Civilinė ir baudžiamoji teisė
5 (100%) 1 vote

Civilinė ir baudžiamoji teisė

112131415161718191

Baudžiamoji teisė.

Baudžiamoji teisė – tai tokia savarankiška teisės šaka, kuri nustato baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus; tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomenės santykius, kurie atsiranda padarant nusikaltimus. Šių teisės normų tikslas – bausmėmis kovoti su nusikaltimais.

Iš pradžių padaromas tam tikras pažeidimas. Tokių pažeidimų sistema vėliau gali virsti nusižengimais, o dar vėliau ir nusikaltimu.

Asmuo, padaręs tos pačios srities nusikaltimų sistemą, t.y. padaręs kelis nusikaltimus, kurie priklauso tai pačiai sričiai, vadinamas recidyvistu. Dar kitaip recidyvistu yra vadinamas teistas asmuo, kuris vėl padarė nusikaltimą.

Visi įstatymai atsiranda ne be pagrindo. Tam tikri elgesio variantai gali būti nepriimtini visuomenei, taigi įstatymai atstovauja žmonių interesus, kurie yra saugomi. Įstatymai yra sudaromi tam, kad nusikaltėliai bei įstatymų pažeidėjai būtų nubausti. Jie turi būti nubausti pagal tam tikrus įstatymus, kurie būna surašyti taip vadinamosiose kodeksuose. Kodeksas – tai įstatyminis aktas, kurį sudaro sistemingas tam tikrą visuomenės santykių sritį reguliuojančių (ar reguliavusių) teisės normų rinkinys.

Kodeksai yra:

1 bausmių vykdymo kodeksas

2 baudžiamojo proceso kodeksas.

Bausmių vykdymo kodeksas – tai toks dokumentas, kuris nustato kaip, kur ir kada bus vykdoma bausmė.

Baudžiamojo proceso kodeksas – tai vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.

Asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal šį kodeksą.

Valstybė turi:

1savo teritoriją

2gyventojus

3valdžią.

Baudžiamoji teisė gali būti išskirta į 2 dalis:

1 bendroji dalis

2 specialioji dalis.

Kalbant apie baudžiamosios teisės bendrąją dalį, tai tokia dalis, kurioje yra išanalizuojami visi teisės terminai, bendrosios sąvokos. Čia yra aiškinami tokie dalykai kaip, kas yra baudžiamasis kodeksas, kas yra nusikaltimas, nusižengimas, bausmė ir tt. Trumpiau sakant čia yra visų teisės terminų apibrėžimai. Taip pat yra analizuojami esminiai klausimai, susiję su teise, kurie duoda teisės pagrindų pamatus, yra aiškinama kaip galioja tam tikros nuostatos.

Kaip jau minėjau, teisės šaką sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių visuomenės santykius, kurie atsiranda padarant nusikaltimus. Teisės norma – tai tokia teisės išraiškos forma ir privaloma elgesio bendro pobūdžio taisyklė visuomenės santykių srityje, kuri yra nustatyta valstybės. Ji dažniausiai reguliuojamojo santykio dalyviams suteikia tam tikras teises ir nustato tam tikras pareigas.

Teisės normos struktūriniai elementai yra:

1 hipotezė.

2 dispozicija

3 sankcija.

Hipotezė – tai tokia teisės normos dalis, kuri nurodo šios normos taikymo aplinkybes t.y. nurodo nusikaltimo rūšį (visuomenės interesų grupę). Pvz: nusikaltimas – tyčinis nužudymas.

Dispozicija – tai tokia teisės normos dalis, kurioje yra išdėstytas nurodymas, kaip elgtis ar nesielgti, kai yra hipotezėje nurodytos aplinkybės. Čia kalbama apie sunkinančias aplinkybes. Pvz: šeimos nario, mažamečio vaiko ar daugiau nei vieno žmogaus nužudymas.

Sankcija – tai tokia teisės normos dalis, kurioje numatyta, kokios poveikio priemonės gali būti taikomos, normą pažeidus ar jos nesilaikant. Kitaip tariant sankcija – tai pati bausmė. Čia yra įvertinami visi nusikaltėlio veiksmai ( veikimai ir neveikimai).

