprastai neverčia prieš tokius iŠ, i, kurie kilę iš senovinio nosinio ę, naujuose; č, dž išlaikoma garsažodžiuose, daugelyje svetimos kilmės žodžių. Daiktavardžių daugiskaitos kilmininko ir veiksmažodžio būtojo kartinio laiko 1 asmens formos vilniškių tarmės plote tariamos nevienodai.

• Vilniškių plote yra įvairių balsio o variantų – nuo senovinio nesusiaurėjusio a iki uo. Kai kuriose vietose (Adutiškis, Kamojys, Mielagėnai) yra išlikusių žydininkų salų. Čia vietoj o tariamas ilgas a. Balsis ė vilniškių šiaurėje ir pietuose taip pat tariamas nevienodai. Vilniškiai, kaip ir rytinė uteniškių dalis, prieš e tipo balsius taria kietą ne tik priebalsį l, bet ir s, r. Apie Gervėčius, be l, s, r, prieš e tipo balsius tariami kieti š, ž. Galimas dalykas, dėl baltarusių įtakos čia plinta kietas r, š, ž (be to, č, dž) tarimas visose pozicijose. Tas pats pasakytina apie Dieveniškių šnektą, tačiau čia minkštinamas priebalsis s.

-3-

• Netoli Švenčionėlių esančiuose Mielagėnų, Grubų kaimuose „rotininkuojama“- negalūninis kirčiuotas a verčiamas o. Netolimuose Miežienėlių ir Poškonių kaimuose „šlekiuojama“, t.y. painiojami š, ž ir s, z. Kirčio atitraukimas vilniškių tarmei nebūdingas.

• Vilniškių tarmė pasižymi morfologijos senoviškumu. Čia iš senų senovės išlaikyta nemaža kitose tarmėse jau išnykusių formų. Minėtini daugiskaitos vietininkai, kurie baigiasi –su. Greta inesyvo, įprasto esamojo vidaus vietininko, pasakančio vietą (kaip bendrinėje, vilniškių vartojamas ir kitas vietininkas, nurodantis kryptį, (tai einamasis vidaus vietininkas, arba iliatyvas). Gervėčiuose ir ypač Lazdynuose greta abiejų vidaus vietininkų vartojami dar du, vadinamieji pašalio vietininkai: esamasis, arba adesyvas, Dieveniškių apylinkėse vartojamos senoviškesnės daugiskaitos naudininko formos. Penktosios linksniuotės daiktavardžių vardininkas, kai kur ištariamas su vienaskaitos kilmininko ir daugiskaitos vardininko formos beveik visoje tarmėje yra senoviškos – su galūne -es (jos viena nuo kitos skiriasi tik kirčiu). Šiomis formomis (ypač šiaurinėje dalyje) reiškiamas toks liepimas, kuris turi būti vykdomas tuojau, nedelsiant, o formomis su –k- liepimas, kuris gali būti vykdomas vėliau. Vietomis pasitaiko ir kitų senoviškų morfologinių formų.

• Tarmės leksikoje ir sintaksėje esama daug slavizmų.

Pagrindinės rytų aukštaičių uteniškių tarmės ypatybės

Rytų aukštaičių uteniškių tarmė išplitusi nemažame plote: Rokiškio, Obelių, Zarasų, Dusetų, Daugailių, Salako, Utenos, Debeikių, Alantos, Molėtų ir kt. apylinkėse. Pagal tam tikras ypatybes uteniškių tarmei priskirtina ir Vabalninko šnekta, esanti anapus anykštėnų ir kupiškėnų ploto šiaurės vakaruose.

Kaip ir daugelis rytų aukštaičių, jie vietoj dvigarsių an, abm, en, em taria un, um, in, im, o
vietoj balsių ą, ę – ų, į (kirčiuoti ilgi, nekirčiuoti pusilgiai). Skiriamasis uteniškių bruožas – vietoj nekirčiuoto skiemens ė, ie tariamas pusilgis e. Uteniškiams būdinga trejopo balsių ilgumo sistema.

• Kaip ir daugelis rytų aukštaičių, uteniškiai neišlaiko dvigarsių an, am, en, em, verčia juos un, um, in, im. Balsiai ą, ę verčiami ų, į. Vienaskaitos vietininko ir įnagininko galūnėse uteniškiai pasako trumpuosius u, i vietoj bendrinės kalbos a, e. Šių formų galūnės balsiai kilę iš senovėje buvusių nosinių Ą, Ę, kurie rytų ir pietų aukštaičių plote susiaurėję virto Ų, Į, o vėliau sutrumpėjo.

