Baudžiamosios teisės bilietai
5 (100%) 1 vote

Baudžiamosios teisės bilietai

1.Profesinių pareigų vykdymas kaip aplinkybė šalinanti baudžiamąją atsakomybę

Profesinės pareigos vykdymas – kai žalą baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis įstatymo numatytas funkcijas ar pareigas. Tokia veika kaip aplinkybė, pašalinanti veikos priešingumą teisei, siejama su gydytojo bei teisėsaugos institucijų pareigūnų veikla.(turto konfiskavimo vykdymas, nusikaltėlio sulaikymas)…

Teisėtumo reikalavimai: toks pareigos vykdymas turi būti numatytas įstatyme – LRPolicijos įstatymas numato, kad policijos pareigūnai turi “imtis priemonių sulaikyti ir pristatyti į policiją asmenį, padariusį pavojingą veiką”. Pažymėtina, kad ir gydytojas ir policininkas net ir ne tarnybos metu privalo vykdyti savo pareigas, todėl jei po darbo gydytojas suteikdamas pirmąją pagalbą padarys žalą, jo veiksmai bus vertinami kaip profesinės pareigos vykdymas.

Pareiga turi būti vykdoma pagal įstatymo nustatytas sąlygas- jeigu gydytojas nesilaiko įstatyme nustatytų sąlygų, jis gali būti patrauktas atsakomybėn. PVZ.: aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis užtrauks net baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad gydytojo profesinės pareigos vykdymas gali sutapti ir su nukentėjusiojo sutikimu, nes reikalingas paciento sutikimas, pvz. operacijai atlikti, bet jei asmens gyvybei gresia realus pavojus, tai pagalba gali būti suteikta ir be sutikimo.

Netri peržengti įstatyme numatytų ribų – Policijos įstatymas numato, kad “naudodami šaunamąjį ginklą arba specialiąsias priemones, policijos pareigūnai turi stengtis išvengti sunkių pasekmių”. Tai reiškia, kad policininkas, vykdydamas savo pareigas,vengtų žalos padarymo, o jei ji neišvengiama –tai siektų minimalios žalos.

2.Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas

Teismas, skirdamas bausmę turi įvertinti tą aplinkybę, kad kaltininko padarytos veikos pažeidžia kelis BK straipsnius arba vieną straipsnį kelis kartus. Nusikaltimų sutaptis – dviejų ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose ar to paties straipsnio skirtingose dalyse, padarymas, jeigu už vieną iš jų asmuo nebuvo nuteistas.

Jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų asmuo jau buvo nuteistas, tai toks nusikaltimas nesudaro sutapties.

Jei asmuo už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai klausimas dėl bausmės skyrimo sprendžiamas dvejopai: a)jei atleista nuo Baudžiamosios atsakomybės buvo dėl to, kad veika prarado pavojingumą, arba nepilnamečiui buvo pritaikytos auklėjimo priemonės, tai ankstesnis nusikaltimas nesudaro sutapties; b)jei atleista nuo baudžiamosios atsakomybės buvo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir per vienerius metus padarytas naujas nusikaltimas, tai pirmais sprendimas nustoja galioti ir asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Asmuo baudžiamas pagal nusikaltimų sutaptį tada, kai:-jis padaro du ar daugiau nusikaltimų ir kiekvienas iš jų kvalifikuojamas pagal atskirą BK straipsnį arba jo dalį;-nei už vieną nusikaltimą jis anksčiau nebuvo teistas; -nei už vieną iš nusikaltimų nesuėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir asmuo nėra atleistas nuo bausmės malonės ar amnestijos tvarka.

Idealioji sutaptis – atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose arba to paties straipsnio skirtingose dalyse.

Realioji sutaptis – atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.Pvz: asmuo padaro vagystę (178 str;o po to tyčia sunaikina turtą 187 str.)

Pagal BK 63 str.1dalį Nusikaltimų sutapties atveju teismas skiria bausmę už tuos nusikaltimus pagal kiekvieną straipsnį ar jo dalį atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti – sudėjimo principas: sudedamos viso bausmės (papildomos ir pagrindinės). Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai – tik apimti – apėmimo principas: griežtesnė bausmė apima švelnesnę; galutinė bausmė neturi būti griežtesnė už bausmę, kuri gali būti paskirta už vieną iš nusikaltimų.

Esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, taikyti bausmių apėmimo būdą šiais atvejais:

1) kada padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms;

2) kai už vieną nusikaltimą teismas paskyrė 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.;

3) galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo, o jei skiriama kitokia bausmės rūšis, tai negali viršyti tos rūšies bausmės maksimalios ribos. Negalima skirti tokios subendrintos bausmės, kuri nebuvo skirta už atskiras nusikalstamas rūšis.

