Bendravimas internetu
5 (100%) 1 vote

Bendravimas internetu

11213141

VILNIAUS KOLEGIJA

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

REFERATAS

„BENDRAVIMAS INTERNETU“

Darbą atliko: SPN03M grupės st. Julija Malinovskaja

Darba patikrino: doc. M. Andrašiunienė|[pic] |

| |

VILNIUS 2005

TurinysĮvadas – 2 –

Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas – 3 –

IRC – 5 –

Virtualios tikrovės – 12 –

Tinklo etiketas – 14 –

Įvadas

Bendravimas pasitelkus technines priemones patraukia vis daugiau

įvairių sričių tyrinėtojų. Taip yra todėl, kad jis žymi naują kultūros,

komunikacijos ir kalbos raidos etapą.

Komunikacijos teoretikas Paulas Levinsonas skiria tris komunikacijos

raidos pakopas. Pirmąją, kai žmogus bendrauja tiek, kiek jam leidþia

fizinės išgalės, Levinsonas vadina bendravimu „kiek mato akis, kiek girdi

ausis, kiek siekia atmintis“. Antroji pakopa, siejama su rašto sukūrimu,

yra fizinių žmogaus galių peržengimo laikotarpis. Tačiau šiuo metu žmogaus

kalba praranda tai, kas iš esmės labai būdinga žmogui emocingumą. Trečiąją

pakopą Levinsonas sieja su moderniųjų technologijų panaudojimu bendraujant

ir vadina ją teksto humanizavimu. Jis teigia, kad pasitelkdamas technines

priemones žmogus gali bendrauti nevaržomas jokių ribų, ir be to, jo kalba

vėl yra emocinga. George McMurdo, aptardamas, kaip ilgainiui kito

komunikacijos kontekstas, skiria sakytinę, rašytinę, spausdintinę ir

elektroninę kultūrą. Kalbos tyrinėtojai taip pat mano, kad kalba įžengė į

naują raidos etapą. Apžvelgdama anglų kalbos istoriją ir atsakydama į

klausimus: ką raštas atspindi, kas yra autorius, kas yra tekstas ir kas yra

skaitytojas, Naomi Baron (2000) daro išvadą, kad pastaruoju metu rašytinė

ir sakytinė kalba tarsi baigia apeiti raidos ciklą: raštas, atsiradęs kaip

sakytinės kalbos atspindys, vėliau išsirutuliojęs į atskirą ir autonomišką

kalbos atmainą, dabar vėl vis dažniau fiksuoja sakytinę kalbą. Jay Bolterio

(1991) nuomone, elektroninį rašymą greta antikinio papiruso ritinėlio,

viduramžių rankraščių ir spausdintos knygos turėtume laikyti ketvirta

svarbiąja rašto technologija.

Terpė, kurioje formuojasi naujas komunikacijos būdas, ir šio

komunikacijos būdo poreikius tenkinanti ir jo veikiama kalbos atmaina, kuri

atspindi tai, ką mintyse turi komunikacijos ir kalbos tyrinėtojai,

kalbėdami apie naują raidos etapą, yra internetas – „ir technologinis, ir

socialinis reiškinys. (Goodman, Graddol 1996: 106).

Interneto vartojamoji kalba arba Elektroninis diskursas

Visi bendraujant internetu vartojamos kalbos – elektroninio diskurso

(toliau: ED) – tyrinėtojai sutaria, kad ED turi ir sakytinės, ir rašytinės

kalbos bruožų. Todėl vieni jį vadina sakytinės ir rašytinės kalbos hibridu

(pvz., Collot, Belmore 1993; Ferrera ir kt. 1991; Baron: 2000), kiti –

kalbėjimu rašant (pvz., Davis, Brewer 1997). Vaizdžiai ir originaliai ED

yra apibūdinęs Jimas Girardas: bendrauti internetu – „tai tarsi rašyti

laiškus, kurie siunčiami telefonu.

Pagrindiniais požymiais, siejančiais ED su rašytine kalba, laikoma

tekstinė forma, ilgalaikiškumas, tai, kad siuntėjo ir gavėjo vietos

koordinatė nesutampa (o laiko koordinatė gali sutapti (bendraujant

sinchroniškai), gali ir nesutapti bendraujant nesinchroniškai)), redagavimo

galimybė ir fiksuotumas. Tačiau bent dvi iš šių ypatybių yra ne visai

tokios kaip rašytinės kalbos.

Bendraujant nesinchroniniais komunikacijos būdais (el. paštu, naujienų

grupėse, diskusijų svetainėse), sukurtą tekstą galima tvarkyti ir

redaguoti. Tačiau pastebėta, kad interneto pokalbių dalyviai nėra linkę

tvarkyti savo sukurto teksto. Vieno eksperimento metu (Ferrera ir kt. 1991:

25) elektroninės konferencijos dalyviai buvo filmuojami vaizdo kameromis.

