Baudžiamosios teisės bilietai
5 (100%) 1 vote

Baudžiamosios teisės bilietai

1121314151617181

1.Profesinių pareigų vykdymas kaip aplinkybė šalinanti baudžiamąją atsakomybę

Profesinės pareigos vykdymas – kai žalą baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis įstatymo numatytas funkcijas ar pareigas. Tokia veika kaip aplinkybė, pašalinanti veikos priešingumą teisei, siejama su gydytojo bei teisėsaugos institucijų pareigūnų veikla.(turto konfiskavimo vykdymas, nusikaltėlio sulaikymas)…

Teisėtumo reikalavimai: toks pareigos vykdymas turi būti numatytas įstatyme – LRPolicijos įstatymas numato, kad policijos pareigūnai turi “imtis priemonių sulaikyti ir pristatyti į policiją asmenį, padariusį pavojingą veiką”. Pažymėtina, kad ir gydytojas ir policininkas net ir ne tarnybos metu privalo vykdyti savo pareigas, todėl jei po darbo gydytojas suteikdamas pirmąją pagalbą padarys žalą, jo veiksmai bus vertinami kaip profesinės pareigos vykdymas.

Pareiga turi būti vykdoma pagal įstatymo nustatytas sąlygas- jeigu gydytojas nesilaiko įstatyme nustatytų sąlygų, jis gali būti patrauktas atsakomybėn. PVZ.: aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis užtrauks net baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad gydytojo profesinės pareigos vykdymas gali sutapti ir su nukentėjusiojo sutikimu, nes reikalingas paciento sutikimas, pvz. operacijai atlikti, bet jei asmens gyvybei gresia realus pavojus, tai pagalba gali būti suteikta ir be sutikimo.

Netri peržengti įstatyme numatytų ribų – Policijos įstatymas numato, kad “naudodami šaunamąjį ginklą arba specialiąsias priemones, policijos pareigūnai turi stengtis išvengti sunkių pasekmių”. Tai reiškia, kad policininkas, vykdydamas savo pareigas,vengtų žalos padarymo, o jei ji neišvengiama –tai siektų minimalios žalos.

2.Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas

Teismas, skirdamas bausmę turi įvertinti tą aplinkybę, kad kaltininko padarytos veikos pažeidžia kelis BK straipsnius arba vieną straipsnį kelis kartus. Nusikaltimų sutaptis – dviejų ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose ar to paties straipsnio skirtingose dalyse, padarymas, jeigu už vieną iš jų asmuo nebuvo nuteistas.

Jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų asmuo jau buvo nuteistas, tai toks nusikaltimas nesudaro sutapties.

Jei asmuo už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai klausimas dėl bausmės skyrimo sprendžiamas dvejopai: a)jei atleista nuo Baudžiamosios atsakomybės buvo dėl to, kad veika prarado pavojingumą, arba nepilnamečiui buvo pritaikytos auklėjimo priemonės, tai ankstesnis nusikaltimas nesudaro sutapties; b)jei atleista nuo baudžiamosios atsakomybės buvo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir per vienerius metus padarytas naujas nusikaltimas, tai pirmais sprendimas nustoja galioti ir asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Asmuo baudžiamas pagal nusikaltimų sutaptį tada, kai:-jis padaro du ar daugiau nusikaltimų ir kiekvienas iš jų kvalifikuojamas pagal atskirą BK straipsnį arba jo dalį;-nei už vieną nusikaltimą jis anksčiau nebuvo teistas; -nei už vieną iš nusikaltimų nesuėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir asmuo nėra atleistas nuo bausmės malonės ar amnestijos tvarka.

Idealioji sutaptis – atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose arba to paties straipsnio skirtingose dalyse.

Realioji sutaptis – atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.Pvz: asmuo padaro vagystę (178 str;o po to tyčia sunaikina turtą 187 str.)

Pagal BK 63 str.1dalį Nusikaltimų sutapties atveju teismas skiria bausmę už tuos nusikaltimus pagal kiekvieną straipsnį ar jo dalį atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti – sudėjimo principas: sudedamos viso bausmės (papildomos ir pagrindinės). Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai – tik apimti – apėmimo principas: griežtesnė bausmė apima švelnesnę; galutinė bausmė neturi būti griežtesnė už bausmę, kuri gali būti paskirta už vieną iš nusikaltimų.

Esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, taikyti bausmių apėmimo būdą šiais atvejais:

1) kada padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms;

2) kai už vieną nusikaltimą teismas paskyrė 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.;

3) galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo, o jei skiriama kitokia bausmės rūšis, tai negali viršyti tos rūšies bausmės maksimalios ribos. Negalima skirti tokios subendrintos bausmės, kuri nebuvo skirta už atskiras nusikalstamas rūšis.

Taip pat skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą. Tada į bausmės laiką bus įskaitoma, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kai sudedant nepažeidžiamos maksimalios ribos – pilnas sudėjimas; kai viršija – dalinis (jis gali būti taikomas ir
kai nėra peržengtos ribos – nusikaltimai nėra sunkūs; bet ir tokiu atveju bausmė negali būti švelnesnė už griežčiausią vieno iš nusikaltimų bausmę).

Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės:

viena laisvės diena prilyginama vienai arešto parai, arba dviem laisvės apribojimo dienoms;

viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai, šešiom viešųjų darbų valandoms arba dviem laisvės apribojimo dienoms;

viena laisvės apribojimo diena prilyginama trims viešųjų darbų valandoms, vieno MGL dydžio bauda.

vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešiom viešųjų darbų valandoms.

Pagal BK 65 str. teismas subendrindamas bausmes numatytais atvejais švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

3.Personalinis ir universalinis valstybės baudžiam.jurisdikcijos principai

Svariausi baudž. įstatymų galiojimo erdvėje išskiriami du principai: teritorinis ir pilietybės. Teritorinio princ. esmė ta, kad valstybės BĮ taikomas visiems asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas jos teritorijoje. Pilietybės principas (aktyvusis personalinis) leidžia valstybei bausti savo piliečius, taikant savo BĮ. Realinis baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje principas- jį taikant galima nubausti užsieniečius, padariusius užsienyje nusikalstamas veikas Lietuvos interesams. Universalusis principas- leidžia taikyti konkrečios valstybės BĮ, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo atsiduria jos teritorijoje. Universalusis principas – visos valstybės baudžia nusikaltėlius, jeigu jie bet kurioje iš jų yra sulaikyti, neatsižvelgdamos į nusikaltimo padarymo vietą. Tokiam nubaudimui pagrindą sudaro tai, kad valstybės, ratifikavusios tam tikras konvencijas ar tarptautines sutartis, paprastai papildo savo baudžiamuosius įstatymus, numatydamos atitinkamą atsakomybę.

Baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje pilietybės (personalinis) principas įtvirtintas BK 5str. “ Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą”. Asmenys be pilietybės yra skirstomi į turinčius nuolatinę gyvenamąją vietą ir neturinčius. Pilietybės principas tik papildo teritorinį BĮ galiojimo erdvėje principą.

4. Švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės skyrimas

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodo, kad teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į įstatymo str. numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą ribas. Tai – bendroji taisyklė.

Tačiau pagal BK 54 str. 3 dalį, bei 62 str. teismas tam tikrais atvejais gali skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytas minimumas bausmę. Švelnesnės bausmės skyrimas nėra asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Visais atvejais kaltininkas gauna realią bausmę, tačiau ji būna švelnesnė.

Bausmės švelninimo pagrindas paprastai yra bylos aplinkybės, kurios parodo mažesnį veikos bei kaltojo asmens pavojingumą. Bausmės švelninimas gali būti taikomas kvalifikavus veiką pagal bet kurį specialiosios dalies straipsnį. Teismo išvada apie galimybę taikyti bausmės švelninimą yra objektyvių bylos duomenų analizės rezultatas. Svarbiausias įstatymų leidėjo reikalavimas yra tas, kad teismas vykdytų nurodytas BK sąlygas.

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę bausmę, jeigu asmuo pats savanoriškai atvyko, prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Taip pat BK 62 str. 2 daly išdėstyta, kad teismas gali už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti švelnesnę bausmę ir tada kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala jeigu ji buvo padaryta ir yra kitos aplinkybės: BK 62str.2d.cituoti

Teismas esant minėtoms sąlygoms gali:

1) paskirti mažesnę bausmę negu žemesnioji riba;

2) paskirti mažesnę bausmę nei 56 str. 2 daly, kur teigiama, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė;

3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje.

