Bendravimo įgūdžiai jų tobulinimas
5 (100%) 1 vote

Bendravimo įgūdžiai jų tobulinimas

11213141

Bendraujame kiekvieną dieną, vienaip su šeima, kitaip su draugais, dar kitaip su kolegomis. Tai atrodo kasdieniška ir įprasta, tačiau visi mes susiduriame, kuomet bepasakojant istoriją ar kokį nutikimą, Jūsų pašnekovas nuskęsta savo mintyse ir nustoja klausytis, tada mes suglūmame ir pamąstome, kad galbūt ta „nepaprastoji istorija“ nebuvo tokia jau įdomi. Ar taip iš tiesų yra? Ar jūs nesugebate sudominti, ar Jūsų pašnekovas nesugeba klausyti? Apie ir dar kai ką mes ir norėtume Jums papasakoti.

32. INTUICIJA

Norint paaiškinti tam tikras situacijas mes ieškome faktų, tačiau ar niekad nebuvo pasitaikę tokių atvejų, kuriose pasielgiame, padarome sprendimą, instinktyviai. Pavyzdžiui: važiuodami keliu, privažiuojame sankryžą, ir tiesiog naudodamiesi nuojauta pasukame i dešinę, dėl to, kad tą akimirką mes jautėme padarę teisingą sprendimą. Lygiai taip pat jaučiame, jog reikia grįžti atgal kuomet einame neteisingu keliu. Kai kurie žmonės jaučia atsakymą, net jei jis ir logiškai nėra suprantamas. Šie žmonės pasitiki savo instinktais labiau, nes jaučiamas jausmas yra stipresnis nei suvokiami duomenys. Intuicijos patirtį daugelių atvejų sunku paaiškinti, todėl daugeliui žmonių sunku ją suprasti ir priimti. Žmonės dažnai juokauja kalbėdami apie intuicija, dėl to kai kurie gėdijasi prisipažinti ja naudojasi, o gaila, nes tai gali būti galingas ginklas mokinantis arba mokinant.

Didžioji dalis žmonių supranta, kad dauguma dalykų, kaip ir visatos platybės, yra nesuvokiami, taip pat kaip ir intuicija. Mes negalime jos matyti kaip materialių dalyku, tačiau galime matyti jos rezultatus. Intuiciją kaip jausmą mes galime lavinti, taip mūsų pasiekimai naudojantis ją gali tapti ryškesni ir efektyvesni. Intuicija mes suvokiame kaip jausmą už fizinio pasaulio ir ją vadiname šeštuoju pojūčiu. Taigi, ar šis šeštasis pojūtis yra teisingas? Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima. Tai nei teisingas nei neteisingas jausmas, šis jausmas yra tarsi įspėjamasis signalas. Norint išreikšti intuiciją žodžiais, mes turime interpretuoti signalą. įsivaizduokime, jog mūsų darbuotojas turi parašyti ypatingai svarbią ataskaitą apie praeitos savaitės įmonės pelną ir nuostolius. Gavę ataskaitą jūs pajaučiat kažkokį keistą jausmą, jog kažkas yra nekaip, ir paklausiat ar jūsų darbuotojas nieko neslepia apie įvykusius įvykius. Štai čia suveikė jūsų intuicija, pasiųsdama jums įspėjamąjį signalą. Ar jūs teisus ar ne dėl savo intuicijos visiškai nesvarbu. Jei darbuotojas kažką slepia – jūs atidarėte duris diskusijai, kuri padės bėdą ištaisyti, jei neslepia – galit džiaugtis puikia ir kokybiška ataskaita. Geriausias punktas, kalbant apie intuicija yra tai, jog ji atves jus prie konkretesnių detalių ar problemų variantų. Taip jūsų mokymasis arba darbas taps tobulesnių, na o klausimas „ar jūsų šeštasis pojūtis buvo teisingas“ taps visiškai nesvarbus, nes jūs gausite galimybę pasiekti daug aukštesnių rezultatų.