Pamatyta, kad didžioji dauguma dalyvių prieš išsiūsdami savo tekstą

peržvelgdavo ją akimis, bet ką nors keisdavo ar taisydavo labai retai (tai

rodo ir minimojo eksperimento tekstyno duomenys: 2,6% žodžių buvo parašyti

su korektūros klaidomis). Tuomet padaryta išvada, kad teksto nesiekta

pateikti idealiai sutvarkyto, kaip paprastai daroma rašant, o peržvelgiant

tenorėta įsitikinti, kad perduodama informacija bus suprasta teisingai.

Pirminis variantas, arba juodraštis, kurio rašytinės kalbos atveju gavėjas

niekada nemato, ED yra priimtina norma.

Nors ED tekstas ir yra fiksuotas, jį pakeisti ir pertvarkyti yra labai

paprasta. Skaitytojas, sukaupęs didelį kiekį tekstų, išmesdamas

nereikalinga ir įterpdamas reikalingas kitų tekstų dalis, gali sukurti

visiškai naują kūrinį, apie kurį jo pasinaudotų tekstų kūrėjai nieko

nežinos. Tai, beje, nieko naujo: tą galima padaryti ir karpant knygų lapus

žirklėmis. Tačiau svarbu tai, kad naujas tekstas sukuriamas labai

paprastai, ir be to, originalūs tekstai lieka nepakeisti. Tai išskirtinė ir

labai svarbi elektroninių tekstų fiksuotumo išlyga (Goodman, Graddol
1996:

121). O tekstui nebesant ilgalaikiam ir nekeičiamam, i išesmės kinta ir

skaitytojo vaidmuo: jis nebėra pasyvus fiksuotų ir neliestinų tekstų

gavėjas. Kadangi skaitytojas virsta autoriumi, atstumas tarp jo ir

originalo kūrėjo sumažėja (Bolter 1991: 3).

Su sakytine kalba bendravimą internete pirmiausia sieja dialogiškumas:

pokalbis vyksta su vienu (el. paštas) arba grupe (naujienų grupės)

pašnekovų, pokalbio dalyvis yra ir siuntėjas, ir gavėjas. Bet ir čia dera

nenutylėti išlygos: sakytiniam dialogui būdingų replikų – pertraukimo,

pasitikslinimo, įsiterpimo – čia nėra. Ir norint nutraukti pokalbį nereikia

galvoti, kaip tai padaryti: -jei kas nors pavargsta skaityti laiškus,

paprasčiausiai išjungia konferenciją visai nepasirodydamas nemandagus.

(Davis, Brewer1997: 54).

IRC

Tyrimų agentūros Nua Ltd. duomenimis, 1999 m. pabaigoje interneto

vartotojų skaičius viršijo 200 milijonų žmonių, arba beveik 5 % visų

pasaulio gyventojų, ir prognozuojama, kad 2005 metais šis skaičius viršys

milijardą. Internetas šiandien naudojamas įvairiems tikslams: mokymuisi,

pirkimui, darbui, bendravimui, laisvalaikiui. 10-ojo GVU centro (Graphic,

Visualization and Usacility Center) interneto vartotojų tyrimo duomenimis,

1998 metų pabaigoje interneto pokalbių, arba “chat’ų”, svetainėse lankėsi

daugiau nei pusė visų interneto vartotojų, iš kurių 7.8 % “chat’uose”

dalyvaudavo kasdien. Pasak to paties tyrimo, 5.9 % interneto vartotojų

pokalbius laiko “būtina” interneto technologija.

Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad pokalbiams skirtos

technologijos sudaro labai svarbią interneto dalį. IRC, arba Internet Relay

Chat – lietuviškai “internetu perduodamas pokalbis” – tai populiari

elektroninė aplinka, sudaranti galimybes daugelio vartotojų vienalaikei

sinchroniškai komunikacijai, kurios principą 1988 metais sukūrė Oulu

universiteto Suomijoje Kompiuterių mokslų studentas Jarkko Oikarinen. Tai

“kliento-serverio” programa. Vartotojas paleidžia “kliento” programą iš

savo vietinio kompiuterio, ir ši per internetą susijungia su “serverio”

programa. Pasaulyje yra tūkstančiai IRC serverių (vien Lietuvoje jų yra 8),

kurie komunikuoja vieni su kitais ir perduoda informaciją atgal prie jų

prisijungusiems “klientams” – taigi, ir vartotojams.  Šią aplinką, tai

labai populiari aplinka, į kurią kasdien jungiasi tūkstančiai žmonių iš

viso pasaulio, kadangi prisijungimas prie šios programos yra labai

paprastas ir įmanomas iš praktiškai bet kurio priėjimą prie tinklo turinčio

kompiuterio.