Nusikaltėlio veikimas – tai toks veiksmas, kai pats asmuo padaro tam tikrą nusikaltimą.

Nusikaltėlio neveikimas – tai toks veiksmas, kai asmuo matydamas, darant nusikaltimą ar pažeidimą, arba žinodamas apie nusikaltimą, nepraneša to teisėsaugos institucijoms, arba kai asmuo, galėdamas suteikti žmogui/ aukai pagalbą, to nepadaro. ( pvz: medikas nesuteikia būtinos pagalbos nukentėjusiajam, nors to reikalauja jo Hipokrato priesaika.)

Sankcija gali būti taikoma ir lengvinančiomis, ir sunkinančiomis aplinkybėmis.

Bendrosios teisės normų galiojimo grupės:

1 bendrosios teisės norma numatanti sugriežtintą atsakomybę negali galioti atgal.

2 bendrosios teisės norma numatanti sušvelnintą atsakomybę gali galioti atgal.

Nusikaltimas – tai veikla, kuri yra priešinga visuomenės interesams, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Yra išskiriamai 4 nusikaltimo elementai:

1 subjektas – tai veiksnus asmuo, kuris yra sulaukęs tam tikros amžiaus ribos. Padarius labai sunkų nusikaltimą, asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nuo 14 metų amžiaus. Padarius nesunkų nusikaltimą, asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nuo 16 metų amžiaus. Subjektas turi būti pakaltinamas ir suvokti veikos pavojingumą visuomenės interesams.

2 subjektyvinė pusė – kai asmuo darydamas konkretų nusikaltimą suvokia savo jausmus t.y. suvokia, kad jis/ji daro nusikaltimą tyčia ar dėl neatsargumo.

3 objektas – tai visuomenės interesai, į kuriuos kėsinamasi, darant nusikaltimą.

4 objektyvinė pusė – tai pati kaltė.

Būna organizuoti nusikaltimai, kuriuos suorganizuoja ir atlieka asmenų grupė. Darant nusikaltimą dažniausiai žmonės pasiskirsto savo taip vadinamas “pareigas” nusikaltimo daryme. Būna organizatoriai,
vykdytojai ir tt.

Organizatorius – tai toks asmuo, kuris suburia organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovauja ir koordinuoja jų narių veiklą arba parengia nusikalstamą veiklą ir jai vadovauja.

Vykdytojas – tai toks asmuo, kuris nusikalstamą veiką padaro pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju.

Baudžiamasis įstatymas teritorijos atžvilgiu:

Asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal šį kodeksą.

Kai ta pati nusikalstama veika yra padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.

Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

Baudžiamojo proceso teisė.

Baudžiamojo proceso teisės šaka – tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomenės santykius, atsirandančius Baudžiamajame procese. Kaip teisės šaka ji ėmė formuluotis vakarų Europoje XVIII amžiuje.

Baudžiamojo proceso kaip teisės šakos uždavinys bei jo pagrindinis tikslas ir paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikaltimas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteisti.

Taip pat turi būti stebima, kad nebūtų pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės.

Baudžiamojo proceso teisių taisyklės yra surašytos Baudžiamojo proceso kodekse.

Baudžiamojo proceso kodeksas – tai įstatyminis aktas, apimantis susistemintas baudžiamojo proceso teisės normas.

Baudžiamojo proceso teisė gali būti išskirta į 2 dalis:

1 bendroji dalis

2 specialioji/ ypatingoji dalis.

Nusikaltimas – tai veikla, kuri yra priešinga visuomenėms interesams. Baudžiamojo proceso teisė siekia, kad nusikaltimas būtų iškeltas viešumon t.y. kad asmuo/ asmenų grupė suteiktų informaciją raštu arba žodžiu. Jeigu nebus pateikta informacija žodžiu arba raštu, tai nusikaltimas negali būti iškeltas viešumon ir apie jį niekas nesužinos.

Yra išskiriami tokie baudžiamojo proceso tyrimo veiksmai:

1 Įvykio vietos apžiūra.

