Civilinė ir baudžiamoji teisė
5 (100%) 1 vote

Civilinė ir baudžiamoji teisė

Baudžiamoji teisė.

Baudžiamoji teisė – tai tokia savarankiška teisės šaka, kuri nustato baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus; tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomenės santykius, kurie atsiranda padarant nusikaltimus. Šių teisės normų tikslas – bausmėmis kovoti su nusikaltimais.

Iš pradžių padaromas tam tikras pažeidimas. Tokių pažeidimų sistema vėliau gali virsti nusižengimais, o dar vėliau ir nusikaltimu.

Asmuo, padaręs tos pačios srities nusikaltimų sistemą, t.y. padaręs kelis nusikaltimus, kurie priklauso tai pačiai sričiai, vadinamas recidyvistu. Dar kitaip recidyvistu yra vadinamas teistas asmuo, kuris vėl padarė nusikaltimą.

Visi įstatymai atsiranda ne be pagrindo. Tam tikri elgesio variantai gali būti nepriimtini visuomenei, taigi įstatymai atstovauja žmonių interesus, kurie yra saugomi. Įstatymai yra sudaromi tam, kad nusikaltėliai bei įstatymų pažeidėjai būtų nubausti. Jie turi būti nubausti pagal tam tikrus įstatymus, kurie būna surašyti taip vadinamosiose kodeksuose. Kodeksas – tai įstatyminis aktas, kurį sudaro sistemingas tam tikrą visuomenės santykių sritį reguliuojančių (ar reguliavusių) teisės normų rinkinys.

Kodeksai yra:

1 bausmių vykdymo kodeksas

2 baudžiamojo proceso kodeksas.

Bausmių vykdymo kodeksas – tai toks dokumentas, kuris nustato kaip, kur ir kada bus vykdoma bausmė.

Baudžiamojo proceso kodeksas – tai vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.

Asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal šį kodeksą.

Valstybė turi:

1savo teritoriją

2gyventojus

3valdžią.

Baudžiamoji teisė gali būti išskirta į 2 dalis:

1 bendroji dalis

2 specialioji dalis.

Kalbant apie baudžiamosios teisės bendrąją dalį, tai tokia dalis, kurioje yra išanalizuojami visi teisės terminai, bendrosios sąvokos. Čia yra aiškinami tokie dalykai kaip, kas yra baudžiamasis kodeksas, kas yra nusikaltimas, nusižengimas, bausmė ir tt. Trumpiau sakant čia yra visų teisės terminų apibrėžimai. Taip pat yra analizuojami esminiai klausimai, susiję su teise, kurie duoda teisės pagrindų pamatus, yra aiškinama kaip galioja tam tikros nuostatos.

Kaip jau minėjau, teisės šaką sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių visuomenės santykius, kurie atsiranda padarant nusikaltimus. Teisės norma – tai tokia teisės išraiškos forma ir privaloma elgesio bendro pobūdžio taisyklė visuomenės santykių srityje, kuri yra nustatyta valstybės. Ji dažniausiai reguliuojamojo santykio dalyviams suteikia tam tikras teises ir nustato tam tikras pareigas.

Teisės normos struktūriniai elementai yra:

1 hipotezė.

2 dispozicija

3 sankcija.

Hipotezė – tai tokia teisės normos dalis, kuri nurodo šios normos taikymo aplinkybes t.y. nurodo nusikaltimo rūšį (visuomenės interesų grupę). Pvz: nusikaltimas – tyčinis nužudymas.

Dispozicija – tai tokia teisės normos dalis, kurioje yra išdėstytas nurodymas, kaip elgtis ar nesielgti, kai yra hipotezėje nurodytos aplinkybės. Čia kalbama apie sunkinančias aplinkybes. Pvz: šeimos nario, mažamečio vaiko ar daugiau nei vieno žmogaus nužudymas.

