Bendravimo įgūdžiai jų tobulinimas
5 (100%) 1 vote

Bendravimo įgūdžiai jų tobulinimas

Bendraujame kiekvieną dieną, vienaip su šeima, kitaip su draugais, dar kitaip su kolegomis. Tai atrodo kasdieniška ir įprasta, tačiau visi mes susiduriame, kuomet bepasakojant istoriją ar kokį nutikimą, Jūsų pašnekovas nuskęsta savo mintyse ir nustoja klausytis, tada mes suglūmame ir pamąstome, kad galbūt ta „nepaprastoji istorija“ nebuvo tokia jau įdomi. Ar taip iš tiesų yra? Ar jūs nesugebate sudominti, ar Jūsų pašnekovas nesugeba klausyti? Apie ir dar kai ką mes ir norėtume Jums papasakoti.

32. INTUICIJA

Norint paaiškinti tam tikras situacijas mes ieškome faktų, tačiau ar niekad nebuvo pasitaikę tokių atvejų, kuriose pasielgiame, padarome sprendimą, instinktyviai. Pavyzdžiui: važiuodami keliu, privažiuojame sankryžą, ir tiesiog naudodamiesi nuojauta pasukame i dešinę, dėl to, kad tą akimirką mes jautėme padarę teisingą sprendimą. Lygiai taip pat jaučiame, jog reikia grįžti atgal kuomet einame neteisingu keliu. Kai kurie žmonės jaučia atsakymą, net jei jis ir logiškai nėra suprantamas. Šie žmonės pasitiki savo instinktais labiau, nes jaučiamas jausmas yra stipresnis nei suvokiami duomenys. Intuicijos patirtį daugelių atvejų sunku paaiškinti, todėl daugeliui žmonių sunku ją suprasti ir priimti. Žmonės dažnai juokauja kalbėdami apie intuicija, dėl to kai kurie gėdijasi prisipažinti ja naudojasi, o gaila, nes tai gali būti galingas ginklas mokinantis arba mokinant.

Didžioji dalis žmonių supranta, kad dauguma dalykų, kaip ir visatos platybės, yra nesuvokiami, taip pat kaip ir intuicija. Mes negalime jos matyti kaip materialių dalyku, tačiau galime matyti jos rezultatus. Intuiciją kaip jausmą mes galime lavinti, taip mūsų pasiekimai naudojantis ją gali tapti ryškesni ir efektyvesni. Intuicija mes suvokiame kaip jausmą už fizinio pasaulio ir ją vadiname šeštuoju pojūčiu. Taigi, ar šis šeštasis pojūtis yra teisingas? Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima. Tai nei teisingas nei neteisingas jausmas, šis jausmas yra tarsi įspėjamasis signalas. Norint išreikšti intuiciją žodžiais, mes turime interpretuoti signalą. įsivaizduokime, jog mūsų darbuotojas turi parašyti ypatingai svarbią ataskaitą apie praeitos savaitės įmonės pelną ir nuostolius. Gavę ataskaitą jūs pajaučiat kažkokį keistą jausmą, jog kažkas yra nekaip, ir paklausiat ar jūsų darbuotojas nieko neslepia apie įvykusius įvykius. Štai čia suveikė jūsų intuicija, pasiųsdama jums įspėjamąjį signalą. Ar jūs teisus ar ne dėl savo intuicijos visiškai nesvarbu. Jei darbuotojas kažką slepia – jūs atidarėte duris diskusijai, kuri padės bėdą ištaisyti, jei neslepia – galit džiaugtis puikia ir kokybiška ataskaita. Geriausias punktas, kalbant apie intuicija yra tai, jog ji atves jus prie konkretesnių detalių ar problemų variantų. Taip jūsų mokymasis arba darbas taps tobulesnių, na o klausimas „ar jūsų šeštasis pojūtis buvo teisingas“ taps visiškai nesvarbus, nes jūs gausite galimybę pasiekti daug aukštesnių rezultatų.

Kitas būdas galvoti apie intuiciją, yra galvoti kaip apie intelektą – kaip apie muzikinį, arba vizualinį intelektą. Prisiminkime, kaip darželiuose mokėmės pažinti spalvas. Vėliau spalvų pažinome vis daugiau ir dėjomės jas i savo žodynus. Dailininkai spalvų įvairovę pažįsta dar geriau. Jie gali atskirti įvairius atspalvius, kurie mums atrodytų visiškai vienodi. Intuicijoje šį pavyzdį galime pritaikyti lygiai taip pat. Kiekvienam iš mūsų intuicijos „suteiktas“ tam tikras kiekis, kurį mes galime praplėsti ir tapti „intuicijos žinovais“.

Tai ką išreiškiame žodžiais įvykus nuojautos jausmui, vadiname nuojautos interpretacija. Tai yra tarsi pastebėjimas, kylantis iš nuojautos. Šis pastebėjimas yra jokiu būdu ne kaltinimas, todėl yra svarbu neprisirišti prie jos, kaip prie teisingo teiginio. Kartais jūsų pašnekovui gali atrodyti, jog jūs kaltinant jį, tačiau tai yra tik jūsų nemokėjimas interpretuoti intuicijos. Šis nemokėjimas interpretuoti ir prisirišimas prie teisingos intuicijos versijos atstumia daugelį žmonių nuo pasitikėjimo nuojauta ir jos vartojimo. Daugelis tiesiog bijo pasijusti kvailais. Dažnai interpretuodami intuiciją, kaip teisingą versiją, vėliau pamatome, jog paprasčiausiai klydom, tačiau būkit pasirengę, nes net ir dauguma jūsų pašnekovų nenorės sutikti ir su teisingai interpretuojama intuicija, todėl prireiks laiko kol pamatys, jog vis tiek nuojauta nuvedė teisinga linkme.

