CIVILINE TEISE.
I BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Civiline teise kaip teises saka.
T1.1. Civilines teises savoka.
Zmoniu bendruomeneje egzistuojantys santykiai tarp zmoniu – visuomeniniai santykiai.
Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teises normomis – teisiniai santykiai.
Isskiriamos dvi teises rusys: Pozityvioji teise, Prigimtine teise.
Pozityvioji teise – tai taisykles, kuriu laikymasis yra sankcionuotas valstybes prievarta.
Prigimtine teise – tai amzinu ir nekintanciu normu visuma. Ju pagrinda sudaro issamus
vaizdinys apie zmogu, zmogaus gimines tapatuma laike ir erdveje, zmogaus reikmiu nekintama pobudi.
Jau senoves Romos teisininkai visas pozityviosios teises normas skirste i dvi dideles
grupes: i viesaja teise ir privatine teise.
Viesoji teise: – nustato viesosios valdzios organizacija ir reguliuoja atskiru asmenu
santykius su valstybes organais, susivienijimais, bendruomenemis bei kt. viesaisiais junginiais;
– gina valstybes interesus;
– jos reguliuojamiems santykiams budinga valdzia ir
pavaldumas.
Paprastai viesajai teisei priskiriamos konstitucines, administracines, finansines,
baudziamosios teises sakos, taip pat viesoji tarptautine teise.
Privatine teise: – reglamentuoja privaciu asmenu santykius;
– jos reguliuojami santykiai grindziami privacios autonomijos, lygiateisiskumo, nepavaldumo principais.
Paprastai privatinei teisei priskiriamos civiline (iskaitant ir seimos teise), prekybine,
darbo, agrarine (ekologine) ir tarptautine teise.
Svarbiausia privatines teises saka – civiline teise.
Civiline teise – tai teises saka, kurios normos reguliuoja lygiu ir vienas kitam
nepavaldziu subjektu visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius,
asmeninius neturtinius santykius.
T1.2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas.
Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja
civiline teise.
LR CK 1 str. Sakoma, kad sis K reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius
asmeninius neturtinius santykius, susiklostancius tarp fiziniu asmenu, juridiniu asmenu ar organizaciju,
neturinciu juridinio asmens statuso. Istatymu numatytais atvejais K taip pat reguliuoja ir kitokius
asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais).
Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai.
Turtiniai santykiai – tai visuomeniniai – ekonominiai santykiai del turto valdymo,
naudojimosi juo bei disponavimo, jo perejimo is vienu asmenu kitiems, taip pat del darbu atlikimo,
paslaugu tiekimo ir pinigu mokejimo.
Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra budinga prekine pinigine israiska. Su
prekine pinigine forma yra susije ir daugelis neatlygintinu turtiniu piniginiu santykiu: pvz., pasaugos,
panaudos, paveldejimo, ir kt. Is isores tokie santykiai, atrodo, neturi prekines pinigines israiskos,
taciau ji yra ju pagrindas. Antai, uz daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra
paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Taciau tie daiktai yra turtas, turi savo verte, kuri, juos del kieno
nors kaltes sugadinus, praradus ir pan., gali buti isieskoma pinigais.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusije su turtiniais, – tai visuomeniniai santykiai,
kurie atsiranda del nematerialiniu gerybiu, neatskiriamu nuo zmogaus ar zmoniu organizuoto kolektyvo. Tos
gerybes nera ivertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibudina asmenybe (zmogaus, organizuoto zmoniu
kolektyvo individualybe), atskleidzia jos visuomenine, dorovine verte. Sioms vertybems priklauso garbe,
orumas, vardas (pavarde), juridinio asmens pavadinimas, prekes zenklas, asmens laisve, nelieciamybe, buto
nelieciamybe, pilieciu asmeninio gyvenimo, susirasinejimo, telefoniniu pokalbiu slaptumas ir kt. Sios
vertybes neatsiejamos nuo asmens, ju negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Taciau ne visus santykius,
atsirandancius del siu vertybiu, reguliuoja CT normos. Dauguma ju reguliuoja Konstitucines normos, kuriu
CT nekonkretizuoja. CT normos gina garbe ir oruma, uzgarantuoja vaizduojamojo meno kurinyje pavaizduoto
piliecio interesu apsauga ir kt. Naujuosiuose civiliniuose istatymuose reiketu isplesti bei padidinti
pilieciu neturtiniu teisiu apsauga.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, susije su turtiniais, – tai santykiai, kurie atsiranda
del dvasines kurybos produktu: mokslo, literaturos, meno kuriniu, atradimu, isradimu bei pramones
pavyzdziu sukurimo bei naudojimo. Kurejas, sukurdamas atitinkama kurini, ideda i ji savo darbo ir
pasiekia tam tikra kurybos rezultata. Jeigu tas dvasines kurybos produktas visuomenei yra naudingas, tai
ji panaudojant autorius igyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir
neturtinius santykius, kurie susije su turtiniais. Pvz., asmuo, sukures literaturos kurini, igyja sias
asmenines neturtines teises: 1) autorystes teise; 2) teise i autorini varda; 3) teise i kurinio
paskelbima, dauginima ir platinima; 4) teise i kurinio nelieciamybe; teise versti kurini i kitas kalbas.
