VILNIAUS KOLEGIJA
PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
REFERATAS
„BENDRAVIMAS INTERNETU“
Darbą atliko: SPN03M grupės st. Julija Malinovskaja
Darba patikrino: doc. M. Andrašiunienė|[pic] |
| |
VILNIUS 2005
TurinysĮvadas – 2 –
Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas – 3 –
IRC – 5 –
Virtualios tikrovės – 12 –
Tinklo etiketas – 14 –
Įvadas
Bendravimas pasitelkus technines priemones patraukia vis daugiau
įvairių sričių tyrinėtojų. Taip yra todėl, kad jis žymi naują kultūros,
komunikacijos ir kalbos raidos etapą.
Komunikacijos teoretikas Paulas Levinsonas skiria tris komunikacijos
raidos pakopas. Pirmąją, kai žmogus bendrauja tiek, kiek jam leidþia
fizinės išgalės, Levinsonas vadina bendravimu „kiek mato akis, kiek girdi
ausis, kiek siekia atmintis“. Antroji pakopa, siejama su rašto sukūrimu,
yra fizinių žmogaus galių peržengimo laikotarpis. Tačiau šiuo metu žmogaus
kalba praranda tai, kas iš esmės labai būdinga žmogui emocingumą. Trečiąją
pakopą Levinsonas sieja su moderniųjų technologijų panaudojimu bendraujant
ir vadina ją teksto humanizavimu. Jis teigia, kad pasitelkdamas technines
priemones žmogus gali bendrauti nevaržomas jokių ribų, ir be to, jo kalba
vėl yra emocinga. George McMurdo, aptardamas, kaip ilgainiui kito
komunikacijos kontekstas, skiria sakytinę, rašytinę, spausdintinę ir
elektroninę kultūrą. Kalbos tyrinėtojai taip pat mano, kad kalba įžengė į
naują raidos etapą. Apžvelgdama anglų kalbos istoriją ir atsakydama į
klausimus: ką raštas atspindi, kas yra autorius, kas yra tekstas ir kas yra
skaitytojas, Naomi Baron (2000) daro išvadą, kad pastaruoju metu rašytinė
ir sakytinė kalba tarsi baigia apeiti raidos ciklą: raštas, atsiradęs kaip
sakytinės kalbos atspindys, vėliau išsirutuliojęs į atskirą ir autonomišką
kalbos atmainą, dabar vėl vis dažniau fiksuoja sakytinę kalbą. Jay Bolterio
(1991) nuomone, elektroninį rašymą greta antikinio papiruso ritinėlio,
viduramžių rankraščių ir spausdintos knygos turėtume laikyti ketvirta
svarbiąja rašto technologija.
Terpė, kurioje formuojasi naujas komunikacijos būdas, ir šio
komunikacijos būdo poreikius tenkinanti ir jo veikiama kalbos atmaina, kuri
atspindi tai, ką mintyse turi komunikacijos ir kalbos tyrinėtojai,
kalbėdami apie naują raidos etapą, yra internetas – „ir technologinis, ir
socialinis reiškinys. (Goodman, Graddol 1996: 106).
Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas
Visi bendraujant internetu vartojamos kalbos – elektroninio diskurso
(toliau: ED) – tyrinėtojai sutaria, kad ED turi ir sakytinės, ir rašytinės
kalbos bruožų. Todėl vieni jį vadina sakytinės ir rašytinės kalbos hibridu
(pvz., Collot, Belmore 1993; Ferrera ir kt. 1991; Baron: 2000), kiti –
kalbėjimu rašant (pvz., Davis, Brewer 1997). Vaizdžiai ir originaliai ED
yra apibūdinęs Jimas Girardas: bendrauti internetu – „tai tarsi rašyti
laiškus, kurie siunčiami telefonu.
Pagrindiniais požymiais, siejančiais ED su rašytine kalba, laikoma
tekstinė forma, ilgalaikiškumas, tai, kad siuntėjo ir gavėjo vietos
koordinatė nesutampa (o laiko koordinatė gali sutapti (bendraujant
sinchroniškai), gali ir nesutapti bendraujant nesinchroniškai)), redagavimo
galimybė ir fiksuotumas. Tačiau bent dvi iš šių ypatybių yra ne visai
tokios kaip rašytinės kalbos.
Bendraujant nesinchroniniais komunikacijos būdais (el. paštu, naujienų
grupėse, diskusijų svetainėse), sukurtą tekstą galima tvarkyti ir
redaguoti. Tačiau pastebėta, kad interneto pokalbių dalyviai nėra linkę
tvarkyti savo sukurto teksto. Vieno eksperimento metu (Ferrera ir kt. 1991:
25) elektroninės konferencijos dalyviai buvo filmuojami vaizdo kameromis.
