Baudziamosios teises specialiosios dalies
5 (100%) 1 vote

Baudziamosios teises specialiosios dalies

34. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis (BK 49 str.) – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus asmuo, padaręs nusikaltimą, nebegali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Kiekvienas asmuo, padaręs nusikaltimą, turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kartais nuo nusikaltimo padarymo iki asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn praeina gana ilgas laikotarpis. Šiuo atveju nutrūkęs ryšys tarp nusikaltimo ir baudžiamosios atsakomybės parodo, kad baudžiamosios atsakomybės vaidmuo tapo beprasmis, nes kaltininkas, ilgą laiką nepadaręs naujo nusikaltimo, tapo visuomenei nebepavojingas. Tam numatyta patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

Būtinos 3 sąlygos:

1) suėję įstatymo nustatyti senaties terminai;

2) asmuo nesislėpė nuo tardymo ar teismo;

3) asmuo nepadarė naujo nusikaltimo, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip 2 metams.

Senaties terminas priklauso nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio, bausmės rūšies ir laisvės atėmimo dydžio. BK numato, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie terminai: 1) 1 metai nuo tos dienos, kai buvo padaryti nusikaltimai, numatyti šio kodekso 116 straipsnio pirmojoje dalyje, 133, 145, 189, 202, 202-1, 213 straipsniuose; 2) 3 metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 punkte; 3) 5 metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams; 4) 10 metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams.

Senaties eigos pradžia laikoma diena, kurią buvo padarytas nusikaltimas. Nusikaltimo baigtinumo momentą nulemia nusikaltimo sudėties konstrukciją: materialinių nusikaltimų – pasekmių atsiradimo diena, formaliųjų – veikos padarymo diena, o nukirstinių sudėčių – pirmo veiksmo, įeinančio į nusikaltimo objektyviųjų požymių visumą, padarymo diena. Rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą atveju senaties eiga prasideda nuo tos dienos, kai nutrūksta nusikalstama veika.

Senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip 2 metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujasis nusikaltimas.

Senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Pasislėpimu nuo tardymo ir teismo laikomi tokie veiksmai, kai padaręs nusikaltimą asmuo pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus ir šaukiamas neatvyksta į tardymo institucijas ar teismą. Šie veiksmai, kuriais siekiama išvengti atsakomybės, turi būti tyčiniai. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo 15 metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, sprendžia teismas. Jei senatis taikoma, tai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė arba laisvės atėmimo bausmė.

Nėra senaties genocido nusikaltimui ir karo nusikaltimams, numatytiems 333-339 straipsniuose.

BD2KLAUSIMAS

Čia 2 klausimo iš bendrosios dalies papildymas

Paaiškinkite, koks baudžiamasis įstatymas yra nustatantis, koks panaikinantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis/švelninantis bausmę, kitaip sunkinantis/palengvinantis teisinę asmens padėtį?

BK 7 str. 2 d. (Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laiko atžvilgiu) nurodyta, kad įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo isigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą (lex agit). Taigi esant švelnesniam įstatymui nuosprendžio priėmimo metu teismas nagrinėdamas bylą jį pritaiko, o atliekančio bausmę ir ją atlikusio nuteistojo padėtį palengvinti gali bausmę vykdančios įstaigos arba pats nuteistasis, kreipdamasis į teismą.

BK 7 str. 3 d. įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (lex non agit).

Taigi reikia skirti 2 atvejus:

1) veikos baudžiamumo panaikinimą arba jo įvedimą;

2) bausmės švelninimą arba griežtinimą.

• Veikos baudžiamumas panaikinamas įstatymu pašalinant iš jo numatytas nusikaltimo sudėtis, o įvedamas – jas naujai
numatant. Be to, jau numatyta nusikalstama veika gali būti ribojama arba plečiama įtraukiant ar pašalinant tam tikrus tų nusikaltimo sudėčių požymius.

