Autoritarizmo įsigaliojimo vre valstybėse
5 (100%) 1 vote

Autoritarizmo įsigaliojimo vre valstybėse

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Politikos mokslų katedra

Vidurio Rytų Europos studijos

KAZIMIERAS CHOMIČENKO

I kurso 034 būrio kariūnas

Autoritarizmo įsigaliojimo VRE valstybėse

tarpukario laikotarpiu priežastys

Rašto darbas

Vilnius 2004

TURINYS

Įvadas. 3

1. Demokratija – netinkamas pavyzdys VRE regionui, bet ir visai Europai. 3

2. SSRS ir Vokietijos įtaka VRE regiono valstybių politiniams rėžimams ir politikai. 4

3. Vidurio Europos valstybių politinio rėžimo padėtis. 5

3.1 Lenkijos atvejis. 5

3.2 Čekoslovakijos atvejis. 5

4. Autoritarizmo ištakos ir atsiradimas Lietuvos tarpukaryje. 6

4.1 Savivaldybių subiurokratinimas. 6

4.2 Prezidento rinkimai. 7

4.3 Opozicinių partijų panaikinimas. 8

4.4 1936 m. seimo rinkimai. 9

4.5 Visuomeninių informacijos priemonių varžymas . 9

Išvados. 10

Literatūros sąrašas 11

Įvadas.

Tarpukario laikotarpis kaip ir visame pasaulyje, taip ir VRE regione buvo labai neaiškus ir neramus. Po I pasaulinio karo, po Tautų sąjungos sukūrimo, atrodė, kad valstybės pasirinks demokratinį kelią ir puoselės demokratines vertybes, bet kaip vėliau pamatysime, tai viskas buvo kitaip. Galiausiai autoriteto ir vado kultas įsigali VRE regione išskyrus Čekoslovakiją, ji vienintelė išlaiko demokratinį rėžimą. Giliau pasvarsčius visgi kyla klausimas, kodėl autoritarinis rėžimas nugalėjo demokratinį ir užėmė pagrindines pozicijas politikos bei istorijos raidoje tarpukaryje.

Šia tema nemažai domėjosi Liudas Truska, gana smulkiai išnagrinėjęs A. Smetonos politinę karjėrą ir tuometinę santvarką Lietuvoje, knygoje ,,Antanas Smetona ir jo laikai“. Kitas autorius domėjęsis autoritarizmu Wladyslaw T. Kulesza, jis savo veikale įvardino kelias pagrindias priežastis, kodėl atsirado tokia valdymo forma kaip autoritarizmas, veikale ,,Mūsų laikų idealogijos“.

Mano temos pagrindinis klausimas, beveik nesiskiria nuo temos pavadinimo, autoritarizmo atsiradimo priežastys VRE regione, nes būten yra svarbu išsiaiškinti, kaip ir kodėl šis politinis rėžimas tarpukaryje ir ,beabejo, vėliasniais laikais, buvo toleruojamas. Kad atsakyti į mano iškeltą teiginį, aš pabandžiau atsakyti į keletą smulkesnių punktų, kurie padės pamatyti bendrą vaizdą. Pirmas – kodėl autoritarizmas apskritai įsivyravo visoje Europoje. Antras – kokią įtaką turėjo SSRS ir Vokietija turėjo VRE regione. Trečias – koks rėžimas įsigalėjo Vidurio Europoje. Ketvirtas – tarpukario Lietuva tobulas autoritarinio valdymo pavyzdys.

Rašydamas darbą naudojau aprašomąjį analitinį modelį, darbo tikslas buvo išanalizuoti autoritarinio valdymo atsiradimą.

1. Demokratija – netinkamas pavyzdys VRE regionui, bet ir visai Europai.

Tarpukario politikoje nuolat pasikartodavo toksai reiškinys, kai liberali demokratija tapdavo diktatūros grobiu. Galingos Vakarų valstybės klydo manydamos, jog jų pergalė duos pradžią erai, kurioje vyraus jų pavyzdžiu sukurtos demokratinės šalys. ,,Iš pradžių atrodo, kad daugiausia galimybių laimėti turi demokratija, bet kai kuriose Europos tautose ji taip siplnai prigyja, kad padėtis gana greitai keičiasi“ . Vieni mano, kad taika turėtų būti stiprinama esamų sutarčių pagrindu. Kiti mano, kad tik jas nutraukus visos šalys galėtų gyventi santaikoje. Prasidėjus I pasauliniam karui Europos žemyne buvo 19 monarchijų ir 3 respublikos, o jam pasibaigus atsirado 14 monarchijų ir 16 respublikų. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad demokratinio rėžimo vystymasis yra tik kalbos ar net svajonė. Daugelio tokių valstybių šalies demokratinę konstituciją pažeisdavo koks nors atsiradęs diktatorius. Sunku būtų paaiškinti tokį reiškinį, tačiau aišku viena, kad Europos didžiosios valstybės pačios nepajėgė apginti santvarkos, kurią norėjo sukurti. Todėl nenuostabu, jog autoritarinių rėžimų vadovai buvo pilnai įsitikinę, kad vakarietiška demokratija netinka šalies valdymo politikai.

