Bausmių vykdymo teisės sistema
5 (100%) 1 vote

Bausmių vykdymo teisės sistema

112131

PLANAS

ĮVADAS

I. TEISĖS SISTEMOS SUDARYMO PAGRINDAI

II. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA

1.1. Bausmių vykdymo teisės sistemos samprata;

1.2. Bausmių vykdymo teisės norma:

1.2.1. Bausmių vykdymo teisės normos sąvoka;

1.2.2. Bausmių vykdymo teisės normos struktūra;

1.2.3. Bausmių vykdymo teisės normų rūšys.

IŠVADOS

NAUDOTA LITERATŪRA

ĮVADAS

Bausmių vykdymo teisė – viena iš teisės šakų. Jai būdingi bendri teisės šakos požymiai, bet taip pat ji išsiskiria ir savo ypatingais bruožais, kuriuos lengviausia būtų galima atskleisti nagrinėjant bausmių vykdymo teisės sistemos pagrindu, t.y. nagrinėjant atskirus šios teisės šakos pošakius, institutus, subinstitutus bei teisės normas.

Pirmoje rašto darbo dalyje yra atskleidžiami bendrieji teisės sistemos sudarymo pagrindai. Čia analizuojamas teisinio reguliavimo dalyko ir teisinio reguliavimo metodo reikšmė sudarant teisės šaką, pavyzdžiui, bausmių vykdymo teisės šaką. Išskiriamos skirtingos autorių nuomonės dėl teisinio reguliavimo metodo sampratos.

Antra rašto darbo dalis jau skirta konkrečios teisės šakos – bausmių vykdymo teisės – sistemai. Čia analizuojami tiek bendrieji, tiek specialieji tik bausmių vykdymo teisei būdingi bruožai, apibrėžiamos šios teisės šakos pošakio, instituto, subinstituto ir teisės normos sampratos. Atskirai išskirtas skyrius teisės normos analizei, kadangi šios teisės šakos dalies pagrindu ir susidaro subinstitutai, institutai, pošakiai ir galiausiai bausmių vykdymo teisė, kaip teisės šaka. Šiame skyriuje akcentuojama teisės normos sąvoka, jos rūšys, struktūra. Bet kuri teisės šaka susideda iš teisės normų, kurios ir yra tos šakos pagrindinė jos veiklą užtikrinanti ir reguliuojanti dalis. Pirminiai bausmių vykdymo teisės šakos teisės elementai, kurių pagrindu formuojasi visa teisės šaka, yra teisinės normos. Vadinasi, bausmių vykdymo teisės norma yra pirminė ląstelė. Šioje normoje valstybė išreiškia konkretų nurodymą ne vienam ar kitam asmeniui personaliai,o tą normą taikant neribotam skaičiui asmenų. Bausmių vykdymo teisės norma yra griežtai formaliai apibrėžta: kam, kada ir prie kokių aplinkybių toji norma gali būti taikoma.

Rašto darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados.

TEISĖS SISTEMOS SUDARYMO PAGRINDAI

Remiantis teisės sistemos sudarymo pagrindais, teisės normos skirstomos į teisės šakas, pošakius ir teisinius institutus. Teisės sistemos sudarymo pagrindai yra: teisinio reguliavimo dalykas ir teisinio reguliavimo metodas .

Teisinio reguliavimo dalykas – tai teisės normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teisinio reguliavimo dalyko struktūrą sudaro: reguliuojamų visuomeninių santykių subjektai ir objektai; socialiniai faktai, suponuojantys atitinkamų santykių atsiradimą; praktinė žmonių veikla. Teisinio reguliavimo dalykas nėra vienintelis teisės sistemos sudarymo pagrindas. Jo ir nepakanka norint suskirstyti teisės normas į šakas. Dažnai tuos pačius visuomeninius santykius – teisinio reguliavimo dalyką – reguliuoja kelių teisės šakų normos.

Kitas teisės sistemos sudarymo pagrindas yra teisinio reguliavimo metodas.