• Švelninančiu bausmę laikomas toks įstatymas, kuriuo už konkretų nusikaltimą numatoma švelnesnė bausmė, negu buvo numatyta senajame įstatyme. Bausmė gali būti sušvelninama:

1) sumažinant jos minimumą ar maksimumą;

2) įvedant naują alternatyvinę sankciją, leidžiančią paskirti švelnesnę bausmę;

3) paliekant senajame įstatyme numatytą pagrindinės bausmės minimumą arba maksimumą, tačiau atsisakant visų ar dalies privalomų papildomų bausmių arba jas paliekant kaip fakultatyvias;

4) numatant švelnesnes papildomas bausmes ar jų rūšis, negu buvo senajame įstatyme;

5) įvedant naują straipsnio dalį, numatančią švelnesnę bausmę, negu buvo numatyta senajame įstatyme.

Jeigu daromi priešingi veiksmai, bausmė yra griežtinama.

• Kitoks veiką padariusio asmens teisinės padėties palengvinimas gali būti bausmės atlikimo palengvinimas (pvz. atsisakant griežtesnio bausmės atlikimo režimo, mažinant teistumo laiką ir t.t.)

Asmens šantažas (BK 132(1))

Objektas – žmogaus laisvė pasirinkti teisėtą elgesį ir veiksmus.

Objektyvioji pusė – formali sudėtis (nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai nukentėjęs suvokia, kad jam grasinama).

1. reikalavimas (žodžiu, raštu, veiksmais, tiesiogiai, netiesiogiai) ir nurodymas (prieš asmens valią, suvaržant šio teisę rinktis):

a. elgtis neteisėtai (pvz.: padaryti administracinės teisės pažeisimą)

b. nesielgti teisėtai (pvz.: neliudyti teisme)

2. grasinimas:

a. panaudoti smurtą

b. sunaikinti smurtą

c. paskelbti kompromituojančias žinias

Tačiau jei šantažas įgyvendinamas, tai tampa realiąja sutaptimi su specialiomis šantažo formomis:

• Turto prievartavimu (BK 273)

• Privertimu moters lytiškai santykiauti

• Privertimas valdžios ar visuomenės atstovo atlikti neteisėtus veiksmus (BK 200)

• Grasinimas ar smurtas prieš pareigūną… atliekantį visuomeninę pareigą (BK 203)

• Ir t.t.

Subjektinė pusė – tiesioginė tyčia (šantažuotojas tai suvokia ir to siekia).

Subjektas – pakaltinamas 16 metų asmuo (tuo atveju jei subjektas – pareigūnas – tada padaromas nusikaltimas valstybės tarnybai).

Vertimasis neteisėta ekonomine veikla (306)

Objektas – Ūkinės veiklos tvarka, nustatyta įstatymuose: įmonių, investicijų, laisvųjų ekonominių zonų pagrindų, Lietuvos Banko, Komercinių bankų, Farmacinės veiklos. Bei konkrečios įmonės įstatais.

Fakultatyviniai objektai: valstybės finansų sistema, gali būti žmonių sveikata ir t.t.

“Ūkinė veikla” – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių įgijimu ar pardavimu tenkinti ne namų ūkio poreikius.

Objektyvioji pusė – formali sudėtis (nusikaltimas įvykdytas nuo vertimosi tokia veikla pradžios).

Pasireiškia aktyviais veiksmais sistemingai ir siekiant pajamų atliekant sekančius veiksmus:

1. neįsteigiama įmonė

2. neteisėtu būdu vykdoma veikla

3. neturint licenzijos veiklai, kuriai reikalingas leidimas.

Objektyvioji pusė pasireiškia tik aktyviais veiksmais.

Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Tikslas ir motyvas – nebūtini sudėties požymiai.

Subjektas – pakaltinamas 16 metų asmuo. Tačiau jei neįsteigtoje, neteisėtu būdu veikiančioje, ar neturint licenzijos veikiančios įmonės darbuotojai, jei žino apie tai, tai laikomi nusikaltimo bendrininkais).

Kvalifikuojantys požymiai – ūkinė ir komercinė veikla uždrausta stambiu mastu (500MGL12 mėn).

Įmonės įsteigimas kaip priedangos kitokiai neteisėtai veiklai (BK 307(2))

Objektas – įstatymų nustatyta įmonių steigimo tvarka bei veiklos tvarka.

Papildomais objektais gali būti ir kiti teisiniai gėriai, priklausomai nuo pažeidimo.

Objektyvioji pusė – formalios sudėties. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo įmonės įregistravimo pradžios).