Sankcija – tai tokia teisės normos dalis, kurioje numatyta, kokios poveikio priemonės gali būti taikomos, normą pažeidus ar jos nesilaikant. Kitaip tariant sankcija – tai pati bausmė. Čia yra įvertinami visi nusikaltėlio veiksmai ( veikimai ir neveikimai).

Nusikaltėlio veikimas – tai toks veiksmas, kai pats asmuo padaro tam tikrą nusikaltimą.

Nusikaltėlio neveikimas – tai toks veiksmas, kai asmuo matydamas, darant nusikaltimą ar pažeidimą, arba žinodamas apie nusikaltimą, nepraneša to teisėsaugos institucijoms, arba kai asmuo, galėdamas suteikti žmogui/ aukai pagalbą, to nepadaro. ( pvz: medikas nesuteikia būtinos pagalbos nukentėjusiajam, nors to reikalauja jo Hipokrato priesaika.)

Sankcija gali būti taikoma ir lengvinančiomis, ir sunkinančiomis aplinkybėmis.

Bendrosios teisės normų galiojimo grupės:

1 bendrosios teisės norma numatanti sugriežtintą atsakomybę negali galioti atgal.

2 bendrosios teisės norma numatanti sušvelnintą atsakomybę gali galioti atgal.

Nusikaltimas – tai veikla, kuri yra priešinga visuomenės interesams, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Yra išskiriamai 4 nusikaltimo elementai:

1 subjektas – tai veiksnus asmuo, kuris yra sulaukęs tam tikros amžiaus ribos. Padarius labai sunkų nusikaltimą, asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nuo 14 metų amžiaus. Padarius nesunkų nusikaltimą, asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nuo 16 metų amžiaus. Subjektas turi būti pakaltinamas ir suvokti veikos pavojingumą visuomenės interesams.

2 subjektyvinė pusė – kai asmuo darydamas konkretų nusikaltimą suvokia savo jausmus t.y. suvokia, kad jis/ji daro nusikaltimą tyčia ar dėl neatsargumo.

3 objektas – tai visuomenės interesai, į kuriuos kėsinamasi, darant nusikaltimą.

4 objektyvinė pusė – tai pati kaltė.

Būna organizuoti nusikaltimai, kuriuos suorganizuoja ir atlieka asmenų grupė. Darant nusikaltimą dažniausiai žmonės pasiskirsto savo taip vadinamas “pareigas” nusikaltimo daryme. Būna organizatoriai,
vykdytojai ir tt.

Organizatorius – tai toks asmuo, kuris suburia organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovauja ir koordinuoja jų narių veiklą arba parengia nusikalstamą veiklą ir jai vadovauja.

Vykdytojas – tai toks asmuo, kuris nusikalstamą veiką padaro pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju.

Baudžiamasis įstatymas teritorijos atžvilgiu:

Asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal šį kodeksą.

Kai ta pati nusikalstama veika yra padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.

Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

Baudžiamojo proceso teisė.

Baudžiamojo proceso teisės šaka – tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomenės santykius, atsirandančius Baudžiamajame procese. Kaip teisės šaka ji ėmė formuluotis vakarų Europoje XVIII amžiuje.

Baudžiamojo proceso kaip teisės šakos uždavinys bei jo pagrindinis tikslas ir paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikaltimas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteisti.

Taip pat turi būti stebima, kad nebūtų pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės.

Baudžiamojo proceso teisių taisyklės yra surašytos Baudžiamojo proceso kodekse.

Baudžiamojo proceso kodeksas – tai įstatyminis aktas, apimantis susistemintas baudžiamojo proceso teisės normas.

Baudžiamojo proceso teisė gali būti išskirta į 2 dalis:

1 bendroji dalis

2 specialioji/ ypatingoji dalis.

