Bausmių vykdymo teisės
5 (100%) 1 vote

Bausmių vykdymo teisės

11213141516171

1.BV POLITIKA. BV politika yra valstybės veikla įgyvendinant vieną iš teisingumo f-jos realizavimo etapų-kriminalinės bausmės vykdymą ir atlikimą. BV politikos turinį sudaro valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos uždaviniai, metodai ir formos, kuriomis siekiama pataisyti nuteistąjį. BV politikos turinį nulemia tokie veiksniai:

1) nusikalstamumo būklė ir dinamika, taip pat baudžiamosios politikos kryptingumas. (svarbūs keli nusikalstamumo dinamikos ir būklės rodikliai-bendras nusikaltimų skaičius; atskirų nusikaltimo rūšių skaičius; sunkių nusikaltimų skaičius; recidyvinių nusikaltimų skaičius; bendras nuteistųjų asmenų skaičius. Stabili nusikalstamumo būklė nulemia humaniškesnę bausmių vykdymo politiką).

2) bausmių atlikimo sistema.(žinomos tokios sitemos Pensilvanijos, Oberno, progresyvioji (angliškoji ir airiškoji), Borstalio, reformatorių).

3) tarptautinės teisės aktų bausmių vykdymo klausimais reikalavimai.(Intensyvūs tarptautiniai santykiai, laisvas kapitalo, paslaugų ir žmonių judėjimas tarp valstybių iškelia reikalavimus ir sudaro prielaidas šiuos santykius įteisinti dvišalėmis ir daugiašalėmis sutartimis, tarptautinių organizacijų priimtais teisės aktais. Tai ir teisinės pagalbos-teisinių procedūrų atlikimo vienos valstybė teritorijoje kitos valstybės naudai sritis. Šiuo metu LR yra sudariusi apie 10 dvišalių teisinės pagalbos tarptautinių sutarčių. Be to LR būdama JTO ir ET narė yra ratifikavusi nemažai daugiašalių tarptautinių sutarčių, skirtų įvairiems teisiniams klausimams).

4) valstybės ekonominė situacija.(BV sistemos valstybei reikalauja didelių finansinių išteklių iš biudžeto, o pajamos gautos iš tos sistemos padengia tik mažą dalį šių išlaidų. Kita vertus, efektyvumas vertinamas ne vien pinigine išraiška. Efektyviai veikiant BV sistemai turi sugrąžinti visuomenei žmogų, kuris savo gyvenimo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis ir būdais).

5) valstybės teisinės tradicijos ir visuomenės teisinė sąmonė.( Visuomenės požiūris į nuteistuosius skyla į du kraštutinumus. Vienoje vyrauja emocinis pradas –reikalaujantis griežtesnių bausmių, kitoje reikalaujama vykdyti subalansuotą BV politiką. Valstybė negali ignoruoti nė vienos pusės nė kitos. Tos nuomonės svarbios, jos lemia įvairius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus. Didelę įtaką daro nevyriausybinės organizacijos.)

2.BV TEISĖS DALYKAS, METODAS, SĄVOKA.Bausmių vykdymo teisės dalykas yra tie visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja Bausmių vykdymo teisės normos. Tai bausmių vykdymo teisės normų sureguliuoti teisiniai santykiai, atsirandantys tarp valstybės ir nuteistojo asmens dėl kriminalinės bausmės vykdymo ir atlikimo. Ne visi santykiai, kurie susiklosto bausmių vykdymo metu yra bausmių vykdymo teisiniai santykiai:

a)Jų pagrindas yra įsiteisėjęs nuosprendis. Išimtis – nuosprendžiu laikomas baudžiamasis įsakymas, juo paskiriama bauda ir jis yra bausmės vykdymo pagrindas;

b)Laisvės atėmimo bausmės atveju, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nuosprendžiui neįsiteisėjus, bet priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ji gali būti pradėta vykdyti. Tai nuteistajam neatima teisės nuosprendį skųsti apeliacine tvarka;

c) TS sutarčių pagrindu bausmių vykdymo pagrindas gali būti užsienio teismo sprendimas.

Būtina skirti nuosprendžio vykdymo ir bausmės vykdymo sąvokas. Nuosprendžio vykdymo sąvoka yra platesnė, jos turinį sudaro procesiniai nuosprendžio vykdymo aspektai, ją reglamentuoja BPT. Bausmės vykdymo sąvokos turinį sudaro konkrečios bausmės elementų realizavimo aspektai, kuriuos reglamentuoja BVT.