Pamatyta, kad didžioji dauguma dalyvių prieš išsiūsdami savo tekstą
peržvelgdavo ją akimis, bet ką nors keisdavo ar taisydavo labai retai (tai
rodo ir minimojo eksperimento tekstyno duomenys: 2,6% žodžių buvo parašyti
su korektūros klaidomis). Tuomet padaryta išvada, kad teksto nesiekta
pateikti idealiai sutvarkyto, kaip paprastai daroma rašant, o peržvelgiant
tenorėta įsitikinti, kad perduodama informacija bus suprasta teisingai.
Pirminis variantas, arba juodraštis, kurio rašytinės kalbos atveju gavėjas
niekada nemato, ED yra priimtina norma.
Nors ED tekstas ir yra fiksuotas, jį pakeisti ir pertvarkyti yra labai
paprasta. Skaitytojas, sukaupęs didelį kiekį tekstų, išmesdamas
nereikalinga ir įterpdamas reikalingas kitų tekstų dalis, gali sukurti
visiškai naują kūrinį, apie kurį jo pasinaudotų tekstų kūrėjai nieko
nežinos. Tai, beje, nieko naujo: tą galima padaryti ir karpant knygų lapus
žirklėmis. Tačiau svarbu tai, kad naujas tekstas sukuriamas labai
paprastai, ir be to, originalūs tekstai lieka nepakeisti. Tai išskirtinė ir
labai svarbi elektroninių tekstų fiksuotumo išlyga (Goodman, Graddol
1996:
121). O tekstui nebesant ilgalaikiam ir nekeičiamam, i išesmės kinta ir
skaitytojo vaidmuo: jis nebėra pasyvus fiksuotų ir neliestinų tekstų
gavėjas. Kadangi skaitytojas virsta autoriumi, atstumas tarp jo ir
originalo kūrėjo sumažėja (Bolter 1991: 3).
Su sakytine kalba bendravimą internete pirmiausia sieja dialogiškumas:
pokalbis vyksta su vienu (el. paštas) arba grupe (naujienų grupės)
pašnekovų, pokalbio dalyvis yra ir siuntėjas, ir gavėjas. Bet ir čia dera
nenutylėti išlygos: sakytiniam dialogui būdingų replikų – pertraukimo,
pasitikslinimo, įsiterpimo – čia nėra. Ir norint nutraukti pokalbį nereikia
galvoti, kaip tai padaryti: -jei kas nors pavargsta skaityti laiškus,
paprasčiausiai išjungia konferenciją visai nepasirodydamas nemandagus.
(Davis, Brewer1997: 54).
IRC
Tyrimų agentūros Nua Ltd. duomenimis, 1999 m. pabaigoje interneto
vartotojų skaičius viršijo 200 milijonų žmonių, arba beveik 5 % visų
pasaulio gyventojų, ir prognozuojama, kad 2005 metais šis skaičius viršys
milijardą. Internetas šiandien naudojamas įvairiems tikslams: mokymuisi,
pirkimui, darbui, bendravimui, laisvalaikiui. 10-ojo GVU centro (Graphic,
Visualization and Usacility Center) interneto vartotojų tyrimo duomenimis,
1998 metų pabaigoje interneto pokalbių, arba “chat’ų”, svetainėse lankėsi
daugiau nei pusė visų interneto vartotojų, iš kurių 7.8 % “chat’uose”
dalyvaudavo kasdien. Pasak to paties tyrimo, 5.9 % interneto vartotojų
pokalbius laiko “būtina” interneto technologija.
Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad pokalbiams skirtos
technologijos sudaro labai svarbią interneto dalį. IRC, arba Internet Relay
Chat – lietuviškai “internetu perduodamas pokalbis” – tai populiari
elektroninė aplinka, sudaranti galimybes daugelio vartotojų vienalaikei
sinchroniškai komunikacijai, kurios principą 1988 metais sukūrė Oulu
universiteto Suomijoje Kompiuterių mokslų studentas Jarkko Oikarinen. Tai
“kliento-serverio” programa. Vartotojas paleidžia “kliento” programą iš
savo vietinio kompiuterio, ir ši per internetą susijungia su “serverio”
programa. Pasaulyje yra tūkstančiai IRC serverių (vien Lietuvoje jų yra 8),
kurie komunikuoja vieni su kitais ir perduoda informaciją atgal prie jų
prisijungusiems “klientams” – taigi, ir vartotojams. Šią aplinką, tai
labai populiari aplinka, į kurią kasdien jungiasi tūkstančiai žmonių iš
viso pasaulio, kadangi prisijungimas prie šios programos yra labai
paprastas ir įmanomas iš praktiškai bet kurio priėjimą prie tinklo turinčio
kompiuterio.