Teisinio reguliavimo metodas – tai sistema priemonių, būdų, kuriais teisė veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. Teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius teisė reguliuoja, o teisinio reguliavimo metodas – kaip, kokiu būdu tai daro. Taigi teisinio reguliavimo metodas apibūdina teisės šakos teisinius požymius. Tokie požymiai yra:

1. teisiniai faktai, būtini teisiniams santykiams susidaryti, pasikeisti ir išnykti;

2. teisinio santykio dalyvių padėtis, jų teisės ir pareigos, jų pobūdis, pasiskirstymas;

3. valstybės prievartos priemonės už teisės normų reikalavimų pažeidimus ir jų taikymo tvarka, formos. Kitaip sakant, tai – sankcijų rūšys.

Dalykas yra materialiosios teisės normų atribojimo pagal teisės šakas kriterijus, o metodas yra papildomas kriterijus, nes jis išvestinis iš dalyko. Teisinio reguliavimo metodą apibūdina taip pat teisės šakos principai, teisinio reguliavimo mechanizmas, teisinio reguliavimo tikslai ir kt. Būtent dalykas lemia būtinumą išskirti vieną ar kitą šaką, o kai šaka jau apibrėžta, randamas ir atitinkamas reguliavimo metodas, nemažai priklausomas nuo įstatymų leidėjo valios.

Teisinio reguliavimo metodas turi savo struktūrinius komponentus:

a) reguliuojamų santykių ribų nustatymas;

b) atitinkamų norminių aktų, numatančių subjektų teises ir pareigas, išleidimas;

c) teisnumo ir veiksnumo suteikimas visuomeninių santykių dalyviams, kad šie galėtų būti teisinių santykių dalyviai;

d) teisės nuostatų pažeidimo atveju – teisinės atsakomybės priemonių nustatymas.

Greta bendrojo teisinio reguliavimo metodo yra konkretūs, būdingi tam tikrai teisės šakai. Prie tokių priklauso: imperatyvusis, dispozityvusis, skatinimo, rekomendacinis, teisinio santykio šalių lygybės ir autonomijos, įtikinimo ir prievartos .

Imperatyvusis yra paliepimų metodas, jam būdingos draudžiamosios normos.

Dispozityvusis metodas leidžia santykių subjektams neperžengiant įstatymo ribų pasirinkti elgesio variantus.

Skatinimo metodas būdingas darbo teisei.

Teisinio santykio šalių lygybės ir autonomijos
metodas būdingas proceso teisei.

Įtikinimo ir prievartos metodas yra būdingi teisei apskritai ir jos šakoms. Šitaip mėginama paveikti žmonių sąmonę ir jų poelgius.

Teisinio reguliavimo metodo supratimas teisės moksle yra ginčytinas. Labiausiai paplitusi nuomonė, kad kiekviena teisės šaka turi atskirą, jai būdingą teisinio reguliavimo metodą. Kiek mažiau paplitusi nuomonė – kiekviena teisės šaka turi keletą metodų, vienas iš kurių yra dominuojantis.

Be to, yra nuomonė, kad teisės sistema turi vieną visoms teisės šakoms bendrą teisinio reguliavimo metodą. Jį sudaro keturi elementai: leidimo, liepimo, draudimo ir įgaliojimo . Kiekvienoje teisės šakoje šis bendras metodas pasireiškia nevienodai. Tai priklauso nuo elementų santykio. Vienoje teisės šakoje dominuoja leidimo, kitoje draudimo ir t.t. metodas.

BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA

Bausmių vykdymo teisės sistemos samprata

Teisės literatūroje vyrauja nuomone, jog teisės sistema – tai ekonominės ir socialinės santvarkos nulemta teisės struktūra, išreiškianti vidinį teisės normų suderinamumą ir kartu jų skirstymą pagal šakas ir institutus . Teisės sistema susidaro ne spontaniškai, o sąveikaudama su esamais visuomeniniais santykiais. Esama visuomeninė ir valstybės santvarka galiausiai nustato tam tikrą teisės sistemą.

Teisės sistema – tai objektyviai esanti teisės vidinė sandara, vieningos teisės padalijimas į susijusias tarpusavyje ir kartu diferencijuotas pavienes dalis. Taigi, teisės sistemai būdinga jos vienybė ir darnumas, padalijimas į tarpusavyje susijusias pavienes dalis (šakas ir institutus), objektyvus pobūdis. Teisės sistemos vienybė ir darnumas yra tai, jog teisės normos sąveikauja, jos tarp savęs suderintos, kad yra bendri šios sistemos sandaros ir egzistavimo principai.