Įvykio vietos apžiūros metu siekiama surasti, užfiksuoti ir paimti kuo daugiau įrodymų, kurie gali atskleisti konkretaus nusikaltimo padarymo subjektą. Įrodymai – tai tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės išspręsti bylą teisingai.

Taigi, baudžiamojo proceso teisė siekia, kad būtų surinkta visa informacija, kuri reikalinga atskleidžiant nusikaltimo subjektą ar aplinkybes. Įvykio vieta neapsiriboja vien įkalčių paėmimu ir tt. Taip pat yra atkreipiamas didelis dėmesys, kokie įkalčio įrankiai yra panaudoti. Konkretų asmenį galima nustatyti iš nusikaltėlio pėdsakų, kurie lieka pasipriešinimo metu.

2 Apklausa.

Toliau yra vykdoma tam tikrų žmonių apklausa, kuri padėtų nustatyti bei išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes bei patį nusikaltėlį. Asmuo yra iškviečiamas į apklausą šaukimu arba telefonu ar kitais būdais. Apklausa – tai toks teisinis procesinis veiksmas, kurio metu gaunami ir užfiksuojami kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų, liudytojų, ekspertų parodymai.

Žmonės yra apklausiami tokia eilės tvarka:

1 įtariamas asmuo (įtariamas asmuo yra apklausiamas tada, jei jis yra aptinkamas įvykio vietoje).

2 nukentėjęs asmuo

3 liudytojas.

3 Kratos atlikimas.

Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas. Krata – tai toks tardymo veiksmas, kuriuo tardytojas ar kvotėjas priverstinai ištiria patalpas, kitas vietas, žmones bei jų turimus daiktus, norėdamas surasti ir paimti nusikaltimo įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus, vertybes, kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės bylai, arba aptikti ieškomus asmenis.

Krata būna atliekama:

1 asmens

2 statinių

3 patalpų

4 vietovių.

Asmens krata – tai toks tardymo veiksmas, kai tardytojas ar kvotėjas apieško asmenį (įtariamąjį) įeidamas į jo asmeninę erdvę.

Baudžiamasis procesas įtvirtina, kad kratomasis asmuo negali būti kratomas priešingos lyties asmens.

Pvz: Pilietė moteris turi pereiti muitinės postą, kuriame ją gali apžiūrėti TIKTAI moteris.

Patalpų/statinių/vietovių krata – tai toks tardymo veiksmas, kai tardytojas/ai ar kvotėjas/ai apieško tam tikras patalpas, statinius ar vietoves, kur yra galimybė rasti įrodymų, kurie turės reikšmės bylai.

Patalpų kratą galima atlikti neatidėliotinai, jei tam yra reikalas, ir tik po to gauti/ pateikti kratos orderio leidimą.

Baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai. Taigi

proceso teisėje atsiranda teisėjai. Teisėjas – tam tikra tvarka skiriamas arba renkamas valstybės pareigūnas teisingumui vykdyti civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Bylas teisėjas nagrinėja arba vienas, arba su patarėjais, arba su kitais teisėjais drauge.

Ikiteisminio tyrimo teisėjai – tai apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.

Lietuvos Respublikoje yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismų hierarchinės pakopos:

1 Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas

2 Lietuvos Respublikos Apeliacinis teismas

3 Apygardos teismas

4 Apylinkės teismas.

Visi šie teismai nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bausmes, gina žmogaus teisėtus interesus ir teises. Teismo pareiga – pripažinti įtariamą asmenį kaltu arba nekaltu.

Yra išskiriamos tokios teismo proceso stadijos:

1 skundas.

Skundas – tai oficialus pareiškimas, kuriuo siekiama atitaisyti neteisėtumą. Jeigu asmuo yra nepatenkintas teismo sprendimu, jis/ji gali sprendimą apskųsti per 7 kalendorines dienas (tada sprendimas įsigalioja). Ši stadija vadinama skundu.

2 kasacija (kasacinė tvarka).

Toliau pereiname į kitą stadiją – kasaciją. Kasacija – tai įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir sprendimų apskundimo kasaciniam teismui ir jų patikrinimo forma. Sprendimai t.y. pateikti skundai gali būti nagrinėjami kasacine tvarka. Kasacinis skundas – tai skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties.