Taip pat turtine kurejo teise i autorini atlyginima (honorara).
Asmeniniu neturtiniu santykiu, susijusiu
su turtiniais, budinga savybe yra ta, kad sie
santykiai turi objektyvia forma isoriskai isreiksta objekta (kurini, isradima ir pan.), kuris yra
atskiras nuo kurejo asmenybes. Tuo tarpu asmeniniu neturtiniu santykiu, nesusijusiu su turtiniais,
atskiro objekto nera. Zmogaus garbe, orumas ir kitos vertybes, sudarancios siu santykiu objekta, is esmes
yra paties asmens savybes.
T1.3. Visuomeniniu santykiu civilinio teisinio reguliavimo metodas.
Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja
civiline teise, o civilinio teisinio reguliavimo metodas, – kaip, kokiais budais ir priemonemis tai yra
daroma.
Civilinio teisinio reguliavimo metodas – tai sistema teisiniu priemoniu, budu, kuriais
civiline teise veikia reguliuojamus visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama
kryptimi.
Teisinio reguliavimo metodo svarbiausi elementai (teisinio poveikio budai): leidimo,
isakymo (liepimo) ir draudimo.
Administracineje teiseje dominuoja liepimo (isakymo) elementai, baudziamojoje – draudimo,
civilineje teiseje – leidimo. Tokiu budu susidaro savarankiski administracinio , baudziamojo ir civilinio
teisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam ju budingus pozymius, kurie siuos metodus ir skiria
vienus nuo kitu.
Civilinio teisinio reguliavimo metodo pozymiai: 1) teisine civiliniu teisiniu santykiu
dalyviu lygybe; 2) siu santykiu dalyviu iniciatyva formuojant santykius; 3) dispozityviskumas igyjant bei
igyvendinant civilines teises subjektams priklausancias teises; 4) turtine subjektiniu civiliniu teisiu
pazeidejo atsakomybe, siekiant atstatyti pazeistas subjektines teises; 5) ieskinine pazeistu ar gincijamu
teisiu gynimo tvarka.
Teisine CT santykiu dalyviu lygybe: CT reguliuojamu santykiu dalyviai yra nepavaldus vieni
kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises ir pareigas (neprikl. nuo to, kas siu santykiu subjektas –
fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstybe., kokia subjektu turtine padetis ir t. t.). Pavyzdziui, teisine
lygybe pirkimo – pardavimo santykyje reiskiasi tuo, kad pirkejas ir pardavejas teisiskai yra nepavaldus
vienas kitam ir pardavejas negali priversti pirkejo, kad jis nusipirktu daikta uz tam tikra kaina. Bet CT
santykio dalyviai patys savo susitarimu gali pakeisti lygia pradine teisine padeti (pvz., skolintojas,
pagal paskolos sutarti perdaves tam tikra pinigu suma skolininkui, turi tik teise tos sumos reikalauti, o
skolininkas – tik pareiga skola grazinti), ir vel ja atstatyti (skola grazinama), t.y. pavaldus vienas
kitam netampa.
CT santykiu dalyviu iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai, noredami igyti civilines
teises ar susikurti civilines pareigas, turi isreiksti savo valia: sudarydami ivairius sandorius (pirkimo
– pardavimo, mainu, dovanojimo, paskolos ir t.t.); sukurdami mokslo, meno, literaturos kurinius;
priimdami ar atsisakydami priimti palikima (fiziniai asmenys) ir pan. CT yra vienintele teises saka,
kurios normos civilines teises subjektams suteikia tokia placia valios ir veiksmu laisve atsirasti,
pasikeisti bei pasibaigti ivairiems teisiniams santykiams, taip pat isigyti subjektines teises bei
disponuoti jomis.
Dispozityviskumas CT santykiuose, – tai CT normomis pagrista civiliniu teisiniu santykiu
subjektu galimybe savo nuoziura igyvendinti savo civilini teisini subjektiskuma – pasirinkti atitinkama
savo elgesio varianta: igyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar ju neigyti, pasirinkti konkretu
ju igijimo buda, savo nuoziura istatymo nustatytuose remuose reguliuoti teisiniu santykiu turini,
disponuoti subjektinemis teisemis.