Naujausi pakeitimai taip pat nustato, kad teismas gali paskirti švelnesnę nei įst. Numatyta bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo nusikaltimų ir aktyviai padėjo atkleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą, ir:

1) nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos, arba;

2) kaltininko vaidmuo kaip bendrininko nužudant buvo antraeilis, arba;

3) veika nutrūko rengiantis žudyti ar kėsinantis nužudyti.

Visais atvejais teismas nuosprendyje turi būtinai nurodyti bausmės švelninimo motyvus.

5. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys

LR-idnuvidualios atsakomybės princip.Asmuo pasmerkamas tik savo kaltai padarytą veiką ir tik už ją jam yra skiriama kriminalinė bausmė.Bausmės skyrimas – tai toks procesas, kai teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui pripažintam kaltu nusikaltimo padarymu.

Skiriant bausmę visuomet stengiamasi laikytis teisingumo principo, tačiau jis yra suprantamas labai skirtingai. Teisingumo siekis yra visuotinis, tačiau pagrindinės nuostatos, kurios naudojamos
skiriant bausmę, dažnai yra kiekvienoje valstybėje nevienodos.

Teoriškai galima išskirti dvi pagrindines nuostatas:1) bausmė už visus nusikaltimus beatodairiškai turi priklausyti nuo nusikalstamos veikos. Ji turi būti aiški, įstatymo nustatyta ir tiesiogiai išplaukianti iš aplinkybių, susijusių su konkrečiu nusikaltimu (vienodą nusikalstamą veiką padarę asmenys turi būti baudžiami vienodai);2) kiekvienas nusikaltimas yra unikalus tiek dėl savo veikos, tiek dėl kaltininko asmenybės, todėl bausmė turi atspindėti visus individualius bruožus.

Skiriant bausmes privalu laikytis lygybės principo.

Teismas skirdamas bausmę privalo vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kurie yra išdėstyti BK 54 str. Visų pirma, bausmė skiriama pagal specialiosios normos sankcijos, numatančios atsakomybę už apdarytą nusikaltimą, nustatytas ribas. Todėl pirmiausia teismas privalo pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius juridiškai įvertinti veiką, nurodyti atitinkamą baudžiamąją teisinę normą, kurioje yra numatyti šie požymiai.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: -Specialiosios; -Bendrosios dalies (detalizuoja sankcijos taikymą).

Teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikaltimų darymo, t.y. paskirtoji bausmė turi atitikti bendros nusikaltimų prevencijos funkciją.

Teismui individualizuojant bausmę būtina atsižvelgti:cituoti BK54str.2d.

Teismas turi galimybę paskirti švelnesnę bausmę jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Toks sprendimas turi būti priimtas motyvuotai. Pagal senąjį kodeksą skirdamas bausmę teismas turi vadovautis teisine sąmone – tai pažiūrų į galiojančią teisę ir naujų teisės normų kūrimą visuma (teisinė ideologija, teisinė psichologija). Naujame BK nebėra atsižvelgimo į teisinę sąmonę, nes laikoma, kad ją turi visi teisininkai. Tam, kad bausmė būtų paskirta veiksminga ir efektyvi, ji turi būti kuo labiau individualizuota. O tinkamai individualizuoti bausmę gali tik aukštos kvalifikacijos teisėjai turintys praktinius ir teorinius įgūdžius.

Minėtus bausmės skyrimo pagrindus galima suskirstyti į kelias grupes:

1. Nuostatos nurodančios, kad skiriama bausmė turi atitikti įstatymo reikalavimus. Visų pirma bausmę galima skirti tik asmeniui pripažintam kaltam nusikaltimo padarymu. Teismas prieš skirdamas bausmę turi teisiškai įvertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius ir nurodyti atitinkamą teisės normą, kurioje tie požymiai yra numatyti. Teismas negali peržengti normos sankcijoje nustatytos maksimalios bausmės, tačiau ,jei yra tam reikalingų aplinkybių, gali paskirti švelnesnę nei įstatyme nurodyta bausmę (pagal 54 str. 3dalį). Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi tiek specialiosios dalies straipsnio sankcija bei bendrosios dalies nuostatomis, kuriose pateikiama kriminalinės bausmės sąvoka, paskirtis ir kiti svarbūs dalykai be kurių negalima teisingai paskirti bausmės.

