Biologijos santrauka
5 (100%) 1 vote

Biologijos santrauka

SANTRAUKA iš temų:

· 4.4 Nariuotakojų gausybė(psl.2);

· 4.5 Pasaulis priklauso vabzdžiams(psl.4);

· 4.6 Žuvys – vandens stuburiniai gyvūnai(psl.5);

· 4.7 Varliagyviai : gyvenimas ir vandenyje, ir sausumoje(psl.6);

· 4.8 Ropliai – sausumos gyvūnai(psl.7);

· 4.9 Plunksnuoti skrajūnai(psl.8);

· 4.10 Plaukuoti gyvūnai, turintys pieno liaukas(psl.).

4.4 nariuotakojų gausybė

Nariuotakojai yra labai skirtingi, bet kai kurie požymiai leidžia juos jungti į vieną tipą. Tačiau skirtumų nariuotakojai turi kur kas daugiau, negu panašumų. Dėl to jie ir yra skirstomi į 3 klases: vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių.

Vėžiagyvių požymiai:

· kūno danga stora;

· turi daugiau kaip 8 nariuotas kojas;

· galva suaugusi su krūtine;

· turi 2 poras ūselių;

· kvėpuoja žiaunomis;

· gyvena daugiausia vandenyje.

Voragyvių požymiai:

· kūno danga plonesnė negu vėžiagyvių;

· turi 4 poras vaikščoijamųjų kojų;

· galva suaugusi su krūtine;

· neturi ūselių;

· kvėpuoja trachėjomis ir plaučiais;

· gyvena daugiausia sausumoje.

Vabzdžių požymiai:

· kūno danga plonesnė negu vėžiagyvių;

· turi 3 poras vaikščiojamųjų kojų;

· turi 2 poras sparnų;

· turi galvą, krūtinę ir pilvelį;

· turi 1 ūselių porą;

· kvėpuoja trachėjomis;

· gyvena ir sausumoje ir vandenyje.



Nariuotakojų kūną dengia gana tvirta danga, turintitam tikros organinės medžiagos – chitino. Ją išskiria oda.vandenyje gyvenančių rūšių danga storesnė, sausumos gyvūnų – plonesnė. Tačiau toks šarvas turi ir privalumų, ir trūkumų. Pradėkime nuo privalumų:

1. Iš chitino, kurį išskiria vėžiagyvio oda, susidaro kietas išorinis skeletas. Prie jo prisitvirtina raumenys. Dėl to nariuotakojai gali atlikti įvairesnius judesius negu kirmėlės ar moliuskai.

2. Voragyvius ir vabzdžius kūno danga saugo nuo išdžiūvimo, todėl jie gali gyventinet ir karščiausiose sausumos vietose.

3. Išorinis šarvas nepraleidžia skysčių ir dujų, dėl to šie gyvūnai turi gerai išvystytus kvėpavimo organus.

Tačiau šarvas turi ir tam tikrų trūkumų:

1. Storas chitininis skeletas labai kausto vėžiagyvių judesius.

2. Šarvas yra kietas ir netąsus, todėl vėžiagyviai auga tik nėrimosi metu. Išsinėrę iš išaugto šarvo jie auga tol, kol jų minkšta kūno danga vėl sukietėja. O viso nėrimosi metu slapstosi, bijodami plėšrūnų, kadangi tuo metu jie visiškai negali apsiginti.

“Vorų kelionė”: nuo kiaušinėlio iki suaugėlio.

Maži voriukai pasilypėję kur nors aukštai, pradeda leisti voratinklinį siūlą. Kai šis tampa pakankamai ilgas,jį pagauna oro srovė, trūkteli aukštyn ir kartu su voriuku nuneša tolyn nuo gimtosios vietos. Siūlui už ko nors užkliuvus, voriukas ieško tinkamos vietos gyventi ir rezga gaudomąjį tinklą. Orams rudeniškai atšalus, voras nusipina specialų maišelį, kuriame žiemoja.

Vorai labai ėdrūs ir plėšrūs, tačiau, esant reikalui, gali ilgokai badauti. Jie minta daugiausia vabzdžiais, įsipainiojusiais į lipnius voratinklio siūlus. Įkliuvusiai aukai voras prakanda kūno dangą, suleisdamas tam tikrą kiekį nuodų ir virškinamųjų sulčių. Sugautą vabzdį apvyniojęs voratinklio gijomis plėšrūnas laukia, kol ištirps aukos vidaus audiniai. Tada voras susiurbia apvirškintą vabzdžio kūną, palikdamas tuščią chitininę dangą. Taigi vorams būdingas išorinis virškinimas.

Apvaisinta patelė po kelių dienų ar savaičių pina specialų kokoną ir į jį padeda nuo kelių iki kelių šimtų kiaušinėlių. O atėjus bobų vasarai iš kokonų pabyra jauni voriukai ir skuba ruoštis savo pirmai ir vienintelei kelionei.

4.5 pasaulis priklauso vabzdžiams

Kad žinotume apie ką kalbame, norėčiau dar kartelį prisiminti vabzdžizms būdingus bruožus:

· Tai sparnuoti, 3 poras vaikščiojamųjų kojų turintys nariuotakojai.

· Suaugėlio kūnas susideda iš 3 dalių: galvos, krūtinės ir pilvelio. Galvoje yra akys ir burna, krūtinėje yra 3 poros kojų ir 1 ar 2 sparnų poros. Papilvėje yra dauginimosi organai ir virškinimo sistema.

· Daugelis vabzdžių išsirita iš kaiušinėlio. Iš pradžių būna nepanašūs į suaugėlį, tačiau augdami keičia savo kūno formas. Tai vadinama metamorfoze.

· Daugelis vabzdžių gali skraidyti. Tai lemia jų platų paplitimą.

· Vabzdžiai yra skirtalyčiai. Daugelis dauginasi lytiniu būdu, tik vystosi skirtingai.

Taigi, jau užsiminiau, kad vabzdžiams būdingas dvejopas vystymasis: pilno kitimo ir nepilno kitimo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 703 žodžiai iš 2305 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.