Turtine subjektiniu civiliniu teisiu pazeidejo atsakomybe. Pagrindinis CT reguliavimo
dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi turtiniu santykiu objektas – turtas – CT pazeidimo
atveju sunaikinamas, kitokiu budu padaromi nuostoliai ar neivykdoma pareiga, tai neteisetais veiksmais
yra pazeidziama ir CT santykiu dalyviu turtine lygybe, kuria butina atstatyti. Todel turtiniu teisiu
pazeidejas yra ipareigojamas atstatyti buvusia iki teises pazeidimo padeti: atlyginti zala natura arba
pinigais (nuostolius), o istatymo nustatytais atvejais sumoketi netesybas (bauda, delspinigius) ir kt.
Neturtiniu, susijusiu su turtinemis, teisiu pazeidejas istatymu numatytais atvejais taip
pat ipareigojamas atlyginti zala. Ji atlyginama, pvz., uz autorystes teises pazeidimus, del kuriu
atsirado turtiniu nuostoliu, uz juridiniu asmenu neturtiniu teisiu pazeidimus, jeigu jie padare zala.
LR CK numato tik vieninteli neturtiniu, nesusijusiu su turtinemis, teisiu pazeidimo atveji,
kai zala atlyginama. Tai vadinamasis moralines zalos atlyginimas uz garbes ir orumo pazeidima, paskelbus
tikroves neatitinkancias zinias, taip pat paskleidus informacija apie fizinio asmens asmenini gyvenima.
Zalos atlyginimo dydi – nuo 500 iki 10.000 Lt – nustato teismas. Siuo atveju zala padaroma asmeninems
neturtinems vertybems ir nera susijusi su turtiniais praradimais, o pasireiskia dvasinio pobudzio
praradimais, kuriuos bent is dalies gali kompensuoti pinigines sumos. Reiketu atsizvelgti i uzsienio
valstybiu patirti ir nustatyti daugiau neturtines zalos atlyginimo atveju.
CT normose numatyti ir tokie atvejai, kai uz padaryta zala atsako ne patys pazeidejai, o
kiti asmenys: pvz., uz
nepilnameciu iki 15 metu padaryta zala atsako tevai, iteviai, globejai arba
mokymo, auklejimo ar gydymo istaiga (CK 498 str.).
Turtines atsakomybes tikslas – pasalinti civiliniu teisiniu subjektiniu teisiu pazeidimo
pasekmes ir garantuoti siu teisiu igyvendinima.
Ieskinine pazeistu ar gincijamu teisiu gynimo tvarka. CT santykiu dalyviai turi lygias
teises, yra nepavaldus vieni kitiems. Todel tarp ju kilusi ginca turi spresti nesuinteresuotas organas,
su kuriuo pavaldumo rysiais nera susijusi ne viena is ginco saliu. Tokie specialus jurisdikciniai organai
yra teismas bei arbitrazas, kurie paprastai ir sprendzia civilinius gincus.
Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teises subjektu juridine lygybe pagrista
teisinio poveikio budu ir priemoniu visuomeniniams santykiams sistema, leidzianti pasireiksti tu santykiu
dalyviu iniciatyvai ir dispozityviskumui, igyjant bei igyvendinant civilines subjektines teises, o jas
pazeidus, numatanti turtines atsakomybes priemones ir teise turinciam asmeniui garantuojanti gynybos
priemones, kad pazeistosios teises bus atstatytos.
T1.4. Civilines teises funkcijos ir uzdaviniai.
Teises funkcija – tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, itvirtinant, organizuojant bei
vystant visuomeninius santykius. Teise kaip visuomeniniu santykiu itvirtinimo, organizavimo bei vystymo
veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teises sakose jos
pasireiskia nevienodai. Baudziamoji, baudziamojo ir civilinio proceso teise daugiausiai atlieka apsaugos
funkcijas. Civilineje teiseje pagrindine vieta skiriama pozityviam visuomeniniu santykiu reguliavimui,
t.y. reguliavimo funkcijai. CT paskirtis – teisiskai veikti susiklosciusius turtinius, taip pat
asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldziu subjektu, organizuoti tuos santykius taip,
kad jie funkcionuotu remiantis visuomenes vystymosi desningumais, pagal visuomenes poreikius, kad butu
uzkertamas kelias atsirasti ir plestis visuomenei zalingiems santykiams.