3 apeliacija (apeliacinė tvarka).

Apeliacine tvarka yra nagrinėjami neįsiteisėję įstatymai. Apeliacija – vienas iš būdų civiliniame arba baudžiamajame procese apskųsti neįsigaliojusį teismo sprendimą. Apeliacinis skundas – tai skundas, įstatymų nustatyta tvarka paduodamas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties, priimtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas – tai apylinkės teismas ar apygardos teismas, priimantys byloje nuosprendį, išskyrus apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Pirmiausia skundas yra parodomas Apygardos teismui, tik po to Apeliaciniam teismui (t.y. skundas yra rodomas ne iš karto Apeliaciniam teismui).

Pvz.: Jei byla buvo nagrinėta Apygardos teisme, pirmoje vietoje apeliacine tvarka byla “keliauja” į LR Apeliacinį teismą.

Byla taip pat gali būti atnaujinta. Ji gali būti atnaujinta ir vėl pradedama nagrinėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tada procesas vyksta taip:

1 asmuo kreipiasi su nauju prašymu į prokurorą

2 prokuroras su pateiktu prašymu kreipiasi į teismą kasacine tvarka.

Jeigu byla yra atnaujinama, tada yra išskiriamos 3 bylos atnaujinimo pakopos:

1 skundas bus nepagrįstas arba atmestas

2 skundas bus peržiūrėtas ir skirtas papildyti tam, kad byla būtų atnaujinta

3 naujas sprendimas gali būti priimtas.

Pagrindiniai proceso dalyviai yra:

1 įtariamasis – tai ikiteisminio tyrimo dalyvis, kuris yra sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiklą; arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas.

2 kaltinamasis – tai nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat tai yra asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.

3 liudytojas – tai toks asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.

4 nukentėjusysis – tai fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

Dabartiniame Baudžiamojo proceso kodekse asmuo yra laikomas įtariamuoju iki pat teismo. Tik teismas priima sprendimą, kada žmogus yra kaltas t.y. kada jis tampa kaltinamuoju.

Įtariamojo teisės:

1 įtariamasis turi teisę žinoti, kuo jis/ji yra įtariamas

2 Įtariamas asmuo privalo turėti gynėją/advokatą arba net kelis gynėjus. Gynėjas/advokatas, kuris yra kviečiamas į bylos nagrinėjimą, gali būti paskirtas valstybės lėšomis. Įtariamo asmens ginėjas privalo dalyvauti atliekant tyrimo veiksmus. Kiekvienas dalyvavimas atliekant tyrimą būna užfiksuotas protokole.

3 Privalo duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus

4 t.y. jis/ji privalo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (įvykio vieta, apžiūros protokolu). Jam/jai yra pranešama raštu jo vardas; pavardė; gyvenamoji vieta; darbovietė.

5 Privalo pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus

6 Apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.

Kaltinamojo teisės:

1 kaltinamasis turi žinoti, kuo jis/ji yra kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą

2 susipažinti teisme su byla

3 nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus/nuorašus

4 turėti gynėją

5 pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus

6 teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant

7 nagrinėjamo metu teisme užduoti klausimus

8 duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų

9 dalyvauti baigiamosiose kalbose jei nėra gynėjo

10 apskųsti teismo nuosprendį ir
nutartis.

Baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos pačiame teisme. Baudžiamosios bylos gali būti nagrinėjamos:

1 bendrąja tvarka

2 supaprastinta forma (t.y. kai yra žinomas asmuo, kuris yra laikomas nusikaltėliu; kai veika yra atskleista; žinomos nusikaltimo aplinkybės). Tokiu atveju bausmė gali būti pritaikyta švelninančiomis aplinkybėmis.

Teismo posėdžiai gali būti:

1 viešieji (kai gali dalyvauti visi norintys žmonės)

2 uždarieji (kai dalyvauja tik tiesiogiai su teismu susiję asmenys).