A)BVT santykių atsiradimo juridinid faktas yra apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimas. Tradiciškai kalbant apie bausmių vykdymo pasibaigimo pagrindą, minimas tų teisinių santykių pabaigos laikas. Tai gali būti visiškas bausmės atlikimo laikas, atleidimas dėl ligos, lygtinis atleidimas, amnestija, malonė. Trečiasis ypatumas – šių teisinių santykių dalyviai.Tradiciškai santykiai susiklosto tarp valstybės ir nuteistojo asmens. Valstybę įstatymas įgalioja atstovauti institucijų ir pareigūnų sistemą. Išskiriami 2 terminai: 1)kalbama apie bausmių vykdymą – tai valstybės, kaip subjekto pareiga įgyvendinti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą; 2)bausmės atlikimas – tai subjekto pareiga atlikti paskirtą bausmę.

Bausmių vykdymo teisinių santykių subjektai, skirtingi nuo baudžiamosios teisės, kur tik vienas valstybę atstovaujantis subjektas – teismas; bausmių vykdymo teisės subjektų daugiau – tai tam tikri valstybiniai arba ir privatūs subjektai, kuriuos valstybė įgalioja vykdyti bausmes. Antstoliai vykdo baudos bausmės įgyvendinimą, juridinio asmens veiklos apribojimo bausmės vykdymą ir subjekto likvidavimą.

B)Bausmių vykdymo santykiai susiklosto: 1)tarp valstybės ir nuteistojo 2)tarp aukštesnės bausmių vykdymo institucijos ir pareigūnų su žemesnės 3)tarp valstybės institucijos (pareigūnų) ir trečiųjų asmenų. Pareigos numatytos abiem šalim; pvz., pareigūnų pareiga patikrinti daiktus ir trečiųjų asmenų pareiga leisti patikrinti daiktus. 4)Bausmes vykdančių institucijų ir pareigūnų santykiai su kitomis valstybės institucijomis ir pareigūnais neturinčiais tokios funkcijos kaip bausmių vykdymas. Pvz.,
pranešti policijai apie nuteistojo paleidimą savaitgaliui į namus, kurio elgesį turi kontroliuoti policija. 5)tarp nuteistųjų. Nuteistiesiems numatyta teisė kurti visuomeninę organizaciją. 6)Nuteistųjų teisiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis. Pasimatymo metu susiklosto santykiai tarp nuteistojo ir jo lankytojo. Šie abu subjektai turi teises ir pareigas.

C)Paskutinis – kertinis bausmių vykdymo teisinių santykių ypatumas yra tas, kad jų objektas yra tik bausmės vykdymas. Pvz., nuteistojo teisė pirkti būtiniausių produktų ir prekių. Pats pirkimas pardavimas yra civiliniai santykiai, pati bausmių vykdymo teisė to nereglamentuoja, bet ji nustato, kaip nuteistasis šiuos civilinės teisės reglamentuojamus santykius realizuos: kaip ir kada nuteistasis gali patekti į parduotuvę, kiek kartų per mėnesį, kaip jis atsiskaitys (neturi teisės turėti grynųjų pinigų).

Dar vienas baudžiamųjų teisinių santykių ypatumas tas, kad bausmių vykdymo teisė neapibrėžia bausmės turinio. Tai, kas apibrėžta baudžiamajame įstatyme, yra jo turinys. Bausmių vykdymo teisės dalykas yra tik tai, kas nustatyta bausmės turinio įgyvendinimo tvarkoje.

Metodas.Teisėje žinomi du metodai: administracinis ir civilinis. Administracinių teisinių santykių subjektai nėra lygioje padėtyje, jie subordinuoti vienas kitam; civilinių – subjektai lygūs. Bausmių vykdymo teisė labiau orientuota į administracinį metodą. Privalu vykdyti institucijos ir pareigūnų nurodymus. Sakyti, kad remiasi tik administraciniu metodu neteisinga, civilinis metodas vis labiau įsitvirtina, vis daugiau bausmių vykdymo prasme valstybė ir bausmės subjektas gali susitarti; pvz., bausmių vykdymo institucijos ir nuteistojo susitarimas pasirinkti ar jis nori daugiau telefoninių pokalbių, ar ilgalaikių pasimatymų. Greta bendrojo teisinio reguliavimo metodo BVT šaka turi konkrečius, tik jai būdingus metodus – imperatyvųjį, dispozityvųjį ir skatinimo.

Sąvoka. BVT – tai visuma valstybės nustatytų teisės normų, kurios įtvirtina pagrindinius bausmių vykdymo uždavinius ir principus, nustato valstybės institucijų, įstaigų ir pareigūnų bei jos įgaliotų asmenų veiklos formas, metodus ir priemones, taip pat nuteistųjų teisinę padėtį, vykdant ir atliekant kriminalines bausmes.