Kitas būdas galvoti apie intuiciją, yra galvoti kaip apie intelektą – kaip apie muzikinį, arba vizualinį intelektą. Prisiminkime, kaip darželiuose mokėmės pažinti spalvas. Vėliau spalvų pažinome vis daugiau ir dėjomės jas i savo žodynus. Dailininkai spalvų įvairovę pažįsta dar geriau. Jie gali atskirti įvairius atspalvius, kurie mums atrodytų visiškai vienodi. Intuicijoje šį pavyzdį galime pritaikyti lygiai taip pat. Kiekvienam iš mūsų intuicijos „suteiktas“ tam tikras kiekis, kurį mes galime praplėsti ir tapti „intuicijos žinovais“.

Tai ką išreiškiame žodžiais įvykus nuojautos jausmui, vadiname nuojautos interpretacija. Tai yra tarsi pastebėjimas, kylantis iš nuojautos. Šis pastebėjimas yra jokiu būdu ne kaltinimas, todėl yra svarbu neprisirišti prie jos, kaip prie teisingo teiginio. Kartais jūsų pašnekovui gali atrodyti, jog jūs kaltinant jį, tačiau tai yra tik jūsų nemokėjimas interpretuoti intuicijos. Šis nemokėjimas interpretuoti ir prisirišimas prie teisingos intuicijos versijos atstumia daugelį žmonių nuo pasitikėjimo nuojauta ir jos vartojimo. Daugelis tiesiog bijo pasijusti kvailais. Dažnai interpretuodami intuiciją, kaip teisingą versiją, vėliau pamatome, jog paprasčiausiai klydom, tačiau būkit pasirengę, nes net ir dauguma jūsų pašnekovų nenorės sutikti ir su teisingai interpretuojama intuicija, todėl prireiks laiko kol pamatys, jog vis tiek nuojauta nuvedė teisinga linkme.

4Intuicija mes treniruojame kaip ir kitus kūno raumenis, asmeninius gabumus -atliekant daug praktikos. Tačiau, kaip mes ją atpažįstame? Dauguma žmonių intuicija atranda savo kūne (prisilietimuose, fiziniuose pojūčiuose), kiti viduje savo kūno (jaučiant tam tikrą jausmą, kurio negali paaiškinti), kiti – aplink juos (supančioje aplinkoje). Kartais prireikia laiko suprasti iš kur intuicija sklinda, todėl reikia stengtis pajusti iš kur kyla tas šeštasis pojūtis. Naudojamasis intuicija daugeliui gali būti naujas dalykas, todėl reikia ją mokėti ir įjungti. Pavyzdžiui, kad nepamiršti atlikti kažkokį svarbų darbą, pasidarykime priminimą, sužadinanti intuicija. Tam tinka ir siūlas ant piršto ar tiesiog persuktas rankinis laikrodis. Po kurio laiko intuicija prisiminti tam tikrus dalykus išsiugdys automatiškai. Nuojauta galima ir sužadinant ir kitam
asmeniui. Pavyzdžiui: šnekant su pašnekovu papasakoti jam kokį nors vaizdą, sužadinantį vaizduotę, priartėjant prie norimo fakto. Sužadinus intuiciją, pašnekovui atsakymas gali kaip mat „iššokti“, taip jūs sutaupysite laiko ir greičiau artėsite prie tikslo. Kad ir kaip būtų liūdna, intuicija yra laikinas dalykas. Todėl jai atsiradus reikia ją panaudoti greitai ir efektingai, antraip ji išgaruos ir jūs jos net neprisiminsite.

Dirbant su kitais žmonėmis yra svarbu, jog jie pajaustų savąją intuiciją. Šiems žmonėms galima užduoti atlikti tyrimą iš kur kyla jų intuicija ir atlikti darbus naudojantis tik šeštuoju pojūčių. Taip jie galėtų labiau pažinti save, ir būti produktyvesniais ir labiau užtikrintais tam tikrose situacijose.