Bendrąją tvarka byla teisme nagrinėjama taip:

1 žmonės bei su teismu susiję asmenys laukia posėdžių salėje.

2 pirmiausia paskelbiami teisėjai, kurie spręs bylą. Jei byla yra sudėtinga – skiriama 3-jų teisėjų kolegija (vienas iš teisėjų kolegijos yra pirmininkaujantis teisėjas). Bet bendras sprendimas yra sprendžiamas ir priimamas 3-jų žmonių.

3 baudžiamosios bylos nagrinėjimas prasideda nuo tada, kai posėdžių salėje dalyvauja:

a. kaltinamasis

b. prokuroras, kuris palaiko kaltinamąjį

c. gali dalyvauti nukentėjusysis

d. gali dalyvauti liudytojai (išskirtiniu atveju). Egzistuoja įslaptinti liudytojai. Jų dalyvavimas nelaikomas viešu dalyvavimu. Tokie liudytojai gali dalyvauti teisme su kauke ant galvos tam, kad paslėptų savo veidą bei tapatybę.

4 pagrindinį vaidmenį atlieka prokuroras. Jis pristato pagrindinį pranešimą, kalba apie aplinkybes bei siūlo už konkretų nusikaltimą atsižvelgdamas į visas aplinkybes mažesnę ar didesnė bausmę.

5 Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, priima sprendimą. Baudžiamųjų bylų sprendimai vadinami nuosprendžiais.Sprendimų rūšys:

a. apkaltinamasis

b. išteisinamasis.

6 Kaltinamasis turi paskutinę galimybę pasisakyti; neigti savo kaltę iki pat paskutinės minutės.

Baudžiamojo proceso teisėje taip pat yra numatomas toks atvejis, kai abi šalys (t.y. nukentėjusysis ir įtariamasis) galėtų susitaikyti.

Teisme turi teisę pasisakyti šia nurodyta tvarka:

1 prokuroras – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baužiamajame procese pagal savo kompetenciją.

2 teisėjas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

3 gynėjas – tai toks asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.

Yra išskiriamas rutiniškumo principas – viena šalis duoda tam tikrus argumentus teisintojui, kita – kaltintojui.

Kada ginėjas pasisako, prasideda teisminiai ginčai (kiekviena pusė/šalys reiškia savo nuomonę atsižvelgdamos į turimus įrodymus). Ginėjas turi teisę išsakyti baigiamuosius žodžius. Paskutinis žodis yra suteikiamas kaltinamajam, kuris jau yra laikomas teisiamuoju. Teisėjas arba teisėjų kolegija, išklausiusi visų šalių/dalyvių nuomones, išeina į pasitarimų kambarį. Teisėjai pasitarimų kambaryje priima sprendimą. Išėjus teisėjams iš pasitarimo kambario yra paskelbiamas nuosprendis, taip pat yra nurodomos teisės apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka per 7 kalendorines dienas.

Tardomoji priemonė – tai teisėta priemonės rūšis, taikoma asmeniui, kuris yra įtariamas.

Galime išskirti tokias tardomąsias priemones:

1 suėmimas/areštas

2 užstatas

3 pasižadėjimas neišvykti

Baudžiamojo proceso teisėje yra naujovė – privataus kaltinimo institucija. Privatus kaltintojas – tai nukentėjusysis arba jo atstovas, palaikantis kaltinimą šio Kodekso numatytose privataus kaltinimo bylose.

Jeigu nusikaltęs asmuo prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, jam gali būti taikomos lengvinančios aplinkybės. Prašymas dėl lengvinančių aplinkybių turi būti pateiktas teismui per 5d nuo prisipažinimo. Tada per sekančias 2 dienas yra priimamas sprendimas ir byla nagrinėjama supaprastintu procesu. Supaprastinto proceso data gali būti atidėta 20-iai dienų.

Kaltinamuoju asmuo laikomas nuo tada, kai prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir byla yra atiduodama teismui.

Teisiamuoju asmuo laikomas tada, kai teisme yra nagrinėjama byla.

Nuteistuoju asmuo laikomas tada, kai yra perskaitomas nuosprendis.