3.BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS PASKIRTIS. BVT paskirtis – tai tie tikslai, kuriems kuriama ir dėl kurių egzistuoja bausmių vykdymo teisė. Bendriausia prasme BVT paskirtis yra reglamentuoti visų bausmių, numatytų baudžiamuosiuose įstatymuose, vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Remiantis konstituciniais principais, BVT turi reglamentuoti nuteistųjų teisinę padėtį bausmės atlikimo metu, taip pat bausmes vykdančių institucijų, įstaigų, pareigūnų bei valstybės įgaliotų asmenų kompetenciją bausmių vykdymo metu. Keli principiniai aspektai:1)Pats įstatymų leidėjas nustato sau pareigą sureguliuoti bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas. Bausmių vykdymo teisės paskirtis yra tie tikslai, kuriems kuriama, ir dėl kurių egzistuoja bausmių vykdymo teisė; tai reglamentuoti visų bausmių, numatytų baudžiamuosiuose įstatymuose, vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Naujasis BVK reglamentuoja visų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas.2)Antra, nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad bausmę atlikęs asmuo savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais metodais; bausmių vykdymo teisė siekia pataisymo tikslo. Įgyvendinant tokią nuostatą įstatymų leidėjas nustato pareigas sau pačiam. Jis pats save apriboja taip, kad visos priemonės turi būti nukreiptos į nuteistojo pataisymą. Kita vertus, tokia principinė nuostata kalbant apie nuteistojo pataisymo tikslą, užkerta kelią taikyti tokias priemones, kurios neveda prie to galutinio tikslo. Bausmių vykdymo teisės turinį sudaro pozityvių pataisos priemonių taikymas. Tai nuteistojo darbas, jo lavinimas, profesinis rengimas, socialinė reabilitacija.

4.BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS RYŠYS SU KITOMIS TEISĖS ŠAKOMIS.Bausmių vykdymo teisė turi ryšius su baudžiamąja teise ir administracine teise. Terminas baudžiamoji justicija reiškia baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės ryšį. Visos šios teisės šakos turi būti suderintos, bet reguliuoja skirtingus aspektus. Baudžiamoji teisė reguliuoja, kokios subjektų pareigos – reguliuoja bausmės turinį; baudžiamojo proceso teisė reguliuoja santykius, kaip bausmė skiriama; bausmių vykdymo teisė turi reguliuoti kaip dalykine prasme yra įgyvendinami apribojimai ir specialios pareigos. Negalima sutapatinti bausmių vykdymo ir nuosprendžio vykdymo; jos abi tam tikrais atvejais gali būti platesnė ar siauresnė sąvoka viena už kitą. Šio ryšio prasme yra keletas principinių praktinių dalykų, pagal kuriuos galima spręsti, kuriuo įstatymu BPK ar BVK reikia vadovautis? Baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo atribojimas padeda tai spręsti. BVK yra numatyta taisyklė kalbanti apie tai, kad po 10 metų bausmės atlikimo nuteistąjį iki gyvos galvos apylinkės teismas gali perkelti į koloniją; BPK parašyta, kad tai daryti gali teismas. Pagal naująjį BPK klausimas būtų teismingas apygardos teismui. Prioritetas dėl teismingumo nustatymo yra BPK prerogatyva. Kitas aspektas – terminų skirtumai. Terminai siejami su bausmių vykdymu ir nuteistųjų teisių realizavimu;
vadovaujamasi BVK. Bausmių vykdymo teisė yra labai artima administracinės teisės nuostatoms, kiek tai susiję su ta dalimi, kuri apibūdina valstybės institucijos, pareigūno statusą, jų tarpusavio santykius. Pagal bendrą valstybės tarnybos aspektą tai statutinis pareigūnas, kurio statusą nustato specialus statutas ir valstybės tarnybos įstatymas.

Bausmių vykdymo teisė turi glaudžius santykius su šiom teisės šakom. Taip pat ir su civilinio proceso teise (bauda vykdoma pagal CPK nuostatas, tačiau BVK numato tam tikras išimtis). Gana glaudžiai bausmių vykdymo teisė susijusi su civiline teise; nuteistieji savo civilinio veiksnumo nepraranda, jie yra pilnateisiai civilinių teisinių santykių subjektai, bet jų realizavimas pasižymi tam tikra specifika; taikomi civiliniai santykiai, bet tam tikras sąlygas nustato BVK (nuteistojo santuokos sudarymas).