2. Nuostatos skirtos bausmei individualizuoti. Visų pirma tai padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo pavojingumo laipsnis. Pobūdis priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių požymių: kėsinimosi objekto, žalingų pasekmių turinio, nusikaltimo padarymo būdo, kaltės formos, motyvų bei tikslų. Pavojingumo laipsnis priklauso nuo lyginamojo kėsinimosi objektų vertingumo, vienarūšių žalų dydžio, kaltės laipsnio, nusikaltimo padarymo aplinkybių. Individualizuojant bausmę labai svarbu yra atsižvelgti į kaltininko asmenybę. Reikia atsižvelgti į kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo vertybines orientacijas, psichologines savybes, aplinkos, kurioje jis gyvena poveikį ir t.t. teisminėje praktikoje skiriami du kaltininko asmenybės tipai: atsitiktinis ir piktybinis.

O literatūroje siūloma atsižvelgti į penkis tipus:

1) Atsitiktinis tipas – asmenys pirmą kart padarę nesunkų nusikaltimą ir praeityje charakterizuoti teigiamai;

2) Situacinis tipas – asmenys pirma kart padarę sunkų nusikaltimą susiklosčius nepalankiai gyvenimo situacijai, tačiau charakterizuojami teigiamai;

3) Nepastovus tipas – asmenys padarę nusikaltimą pirmą kartą, bet ankstesnis jų elgesys vertinamas kaip amoralus;

4) Piktybinis tipas – asmenys praeityje ne kartą padarę nusikaltimus ir anksčiau teisti;

5) Labai pavojingas tipas – asmenys, priklausantys itin pavojingų recidyvistų kategorijai.

Teismas taip pat didelį dėmesį visuomet skiria atsakomybę sunkinančioms ir lengvinančiom aplinkybėms bei kitiems 54 str, 2dalį išvardintiems veiksniams.

6. Būtinasis reikalingumas kaip aplinkybė šalinanti baudžiamąją atsakomybę

Būtinasis reikalingumas – tokia situacija, kai susiduria du teisės saugomi interesai, kurių vieną galima apsaugoti tik padarant žalą antrajam, jeigu padarytoji žala bus mažesnė už išvengtąją.

BR teisėtumo sąlygos:

1) Turi grėsti žala valstybės, visuomenės interesams ar piliečių teisėms;

2) Pavojus turi būti akivaizdus ir realus. Akivaizdus – pavojus iškilo ir nepasibaigė, tačiau tiesiogiai dar nepasireiškia ir kelia grėsmę interesams. Nei būsimas, nei praėjęs pavojus negali sudaryti BR. Realus pavojus egzistuoja tikrovėje. Jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo suvokti
pavojaus realumo, tai jo veikoje nebus kaltės, bet jei nesuvokė dėl neapdairumo, tai bus traukiamas baudž. atsakomybėn dėl neatsargumo.

3) Jei gresiančio pavojaus neįmanoma kitais būdais, o tik padaryti žalą teisės saugomiems interesams.

4) Iškilęs pavojus pašalinamas padarant žalą trečiajam asmeniui. Tai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.

5) Padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad žala bus didesnė ar lygiavertė, tai nebus traukiamas baudž. atsakomybėn. Tačiau negalima gelbėti gyvybės kitos gyvybės sąskaita.

Jei nėra bent vienos šių sąlygų, tai už padarytą žalą asmuo bus traukiamas baudž. atsakomybėn.

BR palyginimas su būtinąja gintimi (BG):

1) BR keliamos griežtesnės sąlygos, nes šiuo atveju žala padaroma tretiesiems asmenims;

2) Nėra BR ribų peržengimo, o BG yra;

3) BG pavojų sukelia žmogaus veiksmai, o BR – ir stichinės nelaimės;

4) BR atveju padaryta žala negali būti didesnė už išvengtąją, o BG – gali, jei nėra peržengta būt. ginties riba.

BYLOS:

7. Atleidimas nuo bausmės: rūšys, jų klasifikacija

Atleidimas nuo BAUSMĖS – tai asmens, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo visos ar dalies paskirtos bausmės atlikimo. Negalima atleidimo nuo BAUSMĖS tapatinti su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės , nes BA atveju asmuo atleidžiamas nuo visų pasekmių, sudarančių BA turinį.