Bausmę atliekančiuoju asmuo yra laikomas tada, kai jis/ji yra išvedamas/a iš posėdžių salės.

Civilinė teisė.

Civilinės teisės kodeksas įsigalioja nuo 2002 m.liepos 1 d.

Civilinė teisė – tai savarankiška teisės šaka, kuri sudaro visumą teisės normų reguliuojančių visuomenės santykių grupę, kurių subjektai turi atitinkamas teises ir pareigas. Civilinė teisė išskiria visas sandorių rūšis, jas išsamiai išnagrinėja, išskiria atitinkamus visuomenės individų interesus kaip šeimos teisės, paveldėjimo ar kitus klausimus.

Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Visuomenėje mes esame esančių santykių dalyviai. Norėdami sutvirtinti kai kuriuos santykius, mes sudarome sutartis. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys
asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus.

Sutartys gali būti: rašytinės; nerašytinės.

Pvz.: Sutartis, visų pirma, yra sudaroma kompledentiniais veiksniais. Žmogus išeina į gatvę ir stabdo mikroautobusą. Norėdamas sustabdyti mikroautobusą, žmogus pakelia ranką (tai jau kompledentinis veiksnys). Žmogus įlipa į mikroautobusą, sumoka ir važiuoja. Mikroautobuso vairuotojas duoda kvitą (taloną). Šis kvitas atitinka rašytinės formos sutartį. Taigi mikroautobusas ir žmogus sudaro sutartį.

Yra išskiriama:

1 civilinis teisnumas

2 civilinis veiksnumas.

Civilinis teisnumas – tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.

Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas.

Kiekvienas žmogaus nuo gimimo yra teisnus t.y. jis/ji turi atitinkamas teises, o jų turėjimas suteikia jam/jai teisę jas realizuoti nuo tam tikros amžiaus ribos.

Veiksnumas yra sietinas su žmogaus amžiumi. Pvz.: sulaukęs pilnametystės – 18 – os metų (pagal Lietuvos Respublikos įstatymus), žmogus gali realizuoti savo teises.

Santuokos įregistravimas – tai veiksnumo įgijimo momentas t.y. tam tikras subjektas, kuris įregistruoja santuoką, gali daryti vienokius ar kitokius veiksmus su jam priklausomu turtu.

Pvz: Du susituokę žmonės turi teisę įsigyti nekilnojamą turtą.

Nepilnametis (iki 18 – os metų amžiaus) įsigyti automobilį turi teisę, bet vairuoti negali. Teisės išduodamos tik nuo 18-os metų amžiaus(Lietuvos Respublikoje).

Civilinėje teisėje egzistuoja subjektai:

1 fiziniai asmenys

2 juridiniai asmenys.

Fiziniai asmenys – tai absoliučiai visi žmonės, kurie turi atitinkamas teises ir gali jas realizuoti sukuriant sau pareigas.

Juridiniai asmenys – tai savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Pvz: UAB (Uždaroji Akcinė Bendrovė), AB (Akcinė Bendrovė).

Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali sudaryti visus įstatymu neuždraustus santykius. Šitas įstatymas nustato sandorių grupę:

1) pirkimas; 4) renta; 7) sauga;

2) pardavimas; 5) dovanojimas; 8) pavedimas;

3) mainai; 6) nuoma; 9) paskola ir tt.

Yra tokių atvejų kai mes negalime sudaryti sandorių:

1 kad vienas žmogus pasikėsintų į kito žmogaus gyvybę

2 pirkimo/pardavimo sutarčių nekilnojamojo/kilnojamojo turto pardavime.

Norint parduoti nekilnojamąjį turtą:

Iš pradžių mes turime turėti nuosavybės(nekilnojamojo turto) dokumentus:

1 inventorinę bylą

2 išduotą nuosavybės pažymėjimą ( jis patvirtina nuosavybę)

3 sutuoktinio sutikimą/įgaliojimą kitam sutuoktiniui dėl nuosavybės pardavimo

4 teismo nutartį – dėl mažamečių vaikų teisių apsaugos, kad jiems bus garantuotas būstas po pastarojo nekilnojamojo turto pardavimo. Šią nutartį išduoda Apylinkės Teismas. Ši pažyma galioja 30 kalendorinių dienų. Jeigu vis dėlto praėjo 30 dienų, reikia eiti į Apylinkės Teismą ir prašyti, kad išduotų naują pažymą. Ta pažyma yra išduodama nuo 24 valandų iki 2 savaičių laikotarpio.