Taip pat skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą. Tada į bausmės laiką bus įskaitoma, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kai sudedant nepažeidžiamos maksimalios ribos – pilnas sudėjimas; kai viršija – dalinis (jis gali būti taikomas ir
kai nėra peržengtos ribos – nusikaltimai nėra sunkūs; bet ir tokiu atveju bausmė negali būti švelnesnė už griežčiausią vieno iš nusikaltimų bausmę).

Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės:

viena laisvės diena prilyginama vienai arešto parai, arba dviem laisvės apribojimo dienoms;

viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai, šešiom viešųjų darbų valandoms arba dviem laisvės apribojimo dienoms;

viena laisvės apribojimo diena prilyginama trims viešųjų darbų valandoms, vieno MGL dydžio bauda.

vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešiom viešųjų darbų valandoms.

Pagal BK 65 str. teismas subendrindamas bausmes numatytais atvejais švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

3.Personalinis ir universalinis valstybės baudžiam.jurisdikcijos principai

Svariausi baudž. įstatymų galiojimo erdvėje išskiriami du principai: teritorinis ir pilietybės. Teritorinio princ. esmė ta, kad valstybės BĮ taikomas visiems asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas jos teritorijoje. Pilietybės principas (aktyvusis personalinis) leidžia valstybei bausti savo piliečius, taikant savo BĮ. Realinis baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje principas- jį taikant galima nubausti užsieniečius, padariusius užsienyje nusikalstamas veikas Lietuvos interesams. Universalusis principas- leidžia taikyti konkrečios valstybės BĮ, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo atsiduria jos teritorijoje. Universalusis principas – visos valstybės baudžia nusikaltėlius, jeigu jie bet kurioje iš jų yra sulaikyti, neatsižvelgdamos į nusikaltimo padarymo vietą. Tokiam nubaudimui pagrindą sudaro tai, kad valstybės, ratifikavusios tam tikras konvencijas ar tarptautines sutartis, paprastai papildo savo baudžiamuosius įstatymus, numatydamos atitinkamą atsakomybę.

Baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje pilietybės (personalinis) principas įtvirtintas BK 5str. “ Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą”. Asmenys be pilietybės yra skirstomi į turinčius nuolatinę gyvenamąją vietą ir neturinčius. Pilietybės principas tik papildo teritorinį BĮ galiojimo erdvėje principą.

4. Švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės skyrimas

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodo, kad teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į įstatymo str. numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą ribas. Tai – bendroji taisyklė.

Tačiau pagal BK 54 str. 3 dalį, bei 62 str. teismas tam tikrais atvejais gali skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytas minimumas bausmę. Švelnesnės bausmės skyrimas nėra asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Visais atvejais kaltininkas gauna realią bausmę, tačiau ji būna švelnesnė.

Bausmės švelninimo pagrindas paprastai yra bylos aplinkybės, kurios parodo mažesnį veikos bei kaltojo asmens pavojingumą. Bausmės švelninimas gali būti taikomas kvalifikavus veiką pagal bet kurį specialiosios dalies straipsnį. Teismo išvada apie galimybę taikyti bausmės švelninimą yra objektyvių bylos duomenų analizės rezultatas. Svarbiausias įstatymų leidėjo reikalavimas yra tas, kad teismas vykdytų nurodytas BK sąlygas.

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę bausmę, jeigu asmuo pats savanoriškai atvyko, prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Taip pat BK 62 str. 2 daly išdėstyta, kad teismas gali už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti švelnesnę bausmę ir tada kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala jeigu ji buvo padaryta ir yra kitos aplinkybės: BK 62str.2d.cituoti

Teismas esant minėtoms sąlygoms gali:

1) paskirti mažesnę bausmę negu žemesnioji riba;

2) paskirti mažesnę bausmę nei 56 str. 2 daly, kur teigiama, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė;

3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje.

Naujausi pakeitimai taip pat nustato, kad teismas gali paskirti švelnesnę nei įst. Numatyta bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo nusikaltimų ir aktyviai padėjo atkleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą, ir:

1) nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos, arba;

2) kaltininko vaidmuo kaip bendrininko nužudant buvo antraeilis, arba;

3) veika nutrūko rengiantis žudyti ar kėsinantis nužudyti.

Visais atvejais teismas nuosprendyje turi būtinai nurodyti bausmės švelninimo motyvus.

5. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys

LR-idnuvidualios atsakomybės princip.Asmuo pasmerkamas tik savo kaltai padarytą veiką ir tik už ją jam yra skiriama kriminalinė bausmė.Bausmės skyrimas – tai toks procesas, kai teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui pripažintam kaltu nusikaltimo padarymu.

Skiriant bausmę visuomet stengiamasi laikytis teisingumo principo, tačiau jis yra suprantamas labai skirtingai. Teisingumo siekis yra visuotinis, tačiau pagrindinės nuostatos, kurios naudojamos
skiriant bausmę, dažnai yra kiekvienoje valstybėje nevienodos.

Teoriškai galima išskirti dvi pagrindines nuostatas:1) bausmė už visus nusikaltimus beatodairiškai turi priklausyti nuo nusikalstamos veikos. Ji turi būti aiški, įstatymo nustatyta ir tiesiogiai išplaukianti iš aplinkybių, susijusių su konkrečiu nusikaltimu (vienodą nusikalstamą veiką padarę asmenys turi būti baudžiami vienodai);2) kiekvienas nusikaltimas yra unikalus tiek dėl savo veikos, tiek dėl kaltininko asmenybės, todėl bausmė turi atspindėti visus individualius bruožus.

Skiriant bausmes privalu laikytis lygybės principo.

Teismas skirdamas bausmę privalo vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kurie yra išdėstyti BK 54 str. Visų pirma, bausmė skiriama pagal specialiosios normos sankcijos, numatančios atsakomybę už apdarytą nusikaltimą, nustatytas ribas. Todėl pirmiausia teismas privalo pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius juridiškai įvertinti veiką, nurodyti atitinkamą baudžiamąją teisinę normą, kurioje yra numatyti šie požymiai.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: -Specialiosios; -Bendrosios dalies (detalizuoja sankcijos taikymą).

Teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikaltimų darymo, t.y. paskirtoji bausmė turi atitikti bendros nusikaltimų prevencijos funkciją.

Teismui individualizuojant bausmę būtina atsižvelgti:cituoti BK54str.2d.

Teismas turi galimybę paskirti švelnesnę bausmę jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Toks sprendimas turi būti priimtas motyvuotai. Pagal senąjį kodeksą skirdamas bausmę teismas turi vadovautis teisine sąmone – tai pažiūrų į galiojančią teisę ir naujų teisės normų kūrimą visuma (teisinė ideologija, teisinė psichologija). Naujame BK nebėra atsižvelgimo į teisinę sąmonę, nes laikoma, kad ją turi visi teisininkai. Tam, kad bausmė būtų paskirta veiksminga ir efektyvi, ji turi būti kuo labiau individualizuota. O tinkamai individualizuoti bausmę gali tik aukštos kvalifikacijos teisėjai turintys praktinius ir teorinius įgūdžius.

Minėtus bausmės skyrimo pagrindus galima suskirstyti į kelias grupes:

1. Nuostatos nurodančios, kad skiriama bausmė turi atitikti įstatymo reikalavimus. Visų pirma bausmę galima skirti tik asmeniui pripažintam kaltam nusikaltimo padarymu. Teismas prieš skirdamas bausmę turi teisiškai įvertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius ir nurodyti atitinkamą teisės normą, kurioje tie požymiai yra numatyti. Teismas negali peržengti normos sankcijoje nustatytos maksimalios bausmės, tačiau ,jei yra tam reikalingų aplinkybių, gali paskirti švelnesnę nei įstatyme nurodyta bausmę (pagal 54 str. 3dalį). Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi tiek specialiosios dalies straipsnio sankcija bei bendrosios dalies nuostatomis, kuriose pateikiama kriminalinės bausmės sąvoka, paskirtis ir kiti svarbūs dalykai be kurių negalima teisingai paskirti bausmės.

2. Nuostatos skirtos bausmei individualizuoti. Visų pirma tai padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo pavojingumo laipsnis. Pobūdis priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių požymių: kėsinimosi objekto, žalingų pasekmių turinio, nusikaltimo padarymo būdo, kaltės formos, motyvų bei tikslų. Pavojingumo laipsnis priklauso nuo lyginamojo kėsinimosi objektų vertingumo, vienarūšių žalų dydžio, kaltės laipsnio, nusikaltimo padarymo aplinkybių. Individualizuojant bausmę labai svarbu yra atsižvelgti į kaltininko asmenybę. Reikia atsižvelgti į kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo vertybines orientacijas, psichologines savybes, aplinkos, kurioje jis gyvena poveikį ir t.t. teisminėje praktikoje skiriami du kaltininko asmenybės tipai: atsitiktinis ir piktybinis.