Ši technologija tampa vis plačiau naudojama ir Lietuvoje – per

pastaruosius metus IRC vartotojų bei kanalų skaičius Lietuvoje ženkliai

išaugo. Remiantis 2000 metų gegužės mėn. atlikto tyrimo duomenimis,

lietuviškuose (t. y. per lietuviškus serverius su plėtiniu „*.lt“

veikiančiuose) IRC kanaluose, sudarančiuose LitNet tinklą, vienu metu plepa

vidutiniškai 1400-1600 vartotojų ir sukuriama 700-800 kanalų, o matomų, tai

yra, galimų stebėti kanalų vidurkis sudaro apie 650 kanalų vienu metu.

[pic]Daugiausia lietuviškuose IRC serveriuose yra kanalų, kuriuose plepa

nuo 3 iki 10 lankytojų (tokių kanalų per dieną būna maždaug 230), labai

daug ir „vieno žmogaus” kanalų (apie 200). Didžiausias lietuviško IRC

lankomumas pastebimas antroje dienos pusėje – 14:00-16:00 valandą.

Pasibaigus darbo dienai, kanalų skaičius sumažėja – todėl galima daryti

išvadą, kad nemažą lietuviško IRC vartotojų dalį sudaro dirbantys ir darbo

vietoje interneto ryšį turintys žmonės.[pic]

Neabejotinas lietuviškų IRC kanalų „lyderis” – kanalas #baras.

Remiantis 05 10-06 01 dienų matavimų duomenimis, lankytojų skaičiaus

vidurkis šiame kanale yra ~340 vartotojų skirtingu dienos metu. Kanalai

#girls bei #lietuva pagal lankytojų skaičių užima antrą-trečią vietas

(vidutiniškai ~ 150 lankytojų kiekviename). Kiti kanalai pasižymi gerokai

mažesniu lankomumu.

[pic]

Taigi IRC gerbėjų Lietuvoje yra tikrai nemažai. Kodėl? Gal todėl, kad

IRC, sudarantis galimybes daugelio vartotojų vienalaikei sinchroniškai

sąveikai, o tuo pačiu – ir ypatingam bendravimo būdui, lemia naujo sąveikos

žanro kūrimąsi. Jei asmeniniame bendravime informaciją vieni apie kitus

gauname ne tik iš sakomų žodžių, bet ir iš neverbalinių šaltinių – fizinių

ypatybių, aprangos, kūno kalbos, veido mimikos, pagaliau ir bendravimo

aplinkos – tai IRC aplinkoje fizinė žmogaus išorė neegzistuoja, visa

informacija perduodama tik tekstu. Tačiau šis elektroninis tekstas yra

dinamiškas – IRC aplinkoje tekstu ne tik perduodamos mintys, bet ir kuriama

virtuali aplinka.

Apibendrinus lietuviško IRC stebėjimų rezultatus, galima teigti, kad

nors kanalų yra labai daug, bendravimas juose vyksta iš esmės panašiai. IRC

yra tarsi terpė, į kurią žmonės jungiasi norėdami pabendrauti –
a, papokštauti, paprašyti pagalbos arba tiesiog greičiau

praleisti laiką. Vartotojai dažniausiai dalyvauja keliuose kanaluose tuo

pačiu metu. Šiuo aspektu galima išskirti dvi „grupes” – pirma, tai

vartotojai, kurie bazuojasi viename kanale (namuose), tačiau retkarčiais

paplepa ir kituose – kai savame kanale pasidaro liūdna, mažai žmonių,

niekas nešneka ir t. t.; kita vartotojų grupė – žmonės, kurie nesibazuoja

jokiame kanale, bet klaidžioja daugelyje kanalų, ilgiau ar trumpiau

apsistodami viename arba kitame, bet neprisirišdami nė prie vieno.

Pokalbių temas lietuviškuose IRC kanaluose galima suskirstyti taip:

Pokalbiai apie realius pasaulio ir Lietuvos įvykius – tokie pokalbiai

primena tiesiogiai bendraujančios kompanijos pokalbius: apie naujausius

politinius įvykius, H. Daktaro vilą, būsimas krepšinio varžybas, straipsnį

„Lietuvos ryte“ ir pan.

Pokalbiai apie asmeninius kanalo dalyvių reikalus: apie pažįstamus

žmones, egzaminus, keliones, automobilių taisymą ir pan.