5 Pasą

6 Santuokos liudijimą

Nereikia vaikų gimimo metrikų.

Pirkėjui reikalingi tokie dokumentai:

1 pasas

Jei pirkėjas yra susituokęs/usi tai:

1) sutuoktiniai sutartį turi pasirašyti kartu. Abu sutuoktiniai tampa nuosavybės savininkais.

2) Vienas sutuoktinis parašo pareiškimą, kad nekilnojamas turtas būtų registruotas. Šiame pareiškime jis teigia, kad nereikš jokių pretenzijų norint parduoti nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės savininkas yra tik vienas sutuoktinis.

Pvz: Du sutuoktiniai yra išsiskyrę ir negyvena kartu. Prie visų pirkėjo dokumentų, jie, perkant nekilnojamą nuosavybę, prideda santuokos nutraukimo liudijimą. Norint parduoti nekilnojamąjį turtą, nereikės kito sutuoktinio prašymo.

Sandorio/sutarties pagrindinės sąlygos. Sutartyse turi būti nurodyta:

1 sutarties sudarymo data

2 sutarties sudarymo šalys (rašomi visi pirkėjo/pardavėjo rekvizitai: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas)

3 sutarties objektas

4 sutarties objekto kaina

5 atsiskaitymo tvarka

6 papildomos sąlygos, jeigu jos yra nustatomos

7 sutarties sudarymo šalių parašai.

Kalbant apie nekilnojamojo turto papildomas sąlygas, tai pvz: pardavėjui yra suteikiama teisė vienerius metus gyventi name/bute ar tt nuo sutarties pasirašymo datos.

Ši sutartis būna pasirašyta pas notarą. Pasirašius sutartį, nuosavybės teisė iš karto pereina pirkėjui. Žinoma esminis dalykas yra atsiskaitymai.

Atsiskaitymų tvarka. Jie gali būti:

1 išankstinis atsiskaitymas

2 atsiskaitymas sutarties pasirašymo metu

3 atsiskaitymas per nustatytą terminą.

Pvz: Abi šalys susitaria, kad 20% visos kainos, yra sumokama prie notaro, o kitos sumos dalys yra sumokamos per vienerius metus.

Kad pardavėjas būtų garantuotas, kad jam bus sumokėta visa likusi suma, kurią pirkėjas turi sumokėti per tam tikrą terminą, reikia reikalauti dokumentų papildymo, kur pirkėjas pasirašydamas, pasižada, kad jis/ji mokės delspinigius už nesumokėtas dienas.

Kitas pvz: Vienas sutuoktinių (vyriškis) mėgsta išgerti, o žmona nori

parduoti nekilnojamąjį turtą. Vyras aišku jo parduoti nenori. Vienintelis variantas jiems – skyrybos, tam, kad nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas. Bet vyras turės pilnas teises gyventi tame name(nekilnojamajame turte).

Kai pirkėjas jau įsigyja nekilnojamąjį turtą, jis/ji turi įregistruoti tą turtą inventorizacijos biure. Bus reikalingi šie dokumentai:

1 inventorizacinės bylos dokumentai

2 pirkimo-pardavimo sutartis

3 jei asmuo yra susituokęs/usi tai reikia pateikti santuokos liudijimą ir sutuoktinio pasą

4 jei turtas viršija nustatytą deklaruotą pinigų sumą, reikia kreiptis į mokesčių inspekciją, kuri išduos pažymą inventorizacijos biure. Su ta pažyma, asmuo galės įregistruoti nekilnojamąjį turtą. Norint gauti šią pažymą, einant į inventorizacinį biurą reikia turėti:

1)inventorizacinės bylos kopiją/originalą

2)notariškai patvirtintos sutartie vieną egzempliorių

3)asmens dokumentą

4)reikia surašyti vietoje brangaus turto deklaraciją. Prie jos yra pridedami dokumentai, kurie pagrindžia tokį teisėtą pinigų turėjimą šiam turtui įsigyti.