Taigi, intuicija yra be galo svarbus komponentas mūsų gyvenime. Išmokę ją tinkamai naudotis galėtume pasiekti daug aukštesnių rezultatų darbe bei šeimyniniame gyvenime.

3. KLAUSYMAS

Būti išgirstam yra stulbinanti patirtis, tikriausiai dėl to, jog tai yra labai retas reiškinys. Kai kitas asmuo yra visiškai įsijautęs į tavo pasakojimą, reaguoja į kiekvieną detalę, rodo savo susidomėjimą, tada tu jautiesi žinantis ir suprantantis ką pasakoji. Žmonės pasijunta didesni, kai žino, kad juos klauso. Tuo pačiu jie jaučiasi saugesni ir gali pasitikėti. Štai kodėl labai svarbu mokėti klausytis.

Klausymasis – talentas. Žmonės, kurie tampa treneriais yra linkę būti puikiais klausytojais. Tačiau klausymasis yra išlavinamas įgūdis. Tvirti treneriai turi didelį sugebėjimą- išklausyti ir nuolat j į tobulina.

Dauguma žmonių neklauso labiai giliai. Jų kasdieninis darbas ir rūpesčiai nereikalauja pasiekti aukštą įsiklausymo lygį. Jie tiesiog klauso, kad gautų informaciją. Jiems nereikalingi raumenys, nes jie nėra aukščiausio lygio atletai. Dažniausiai mes klausomės tik žodžių. Arba dažnai mes išgirdę kelis žodžius atsijungiam nuo bendravimo, nes pradedam patys mąstyti, ką pasakysime vėliau.

Dažniausiai pasakojame kažką kitiems asmenims, nes norime, jog jie padėtų priimti sprendimus. Ir manome, jog jie puikūs klausytojai, nes tyliai klausosi. Tačiau aukščiausios klasės klausytojai privalo ne tik klausyti įdėmiai, bet tuo pačiu ir paveikti klausytoją. Sąveika su pasakojančiuoju žmogumi yra labai svarbi, nes klausant vyksta daugybė veiksmų. Dėmesys ir poveikis

Dėmesys ir poveikis – tai du pagrindiniai reiškiniai, kodėl treneriai sugeba gerai įsiklausyti. Dėmesys, arba įsisąmoninimas, yra ne tik informacija, kuri pasiekia mūsų ausis, bet taip pat aplinkos pajautimas, intuicijos įsikišimas. Mes girdime, matome ir jaučiame garsus, žodžius, vaizdus, energiją. Mes įvairiais būdais gauname informacija: atsidusimą

5pokalbio pabaigoje, balso pasikeitimą ir pan. Jaučiame balso temprą. Mes matome kūno kalbą. Visa tai yra informacija. Mes esame atidūs.

Antrasis aspektas yra ką mes darome su klausymu. Tikras treneris nuolat galvoja, kokį poveikį turės klausymasis, kąjis gali su juo padaryti. Mes dažnai to nesuvokiame Mes turime nuolat aktyviai klausytis. [ aktyvų klausymasį įeina gebėjimas suprasti ką kitas asmuo sako, stebėti kūno kalbą, rodyti savo susidomėjimą, nenukrypti nuo temos. Yra trys svarbiausi klausymosi lygiai, kurie leidžia treneriams labiau padėti pasakotojams.

3.1. 1 lygis: vidinis klausymasis

Pirmajame lygyje visas mūsų dėmesys yra skiriamas mums patiems. Mes girdime ką kiti asmenys pasakoja, tačiau viską suformuluojame savaip. Pirmame lygyje dėmesio centras esame mes patys: mūsų mintys, nuomonės, jausmai, išvados apie save ir kitus. Šis reiškinys yra kaip diodas – mes priimame informaciją, bet ja nepasidaliname, jos neišspinduliuojame. Dažniausiai vidinis klausymasis pasireiškia, kai mes būname vieni, pvz.: keliaujame, pietaujame restorane. Dauguma klientų yra pirmajame lygyje. Jis informuoja apie mus ir kas vyksta aplinkui. Tačiau treneriai ilgai nedirba su šiuos lygiu, jie daugiau dėmesio skiria antrajam.