Nusikaltimas – tai veikla, kuri yra priešinga visuomenėms interesams. Baudžiamojo proceso teisė siekia, kad nusikaltimas būtų iškeltas viešumon t.y. kad asmuo/ asmenų grupė suteiktų informaciją raštu arba žodžiu. Jeigu nebus pateikta informacija žodžiu arba raštu, tai nusikaltimas negali būti iškeltas viešumon ir apie jį niekas nesužinos.

Yra išskiriami tokie baudžiamojo proceso tyrimo veiksmai:

1 Įvykio vietos apžiūra.

Įvykio vietos apžiūros metu siekiama surasti, užfiksuoti ir paimti kuo daugiau įrodymų, kurie gali atskleisti konkretaus nusikaltimo padarymo subjektą. Įrodymai – tai tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės išspręsti bylą teisingai.

Taigi, baudžiamojo proceso teisė siekia, kad būtų surinkta visa informacija, kuri reikalinga atskleidžiant nusikaltimo subjektą ar aplinkybes. Įvykio vieta neapsiriboja vien įkalčių paėmimu ir tt. Taip pat yra atkreipiamas didelis dėmesys, kokie įkalčio įrankiai yra panaudoti. Konkretų asmenį galima nustatyti iš nusikaltėlio pėdsakų, kurie lieka pasipriešinimo metu.

2 Apklausa.

Toliau yra vykdoma tam tikrų žmonių apklausa, kuri padėtų nustatyti bei išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes bei patį nusikaltėlį. Asmuo yra iškviečiamas į apklausą šaukimu arba telefonu ar kitais būdais. Apklausa – tai toks teisinis procesinis veiksmas, kurio metu gaunami ir užfiksuojami kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų, liudytojų, ekspertų parodymai.

Žmonės yra apklausiami tokia eilės tvarka:

1 įtariamas asmuo (įtariamas asmuo yra apklausiamas tada, jei jis yra aptinkamas įvykio vietoje).

2 nukentėjęs asmuo

3 liudytojas.

3 Kratos atlikimas.

Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas. Krata – tai toks tardymo veiksmas, kuriuo tardytojas ar kvotėjas priverstinai ištiria patalpas, kitas vietas, žmones bei jų turimus daiktus, norėdamas surasti ir paimti nusikaltimo įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus, vertybes, kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės bylai, arba aptikti ieškomus asmenis.

Krata būna atliekama:

1 asmens

2 statinių

3 patalpų

4 vietovių.

Asmens krata – tai toks tardymo veiksmas, kai tardytojas ar kvotėjas apieško asmenį (įtariamąjį) įeidamas į jo asmeninę erdvę.

Baudžiamasis procesas įtvirtina, kad kratomasis asmuo negali būti kratomas priešingos lyties asmens.

Pvz: Pilietė moteris turi pereiti muitinės postą, kuriame ją gali apžiūrėti TIKTAI moteris.

Patalpų/statinių/vietovių krata – tai toks tardymo veiksmas, kai tardytojas/ai ar kvotėjas/ai apieško tam tikras patalpas, statinius ar vietoves, kur yra galimybė rasti įrodymų, kurie turės reikšmės bylai.

Patalpų kratą galima atlikti neatidėliotinai, jei tam yra reikalas, ir tik po to gauti/ pateikti kratos orderio leidimą.

Baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai. Taigi

proceso teisėje atsiranda teisėjai. Teisėjas – tam tikra tvarka skiriamas arba renkamas valstybės pareigūnas teisingumui vykdyti civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Bylas teisėjas nagrinėja arba vienas, arba su patarėjais, arba su kitais teisėjais drauge.

Ikiteisminio tyrimo teisėjai – tai apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.

Lietuvos Respublikoje yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismų hierarchinės pakopos:

1 Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas

2 Lietuvos Respublikos Apeliacinis teismas

3 Apygardos teismas

4 Apylinkės teismas.

Visi šie teismai nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bausmes, gina žmogaus teisėtus interesus ir teises. Teismo pareiga – pripažinti įtariamą asmenį kaltu arba nekaltu.

