Turinys
Įvadas………………………………………………………………2
Darbo tikslas…………………………………………………….3
Uždaviniai………………………………………………………..3
Tyrimų medžiaga ir metodika…………………………..4
Darbo rezultatai ir jų analizė……………………………5
Išvados…………………………………………………………….9
Naudota literatūra……………………………………………10
Priedai……………………………………………………………..11
Įvadas
Blakinė kalendra (Coriandrum sativum) yra vienmetis žolinis skėtinių (Umbelliferae) šeimos augalas. Stiebas plikas, šakotas, tvirtas, apvalus, negiliai vagotas, 20-70 cm aukščio. Liemeninė šaknis plona. Lapai šviesiai žali. Pamatiniai lapai ištisiniai arba triskilčiai, ilgakočiai; apatiniai-dukart, viršutiniai – 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žydi birželį-liepą baltais arba rausvais žiedais. Žiedynai – sudėtiniai skėčiai. Vaisiai rutuliški, kieti, sudaryti iš dviejų randuotų skeltavaisių. Žalias augalas ir nesubrendę vaisiai skleidžia nemalonų blakių kvapą.[1]
Žurnale „Prieskonių sodas“ taip pat rašoma, kad tai vienas iš seniausiai vartojamų prieskonių. Vartojamos dalys: žali ūgliai, švieži ir džiovinti lapai, subrendę malti ir sveiki vaisiai.
Kaip kiekvienas augalas, taip ir blakinė kalendra, skirtingose Lietuvos vietose, kitokiame dirvožemyje auga skirtingai, brandina didesnius ar mažesnius vaisius, skirtingą jų kiekį. Šio darbo tikslas – nustatyti blakinės kalendros, veislės „Raslė“, produktyvumą Biržų rajone, bei palyginti septintą ir dvyliktą šio augalo biotipus.
Darbo tikslas:
• Ištirti blakinės kalendros (C. sativum), veislė „Raslė“ produktyvumą Biržų rajone; palyginti du jos biotipus.
Uždaviniai:
• Ištirti blakinės kalendros (C. Sativum) daigumą;
• Nustatyti vidutinį žiedų skaičių žiedyne;
• Nuėmus derlių, apskaičiuoti 1000 sėklų svorį;
• Palyginti abiejų biotipų duomenis;
• Pateikti blakinės kalendros (Coriandrum sativum), veislė “Raslė“, produktyvumo Biržų rajone duomenis.
Tyrimų medžiaga ir metodika
2004 metų birželio 5 dieną pasėjau du blakinės kalendros(Coriandrum sativum) biotipus. Jų buvo po 1 gramą. Sėjau sklypelyje tarp braškių ir paprikų, norėdama tuo pačiu įsitikinti, ar tikrai nemalonus blakių kvapas atbaido amarus ir kitus parazitus nuo greta augančių augalų, kadangi žinojau, jog blakinė kalendra (Coriandrum sativum) pasižymi insekticidinėmis savybėmis .Žinoma, atkreipiau dėmesį ir į enciklopedinį žinyną „Stebuklingosios žolės“, kuriame rašoma ir apie netinkančius kalendrai kaimynus, bet šių mano greta augančių augalų sąraše nebuvo. Jokių trąšų nenaudojau(nors Biržai laikomi karstinių įgriuvų ir smegduobių rajonu, nepasižyminčiu derlingu dirvožemiu), nelaisčiau (vasara buvo labai lietinga), norėdama suteikti natūralias sąlygas. Be to blakinė kalendra(Coriandrum sativum) knygose aprašoma kaip neišrankus dirvožemiui bei priežiūrai augalas. Birželio 12 dieną pradėjo dygti 7 biotipas, o 14 dieną jau pasimatė ir 7-ojo biotipo pirmieji daigeliai. Tiesa, išdygo ne visi: septintojo biotipo išdygo dešimčia mažiau nei pasėta, o dvyliktojo – neišdygo šešiolika. Po to stebėjau ir laukiau kol susiformuos