Pagal CT normu poveikio visuomeniniams santykiams pobudi tikslinga skirti dvi reguliavimo
funkcijos rusis: statiska ir dinamiska. Statiskos reguliavimo funkcijos poveikis reiskiasi tuo, kad
atitinkami CT institutai itvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius
(nuosavybes teises institutas – nustato nuosavybes teises subjektus, turini, objektus ir t.t., autorines
teises institutas, isradimu teises institutas ir kt.). Dinamiska reguliavimo funkcija pasireiskia tuo,
kad civilines teises normu poveikis nukreipiamas i visuomeniniu santykiu dinamikos iforminima, tu
santykiu keitima, tobulinima, skatinima atsirasti naujiems visuomeniniams santykiams, atitinkantiems
zmogaus ir visuomenes poreikius.
Nors civiline teise is esmes yra reguliacinio pobudzio, taciau ji vykdo ir apsaugos funkcija.
Pazeidus CT normas bei kitu asmenu subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kuriu tikslas –
atstatyti padeti, buvusia iki teises pazeidimo: pvz., savininkas ar teisetas valdytojas gali isreikalauti
daikta is svetimo, jei jis neteisetai ji valdo, reikalauti atlyginti zala ar nuostolius, reikalauti per
teisma paneigti garbe bei oruma zeminancia informacija, jei ji neatitinka tikroves, ir pan.
Visuomeniniu santykiu teisinio itvirtinimo faktas, numatytos sankcijos, kurios gali buti
taikomos pazeidus civilines teises normas, be abejo, vaidina ir tam tikra auklejamaji bei ispejamaji
vaidmeni. Todel manoma, kad CT atlieka ir auklejimo funkcija.
Pagrindinis CT uzdavinys – nukreipti zmoniu, ivairiu organizaciju, taip pat valstybes
instituciju veikla ta linkme, kad butu sparciau vystoma privatine nuosavybe pagrista visuomenes ekonomine
baze ir sudarytos salygos vis geriau patenkinti fiziniu bei juridiniu asmenu materialinius ir dvasinius
poreikius.
Remdamiesi isdestytu, galime suformuluoti CT sampratos apibrezima:
Civiline teise – tai teises normu sistema, skirta teisiskai reguliuoti vienas kitam
nepavaldziu subjektu turtinius santykius, kuriu objektas turi tiesiogiai isreiksta ar numatoma verte,
taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius
santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrista visuomenes ekonomine baze, kuri sudarytu salygas
vis geriau patenkinti fiziniu bei juridiniu asmenu materialinius bei dvasinius poreikius.
T1.5. Civilines teises atribojimas nuo kitu teises saku.
Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas – pagalbinis kriterijus,
kuriais remiantis viena teises saka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybines ar BT nesunku,
nes ju reguliuojami santykiai kokybiskai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracines, Darbo
ir Seimos teises, nes jos turi daug bendro su CT.
Civilines teises atribojimas nuo administracines. Administracine teise reguliuoja santykius,
atsirandancius valstybes institucijoms igyvendinant vykdomaja bei tvarkomaja veikla (valstybiniu imoniu,
akciniu bendroviu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarka, valstybinems imonems – valstybinio
kapitalo lesu ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracine teise , budinga tai, kad
viena is siu santykiu saliu yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai
pavestu
vykdomuju – tvarkomuju funkciju vykdytoja, o kita salis – jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai
santykiai yra valdzios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybes
miesto valdyba) lygybes pagrindu sudarytu rangos sutarti del savo patalpu remonto, siuos sutartinius
santykius reguliuotu jau ne administracines , bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui
budingi teisinio isakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui – leidimo,
koordinavimo elementai ir teisine lygybe.
Finansu teise nuo civilines teises skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas – santykiai,
atsirandantys valstybei igyvendinant finansine veikla (biudzeto, emisijos ir kt.). Siems santykiams, kaip
ir administraciniams teisiniams, budingas ju subjektu pavaldumas, o ne ju teisine lygybe.
Darbo teises reguliavimo dalykas – visuomeniniai santykiai, susidarantys darbo proceso metu.
Darbo teisiniu santykiu subjektai teisiskai yra lygus ir kartu pavaldus imoneje, organizacijoje
nustatytai vidaus tvarkai. Tuo is esmes darbo teise ir skiriasi nuo civilines (pvz., CT normomis
reguliuojami rangos santykiai – rangovas nepriklauso uzsakovo darbuotoju kolektyvui, pats organizuoja
savo darba, nustato veiklos tvarka).