Detalizuota pažyma yra išduodama, jei turtas yra neįkeistas. Pažyma negali būti išduodama, jei asmuo yra neįsiregistravęs. Ši pažyma yra išduodama per 5 kalendorines dienas.

Tokiam turtui įsigyti gali būti:

1 paskolos sutartis

2 ankstesnio turto pirkimo-pardavimo sutartis

3 paveldėjimo būdu gauta pinigų suma.

Civilinio proceso kodeksas.

Civilinio proceso kodeksas įsigalioja nuo 2003 m.sausio 1 d.

Šis kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Jis taip pat apima įrodymų rinkimą ir vertinimą.

Pats civilinis procesas įtvirtina galimybes ginti savo interesus. Galime pateikti pvz: moteris, kuri pastojo, pateikė ieškinį dėl nėštumo. Vyriškis, kuris yra įtariamas esant vaiko tėvas, turi atlikti DNR (kraujo) tyrimą, kad ekspertai galėtų nustatyti, ar jis yra vaiko tėvas.

Civilinė teisė – tai visuma materialinių teisės normų, kurios reguliuoja asmenų tarpusavio turtinius, prekinius, piniginius santykius, pagrįstus jų dalyvių turtiniu savarankiškumu ir teisine lygybe, ir susijusius su turtiniais asmeninius neturtinius visuomenės santykius.

Civilinio proceso teisė įgyvendina tiek civilinės, tiek kitų teisės šakų normas; tai teisės šaka, kuri apima sistemą teisės normų, kurios reguliuoja visuomenės santykius, atsirandančius civilinio proceso eigoje tarp teismo ir kitų proceso dalyvių. Ji įtvirtina ne tik pagrindines sąvokas ir jų reikšmes, bet ir pačias smulkiausias smulkmenas, kurios gali tapti reikšmingais dalykai gyvenime.

Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

Apeliacija – tai skundas aukštesniajai instancijai, kuri turi teisę iš esmės persvarstyti bylą; tai neįsiteisėjusių teismo sprendimų tvarka, kuri yra skirta tam, kad įgyvendintų materialines teisės normas, kurios yra įtvirtintos civilinėje teisėje.

Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra laikomi proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Dalyvaujantys byloje asmenys yra:

1 proceso šalys

2 proceso subjektai

3 tretieji asmenys

4 specialistai.

Proceso šalys – tai ieškovas arba atsakovas, kuriais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Ieškovas – tai toks asmuo, kuris yra įsitikinęs, kad jo/jos teisės yra pažeistos ir, kuris/kuri to pagrindu gina savo interesus.

Atsakovas – tai toks asmuo, kurį jūs laikote tuo asmeniu, kuris pažeidė tam tikras jūsų vertybes ar teisėtus interesus. Tai tokia proceso šalis, kuri yra antroje proceso pusėje ir privalo pateikti įrodymus.

Proceso subjektas – tai veiksnus asmuo, kuris yra sulaukęs tam tikros amžiaus ribos ir dalyvauja teisme.

Tretieji asmenys – tai tokie asmenys, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, bet gali pateikti tam tikrus įrodymus.

Specialistas – tai toks asmuo, kuris turi tam tikros patirties tam tikroje sferoje.

Teismo procese gali dalyvauti ir kiti dalyviai, tokie kaip liudytojai, vertėjai, ekspertai ir tt. Tai įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi.

Vienas iš svarbiausių tokių proceso dalyvių yra liudytojas. Liudytojas – juo gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Jis turi tam tikras teises, kurios yra ribotos. Jis privalo atvykti į teismą ir duoti tik teisingus parodymus. Už melagingų parodymų teikimą, liudytojui gali būti pritaikoma sankcija. Tokiam liudytojui dažniausiai yra skiriamas areštas arba viešieji darbai.

Civiliniame procese šalys turi teises ir pareigas. Pagrindinių šalių teisės/pareigos yra tokios:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4610 žodžiai iš 9072 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.