žiedynas. Pastebėjau, kad septintasis biotipas auga žymiai greičiau. Tad jo pirmuosius pumpurus taip pat pamačiau anksčiau (liepos 19 dieną), o dvyliktojo pradėjo formuotis liepos 25 dieną, kai jau matėsi pirmieji septintojo biotipo žiedai. Tuo tarpu dvyliktojo biotipo kalendros pradėjo žydėti rugpjūčio pirmą dieną. Suskaičiavau 5 žiedynų žiedus vieno ir kito biotipo, apskaičiavau vidurkį. Rezultatą lyginau ir vertinau pagal žinyne rastus duomenis. Tada laukiau kitos vystimosi fazės, reikalingos mano tikslui pasiekti – sėklų brandinimo. Septintojo biotipo kalendros, žinoma, pirmesnės pradėjo brandinti vaisius. Tai įvyko rugpjūčio paskutinėmis dienomis, pradžia buvo rugpjūčio 30 dieną. Kito biotipo kalendros vaisius pradėjo brandinti rugsėjo 6 dieną. Abiejų biotipų vaisiai brendo ir buvo žali gana ilgai, tad laukiau kol daugiau nei pusė (apie 80%) jų paruduotų (taip patariama J.Dagio knygoje “Augalų ekologija“), jog galėčiau nuimti derlių. Derlių nuėmiau rugsėjo 26 dieną. Tuomet vėl vertinau pagal žinyne rastus duomenis apie subrandintų vaisių skersmenį, atsiskaičiavusi po 1000 vaisių iš kiekvieno biotipo kalendrų (ėmiau labiausiai sunokusius, parudavusius) ir nunešusi į vaistinę pasverti, kadangi pati tokių tiksliai sveriančių svarstyklių neturėjau, lyginau rezultatus ir vertinau. Ištyrusi visus šiuos duomenis galėjau parašyti galinius rezultatus apie šių biotipų produktyvumą Biržų rajone, palyginant abu biotipus. Tiriamojo darbo trukmė: 2004 06 05 – 2004 09 26.
Dar nepaminėjau, kad pati įsitikinau, jog blakinė kalendra (Coriandrum sativum), skleidžia tikrai nemalonų blakių kvapą. Ant braškių taip pat nepastebėjau jokių parazitų bei jų buvimo požymių.
Darbo rezultatai ir jų analizė
Blakinės
kalendros(Coriandrum sativum) veislės „Raslė“ septinto ir dvylikto biotipų daigumo nustatymas
Rezultatų palyginimas
Pirmasis mano uždavinys buvo nustatyti blakinės kalendros (Coriandrum sativum) Veislės „Raslė“ septinto ir dvylikto biotipų daigumą. Kaip jau minėjau ankstesniame skyriuje, abiejų biotipų pasėjau po 1 gramą. Septintojo biotipo vieną gramą sudarė 82 sėklos, o dvyliktojo – 95 sėklos. Suskaičiavusi kiekvieno biotipo daigus nustačiau daigumą balais, kaip mokoma mano jau minėtoje knygoje „Augalų ekologija“. Kadangi auginau nedidelį kiekį kalendrų (abiejų biotipų po 1 gramą), susidariau savo vertinimo balais sistemą(priedas nr.1).
1 lentelė. Blakinės kalendros septinto ir dvylikto biotipų daigumas
Biotipas Pasėta (sėklų skaičius) Išdygo (daigų skaičius) Daigumas
(balai)
7-as 82 72 5
12-as 95 79 4Iš duomenų galima spręsti, kad septintojo biotipo daigumas nėra labai prastas (atsižvelgiant į tai, kad jokios trąšos nebuvo naudotos), neišdygo tik dešimt. Tačiau dvyliktojo biotipo daigumą buvo galima vertinti jau tik keturiais balais, kadangi neišdygo šešiolika. Lyginant abu biotipus tarpusavyje, dvyliktojo biotipo daigumas prastesnis nei septintojo, be to šio biotipo kalendros išdygo dviem dienomis vėliau. Šio etapo išvados: septintojo biotipo daigumas geresnis.