Trečioji teisės šaka, su kuria bausmių vykdymo teisė susijusi, yra darbo teisė. Nuteistųjų darbo klausimus reguliuoja keli įstatymai; jeigu reguliuoja darbo įstatymai, tai tam tikrais aspektais ir bausmių vykdymo įstatymai.

Ryšių yra ir daugiau. Dėl to, kad bausmių vykdymo teisė netgi perima atskirų teisės šakų institutus, ji ilgai nebuvo atskira teisės šaka. Tik prieš gerus 20 metų Europos ir TSRS mokslininkai pripažino, kad tai atskira teisės šaka, turinti dalyką ir metodą, todėl pripažinta kaip savarankiška teisės šaka.

Kai kuriose valstybėse ši teisės šaka vadinama penitencine teise; esminis skirtumas nuo lietuviškosios yra jos apimtis. Lietuvoje bausmių vykdymo teisė apima visų bausmių vykdymo reglamentavimą; penitencinė – tik tai, kas susiję su laisvės apribojimo reglamentavimu. Visų kitų bausmių vykdymas remiasi bendraisiais principais. Pvz., bauda visais aspektais vykdoma pagal tas pačias taisykles, Lietuvoje – skiriasi. Lietuvoje tai unikalu, nes bausmių vykdymo teisė apima visą bausmių vykdymo reglamentavimą. Tai daroma keliais įstatymais. Be BVK yra ir kiti įstatymai : Tarnybos kalėjimų departamente prie TM statusas, antstolių įstatymas ir kt. įstatymai.

5. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS ŠALTINIAI.Bausmių vykdymo teisės šaltinis – tai kompetetingos valstybės institucijos nustatyta tvarka priimtas teisės aktas, kuris įtvirtina teisės normas, reguliuojantis tam tikrus visuomeninius santykius tarp valstybės ir nuteistojo asmens atliekant ir vykdant kriminalinę bausmę.

Būtinas turintis teisinę prasmę grupavimas pagal jų teisinę galią. Išskiriamos 3 didelės grupės:

1)Įstatymai (priimti referendumo keliu arba seimo):

a)Konstitucija (draudimas žiauriai elgtis su žmogumi, nuteistųjų darbas nėra laikomas priverstiniu ir kt.). Be tiesioginių nuostatų yra išvestiniai principai (bausmių vykdymas gali vykti tik įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu). Tokių nuostatų daug.

b)Konstituciniai įstatymai. Jų sąrašo Seimas nėra patvirtinęs. Tai tik idėja, kad visi kodeksai patektų į tokių įstatymų rangą. BVK tuo atveju bus aukštesnio rango įstatymas nei kiti.

c)Kiti įstatymai. Bausmių vykdymo teisė nėra pilnai kodifikuota. Yra įstatymų – Tarnybos KD prie LR TM statutas, Antstolių įstatymas, Amnestijos aktai, teisinės sistemos reformos metmenys ir kt.

2)Poįstatyminiai aktai – pati gausiausia grupė. Tokios šaltinių grupės pagal priėmusį subjektą:

a)LR Prezidento (LR Prezidento dekretas Dėl Malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų).

b)Vyriausybės nutarimai. (Vyriausybės nutarimu patvirtinta Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarka ir kt.).

c)Ministrų įsakymai ar taisyklės. Daugumą teisės aktų priimama teisingumo ministras. (Labiausiai kertiniai 2: * areštinių vidaus tvarkos taisyklės; *pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Galimi bendri kelių ministrų įsakymai. Galimi tokie: *Teisingumo ir Vidaus reikalų ministrų (reguliuoja pataisos įstaigų ir policijos įstaigų bendradarbiavimo tvarka), *Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymai (nuteistųjų iki gyvos galvos sveikatos priežiūros klausimai, nuteistųjų gydymo nuo priklausomybių ligų atvejus).

d)kiti teisės aktai. a) Kalėjimų departamento direktoriaus teisės aktai. Kalėjimų departamento direktorius priima teisės aktus, kai teisingumo ministras įstatymams leidus deleguoja tokią teisę arba nustatyta jo funkcijomis. Teisės šaltiniais bus tik tokie įsakymai, kurie nustatys taisykles neapibrėžtam subjektų ratui. b)Pataisos įstaigų direktorių įsakymai. c) areštinės direktoriaus įsakymas, kuriuo nestatoma areštinės dienotvarkė. Lokaliniai teisės aktai, galiojantys tik tam tikroje bausmę vykdančioje institucijoje.

3)Tarptautinės sutartys. Dvišalės ir daugiašalės sutartys bei tarptautinių organizacijų rekomendacijos ir rezoliucijos.