• Vietoj ė ir ie nekirčiuotuose skiemenyse uteniškiai turi pusilgį balsį e. O ir uo vakarinė uteniškių dalis suplakė į pusilgį a. Rytiniuose pakraščiuose nekirčiuoto skiemens uo išlaikomas sveikas. Šiaip nekirčiuoti dvibalsiai ie, uo išlieka nepakitę priešpaskutiniame skiemenyje, kai kirčiuotas galinis skiemuo yra trumpas ir bendrinės kalbos niekuo nesiskiria kirčiuoto skiemens uo, ie kokybė (šis bruožas vienija aukštaičių tarmę). Apskritai uteniškiai, kaip ir dalis kitų rytų aukštaičių, išsiskiria balsio o tarimu, mat jo vietoje yra išlaikytas senovinis balsis a, kurį kadaise tarė visi lietuviai. Pagal šią ypatybę skiriami du arealai: žodininkų ir žalininkų. Žodininkai vietoj bendrinės kalbos o taria balsį a ir kirčiuotoje, ir nekirčiuotoje pozicijoje. Kirčiuotas balsis yra ilgas ir turi o atspalvį, nekirčiuotas – pusilgis rečiau turi o atspalvį. Žalininkai pusilgį garsą a taria vietoj o tik nekirčiuotoje pozicijoje (šiaurinė uteniškių dalis išlaiko a ir kirčiuotoje

-4-

galūnėje). Dėl pastarojo žodžio tarimo jie vadinami žalininkais. Iš esmės dauguma uteniškių, kaip ir anykštėnai, širvintiškiai, dalis vilniškių, yra žalininkai – gali skirtis tik balsių ilgumai. Smarkiai mažėjantis žodininkų arealas dabar besudaro tik vieną kitą salelę žalininkų apsuptyje.

• Kirčiuoto kamieno balsį ė uteniškiai taria daug atviresnį nei bendrinėje kalboje, o vietoj nekirčiuoto, kaip minėta, išlaikytas pusilgis senovinis platus e (šiaurinė tarmės pusė išlaiko e ir kirčiuotoje galūnėje). Šiai tarmei, kaip ir anykštėnams bei kupiškėnams, būdingas trejopas balsių ilgumas.Trumpi išlieka senoviniai trumpieji a, e, i, u, kurie yra nekirčiuoti ir retais atvejais, kirčiuoti, daugiausia galūnėse bei vienskiemeniuose žodžiuose. Ilgi išlieka senoviniai ilgieji kamieno balsiai, kurie yra kirčiuoti arba nekirčiuoti prieš trumpą kirčiuotą galūnę. Rytinėje tarmės dalyje (iki Utenos, Dusetų) sakoma t.y. prieš e, ę, ė, ei priebalsiai l, r, s tariami kietai. Šiaip visame uteniškių plote prieš minėtus balsius tariamas kietas ł. Po l einantis senojo dvigarsio en pirmasis dėmuo anksti susiaurėjo ir priebalsį suminkštino. Priebalsis l prieš e tipo garsus tam tikrais atvejais gali būti minkštas. Intarpiniuose veiksmažodžiuose, garsažodžiuose (Uteniškių ploto pačiuose pietrytiniuose pakraščiuose (Joniškis, Linkmenys, Labanoras, Kirdeikiai) dzūkuojama pagal vieną ypatybę, t.y. vietoj č, dž tariama c, dz. Toli į šiaurės vakarus nuo uteniškių ploto, anapus anykštėnų ir kupiškėnų, yra Vabalninko šnekta, kuri iš esmės yra uteniškių tarmės tęsinys. Čia vietoj nekirčiuotų ir kirčiuotų galūnėje o, ė išlaikyti pusilgiai a., e., balsiai esti trijų ilgumų. Tačiau ši šnekta gavusi ir svarbiausias panevėžiškių tarmės ypatybes: plačiai išplitusi trumpųjų galūnių redukcija, nekirčiuoti kamieno uo, ie išvirtę o, e ir kt.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1447 žodžiai iš 4721 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.