Bendraamziu kalba
5 (100%) 1 vote

Bendraamziu kalba

Jūsų bendraamžių kalba

Bendraamžiai kalba žargonu. Manau, tai neišvengiama, nes kiekviena karta turi ne tik savo drabužių madą, mėgstamas popgrupes, bet ir savitą žodyną.

Šiuo metu labiausiai paplitę du žodžiai – “karoče” ir “nerealiai”. “Karoče” – tai rusiškas žodis, reiškiantis “trumpiau”. Kadangi tai svetimybė, šio žodžio reikėtų vengti. Be to, jis naudojamas pernelyg dažnai, beveik po kiekvieno sakinio, todėl gali imti erzinti aplinkinius. Kalbėkime trumpai ir aiškiai, bet to trumpumo nekomentuokime rusiškai.

Žodis “nerealiai” nėra blogas. Jis lietuviškas ir skamba gražiai. Tačiau nepiktnaudžiaujakime ir juo, vartokime tik ten, kur reikia. Mūsų bendraamžiai šį žodį dažniausiai naudoja įspūdžiui sustiprinti. Tačiau kas gali būti nerealus? Sapnas, vizijos, svajonės… Tuo tarpu daina bus graži (visiškai realu), atostogos puikios (o kas čia nerealaus?)…

Tokių ir panašių žargonų daug. Štai keletas jų.

PRIKOLNAS, ČIOTKAS – juokingas, „fainas“.

MAROZAS, DAIGAS – nemielas širdžiai žmogus.

MIORTVAS – miręs, pavargęs, prastai (ne dėl apsirengimo) atrodantis.

ŠESTAKAS – „šeštas“, padaro viską, ko paprašai.

KISLOTNA – dažniausiai vartojama apibūdinti tam tikro būdo ir drabužių stiliaus jaunimą: mėgstantį auskarus neįprastose vietose, plačias kelnes, džemperius su gobtuvais ir t.t.

KRŪTAS – kietas, neįveikiamas, jėga.

LIEVAS – prastas, nekokybiškas, nestilingas daiktas. (Lievakas – falsifikatas, žinomo firmos ženklo plagiatas), nevykėlis, nenusisekėlis žmogus, taip pat žr. lochas.

LOCHAS – nusišnekantis, antrarūšis, nevykėlis.

ŽABA – negraži mergina.

NAVAROTNAS – labai geras, itin geras.

PYCHAS – žolė (marihuana).

KALIOSAI – tam tikra tablečių pavidalo narkotikų rūšis.

DILERIS – narkotikų prekeivis.

HALIONIKAI – haliucinacijos: neegzistuojantys, bet labai realiai atrodantys vaizdiniai, neretai apimantys žmogų, pavartojusį kvaišalų.

PŪSTI – rūkyti žolę.

LIOCHKAI – laisvai, lengvai, be problemų.

ČIORNAI – „juodai“, baisiai, blogai…

PARKĖS – sunkios, kankinančios mintys.

BEZPRIDIELAS – nesusipratimas, nesąmonė, sumaištis.

ABLOMAS – netikėta nesėkmė.

NACHALIAVU – nemokamai, už dyką.

PAGAUT KAMPĄ – suprasti kažką.

PAGAUT KABLĮ, UŽSIKABLIUOTI – įsijausti, nuo nedidelio kiekio alkoholio užsimanyti didesnio.

PARIŠO – sugavo, išaiškino (tėvai, mokytojai, policija ir t.t.).

RŪKYT TURI? – ironiškai gali reikšti „ar tu kietas?“

VALINK IŠ ČIA – „eik iš čia“, „dink“, pvz.: „Ką nori, lochas, valink iš čia“.

VEŽA – svaigina, teikia nerealų malonumą, pvz.: „Šita žolė neveža“ arba „Veža mane toks muzonas“.

CHAVČIKAS – maistas.

BŪZAS – naujesnis žodis, nuo šnek. angl. „booze“ – svaigintis, girtauti; linksminimosi ir atsipalaidavimo laikas, pvz.: „Vakar buvo labai geras būzas“.

SOSKĖ – pigus ir šlykštus alus plastikiniuose buteliuose, dažniausiai perkamas kioskeliuose.

INETAS – internetas

KLIŠA – klasės auklėtoja, pvz.: „Vakar dėl mano darbelių kliša tėvams paskambino“.

LIOTAS – litas (valstybinė valiuta).

ČIRIKAS – 10 Lt.

SPROGO – kažkur dingo

NESVAIK – nenusišnekėk

TŪSAS, TŪSOVKĖ – vakarėlis.

Taigi reikšmių daug, o mados ateina ir išeina, tad nedarkykime savo unikalios lietuvių kalbos.

Kalba – didžiausias žmogaus turtas

Kalba yra tautos kūno žadas. Taip apie ją sakė Vydūnas. “Kalba yra visų didysis tautos, jos pačios pasistatytas paminklas”, – sakė Jonas Jablonskis. O kazimieras Būga kalbą įvardina kaip didžiausią žmogaus turtą: “Žmonių kalba yra įvairių įvairiausių žinių aruodas. Ji atstoja geriausių senovės dokumentų rinkinį. Kalba – tai mūsų archyvas. Kalboje,. It stebuklingame veidrodyje, atsisšviečia tautų gyvenimas, jų kultūra.”Profesoriui Juozui Balčikoniui ji – klėtis, į kurią tauta sudeda savo dvasios lobius, čia tautos pats tikrasis, savitasis veidas.

Ar teisūs šie didieji Lietuvos žmonės, taip gražiai apibūdinę kalbą. Taip. juk neturėdami kalbos negalėtume vienas su kitu bendrauti. O ryšys tarp žmonių – svarbiausias. Kalba tampa ta gija, padedančia užmegzti ir išlaikyti žmogiškuosius santykius. Kalba suteikia informacijos, ja kalbos dėka galime keistis – priimti ir perduoti. Gražia leituviška kalba užrašytos senosios pasakos, dainos. Jei ne kalba, neturėtumėm šio lobio. Kalba yra tasai lieptas, kuriuo susisiekia dvasia su dvasia, protas su protu, žmogus su žmogumi, nors jie gyventų ir toli vienas nuo kito.

Žmogus nejučia kalba ir tada, kai būna vienas. Jis galvoja. Galvoja žodžiais. Tai tylos kalba. Vidine kalba žmogus kalbasi pats su savimi. Mintyse kalbasi su tais, kurių pasiilgo. Kalba netgi su medžiais, paukščiais. Vidinė kalba yra natūrali žmogaus nuolatinė būsena. Taigi, kalbame nuolat.

Kalbą vartojame visi, kasdien, todėl jos lyg ir nepastebime, lyg ji turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Tačiau ji reikalinga kaip kasdieninė duona, todėl turėtume ja rūpintis.

Paukštį atpažinsite iš plunksnų, žmogų – iš kalbos

Šie žodžiai visiškai teisingi. Pirmąjį įspūdį apie žmogų susidarome iš to, kaip jis atrodo, tačiau giliau imame pažinti, kai jis ima
kalbėti.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 804 žodžiai iš 1550 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.