3.2. 2 lygis: sutelktas klausymasis

Šiame lygyje yra gilus įsijautimas į kitą asmenį. Šį lygį galima pastebėti iš abiejų pašnekovų susitelkimo. Jie daugiau susikoncentravę į tarpusavio dialogą nei į aplinkinį pasaulį. Klausytojas pastebi visus bendravimo bruožus: nuo žodžių iki kūno kalbos. Jis netgi pastebi ko nepasako ar nenori pasakyti kitas asmuo. Įsiklausimui skiriama daug energijos ir tikimasi naudos. Šiame lygyje yra tiesioginis informacijos perdavimas tarp trenerio ir kliento. Pastariesiems nėra peršama kito nuomonė ar jausmai. Mintys tampa spontaniškos. Labiau įsigilinęs į kliento kalbą tu gali priimti palankesnius sprendimus.

3.3 3 lygis: globalus klausymasis

Trečiame lygyje tu stebi visi aplinką aplinkui. Tai yra pats giliausias įsijautimas į pasakotoją. Tu ne tik jo klausaisi, bet jauti, matai, užuodi viską aplinkui. Kad galėtum pasiekti tokį lygį, reikia nuolat tobulėti, turėti klausytojo sugebėjimų. Kuo daugiau mokaisi globaliai klausytis, tuo labiau lavini savo intuiciją. Dauguma puikių aktorių naudoją šį klausymosį būdą. Klausytojas privalo būti atviras, suvokiantis aplinka. Tačiau kaip bebūtų gaila, dažniausia realiame gyvenime klausymasis vyksta pirmame ir antrame lygiuose.

4. TRENIRAVIMO ĮGŪDŽIAI

Efektyvus klausymas reikalauja tam tikrų įgūdžių. Pastarieji įgūdžiai yra
svarbiausieji bendraujant ir norint geriau suprasti pasakotoją:

• Artikuliacija. Labai svarbu teisingai suformuluoti savo mintis. Kuo aiškiau pasakysite informaciją, tuo lengviau ją perpras kiti žmonės. Galbūt klausytojams reikia detalesnio paaiškinimo, daugiau detalių. Tai taip pat yra aktyvaus klausymo komponentas. Pasakotojo minčių pakartojimas yra puikus kelias leisti jam pasitikėti jumis. Jis aktyviau klausosi, kai pabrėžiami jo tikslai. Tačiau kai kuriais atvetais pakartojimai turi ir neigiamą reikšmę.

6• Paaiškinimai. Mes dažnai padarome blogas išvadas vien tik dėl to, kad nesame pilnai įsigilinę į gaunamą informacijąMes tiesiog neišsiaiškiname iki galo esamos problemos. Klientai ar klausytojai tiesiog nesupranta kas vyksta ir susidaro savo asmenines nuomones. Tokiose situacijose, pasakotojas pats turėtų pasistengt paklausti apie pasakojamo oblekto suvokimą. Pakartojimai yra puikus kelias padidinti susidomėjimą išlaikyti koncentraciją.

• Požiūris į aplinką. Reikia nuolat matyti perspektyvą. Treneriai geriausiai supranta pasakotojų problemas sudėtingose problemose. Jie turi nuolat kontaktuoti su aplinka, matyti didelį, platų vaizdą. Taip pat svarbu pirma pamatytį šį išorinį vaizdą prieš gilinantis į detales.

• Metafora. Gebėjimas panaudoti metafora klausyme yra greitesnis ir lengvesnis kelias padėti pasakotojui. Metaforos lengviau suprantamos ir klientams. Be to jie nevisada gali teisingai mąstyti, o širdis niekada neapgauna. Šitaip bendrauti išmokstama tik sunkaus darbo ir nuolatinio tobulėjimo dėka.