Flirtas – labai dažnas reiškinys tiek pasaulinėje, tiek lietuviškoje

IRC praktikoje; tiesa, lietuviška situacija gerokai skiriasi nuo pasaulinės

tuo, kad čia dalyviai gyvena arba tame pačiame mieste arba yra atskirti per

nedidelį atstumą, todėl užsimezgęs interaktyvus flirtas sparčiai tampa

realus (užmezgus tokį kontaktą, labai greitai klausiama vardo, amžiaus,

prašoma atsiųsti nuotrauką ir siūloma susitikti). Flirtuoti galima tiek

pačiame kanale, pažįstamų pašnekovų būryje, tiek kviečiant nepažįstamą

pašnekovą į atskirą pokalbių kambarį – tokiu atveju pagrindiniu akstinu

pasirinkti vieną ar kitą pašnekovą būna jo pravardė.

Susitikimų („meet”) organizavimas – šios temos svarba itin priklauso

nuo kanalo. Kai kuriuose kanaluose realūs vartotojų susitikimai vyksta

labai dažnai. Aptariama ne tik tai, kada, kur ir kaip vyks susitikimas, bet

ir dalinamasi įspūdžiais, prisiminimais iš anksčiau vykusių susitikimų:

Ginčai – gana plati sfera. Ginčas gali būti teigiamas – tiesiog

draugiškas pažįstamų persimetimas šmaikščiomis frazėmis, arba neigiamas –

tikri konfliktai tarp vartotojų. Pastaruoju atveju svarbu, kas tie

vartotojai, kadangi nesutarimai su kanalo, o ypač – IRC operatoriumi gali

baigtis liūdnai (pradedant „išspyrimu” („kick“), uždraudimu įeiti į kanalą

(„ban“) ir baigiant „nužudymu” („kill“) – galimybės įsijungti į IRC

atėmimu). Nesutarimai gali kilti ir dėl necenzūrinių žodžių vartojimo (nors

apskritai necenzūrinių žodžių vartojimas lietuviškame IRC yra labai dažnas,

yra sukurti plačiai paplitę keiksmažodžių išreiškimo kelių raidžių

kombinacijomis būdai) arba „potvynio“ („flood“) – kanalo „užkimšimo” vieno

vartotojo siunčiama informacija (tai, kiek eilučių iš eilės vienas

vartotojas gali nusiųsti į kanalą, priklauso nuo paties kanalo

operatoriaus).

Pagalbos prašymas – labai dažnas reiškinys. Prašoma labai įvairios

pagalbos – pavyzdžiui, patarimo, kur gauti egzamino bilietų sprendimus,

kaip rasti tam tikrą gatvę, prašoma išversti tam tikrą frazę ir pan. Be to,

IRC kanaluose gana dažnai reklamuojamasi – siūloma įsigyti tam tikrų dalykų

(pvz., egzaminų bilietai, referatai) arba kviečiama aplankyti kokį kanalą

arba tinklapį.

Žaidimas – gana dažna tema IRC kanaluose. Jo metu imituojamos tam

tikros situacijos, pasakojamos linksmos istorijos, „piešiami” piešinėliai

arba net keičiamasi tarpusavyje pravardėmis („nick’ais”), bet tik tarp gerų

pažįstamų ir t. t.

Kaip jau minėta, visas bendravimas IRC terpėje vyksta vien per

spausdinamą tekstą. Tekstas kuria aplinką, kontaktą, bendravimo stilių,

bendraujančiųjų įvaizdį. Kaip tokiomis ribotomis raiškos priemonėmis

įmanoma kurti dinamišką ir patrauklų bendravimą, pritraukiantį vis daugiau

žmonių? Čia galima išskirti keletą bendravimo kalbos ypatumų, kuriančių

teksto dinamikos įspūdį.

1. Lingvistinės žinučių charakteristikos:

kalbos formalumas/neformalumas – bendravimas lietuviškame IRC – itin

neformalus. Vartotojams taikoma tik pora nerašytų taisyklių –

pasisveikinti, atėjus į kanalą, bei „nedaryti potvynių” – tai yra, neteršti

kanalo beprasmiais siunčiamų tekstų „antplūdžiais”. Kitos taisyklės

priklauso jau nuo paties kanalo, jame esančių vartotojų, ypač kanalo

operatorių, pavyzdžiui, viename kanale vartotojas gali būti įsijungęs ir

ilgai su niekuo nebendrauti, už tai nesusilaukdamas jokių sankcijų, o

kitame už tylėjimą jis gali būti paprasčiausiai „išspirtas”.

lietuviškam IRC būdingi specifiniai posakiai, žodžių sutrumpinimai,

iškraipymai – peržiūrėjus didelės apimties tekstinius „log’us”, surinktus

stebėjimų metu, pavyko išskirti keletą bendrų kalbos vartojimo tendencijų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2100 žodžiai iš 4191 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.