Lietuvos Respublikos BK numato šias atleidimo nuo bausmės atlikimo rūšis: -Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme(BK 77str.);-Atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.); -Amnestija (BK 78str.);-Malonė (BK 79 str.).

Atleidimo nuo bausmės atlikimo rūšys pagal savo turinį klasifikuojamos į sąlygines ir besąlygines. Besąlyginės yra tos, po kurių pritaikymo laikomasi nuomonės, kad baudžiamieji teisiniai santykiai dėl padarytos veikos baigėsi. Sąlyginės rūšys yra tos, kurias taikydamas įstatymas numato bandomąjį laikotarpį (pvz.: kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). Jei asmuo nesilaiko šių reikalavimų, tai atleidimas pripažįstamas netekusius galios ir asmuo siunčiamas atlikti bausmės dalį, nuo kurios buvo atleistas.

Atleidimas nuo bausmės atlikimo yra reikšmingas baudžiamosios teisės institutas, nes juo realizuojami humanizmo, atsakomybės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme –tai yra sąlyginio atleidimo nuo bausmės atlikimo rūšis, kai nuteistasis teismo sprendimu gali būti atleistas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne(išskyrus bauda). Tačiau tik tuomet jei šis asmuo:

1) atliko: a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą arba b) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą, arba c) ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą, arba jeigu asmuo yra recidyvistas, arba d) ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jam (jai) tėvų valdžia nėra teismo apribota šių vaikų atžvilgiu; 2) visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti; 3) savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne.

Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą esmę sudaro tai, kad lygtinai atleistas asmuo, nepadaręs per neatliktos bausmės dalies laiką naujo nusikaltimo, laikomas atlikusiu visą nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Tačiau lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą netaikomas: -pavojingam recidyvistui; -laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui;-asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Atleidimas nuo bausmės dėl ligos- tai besąlyginio atleidimo nuo bausmės atlikimo rūšis, kai nuteistasis iki teismo nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, atleidžiamas nuo visos ar tam tikros bausmės dalies.

Trys atvejai, kai sergantis asmuo gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo:-iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. -po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. -po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Amnestija – tai LR Seimo priimtas aktas, kuriuo individualiai neapibrėžtam nuteistųjų ratui taikomas sąlyginis ar besąlyginis atleidimas nuo bausmės arba bausmės
sutrumpinimas.

Malonė – tai Lietuvos Respublikos Prezidento išleistas dekretas, kuriuo konkretus nuteistasis sąlyginai ar besąlygiškai atleidžiamas nuo bausmės arba jam sutrumpinamas bausmės terminas.

Amnestija ir malonė yra aukščiausių valstybinės valdžios institucijų –LR Seimo ir Prezidento – teisė, todėl tikš ios institucijos turi amnestijos ar malonės iniciatyvos teisę, taip pat nustatyti rūšį bei apimtį.

8.Nusikalstamos veikos padarymo vieta ir jos nustatymas

Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė ar turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. LR BK 4str. 2d. Kai tas pats nusikaltimas, padarytas Lietuvos teritorijoje ir kitose valstybės teritorijose, laikomas padarytu Lietuvos Teritorijoje, jeigu čia nusikaltimas buvo pradėtas ar baigtas arba jam užkirstas kelias. Jei bent dalis veiksmų yra padaryta Lietuvoje, nusikaltimas laikomas padarytu čia ir už tokio nusikaltimo padarymą asmuo traukiamas baudž. Atsak. Pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

9. Nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas kaip neatsargios kaltės rūšys

Yra išskiriamos dvi neatsargumo rūšys – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas.

Nusikalstamą pasitikėjimą apibūdina intelektualusis ir valinis momentai. Intelektualųjį sudaro pavojingų pasekmių dėl savo veikos numatymas, o valinį – lengvabūdiškas tikėjimasis, kad šių pasekmių bus išvengta. Nusikalstamo pasitikėjimo intelektualusis momentas siejamas tik su pasekmėmis, nes veika be pasekmių neturi baudžiamosios teisinės reikšmės. Jei tyčios atveju asmuo suvokia, kad jo daroma veika yra pavojinga, tai nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo suvokia, jog tokia veika, pvz.: greičio viršijimu, šiaip jau yra pavojinga, tačiau tik ne šiuo konkrečiu atveju. Dėl tokio veikos vertinimo asmuo pavojingas pasekmes numato ne kaip neišvengiamą, o tik kaip galimą dalyką. Asmuo numato – galimybę sukelti pasekmes ir galimybę jų išvengti.