Pasireiškia 2 alternatyviais požymiais:

1. Fiktyvios įmonės įsteigimas

2. Fiktyvios įmonės veikla:

a. Neturint leidimo

b. Nusikalstama (pvz.: narkotikų gaminimas – tokiu atveju yra nusikaltimo sutaptis)

Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia (suvokia ir nori).

Subjektas – pakaltinamas 16 metų.

2. Plėšimas (272) nusikaltimas nuosavybei

Svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis (plėšimas),-baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų su bauda arba be jos.

Plėšimas, padarytas pakartotinai, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį gunklą,-baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos.

Plėšimas, susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu arba padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, arba stambiu mastu, arba itin pavojingo recidyvisto,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų su bauda arba be jos.

Pagal tradicinę baudžiamosios teisės doktriną, plėšimo sąvoka Lietuvoje yra sudėtinė. Ji iš dalies sujungia vagystės (svetimas turtas, jo pasisavinimas ir kt.) ir nusikaltimo žmogui požymius (kūno sužalojimas, psichinis smurtas ir kt.)

Objektai – konkreti nuosavybė ir asmens
Plėšimo objektas nėra žmogaus gyvybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą – tais atvejais, aki tyčia nužudoma plėšimo metu, veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (papildomai kvalifikuoti kaip plėšimo nereikia). Tačiau neatsargaus nužudymo atveju veika kvalifikuojama pagal dviejų nusikaltimų sutaptį.

Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis (nusikaltimas padaromas tiktai veikimu). Turto užvaldymas apima: 1)atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, išplėšimą) panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis; 2)neatlygintiną turto pasisavinimą. Svarbu tai, kad turto užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekinat jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t.y. jo pasisavinimui.

Objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia aktyviais veiksmais.Paprastoji plėšimo sudėtis (1d.) apima tyčinius smūgius arba kitokius smurto veiksmus, sukėlusios fizinį skausmą ar kitą panaudotą smurtą, pavojingą nukentėjusiojo sveikatai. Sunkaus kūno sužalojimas kvalifikuojamas kaip plėšimas sunkinančiomis aplinkybėmis (3d.). Būtinuoju objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos sukelti padariniai – turto užvaldymas.

Subjektyviosios plėšimo pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis:panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Motyvai yra savanaudiški – nusikalstamas jo paties arba trečiųjų asmenų praturtėjimas. Nelaikomi plėšimu tokie kaltininko veiksmai, kai smurtas vartojamas kitais tikslais (dėl chuliganiškų paskatų), o noras atimti ir pasisavinti turtą atsiranda jau pavartojus smurtą. Veika negali būti kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei užvaldant turtą žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta dėl neatsargumo (tokie kaltininko veiksmai turėtų būti kvalifikuojami atskirai: kaip vagystė ir atitinkamas nusikaltimas asmeniui) Plėšimas gali būti padarytas esant apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčiai. Tyčios apibrėžtinumas nulemia ir veikos kvalifikavimą. Nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kur subjektas, užvaldęs svetimą turtą, vėliau jį padėjo:išmetė, padovanojo ar suvartojo.

Subejtas pagal (2d.) gali būti kiekvienas pakaltinamas 14 metų asmuo. 2 ir 3 dalys numato skirtingo lygmens kvalifikuojamuosius požymius. Antroje dalyje: 1)pakartotinumas, 2)grupė iš anksto susitarusių asmenų (iš anksto susitaria dėl turto pagrobimo ir dėl smurto pavartojimo arba kitokio atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis) 3)plėšimas, padarytas įsibraunant į negyvenamąją patalpą 4) panaudojant šaunamąjį ginklą (kaip fizinio smurto priemonę arba kaip įbauginimas).

3 dalis numato itin kvalifikuotą plėšimą: 1) susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu (aptartas BK 111 str.1d.) – kaltininkas turi suvokti, kad jo veika, siekiant užvaldyti turtą, padarys žalos kito žmogaus sveikatai, ebt vis tiek siekia šios žalos (tiesioginė tyčia) arba, nors ir nesiekia, leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčai); 2) padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą; 3) stambiu mastu; 4) itin pavojingo recidyvisto (veikos kvalifikavimui neturi reikšmės už kokius nusikaltimus iki plėšimo padarymo teismas pripažino jį itin pavojingu recidyvistu).