• Pripažinimas. Pasakotojas (klientas) nori, jog jo mintys būtų pripažintos, kad jis atrodytų teisus. Geras klausytojas nuolat įvairiais būdais paskatins pasakotoją. Galbūt sutiks su juo, galbūt pasakys komplimentą. Pasakotojai vertina nuoširdumą. Taip pat labai svarbu stebėti klientą jo reakcijas ir jausti ar jam reikia pasakyti kažką teigiamo.

5. SMALSUMAS

Smalsumas – paradoksas: iš vienos pusės tai yra žmaismingas „užsiėmimas“, iš kitos – veiksmingas būdas padėti žmogui atsiverti (klientui), pačiam rasti sprendimą. Šiuo atveju aš kalbu apie „gyvenimo trenerio“ profesiją, kurioje treneriams „teisingas smalsumas“ padeda padėti žmonėms (klientams) patiems rasti sprendimus savo problemos, padeda jiems siekti savo tikslų. Kas yra „teisingas smalsumas“, Jūs suprasite skaitydami toliau.

Kitoks būdas paklausti

Yra didelis skirtumas tarp įprastinių klausimų ir smalsių klausimų. įprastiniais

klausimais yra stengiamasi išgauti informaciją, tuo tarpu smalsių klausimų paskirtis yra

pažadinti asmeninį tyrinėjimą. Kad būtų aiškiau – pateiksiu pavyzdžius.

Klausimai



Prasčiausi klausimai informacijai gauti yra tie, kurie reikalauja atsakymų: taip; ne (close-ended). Jie paprastai stagiai nutraukia pokalbį ir tada treneris turi viską pradėti iš pradžių. Smalsūs klausimai, tuo tarpu, neturi ribų (open-ended). Jie klientui leidžia pakeliauti savo mintimis ir yra lengvai formuluojami tam, kad būtų išvengta staigių pauzių. Pvz.:

Informacijai gauti

Kokias temas įtrauksi į pranešimą?

Kiek pratimų atlieki kiekvieną savaitę?

(apie sportą) Smalsus

Ką tau duos pabaigtas pranešimas? Kaip tu įsivaizduoji „atrodyti tinkamai“?

Klausimai

Uždari (close-ended)

Ar ši strategija yra efektyvi tau? (ar tau

tinka)

Ar dar galima iš to ko nors pasimokyti?Atviri (open-ended)

Kas šią strategiją padaro efektyvią tau? (tave veikiančią)

Kaip gali padvigubinti savo žinias iš šios

patirties? Tačiau smalsumas dažnai sutinkamas kaip yda. Daug klausinėjantys žmonės yra laikomi nemandagiais ir yra dažnai nepageidaujami pokalbiuose. Net lietuviai turi posakį: „Daug žinosi – greit pasensi“. Todėl klausiant smalsių klausimų reikia būti atsargiam, kad smalsumas netaptų per daug akivaizdus ir kad klausiamasis nepradėtų bokuoti savo minčių ar pradėtų slėpti kažkokią informaciją.

Smalsumo vertė

Treniruojant klausti smalsių klausimų yra idealu. Smalsus treneris neprivalo žinoti visų atsakymų. Kai tu esi smalsus, tu jau esi ne vien ekspertas. Vietoj to tu įsilieji į kliento ieškojimus. Tu tyrinėji jų pasaulį drauge su jais, neperkeldamas savo pasaulio ir pažiūrų jiems. Tavo smalsumas klientui padeda tyrinėti ir atrasti. Tai leidžia jiems būti daug lankstesniems. Smalsumas kviečia klientą pačiam ieškoti atsakymų. Ieškant atsakymų jie tampa sumanesni, taip pat tai jiems suteikia energijos. Smalsumas skatiną mokymąsi, o mokymasis leidžia klientui „augti“.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2332 žodžiai iš 4599 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.