Valinį nusikalstamo pasitikėjimo momentą sudaro tikėjimasis išvengti pavojingų pasekmių. Asmuo nėra abejingas pasekmėms, nes jo valia nukreipta į tai, kad šių pasekmių būtų išvengta. Šis tikėjimasis remiasi konkrečiomis, realiomis aplinkybėmis, kurios gali būti: kaltininko savybės (patirtis, jėga, meistriškumas), kitų asmenų veiksmai, gamtos jėgos ar sąlygos. Šios aplinkybės galėtų užkirsti kelią pavojingoms pasekmėms, tačiau tik tuo atveju, jei jų vaidmuo konkrečioje situacijoje nebūtų lengvabūdiškai pervertintos.Nusik.nerūp.: Intelektualusis momentas pasireiškia tuo, kad asmuo, nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ar profesines pareigas, nesilaiko įst. ar kitų norminių aktų reikalavimų. Valinį momentą sudaro tai, kad asmuo, turėdamas realią galimybę numatyti pavojingas savo veikos pasekmes, nesistengia įtempti psichinių jėgų ir užkirsti kelią šioms pasekmėms. Nusikalstamo nerūpestingumo kriterijai: objektyvusis ir subjektyvusis. Objektyvusis- tai asmens pareiga atliekant kokį nors rizikingą darbą būti atidžiam ir veikti pagal nustatytas taisykles. Subjektyvusis – pareiga asmens, kuris turi realią galimybę suprasti daromos veikos pavojingą pobūdį, numatyti pasekmes ir atsisakyti poelgio bei išvengti pavojingų pasekmių atsiradimo.

10. Ekstradicija ir jos sąlygos

Ekstradicija – nusikaltėlio atidavimas tai valstybei, kurioje jis padarė nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. 04 04 ratifikavo 1957 m.12 13 d. Europos konvenciją Dėl Ekstradicijos. “Asmenys išduodami už nusikaltimus, už kuriuos yra baudžiamo laisvės atėmimu arba sulaikymu bent 1metams, arba dar griežtesne bausme, ir pagal prašančiosios, ir pagal prašomosios Šalies įstatymus.” 2 staripsnis. 3 straipsnis šios konvencijos skelbia, jog jei prašomoji šalis traktuoja nusikaltimą, dėl kurio prašoma ekstradicijos kaip politinį ar su politiniu nusikaltimu susijusį nusikaltimą, ji gali nusikaltėlio neišduoti. Taip pat asmuo neišduodamas, jeigu prašymas motyvuojamas kriminalinio nusikaltimo padarymu, tačiau yra svarbių priežasčių patikėti, kad asmuo bus teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl jo rasės, religijos, tautybės…

Lietuvos Respublikos BK 9 str. nustato tokias ekstradicijos taisykles: užsienietis padaręs nusikalstamą veiką LR ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lr tarptautine sutartimi. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neišduodamas jeigu:

1. padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu

2. nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje

3. asmuo persiakiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą

4. asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.

5. asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė

6. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas

7. asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos aktą ar malonės tvarka

8. yra kitų LT tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų.

Jei išduoti tą patį asmenį prašo kelios
valstybės-atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų sunkumą ir prašymų gavimo eiliškumą.

11. Kazusas ir jo požymiai

Lietuvos Baudžiamieji įstatymasi numato keturis asmens psichinio santykio su pavojinga veika ir pavojingomis pasekmėmis variantus, kuriuos nustačius galima daryti išvadą dėl asmens kaltės padarytos veikos bei kilusių pasekmių atžvilgiu.

Tiriant baudžiamąsias bylas ir nustatinėjant kaltę, galima susidurti su tokiais padarytos veikos paaiškinimais, kurie iki galo neatitiks nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos.