Viso ar dalies nuteistajam priklausančio turto konfiskavimas yra privalomas (išskyrus nepilnamečius).

BK Projekte naujai suformuluoti abiejų lygmenų nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai. 2 d. sunkinančios aplinkybės: įsibrovimas į bet kokią patalpą arba panaudojimas nešaunamojo ginklo, peilio ar daikto, tinkamo žmogui sužaloti. 3d. –panaudojimas šaunamojo ginklo ar sprogmens arba didelės vertės turto pagrobimas. Didelė vertė – 100 MGL-laisvės atėmimas nuo 2-10m.

3. TURTO PRIEVARTAVIMAS (BK 273) – nusikaltimai nuosavybei

Atviras, užmaskuotas paslaugų siūlymu ar kitokia forma pridengtas reikalavimas perduoti turtą, teisč į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tiesiogiai arba užuominomis grasinant panaudoti fizinį smurtą prieį nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuoti – baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2-5 m. ir bauda.

Turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, sunaikinant ar sugadinant turtą arba panaudojant kitokią prievartą, taip pat padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3-8 m. ir bauda

Turto prievartavimas, sukėlęs didelę materialinę žalą ar kitas sunkias pasekmes, arba esant stambaus masto turtiniam reikalavimui,taip pat padarytas organizuotos grupės arba panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenis,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5-12m.

Turto prievartavimo objektas – nuosavybė. Papildomas šio nusikaltimo objektas – tas nukentėjusiojo teisinis gėris, į kurį kaltininkas kėsinasi nusikaltimu (turto savininkų arba asmenų, kuriems turtas yra
patikėtas, taip pat jų artimųjų asmens gyvybė, sveikata, laisvė, orumas). Turto prievartavimo dalykas: a) nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis, jam patikėtas ar jo žinioje esantis turtas; b) teisė į turtą, kurią įgavęs kaltininkas turės galimybę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti; c) atlikimas turtinio pobūdžio veiksmų ar susilaikymas nuo jų, kai dėl to kaltininkas neteisėtai gauna turtinę naudą, o nukentėjusysis patiria materialinių nuostolių arba kitaip pažeidžiami jo turtiniai interesai (nemokamas darbų ar paslaugų atlikimas). Visais atvejais turi būti reikalaujama kaltininkui svetimo turto.

Turto prievartavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia dvejopo pobūdžio aktyviais veiksmais: 1) reikalavimu perduoti turtą ar teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti; 2) psichinio smurto panaudojimu, t.y. grasinimu panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sudeginti jų turtą ar kitaip šantažuojant. Kitaip nei plėšime, prievartaudamas turtą kaltininkas grasinimus pavartoti smurtą naudoja ne kaip turto užvaldymo nedelsinat ar jauužvaldyto turto išsaugojimo priemonę, bet kaip turto užvaldymo nedelsiant ar jau užvaldyto turto išsaugojimo priemonę, bet kaip prievartos preimonę jo keliamiems reikalavimams įvykdyti – perduoti turtą, teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, tai gali būti padaryta ir per trečiuosius asmenis. Atviras reikalavimas apima žodinę arba rašytinę formą, gestus, šaunamojo ar nešaunamojo ginklo arba sprogmenų demonstravimą ir t.t. Paslaugų siūlymu užmaskuotas reikalavimas – tai reikalavimas, išsakytas ne tiesiogiai, bet siūlant tam tikras paslaugas, kurios gali apimti nukentėjusiojo, jam artimų asmenų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto apsaugą, sutarčių sudarymą, nukentėjusiojo teisių ir interesų atstovavimą derybose su partneriais ar kontrahendais ir t.t. Turto prievartavimo sudėtis yra formalioji. Jis laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą yra pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, tiesę į turtą arba atlikti turtinio pobūdžio veiksmus.