4Intuicija mes treniruojame kaip ir kitus kūno raumenis, asmeninius gabumus -atliekant daug praktikos. Tačiau, kaip mes ją atpažįstame? Dauguma žmonių intuicija atranda savo kūne (prisilietimuose, fiziniuose pojūčiuose), kiti viduje savo kūno (jaučiant tam tikrą jausmą, kurio negali paaiškinti), kiti – aplink juos (supančioje aplinkoje). Kartais prireikia laiko suprasti iš kur intuicija sklinda, todėl reikia stengtis pajusti iš kur kyla tas šeštasis pojūtis. Naudojamasis intuicija daugeliui gali būti naujas dalykas, todėl reikia ją mokėti ir įjungti. Pavyzdžiui, kad nepamiršti atlikti kažkokį svarbų darbą, pasidarykime priminimą, sužadinanti intuicija. Tam tinka ir siūlas ant piršto ar tiesiog persuktas rankinis laikrodis. Po kurio laiko intuicija prisiminti tam tikrus dalykus išsiugdys automatiškai. Nuojauta galima ir sužadinant ir kitam
asmeniui. Pavyzdžiui: šnekant su pašnekovu papasakoti jam kokį nors vaizdą, sužadinantį vaizduotę, priartėjant prie norimo fakto. Sužadinus intuiciją, pašnekovui atsakymas gali kaip mat „iššokti“, taip jūs sutaupysite laiko ir greičiau artėsite prie tikslo. Kad ir kaip būtų liūdna, intuicija yra laikinas dalykas. Todėl jai atsiradus reikia ją panaudoti greitai ir efektingai, antraip ji išgaruos ir jūs jos net neprisiminsite.

Dirbant su kitais žmonėmis yra svarbu, jog jie pajaustų savąją intuiciją. Šiems žmonėms galima užduoti atlikti tyrimą iš kur kyla jų intuicija ir atlikti darbus naudojantis tik šeštuoju pojūčių. Taip jie galėtų labiau pažinti save, ir būti produktyvesniais ir labiau užtikrintais tam tikrose situacijose.

Taigi, intuicija yra be galo svarbus komponentas mūsų gyvenime. Išmokę ją tinkamai naudotis galėtume pasiekti daug aukštesnių rezultatų darbe bei šeimyniniame gyvenime.

3. KLAUSYMAS

Būti išgirstam yra stulbinanti patirtis, tikriausiai dėl to, jog tai yra labai retas reiškinys. Kai kitas asmuo yra visiškai įsijautęs į tavo pasakojimą, reaguoja į kiekvieną detalę, rodo savo susidomėjimą, tada tu jautiesi žinantis ir suprantantis ką pasakoji. Žmonės pasijunta didesni, kai žino, kad juos klauso. Tuo pačiu jie jaučiasi saugesni ir gali pasitikėti. Štai kodėl labai svarbu mokėti klausytis.

Klausymasis – talentas. Žmonės, kurie tampa treneriais yra linkę būti puikiais klausytojais. Tačiau klausymasis yra išlavinamas įgūdis. Tvirti treneriai turi didelį sugebėjimą- išklausyti ir nuolat j į tobulina.

Dauguma žmonių neklauso labiai giliai. Jų kasdieninis darbas ir rūpesčiai nereikalauja pasiekti aukštą įsiklausymo lygį. Jie tiesiog klauso, kad gautų informaciją. Jiems nereikalingi raumenys, nes jie nėra aukščiausio lygio atletai. Dažniausiai mes klausomės tik žodžių. Arba dažnai mes išgirdę kelis žodžius atsijungiam nuo bendravimo, nes pradedam patys mąstyti, ką pasakysime vėliau.

Dažniausiai pasakojame kažką kitiems asmenims, nes norime, jog jie padėtų priimti sprendimus. Ir manome, jog jie puikūs klausytojai, nes tyliai klausosi. Tačiau aukščiausios klasės klausytojai privalo ne tik klausyti įdėmiai, bet tuo pačiu ir paveikti klausytoją. Sąveika su pasakojančiuoju žmogumi yra labai svarbi, nes klausant vyksta daugybė veiksmų. Dėmesys ir poveikis

Dėmesys ir poveikis – tai du pagrindiniai reiškiniai, kodėl treneriai sugeba gerai įsiklausyti. Dėmesys, arba įsisąmoninimas, yra ne tik informacija, kuri pasiekia mūsų ausis, bet taip pat aplinkos pajautimas, intuicijos įsikišimas. Mes girdime, matome ir jaučiame garsus, žodžius, vaizdus, energiją. Mes įvairiais būdais gauname informacija: atsidusimą

5pokalbio pabaigoje, balso pasikeitimą ir pan. Jaučiame balso temprą. Mes matome kūno kalbą. Visa tai yra informacija. Mes esame atidūs.

Antrasis aspektas yra ką mes darome su klausymu. Tikras treneris nuolat galvoja, kokį poveikį turės klausymasis, kąjis gali su juo padaryti. Mes dažnai to nesuvokiame Mes turime nuolat aktyviai klausytis. [ aktyvų klausymasį įeina gebėjimas suprasti ką kitas asmuo sako, stebėti kūno kalbą, rodyti savo susidomėjimą, nenukrypti nuo temos. Yra trys svarbiausi klausymosi lygiai, kurie leidžia treneriams labiau padėti pasakotojams.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1385 žodžiai iš 4599 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.