Baudžiamosios teisės teorijoje tokia situacija bus vadinama kazusu. Kazusas- tai baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių sukėlimas be kaltės. Tai toks psicinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiomis pasekmėmis, kuris neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos. Nustačius tokį psichinį santykį, daroma išvada, kad kaltės ir subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės nėra. Kazusas gali turėti panašumo su bet kokia įstatymo įteisinta kaltės forma.

1 kazuso atvejis. Padaryta veika laikoma kazusu, kai asmuo supranta daromos veikos rizikingą pobūdį, numato įstatyme numatytų pasekmių kilimo galimybę, tačiau pagristai tikisi jų išvengti. Šis kazuso atvejis turi panašumų su nusikalstamo pasitikėjimo kalte. Esminis skirtumas tarp nusikalstamo pasitikėjimo ir kazuso yra asmens tikėjimo, kad pasekmės nekils, pobūdis.

2 kazuso atvejis. Padaryta veika laikoma kazusu tada, kai asmuo nesuprato daromos veikos pavojingo pobūdžio, nenumatė baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių kilimo galimybės ir neturėjo arba nors ir turėjo, tačiau negalėjo suprasti daromos veikos pavojingo pobūdžio ir numatyti pavojingų pasekmių kilimo. Šis kazuso atvejis priartėja prie nusikalstamo nerūpestingumo kaltės. Skirtumas tas, kad asmuo, sukėlęs pavojingas pasekmes, arba neturi pareigos suprasti daromos veikos pavojingo pobūdžio, arba nors ir turi pareigą, tačiau neturi galimybių suprasti daromos veikos pavojingumo ir išvengti pasekmių. Jei pvz. medicinos sesuo suleis ligoniui ne tuos vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas ir ligonis mirs, tai nereiškia, kad seselė automatiškai pripažįstama kalta dėl kilusių pasekmių.

12. Teritorinis principas baudžiamosios jurisdikcijos

Baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje principai -Teritorinis principas – visi asmenys, padarę nusikaltimus LR teritorijoje, atsako pagal LR baudžiamuosius įstatymus. Šį principą nusako Baudž. Kodekso 4 str. Baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje. Nusikal.padarymo asmenys g.b.: -LR piliečiai; – asmenys bepilietybės;-užsieniečiai. LR teritorija:

1) žemės paviršius ir gelmės valstybės sienų ribose,

2) teritoriniai vandenys ir 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros pakraščių vandenys,

3) kiti vandens telkiniai iki nustatytos ribos, ojei jos nėra, tai iki vidurio,

4) oro erdvė virš sausumos ir vandenų teritorijos,

5) jūrų laivai ir orlaiviai su LR skiriamaisiais ženklais, esantys neutraliose teritorijose.

Lietuvos užsienio diplomatinių atstovybių teritorija ir diplomatų automobiliai, kuriais jie važinėja, nelaikomi Lietuvos teritorija ir jie naudojasi neliečiamumo teise: juose negalima daryti kratos, arešto ir pan. Užsienio šalių diplomaitinis korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise – jų jurisdikcijos klausimas yra sureguliuotas Vienos konvencijos “Del diplomatinių santykių” bei tarpvalstybinėmis sutartimis.

Diplomatinis imunitetas yra dviejų rūšių:

1) diplomatinių atstovybių imunitetas (eksteritorialumas) – jos patalpų ir transporto neliečiamybė;

2) asmeninis diplomatų imunitetas (darbuotojai, turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas, jų šeimos nariai, nesantys LR piliečiais ir gyvenantys su diplomatais).

Tokį imunitetą paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareigūnai, diplomatinių atstovybių personalas, taip pat užsienio valstybių vadovai, parlamentarai, vyriausybinių delegacijų nariai bei pagal dvipusį susitarimą- įvairių delegacijų nariai bei jų bendradarbiai. Tokį imunitetą turintis asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, paskelbiamas persona non grata ir jam nustatomas išvykimo iš šalies laikas.

Taip pat pagal LR Konstituciją neliečiamybę turi Prezidentas, Seimo nariai (sesijų metu), Konstitucinio teismo teisėjai, teisėjai ir pan. -jiems yra numatyta tam tikra proccdūra.

13. Pavojinga veika kaip objektyvusis nusikalstamos veikos požymis

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4555 žodžiai iš 9108 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.