Pagal reguliuoamų visuomeninių santykių apimtį ir pobūdį visi BVT šaltiniai gali būti klasifikuojami į bendruosius (LR Konstitucija, CK, CPK, Seimo rinkimų įstatymas ir kt.) ir specialiuosius (BVK, Tarnybos KD prie LR Teisingumo ministerijos statutas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ir kt.).

6. TARPTAUTINIAI AKTAI – BVT ŠALTINIAI.Tarptautinės sutartys grupuojamos pagal 2 kriterijus:

1)Pagal sutarčių privalomumą; tai tarptautinės sutartys ir rekomendacijos.

2)Sutartys daugiašalės ir dvišalės, pagal valstybių dalyvių skaičių.

Visos
yra privalomos. Tarptautinių sutarčių įstatymas nustato, kad jeigu tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu nacionaliniai įstatymai, taikoma tarptautinė sutartis. Jai taikomas tik vienas reikalavimas – ji negali prieštarauti Konstitucijai. Naujasis Tarptautinių sutarčių įstatymas nenumato, kad tarptautinė sutartis turi įstatymo galią.

Rekomendacijos yra tarptautinės organizacijos priimtas teisės aktas. Imperatyvaus privalomumo nėra, tačiau valstybė be jokių motyvų ir priežasčių jos ignoruoti negali, bet turi teisę nevykdyti pateikdama argumentus, kodėl negali įgyvendinti rekomendacijoje numatytų taisyklių.

Jeigu tai Jungtinių Tautų (JT) ar Europos Tarybos (ET) konvencija, tai joje gali dalyvauti tos valstybės, kurios yra tos organizacijos narės.

Dvišalės sutartys – tai sutartys dėl teisinės pagalbos su Lenkija, dėl nuteistųjų perdavimo bausmės atlikimui į jų kilmės šalį. Pasirašytos su Baltarusija, Rusija, Kinija, Azeirbaidžanu, JAV. Tokios sutartys numato, kada nuteistas asmuo gali būti perduodamas atlikti bausmę į savo kilmės valstybę.

Prie dvišalių sutarčių priskirtina sutartis su Šventuoju sostu (LR bei ŠS sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir Valstybės teisinių santykių), kur numatyta nuteistųjų sąžinės laisvės realizavimas laisvės atėmimo vietose.

Daugiašales sutartis galima skirtyti į 2 grupes:

a)Bendro pobūdžio sutartys, kurios reglamentuoja platų klausimų ratą, ir kai kuriuos bausmių vykdymo aspektus; b)Specialiosios sutartys, kurios reglamentuoja bausmių vykdymo aspektus. Iš jų svarbiausios ET Nuteistųjų perdavimo konvencija ir protokolas; ET konvencija dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo; ET konvencija dėl lygtinai nuteistųjų ir lygtinai paleistųjų perdavimo; EŽT ir pagrindinių laisvių K ir Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Abi sutartys reikšmingos, unikalūs tarptautiniai dokumentai, numatantys tarptautinį kontrolės mechanizmą, nepavaldūs valstybei. Institucijos – tai EŽTT, o kita – Žiauraus elgesio komisija.

LR yra prisijungusi prie JTO konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą; Kitos – rezoliucija dėl teisėtvarkos apsaugos pareigūnų elgesio kodekso; dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, dėl tipinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių ir kt.

7. BV KODEKSAS : SISTEMA, STRUKTŪRA. BVK –tai svarbiausias bausmių vykdymo įstatymas, įsigaliojęs 2003m. 05 mėn. BVT sistema – tai logiškai išdėstyta vidinė bausmių vykdymo teiusės struktūra. BVK sistema pasižymi tuo, kad turi visus teisės teorijoje skiriamus sistemos elementus: pošakį, dalį, institutą ir normą. BVK sudaro bendroji ir specialioji dalys. BVK sistemos elementų negalima tapatinti su BVK struktūrinėmis dalimis. Sisitema ir jos elementai yra žymiai platesnė, nes aspima ne tik BVK, bet ir kitas BVT aktų normas.