Subjektyvios turto prievartavimo pusės požymis – kaltė visais laikais buvo tyčia. Savanaudiškas nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėčiai neturi reikšmės: ar 1) kaltininkas ketina įvykdyti visus grasinimus, jei turtas nebus jam perduotas; ar 2) grasintojas veikia savo ar trečiųjų asmenų naudai; ar 3) kaltininkas veikia už atlyginimą, ar siekdamas tik padėti draugui; ar4) tyčia padaryti nusikaltimą yra iš anksto apgalvota ar atsirado staiga. Turto prievartavimas dažniausiai padaromas konkretizuota tyčia (siekia konkretaus rezultato).

Subjektas yra fizinis asmuo, kuriam prieš padarant nusikaltimą jau yra suėję 16 m. Pagal 1 d. kaltininkui skiriama nuo 2-5 m. ir privalomas turto konfiskavimas (remiantis BK 35 str.). 2 d. yra numatyti tokie nusikaltimo kvalifikuojamieji požymiai: 1) fizinio smurto panaudojimas; 2)turto sunaikinimas ar sugadinimas; 3) padarytas panaudojant kitokią prievartą; 4)padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų; 5)pakartotinai. Fizinis smurtas naudojamas nukentėjusiajam įbauginti, kad priverstų jį paklusti turto prievartautojo valiai.Pagal smurto intensyvumą šis kvalifikuojamasis požymis apima: smūgių sudavimą, kitokius veiksmus, dėl kurių asmuo kenčia fizines kančias ar apribojama jo laisvė, taip pat tyčinį lengvą ar apysunkį kūno sužalojimą. Fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius kaip kerštas už atsisakymą vykdyti prievartautojo reikalavimą, kai turto prievartavimas jau nutrauktas, turi būti vertinamas atskirai, kaip nusikaltimas asmeniui. Neatsargus asmenų nužudymas prievartaujant turtą kvalifikuojamas pagal nusikaltimų sutaptį. Kai panaudojus fizinį smurtą padaromas sunkesnis nusikaltimas, veika kvalifikuojama ir pagal straipsnius, numatančius atsakomybę už šiuos nusikaltimus. Turto sunaikinimas ar jo sugadinimas reiškia, kad kaltininkas taip suniokoja kilnojamąjį ar nekilnojamąjį nukentėjusiojo turtą`, jog jis praranda savo vartojamąsias savybes ir ekonominę vertę. Sunaikinus turtą jo negalima naudoti pagal paskirtį ir jo negalima atstatyti ar suremontuoti. Sugadinus turtą jį galima visiškai ar iš dalies atstatyti arba suremontuoti. Kitokios prievartos naudojimas-tai kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingų pasekmių jam, jo artimiesiems arba jų turtui. Lytinė prievarta turi būti bet kokiu atveju įvertinta atskirai nuo turto prievartavimo, net ir tada, kai tai yra tik būdas paveikti reketuojamąjį asmenį. Grupė iš anksto susitarusių asmenų suprantama taip pat, kaip ir kituose nusikaltimuose – kada du ar daugiau asmenų iki nusikalstamos veikos pradžios susitaria padaryti nusikaltimą. Veika, apdaryta elementarios grupės iš anksto susitarusių asmenų, laikoma pavojingesniu nusikaltimu. Visais atvejais kiekvieno grupės nario padarytų veiksmų pobūdis, tikslo suvokimas ir kitos aplinkybės turi būti nustatytos konkrečiai. Pakartotinumo taikymas galimas tuomet, kai šis nusikaltimas padarytas ne vieną kartą arba jis padartytas po vagystės, plėšimo,
turto pasisavinimo ar iššvaistymo, tyčinio nužudymo dėl savanaudiškų paskatų, psichotorpinių ar narkotinių medžiagų grobimo ir t.t. Svarbu tai, kad nebūtų pasibaigę patraukimo baudžiamojon atsakomybės terminai ir nebūtų panaikintas ar išnykęs teistumas. Veikla negali būti vertinama kaip pakartotinė ir tais atvejais, kai, negavę norimo turto, kaltininkas savo reikalavimą pakartoja dar kartą, keisdamas grasinimų pobūdį, arba po pareikšto reikalavimo turtą paima per kelis kartus. Tačiau kai iš kelių nukentėjusiųjų skirtingu laiku reikalaujama skirtingos apimties turto, veika turėtų būti vertinama kaip pakartotinė.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 3140 žodžiai iš 9079 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.