Termino teisės sistema nereikia painioti su terminu teisinė sistema. Teisinės sistemos sąvoka platesnė. Ji apima teisėkūrą, teisės sistemą, teisės įgyvendinimą ir kitus teisinius reiškinius. Taigi teisės sistema yra sudėtinė teisinės sistemos dalis. Reikia turėti galvoje, kad teisės sistema sudaro teisinės sistemos pagrindą. Todėl kartais šie terminai vartojami kaip tapatūs, ypač apibūdinant, lyginant skirtingus teisės istorinius tipus.

Teisės šakos susideda iš teisinių institutų.

Teisinis institutas – tai sudaranti atskirą teisės šakos dalį teisės normų visuma, reguliuojanti teisės šakos reguliuojamų visuomeninių santykių atskirą, reliatyviai izoliuotą rūšį. Vadinasi, teisės šakos normos reguliuoja reliatyviai savarankišką visuomeninių santykių grupę, o teisinio instituto normos tik tos grupės atskirą rūšį, t.y. tik tos teisės šakos reguliuojamų visuomeninių santykių dalį. Taigi skiriasi teisės šakos ir teisinio instituto reguliavimo apimtis.

Kiekvienos teisės šakos teisiniai institutai, be atskirų, tik jiems būdingų, turi ir bendrų požymių. Tačiau teisinis institutas kartu turi reliatyvų savarankiškumą, stabilumą, autonomiją. Tai lemia tai, kad ir visuomeninių santykių rūšis, kurią reguliuoja instituto normos, taip pat yra santykiškai izoliuotos, atskiros.

Teisės šakos viduje tarp institutų gali būti subordinacijos, pavaldumo santykiai. Tam tikros didelio teisės instituto dalys neretai sudaro savarankiškus padalinius, vadinamuosius subinstitutus.

Teisės sistemoje gali būti sudarytos ir didesnės, negu teisiniai institutai, teisės normų grupės. Tai teisės pošakiai. Teisės pošakis – tai sudaranti atskirą teisės sistemos dalį teisinių institutų ir teisės normų visuma, reguliuojanti teisės šakos specialias visuomeninių santykių rūšis. Pošakį sudaro grupė normų, turinčių bendras principines nuostatas, būdingas keletui teisės šakos institutų. Didėjant teisinio reguliavimo apimčiai, tobulėjant to reguliavimo metodui, pošakis gali tapti atskira teisės šaka.

Bausmių vykdymo teisė susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir specialiosios. Bendrojoje dalyje yra reglamentuota :

1. Bausmių vykdymo įstatymai;

2. Bausmių vykdymo principai;

3. Nuteistųjų teisinė padėtis;

4. Bausmių vykdymo institucijos.

Specialiojoje dalyje reglamentuota konkrečių bausmės rūšių vykdymo tvarka ir sąlygos :

1. Nuteistųjų turtinių teisių apribojimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos:

a) baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos;

b) juridinio asmens veiklos apribojimo bei juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos.

2. Nuteistųjų asmeninių teisių apribojimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos:

a) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės ir viešųjų teisių atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos;

b) viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos.

3. Bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, vykdymo tvarka ir sąlygos:

a) laisvės apribojimo ir arešto bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos;

b) laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos;

c) nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimas, pataisos priemonės;

d) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo ypatumai;

e) terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmės atliekančių nuteistųjų materialinė atsakomybė;

f) arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių
nuteistųjų materialinis, buitinis aprūpinimas ir sveikatos priežiūra.

Bausmių vykdymo teisės norma

Bausmių vykdymo teisės normos sąvoka

Normos – vienas iš teisės ontologinių lygmenų greta idėjos ir visuomeninių santykių. Negalime išskirti vieno iš šių elementų, nes tik visi trys kartu jie sudaro teisę. Tačiau galime daryti prielaidą, kad normos – labiausiai “teisiškas” elementas. Taigi, kaip galėtume apibrėžti teisės normą, kokius ji turi skiriamuosius požymius?

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1648 žodžiai iš 3257 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.