BVK struktūra – 5 dalys, kurios išskaidytos į 15 skyrių. Kai kurie kodekso skyriai, jungiantys didelį normų skaičių, papildomai išskaidyti į skirsnius. Kodekso skyriai ir skirsniai sujungia normas, reglamentuojančias atskirą bausmių vykdymo institutą. BVK straipsniai turi dalis ir punktus. BVK nustato bausmių vykdymo principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmes vykdančias institucijas, baudos, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos vykdymo tvarką ir sąlygas, lygtinio paleidimo iš laisvės at.vietų pagrindus ir tvarką, bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka. BVK – tai teisės aktas turintis vidinį vientisumą ir tarpusavyje susietų normų visumą. Kiekvienas BVK straipsnis turi savarankišką reikšmę ir kartu yra sudedamoji visumos dalis. Nė vienas str. negali kartoti kito str. ar prieštarauti jam. Būdinga bendra terminija, suderintų teisinių savokų, esančių skirtinguose straipsniuose vartojimas

8.9.10. BAUSMIŲ VYKDYMO ĮSTATYMO GALIOJIMAS LAIKE, ASMENŲ ATŽVILGIU, ERDVĖJE.

Laike.Bausmių vykdyme galioja tas įstatymas, kuris galioja vykdymo metu, nepriklausomai nuo to, kada prasidėjo bausmės vykdymas, ar kuris įstatymas švelnesnis. Netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgal taisyklė.Taisyklė turėjo tik 1 laikiną išimtį. Pereinamas laikotarpis – iki naujo BVK įsigaliojimo nuteistieji galėjo naudotis tomis palankiomis teisėmis, kurios buvo numatytos kituose šaltiniuose.

Bausmių vykdymo teisės normos galiojimui laiko atveju svarbūs du aspektai: tai normos įsigaliojimas ir jos galios netekimas. Jų galiojimą reglamentuoja tas pats įstatymas dėl teisės aktų įsigaliojimo tvarkos. Reikia žiūrėti, kokiai rūšiai teisės aktų konkretus teisės aktas priskirtinas. Bausmių vykdymo įstatymo norma įsigalioja arba netenka galios po to, kai įstatymą pasirašo ir paskelbia VŽ LR Prezidentas, jei įstatyme nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo diena. Jei prezidentas negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti ir nepasirašo, toks įst. įsigalioja kai jį pasirašo ir VŽ paskelbia Seimo Pirmininkas. Seimo nutarimo ir LR
Prezidento dekreto norma įsigalioja kitą dieną po paskelbimo VŽ, jei minėtuose aktuose nenurodyta kita jų įsigaliojimo data. Vyriausybės nutarimo norma įsigalioja ir netenka galios kitą dieną po to kai ji pasirašyta ministro pirmininko ir paskelbiama VŽ jei nutarime nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo diena. Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir koleg.institucijų norminių teisės aktų normos įsigalioja arba netenka galios kitą dieną po paskelbimo VŽ, jei minėtuose aktuose nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo diena. LR KT nutarimas įsigalioja kai paskelbiamas VŽ. Tarptautinė teisė: dvišalės sut. įsigalioja ratifikavus, daugiašalės kai atliekamos prisijungimo procedūros.

Kolizijos tarp vienodų pagal teisinę galią bausmių vykdymo teisės aktų atvejai gali būti sprendžiami – taikant vėliausiai priimtą teisės aktą arba teisės aktą, numatantį švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį.

Galiojimas erdvėje. BVT aktai galioja visoje LR teritorijoje: 1) žemės paviršius ir gelmės tarp valstybės sienų 2)vidaus vandenys 3)teritorinė jūra, kuriai priklauso 12 jurmylių pločio baltijos jūros pakrančių vandenys 4) pasienio upės ir ežerai iki skiriamosios juostos 5) oro erdvė virš sausumos ir vandenų teritorijos 6) jūrų laivai ir orlaiviai su LR vėliava. Lietuvoje esančių diplomatinių atstovybių teritorija ir diplomatiniai automobiliai pagal tarp.teisę nelaikomi Lietuvos teritorija.

Galiojimas asmenų atžvilgiu. BVK 3 str. nustato, kad visiems bausmes LR atliekantiems asmenims taikomi LR įstatymai. Tai yra ir LR piliečiams ir užsieniečiams ir asmenims be pilietybės atliekant bausmę Lietuvoje taikomi LR įstatymai. Kita vertus bausmių vykdymo įstatymai ir tarptautinės teisės aktai numato tam tikras teises ir pareigas, kurios siejamos su asmens atliekančio bausmę pilietybe (LR piliečio teisę dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje; užsieniečio teisę palaikyti ryšius su savo valstybės diplomatine atstovybe, konsuline įstaiga ir tarptautinėmis organizacijomis). Tarptautinės nuteistųjų perdavimo sutartys numato valstybių sutarčių dalyvių piliečių teisę, esant sutartyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, vienoje valstybėje paskirtą bausmę arba jos dalį atlikti savo pilietybės valstybėje.