O literatūroje siūloma atsižvelgti į penkis tipus:

1) Atsitiktinis tipas – asmenys pirmą kart padarę nesunkų nusikaltimą ir praeityje charakterizuoti teigiamai;

2) Situacinis tipas – asmenys pirma kart padarę sunkų nusikaltimą susiklosčius nepalankiai gyvenimo situacijai, tačiau charakterizuojami teigiamai;

3) Nepastovus tipas – asmenys padarę nusikaltimą pirmą kartą, bet ankstesnis jų elgesys vertinamas kaip amoralus;

4) Piktybinis tipas – asmenys praeityje ne kartą padarę nusikaltimus ir anksčiau teisti;

5) Labai pavojingas tipas – asmenys, priklausantys itin pavojingų recidyvistų kategorijai.

Teismas taip pat didelį dėmesį visuomet skiria atsakomybę sunkinančioms ir lengvinančiom aplinkybėms bei kitiems 54 str, 2dalį išvardintiems veiksniams.

6. Būtinasis reikalingumas kaip aplinkybė šalinanti baudžiamąją atsakomybę

Būtinasis reikalingumas – tokia situacija, kai susiduria du teisės saugomi interesai, kurių vieną galima apsaugoti tik padarant žalą antrajam, jeigu padarytoji žala bus mažesnė už išvengtąją.

BR teisėtumo sąlygos:

1) Turi grėsti žala valstybės, visuomenės interesams ar piliečių teisėms;

2) Pavojus turi būti akivaizdus ir realus. Akivaizdus – pavojus iškilo ir nepasibaigė, tačiau tiesiogiai dar nepasireiškia ir kelia grėsmę interesams. Nei būsimas, nei praėjęs pavojus negali sudaryti BR. Realus pavojus egzistuoja tikrovėje. Jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo suvokti
pavojaus realumo, tai jo veikoje nebus kaltės, bet jei nesuvokė dėl neapdairumo, tai bus traukiamas baudž. atsakomybėn dėl neatsargumo.

3) Jei gresiančio pavojaus neįmanoma kitais būdais, o tik padaryti žalą teisės saugomiems interesams.

4) Iškilęs pavojus pašalinamas padarant žalą trečiajam asmeniui. Tai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.

5) Padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad žala bus didesnė ar lygiavertė, tai nebus traukiamas baudž. atsakomybėn. Tačiau negalima gelbėti gyvybės kitos gyvybės sąskaita.

Jei nėra bent vienos šių sąlygų, tai už padarytą žalą asmuo bus traukiamas baudž. atsakomybėn.

BR palyginimas su būtinąja gintimi (BG):

1) BR keliamos griežtesnės sąlygos, nes šiuo atveju žala padaroma tretiesiems asmenims;

2) Nėra BR ribų peržengimo, o BG yra;

3) BG pavojų sukelia žmogaus veiksmai, o BR – ir stichinės nelaimės;

4) BR atveju padaryta žala negali būti didesnė už išvengtąją, o BG – gali, jei nėra peržengta būt. ginties riba.

BYLOS:

7. Atleidimas nuo bausmės: rūšys, jų klasifikacija

Atleidimas nuo BAUSMĖS – tai asmens, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo visos ar dalies paskirtos bausmės atlikimo. Negalima atleidimo nuo BAUSMĖS tapatinti su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės , nes BA atveju asmuo atleidžiamas nuo visų pasekmių, sudarančių BA turinį.

Lietuvos Respublikos BK numato šias atleidimo nuo bausmės atlikimo rūšis: -Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme(BK 77str.);-Atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.); -Amnestija (BK 78str.);-Malonė (BK 79 str.).

Atleidimo nuo bausmės atlikimo rūšys pagal savo turinį klasifikuojamos į sąlygines ir besąlygines. Besąlyginės yra tos, po kurių pritaikymo laikomasi nuomonės, kad baudžiamieji teisiniai santykiai dėl padarytos veikos baigėsi. Sąlyginės rūšys yra tos, kurias taikydamas įstatymas numato bandomąjį laikotarpį (pvz.: kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). Jei asmuo nesilaiko šių reikalavimų, tai atleidimas pripažįstamas netekusius galios ir asmuo siunčiamas atlikti bausmės dalį, nuo kurios buvo atleistas.

Atleidimas nuo bausmės atlikimo yra reikšmingas baudžiamosios teisės institutas, nes juo realizuojami humanizmo, atsakomybės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme –tai yra sąlyginio atleidimo nuo bausmės atlikimo rūšis, kai nuteistasis teismo sprendimu gali būti atleistas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne(išskyrus bauda). Tačiau tik tuomet jei šis asmuo:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2751 žodžiai iš 9108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.