2. SSRS ir Vokietijos įtaka VRE regiono valstybių politiniams rėžimams ir politikai.

Ypatingų sunkumų iškilo Vidurio Rytų Europos šalims, nes joms didelę įtaką darė Vokietija ir SSRS, nes VRE regiono valstybės pateko tarp dviejų totalitarinio rėžimo galingų valstybių nasrų. Norėdamos išlaikyti stabilią politinę santvarką Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija ir Baltijos šalys nori nenori turėjo atlaikyti ekonomikos žlugimo padarinius. Pradėjusi iš naujo vystyti ekonominius planus, neišvengiamai susidūrė su gausybe įvairių problemų,tokių kaip pokario pramonės nuosmukiu ir varganos kaimo padėties sunkumais. Kaimo valstiečius vis labiau skaldė žemvaldžių ir valstiečių partijų nesutarimai, naujų vyriausybių biurokratija ir užsienio įmonės, taip pat klasiniai ir etniniai konfliktai. Kaip nebūtų keista, tačiau VRE regione buvo padaryta didelė pažanga švietime ir kovojant su neraštingumu, smulkinant stambius dvarus ir plėtojant miestus .

VRE regiono tarptautinė ketvirto dešimtmečio krizė neišvengiamai atsiliepė vidaus gyvenimui. Komunistų partijos, dažniausiai nelegalios, visur, išskyrus Čekoslovakiją, buvo žmonių mažai remiamos. Tačiau komunistų partijos tūrėjo tam tikros įtakos ir provokavo visuomenę. Tuo tarpu Hitleris naudojosi tam tikra strategija,
kurstė vokiečių tautines mažumas Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Rumunijoje, arba skatino kitus nacionalinius elementus jį mėgdžioti. Todėl diktatūros tvirtėjo, kariniai biudžetai sparčiai augo, didėjo karininkijos įtaka; vis labiau stiprėjo nacionalizmas ir įvairiausi etniniai konfliktai.

3. Vidurio Europos valstybių politinio rėžimo padėtis.

3.1 Lenkijos atvejis.

Pavyzdžiui Lenkijoje Stalino ir Hitlerio įtaka buvo juntama kiekviename žingsnyje. Maršalas Pilsudskis, pasirašęs nepuolimo sutartį su SSRS 1932 m. o su Vokietija – dvejais metais vėliau, stengėsi išlaikyti nešališką poziciją. Tačiau kaimyninių šalių atžvilgiu: ,,Užsibrėžęs suburti bendrą frontą kovoje su Sovietų rusija, Pilsudskis siekė Lietuvos, vakarų Ukrainos ir Baltarusijos teritorijas prijungti prie Lenkijos ir sukurti šių tautų federaciją ant abiejų tautų respublikos pamatų, todėl nuolat reiškė teritorines pretendzijas Lietuvai, o 1920 m. jėga užėmė Vilnių“ Po Pilsudskio mirties 1935 metais vadinamoji ,,pulkininkų vyriausybė“ stengėsi pažaboti išcentrines jėgas, įsteigdama ,,tautos vienybės stovyklą“, tačiau ji greit pamatė, kad pagrindinės opozicinės partijos greitai susivienijo kovai prieš ją. Generolas Sikorskis prisijungė prie Šveicarijon išvykusio Paderewskio ir sudarė prieš vyriausybę nukreiptą Maržo frontą. Prioritetas buvo teikiamas pavėluotai kariniai reformai, o valstybės ekonomikoje – persiginklavimui. Lenkijos užsienio reikalų ministras pulkininkas J. Beckis laikėsi nešališkos politikos, o tai nepatiko Vakarų valstybėms, norėjusioms, kad jis bendradarbiautų su Stalinu. Beckis panorėjo susigražinti Ciešino rajoną, čekų jėga atimtą 1919 m., o 1939 metų pradžioje nusiuntė Lietuvai šiurkštų ultimatumą, reikalaudamas, kad toji atnaujintų diplomatinius santykius. Smurtingi incidentai vykdavo retai, bet smurto grėsmė buvo jaučiama visur. Beto matyti netik šalies viduje Lenkijos aukščiausi vadovai buvo nusiteikią autoritarinio rėžimo nuotaikomis, bet ir vykdė griežtą ir atgrasančią politiką su kaimynais.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1046 žodžiai iš 3025 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.