11.BV ĮSTATYMO AIŠKINIMAS, JO RŪŠYS. Bausmių vykdymo teisės normos aiškinimas-tai tam tikra kompetetingų valstybės institucijų veikla, siekiant teisingai suprasti ir atskleisti bausmių vykdymo teisės normos turinį. Aiškinimas labai svarbu nuo pat teisės normos projekto rengimo iki jos taikymo ir įgyvendinimo. Teisingas, tikslus BVT normos turinio nustatymas leidžia ne tik teisingai pritaikyti ją konkrečiai situacijai ar santykiui, bet ir sudaro būtinas prielaidas tolesniam teisėkūros procesui. Teisės teorijoje normos aiškinimas skiriamas į dvi sąlygiškai savarankiškas dalis-normos turinio išaiškinimą ir paaiškinimą. Normos turinio išaiškinimu siekiama nustatyti visą normos esmę, tuo tarpu paaiškinimas turi konkretesnį tikslą – atskleisti tam tikro termino prasmę, nurodyti subjekto, kuriam taikoma norma, teises ir pareigas, parodyti normos ir kitų normų tarpusavio santykį.

Bausmių vykdymo teisės normos aiškinimui keliami tam tikri reikalavimai: aiškinimu turi būti siekiama atskleisti normos esmę, nustatyti jos vietą BVT sistemoje, negali iškreipti normos turinio, turi būti siekiama teisingo ir vienodo normos supratimo ir taikymo ar įgyvendinimo, turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.

BVT normos aiškinimui naudojami visi aiškinimo būdai: kalbinis, istorinis, sisteminis, loginis, funkcinis bei pagal apimtį (adekvatus,plečiamasis,siaurinamasis) ir subjektus (oficialus ir neoficialus ).

BVT normos aiškinimo rpcese ypatingą vietą užima Lietuvos Aukšiausias Teismas ir Vyriausias Administracinis teismas.

1)skelbia nutartis, į kuriose esančius “Įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo aiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys”

2)analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus bei kitus teises aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus

3)gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.

Bausmių vykdymo įstatymų kolizija. Bausmių vykdymo įstatymų spraga

BVK nustato įstatymų kolizijos atvejus; kaip reikia elgtis, jei tą patį reglamentuoja skirtingai 2 įstatymai. Taikomas nuteistajam palankesnis įstatymas. Principas teisingas, bet praktinis įgyvendinimas problematiškas. Jeigu tai liečia procedūrinius dalykus, sunku pasakyti, kuris palankesnis.

Kita taisyklė, situacija, kai bausmių vykdymo įstatymas nereglamentuoja tam tikros situacijos, yra įstatymo spraga, bausmių vykdymo subjektas turi surasti BVK principus ir taikyti tuos principus, kurie tinkami toje situacijoje. Tai daugiausiai dalykai, susiję su morale, etika. Spragos paliktos įstatymų leidėjo sąmoningai. Pvz., buvusi nuostata, kad pasimatymai galimi tik su sutuoktiniu, po to faktiškai buvo pripažinti ir sugyventiniai, Seimas spragą paliko sąmoningai, sakydami, kad bus įteisinta prostitucija, o sutuoktiniams praktikoje buvo prilyginami faktiniai sugyventiniai. Svarstant naują BVK atsirado teisinis reglamentavimas toks, pagal kurį nuteistieji turi teisę į pasimatymą su sutuoktiniu,
sugyventiniu, su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką.

Dar viena situacija, kurią įtvirtina BVK; esant skirtingoms tarptautinės sutarties ir įstatymo nuostatoms, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

12. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA.Tai logiškai išdėstyta vidinė bausmių vykdymo teisės struktūra. Bausmių vykdymo teisės šaka turi pošakį, dalį, institutą ir normą. BVT nėra visiškai kodofikuota. 2 pošakiai: 1)Bausmių, susijusių su laisvės atėmimu, vykdymas; reglamentuoja BVK. 2)Bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymas; reglamentuoja ne tik BVK, bet ir kitos teisės šakos.

BVT skaidoma į bendrąją ir specialiąją dalis.

B.d.: bausmių vykdymo įstatymai, principai, bausmes vykd. institucijos, bendrosios nuteistųjų teisės ir pareigos, atleidimas nuo bausmės atlikimo, pagalba atleistiesiems nuo bausmės atlikimo ir t,t.

S.d.: viešųjų teisių atėmimo, atėmimo dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, viešųjų darbų, baudos , arešto, laisvės atėmimo, laisvės apribojimo, laisv. at. iki gyv. galvos, juridinio asm. veiklos apribojimo, Jur.asm. veiklos likvidavimo sąlygas bei lygtinio paleidimo iš laisv.at vietų vykdymo taisyklės.