Ši technologija tampa vis plačiau naudojama ir Lietuvoje – per
pastaruosius metus IRC vartotojų bei kanalų skaičius Lietuvoje ženkliai
išaugo. Remiantis 2000 metų gegužės mėn. atlikto tyrimo duomenimis,
lietuviškuose (t. y. per lietuviškus serverius su plėtiniu „*.lt“
veikiančiuose) IRC kanaluose, sudarančiuose LitNet tinklą, vienu metu plepa
vidutiniškai 1400-1600 vartotojų ir sukuriama 700-800 kanalų, o matomų, tai
yra, galimų stebėti kanalų vidurkis sudaro apie 650 kanalų vienu metu.
[pic]Daugiausia lietuviškuose IRC serveriuose yra kanalų, kuriuose plepa
nuo 3 iki 10 lankytojų (tokių kanalų per dieną būna maždaug 230), labai
daug ir „vieno žmogaus” kanalų (apie 200). Didžiausias lietuviško IRC
lankomumas pastebimas antroje dienos pusėje – 14:00-16:00 valandą.
Pasibaigus darbo dienai, kanalų skaičius sumažėja – todėl galima daryti
išvadą, kad nemažą lietuviško IRC vartotojų dalį sudaro dirbantys ir darbo
vietoje interneto ryšį turintys žmonės.[pic]
Neabejotinas lietuviškų IRC kanalų „lyderis” – kanalas #baras.
Remiantis 05 10-06 01 dienų matavimų duomenimis, lankytojų skaičiaus
vidurkis šiame kanale yra ~340 vartotojų skirtingu dienos metu. Kanalai
#girls bei #lietuva pagal lankytojų skaičių užima antrą-trečią vietas
(vidutiniškai ~ 150 lankytojų kiekviename). Kiti kanalai pasižymi gerokai
mažesniu lankomumu.
[pic]
Taigi IRC gerbėjų Lietuvoje yra tikrai nemažai. Kodėl? Gal todėl, kad
IRC, sudarantis galimybes daugelio vartotojų vienalaikei sinchroniškai
sąveikai, o tuo pačiu – ir ypatingam bendravimo būdui, lemia naujo sąveikos
žanro kūrimąsi. Jei asmeniniame bendravime informaciją vieni apie kitus
gauname ne tik iš sakomų žodžių, bet ir iš neverbalinių šaltinių – fizinių
ypatybių, aprangos, kūno kalbos, veido mimikos, pagaliau ir bendravimo
aplinkos – tai IRC aplinkoje fizinė žmogaus išorė neegzistuoja, visa
informacija perduodama tik tekstu. Tačiau šis elektroninis tekstas yra
dinamiškas – IRC aplinkoje tekstu ne tik perduodamos mintys, bet ir kuriama
virtuali aplinka.
Apibendrinus lietuviško IRC stebėjimų rezultatus, galima teigti, kad
nors kanalų yra labai daug, bendravimas juose vyksta iš esmės panašiai. IRC
yra tarsi terpė, į kurią žmonės jungiasi norėdami pabendrauti –
a, papokštauti, paprašyti pagalbos arba tiesiog greičiau
praleisti laiką. Vartotojai dažniausiai dalyvauja keliuose kanaluose tuo
pačiu metu. Šiuo aspektu galima išskirti dvi „grupes” – pirma, tai
vartotojai, kurie bazuojasi viename kanale (namuose), tačiau retkarčiais
paplepa ir kituose – kai savame kanale pasidaro liūdna, mažai žmonių,
niekas nešneka ir t. t.; kita vartotojų grupė – žmonės, kurie nesibazuoja
jokiame kanale, bet klaidžioja daugelyje kanalų, ilgiau ar trumpiau
apsistodami viename arba kitame, bet neprisirišdami nė prie vieno.
Pokalbių temas lietuviškuose IRC kanaluose galima suskirstyti taip:
Pokalbiai apie realius pasaulio ir Lietuvos įvykius – tokie pokalbiai
primena tiesiogiai bendraujančios kompanijos pokalbius: apie naujausius
politinius įvykius, H. Daktaro vilą, būsimas krepšinio varžybas, straipsnį
„Lietuvos ryte“ ir pan.
Pokalbiai apie asmeninius kanalo dalyvių reikalus: apie pažįstamus
žmones, egzaminus, keliones, automobilių taisymą ir pan.