Yra išskiriamos tokios teismo proceso stadijos:

1 skundas.

Skundas – tai oficialus pareiškimas, kuriuo siekiama atitaisyti neteisėtumą. Jeigu asmuo yra nepatenkintas teismo sprendimu, jis/ji gali sprendimą apskųsti per 7 kalendorines dienas (tada sprendimas įsigalioja). Ši stadija vadinama skundu.

2 kasacija (kasacinė tvarka).

Toliau pereiname į kitą stadiją – kasaciją. Kasacija – tai įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir sprendimų apskundimo kasaciniam teismui ir jų patikrinimo forma. Sprendimai t.y. pateikti skundai gali būti nagrinėjami kasacine tvarka. Kasacinis skundas – tai skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties.

3 apeliacija (apeliacinė tvarka).

Apeliacine tvarka yra nagrinėjami neįsiteisėję įstatymai. Apeliacija – vienas iš būdų civiliniame arba baudžiamajame procese apskųsti neįsigaliojusį teismo sprendimą. Apeliacinis skundas – tai skundas, įstatymų nustatyta tvarka paduodamas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties, priimtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas – tai apylinkės teismas ar apygardos teismas, priimantys byloje nuosprendį, išskyrus apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Pirmiausia skundas yra parodomas Apygardos teismui, tik po to Apeliaciniam teismui (t.y. skundas yra rodomas ne iš karto Apeliaciniam teismui).

Pvz.: Jei byla buvo nagrinėta Apygardos teisme, pirmoje vietoje apeliacine tvarka byla “keliauja” į LR Apeliacinį teismą.

Byla taip pat gali būti atnaujinta. Ji gali būti atnaujinta ir vėl pradedama nagrinėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tada procesas vyksta taip:

1 asmuo kreipiasi su nauju prašymu į prokurorą

2 prokuroras su pateiktu prašymu kreipiasi į teismą kasacine tvarka.

Jeigu byla yra atnaujinama, tada yra išskiriamos 3 bylos atnaujinimo pakopos:

1 skundas bus nepagrįstas arba atmestas

2 skundas bus peržiūrėtas ir skirtas papildyti tam, kad byla būtų atnaujinta

3 naujas sprendimas gali būti priimtas.

Pagrindiniai proceso dalyviai yra:

1 įtariamasis – tai ikiteisminio tyrimo dalyvis, kuris yra sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiklą; arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas.

2 kaltinamasis – tai nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat tai yra asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.

3 liudytojas – tai toks asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.

4 nukentėjusysis – tai fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

Dabartiniame Baudžiamojo proceso kodekse asmuo yra laikomas įtariamuoju iki pat teismo. Tik teismas priima sprendimą, kada žmogus yra kaltas t.y. kada jis tampa kaltinamuoju.

Įtariamojo teisės:

1 įtariamasis turi teisę žinoti, kuo jis/ji yra įtariamas

2 Įtariamas asmuo privalo turėti gynėją/advokatą arba net kelis gynėjus. Gynėjas/advokatas, kuris yra kviečiamas į bylos nagrinėjimą, gali būti paskirtas valstybės lėšomis. Įtariamo asmens ginėjas privalo dalyvauti atliekant tyrimo veiksmus. Kiekvienas dalyvavimas atliekant tyrimą būna užfiksuotas protokole.

3 Privalo duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus

4 t.y. jis/ji privalo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (įvykio vieta, apžiūros protokolu). Jam/jai yra pranešama raštu jo vardas; pavardė; gyvenamoji vieta; darbovietė.

5 Privalo pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus

6 Apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.

Kaltinamojo teisės:

1 kaltinamasis turi žinoti, kuo jis/ji yra kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą

2 susipažinti teisme su byla

3 nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus/nuorašus

4 turėti gynėją

5 pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus

6 teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant

7 nagrinėjamo metu teisme užduoti klausimus

8 duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų

9 dalyvauti baigiamosiose kalbose jei nėra gynėjo

10 apskųsti teismo nuosprendį ir
nutartis.

Baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos pačiame teisme. Baudžiamosios bylos gali būti nagrinėjamos:

1 bendrąja tvarka

2 supaprastinta forma (t.y. kai yra žinomas asmuo, kuris yra laikomas nusikaltėliu; kai veika yra atskleista; žinomos nusikaltimo aplinkybės). Tokiu atveju bausmė gali būti pritaikyta švelninančiomis aplinkybėmis.

Teismo posėdžiai gali būti:

1 viešieji (kai gali dalyvauti visi norintys žmonės)

2 uždarieji (kai dalyvauja tik tiesiogiai su teismu susiję asmenys).

Bendrąją tvarka byla teisme nagrinėjama taip:

1 žmonės bei su teismu susiję asmenys laukia posėdžių salėje.

2 pirmiausia paskelbiami teisėjai, kurie spręs bylą. Jei byla yra sudėtinga – skiriama 3-jų teisėjų kolegija (vienas iš teisėjų kolegijos yra pirmininkaujantis teisėjas). Bet bendras sprendimas yra sprendžiamas ir priimamas 3-jų žmonių.

3 baudžiamosios bylos nagrinėjimas prasideda nuo tada, kai posėdžių salėje dalyvauja:

a. kaltinamasis

b. prokuroras, kuris palaiko kaltinamąjį

c. gali dalyvauti nukentėjusysis

d. gali dalyvauti liudytojai (išskirtiniu atveju). Egzistuoja įslaptinti liudytojai. Jų dalyvavimas nelaikomas viešu dalyvavimu. Tokie liudytojai gali dalyvauti teisme su kauke ant galvos tam, kad paslėptų savo veidą bei tapatybę.

4 pagrindinį vaidmenį atlieka prokuroras. Jis pristato pagrindinį pranešimą, kalba apie aplinkybes bei siūlo už konkretų nusikaltimą atsižvelgdamas į visas aplinkybes mažesnę ar didesnė bausmę.

5 Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, priima sprendimą. Baudžiamųjų bylų sprendimai vadinami nuosprendžiais.Sprendimų rūšys:

a. apkaltinamasis

b. išteisinamasis.

6 Kaltinamasis turi paskutinę galimybę pasisakyti; neigti savo kaltę iki pat paskutinės minutės.

Baudžiamojo proceso teisėje taip pat yra numatomas toks atvejis, kai abi šalys (t.y. nukentėjusysis ir įtariamasis) galėtų susitaikyti.

Teisme turi teisę pasisakyti šia nurodyta tvarka:

1 prokuroras – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baužiamajame procese pagal savo kompetenciją.

2 teisėjas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

3 gynėjas – tai toks asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.

Yra išskiriamas rutiniškumo principas – viena šalis duoda tam tikrus argumentus teisintojui, kita – kaltintojui.

Kada ginėjas pasisako, prasideda teisminiai ginčai (kiekviena pusė/šalys reiškia savo nuomonę atsižvelgdamos į turimus įrodymus). Ginėjas turi teisę išsakyti baigiamuosius žodžius. Paskutinis žodis yra suteikiamas kaltinamajam, kuris jau yra laikomas teisiamuoju. Teisėjas arba teisėjų kolegija, išklausiusi visų šalių/dalyvių nuomones, išeina į pasitarimų kambarį. Teisėjai pasitarimų kambaryje priima sprendimą. Išėjus teisėjams iš pasitarimo kambario yra paskelbiamas nuosprendis, taip pat yra nurodomos teisės apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka per 7 kalendorines dienas.

Tardomoji priemonė – tai teisėta priemonės rūšis, taikoma asmeniui, kuris yra įtariamas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2787 žodžiai iš 9072 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.