Tiek pošakis, tiek dalys gali būti skirstomi į institutus. Prie BVT institutų galima priskirti teisės normų grupes, reglamentuojančias pvz. Bausmes vykdančias institucijas, juridinio asm.veiklos apribojimo bausmės vykdymą arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir t.t. BVT sistemos elementų negalima sutapatinti su BVK struktūrinėmis dalimis, nors kartais gali būti ir tapatūs.

Smulkiausias BVT sistemos struktūrinis elementas yra norma.

13.BVT TEISĖS NORMA. Smulkiausių BVT sistemos struktūrinis elementas yra norma. BVT norma- tai valstybės nustatyta, formaliai apibrėžta elgesio taisyklė, suteikianti reguliuojamo santykio subjektams subjektines teises ir nustatanti jiems teisines pareigas. BVT normai budingi požymiai : bendro ir privalomo pobūdžio taisyklė; ją nustato valstybės kompetetinga institucija; ji adresuota grupei asmenų, kuriems būdingi rūšiniai požymiai; ji skirta tam tikram santykiui įgyvendinti kiekvieną kartą, kai atsiranda tam tikra numatyta situacija; jos nevykdymas užtraukia valstybės prievartos priem. taikymą. Bausmių vykdymo įstatymui būtingos tik 2 Bausmių vykdymo teisės normos dalys – hipotezė ir dispozicija. Sankcija labai retai, ją turi ir gali turėti tik aukščiausią teisinę galią turinti BVT norma – įstatymas. BVT normos klasifikuojamos:

a) pagal juridinę galią – įstatymas, poįstatyminis norminis teisės aktas, tarptautinės teisės aktas;

b)referendumas, LR seimas, LR Prezidentas, vyriausybė, Teisingumo ir kitos ministaerijos, kelių ministerijų, KD prie LR TM direktorius ir pataisos įstaigos direktorius ir areštinės direktorius;

c)KT sprendimai, teismų sprendimai, pripažįstantys negaliojančiais įstatymams prieštaraujančius BVT aktus ar jų dalis;

d)pagal normos turinį – draudžiančias, įpareigojančias, įgalinančias, leidžiančias

e)pagal normos pobūdį – normos definicijos, normos principai, normos deklacijos, normos taisyklės;

f)pagal normos galiojimą teritorijoje – LR teritorijoje ir lokalinės.

g)pagal dispozicijos aprašymo būdą: nukreipiančios, banketinės, alternatyvinės, aprašomosios, kompleksinės;

h)pagal taikomų subjektų ratą: kolektyvinės, individualios.

14.BVT NORMOS DISPOZICIJA IR JOS RŪŠYS. BVT normos struktūrinės dalys: hipoteze, dispozicija, sankcija. Dispozicija normos dalis nustatanti elgesio taisyklę, apimanti teisinio santykio subjektų teises ir pareigas. BVT normos dispozicijos taip pat gali būti pagal tam tikrus kriterijus klasifikuojamos į atskiras rūšis. Dispozicijų rūšys skiriasi bausmių vykdymo teisės ir baudžiamosios teisės. BVT normos dispozicijų rūšys yra: aprašomoji, blanketinė, nukreipiančioji, alternatyvinė, kompleksinė. Aprašomojoje išsamiai išvardijami būtini teisinio santykio subjekto elgesio požymiai, blanketinė dispozicija nurodo kitos teisės šakos norminį aktą, kuriame apibrėžiami teisinio santykio subjekto elgesio požymiai, nukreipiančioji-nurodo kitą bausmių vykdymo aktą, straipsnį ar punktą, kuriame apibrėžti teisinio santykio subjekto elgesio požymiai, alternatyvinė-nurodo kelis galimus elgesio variantus, palikdama teisę teisinio santykio subjektui pasirinkti. Kompleksinėje dispozicijoje teisinio santykio subjekto elgesio požymiams apibūdinti panaudojami keli iš paminėtų dispozicijos rūšių konstravimo būdai.

15.BAUSMIŲ VYKDYMO INSTITUCIJŲ SISTEMA- tai valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų, taip pat valstybės įgaliotų asmenų, atsakingų už kriminalinių bausmių įgyvendinimą, visuma. Valstybės prievartos priemonės kurios riboja žmonių teises ir laisves išimtinai valstybės kompetencija. Todėl kiekviena valstybė sukuria tokią sistemą. Jos pagal kompetenciją gali būti skirstomos į bendrosios kompetencijos subjektus ir specialiosios komp.subjektus. Sistema gali būti centralizuota ir decentralizuota. LR dalinai centralizuota.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4551 žodžiai iš 9101 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.