Flirtas – labai dažnas reiškinys tiek pasaulinėje, tiek lietuviškoje
IRC praktikoje; tiesa, lietuviška situacija gerokai skiriasi nuo pasaulinės
tuo, kad čia dalyviai gyvena arba tame pačiame mieste arba yra atskirti per
nedidelį atstumą, todėl užsimezgęs interaktyvus flirtas sparčiai tampa
realus (užmezgus tokį kontaktą, labai greitai klausiama vardo, amžiaus,
prašoma atsiųsti nuotrauką ir siūloma susitikti). Flirtuoti galima tiek
pačiame kanale, pažįstamų pašnekovų būryje, tiek kviečiant nepažįstamą
pašnekovą į atskirą pokalbių kambarį – tokiu atveju pagrindiniu akstinu
pasirinkti vieną ar kitą pašnekovą būna jo pravardė.
Susitikimų („meet”) organizavimas – šios temos svarba itin priklauso
nuo kanalo. Kai kuriuose kanaluose realūs vartotojų susitikimai vyksta
labai dažnai. Aptariama ne tik tai, kada, kur ir kaip vyks susitikimas, bet
ir dalinamasi įspūdžiais, prisiminimais iš anksčiau vykusių susitikimų:
Ginčai – gana plati sfera. Ginčas gali būti teigiamas – tiesiog
draugiškas pažįstamų persimetimas šmaikščiomis frazėmis, arba neigiamas –
tikri konfliktai tarp vartotojų. Pastaruoju atveju svarbu, kas tie
vartotojai, kadangi nesutarimai su kanalo, o ypač – IRC operatoriumi gali
baigtis liūdnai (pradedant „išspyrimu” („kick“), uždraudimu įeiti į kanalą
(„ban“) ir baigiant „nužudymu” („kill“) – galimybės įsijungti į IRC
atėmimu). Nesutarimai gali kilti ir dėl necenzūrinių žodžių vartojimo (nors
apskritai necenzūrinių žodžių vartojimas lietuviškame IRC yra labai dažnas,
yra sukurti plačiai paplitę keiksmažodžių išreiškimo kelių raidžių
kombinacijomis būdai) arba „potvynio“ („flood“) – kanalo „užkimšimo” vieno
vartotojo siunčiama informacija (tai, kiek eilučių iš eilės vienas
vartotojas gali nusiųsti į kanalą, priklauso nuo paties kanalo
operatoriaus).
Pagalbos prašymas – labai dažnas reiškinys. Prašoma labai įvairios
pagalbos – pavyzdžiui, patarimo, kur gauti egzamino bilietų sprendimus,
kaip rasti tam tikrą gatvę, prašoma išversti tam tikrą frazę ir pan. Be to,
IRC kanaluose gana dažnai reklamuojamasi – siūloma įsigyti tam tikrų dalykų
(pvz., egzaminų bilietai, referatai) arba kviečiama aplankyti kokį kanalą
arba tinklapį.
Žaidimas – gana dažna tema IRC kanaluose. Jo metu imituojamos tam
tikros situacijos, pasakojamos linksmos istorijos, „piešiami” piešinėliai
arba net keičiamasi tarpusavyje pravardėmis („nick’ais”), bet tik tarp gerų
pažįstamų ir t. t.
Kaip jau minėta, visas bendravimas IRC terpėje vyksta vien per
spausdinamą tekstą. Tekstas kuria aplinką, kontaktą, bendravimo stilių,
bendraujančiųjų įvaizdį. Kaip tokiomis ribotomis raiškos priemonėmis
įmanoma kurti dinamišką ir patrauklų bendravimą, pritraukiantį vis daugiau
žmonių? Čia galima išskirti keletą bendravimo kalbos ypatumų, kuriančių
teksto dinamikos įspūdį.
1. Lingvistinės žinučių charakteristikos:
kalbos formalumas/neformalumas – bendravimas lietuviškame IRC – itin
neformalus. Vartotojams taikoma tik pora nerašytų taisyklių –
pasisveikinti, atėjus į kanalą, bei „nedaryti potvynių” – tai yra, neteršti
kanalo beprasmiais siunčiamų tekstų „antplūdžiais”. Kitos taisyklės
priklauso jau nuo paties kanalo, jame esančių vartotojų, ypač kanalo
operatorių, pavyzdžiui, viename kanale vartotojas gali būti įsijungęs ir
ilgai su niekuo nebendrauti, už tai nesusilaukdamas jokių sankcijų, o
kitame už tylėjimą jis gali būti paprasčiausiai „išspirtas”.
lietuviškam IRC būdingi specifiniai posakiai, žodžių sutrumpinimai,
iškraipymai – peržiūrėjus didelės apimties tekstinius „log’us”, surinktus
stebėjimų metu, pavyko išskirti keletą bendrų kalbos vartojimo tendencijų.