Seimos teises reguliavimo dalykas – asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp
sutuoktiniu, tevu ir vaiku, kitu seimos nariu, taip pat tarp globeju ir globotiniu, rupintoju bei
rupintiniu. Seimos teiseje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp grieztai apibreztu
subjektu, o turtiniai santykiai priklauso nuo asmeniniu, yra neatlygintini bei pasizymi kitais ypatumais,
kuriuos lemia asmeniniai santykiai.
Atriboti CT nuo prekybos teises is esmes neimanoma.Todel kai kurie autoriai kelia klausima:
ar civiline ir prekybos teise yra dvi savarankiskos teises sakos, ar tai viena saka. Daugelis autoriu CT
laiko bendraja privatine teise, o prekybine – specialiaja privatine teise. Taigi CT reguliuoja daugiau
bendrus privacius santykius, kitos privacios teises sakos, tame tarpe ir prekybos teise, – siaurus,
specifinius privacios teises santykius. Lietuvos Respublikoje rengiami du atskiri Civilines ir Prekybos
teises kodeksu projektai.
T1.6. Civilines teises sistema.
Sistema – tai sandara, junginys, skirtingu reiskiniu sasaja, isskirianti juos is aplinkos
kaip vientisa santykinai savarankiska darini. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir
tu komponentu tarpusavio rysius bei santykius. T.y. sistema tai ne tik tam tikru reiskiniu pasidalijimas
i atskiras dalis – elementus, bet ir tu elementu tarpusavio rysiai, vienijantys juos i darnia visuma.
Sistema sudaro ne vien teise apskritai. Atskiros teises sakos, posakiai, net atskiros teises
normos, budamos didesnes sistemos elementai, pacios sudaro santykinai savarankiskas sistemas.
CT, kaip teises sistema, yra visuma CT normu tam tikra tvarka suburtu i atskirus, nuosekliai
isdestytus institutus, posakius, kurie saveikaudami sudaro vieninga civilines teises sistema.
Pirminis (bazinis) CT sistemos elementas yra CT norma. Atskira sios sakos norma dazniausiai
taip pat sudaro sistema, susidedancia is susijusiu elementu: hipotezes, dispozicijos ir sankcijos.
CT institutas – tai tam tikra CT normu grupe, reguliuojanti santykinai savarankiska
visuomeniniu santykiu sistema, – dali CT reguliuojamu santykiu (CT subjektu, sandoriu, ieskinines
senaties ir kt. institutai).
CT posakis – tai keli pagal reguliavimo dalyka vienarusiai tarpusavyje susije CT institutai,
sudarantys santykinai savarankiska CT sistemos dali. Tai nuosavybes, prievoline, butu teise, autorine ir
isradybos teise (pvz., prievolines teises posakis susideda is pirkimo – pardavimo, dovanojimo, paskolos,
pavedimo, turto nuomos, komiso, rangos ir kt. institutu).
Be minetu CT sistemos elementu, si sistema dar yra skirstoma i: bendraja ir ypatingaja CT
sistemos dalis.
Bendrosios CT dalies normos ir institutai nustato bendras taisykles, kurios paprastai
taikomos visiems CT normu reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Pagal savo struktura bendroji dalis
skirstoma i tarpusavyje susijusi teises institutu kompleksa. Siems svarbiausiems institutams priklauso
pagrindiniai nuostatai, nurodantys civiliniu istatymu uzdavinius, civilines teises normomis reguliuojamus
santykius, nustatantys civiliniu teisiu ir pareigu atsiradimo pagrindus, civiliniu teisiu igyvendinimo
salygas, civiliniu teisiu gynimo budus, teisine civilines teises subjektu padeti, teises normas apie
sandorius, atstovavima, terminus ir ieskinine senati.
Ypatingosios CT dalies normos, institutai ir posakiai reguliuoja tik tam tikras, atskiras
visuomeniniu santykiu grupes. Ypatingosios dalies normos skirstomos i siuos posakius ir institutus:
1) nuosavybes teises posakis, kurio normos (tame tarpe ir bendros) reguliuoja privatines, kooperatyvu,
visuomeniniu organizaciju, valstybes, savivaldybiu nuosavybes santykius.
2) Prievolines teises posakis. Jis susideda is bendru normu ir institutu, kurie taikomi visu rusiu
prievoliniams santykiams, ir specialiu normu bei institutu, skirtu atskiriems prievoliniams santykiams
reguliuoti.
3) CT posakis, reguliuojantis santykius, atsirandancius del dvasines kurybos rezultatu sukurimo
is autorines teises, teises i atradima, isradimu teises, teises i pramonini pavyzdi
institutu. Sio posakio normos reguliuoja santykius, atsirandancius del literaturos, mokslo, meno kuriniu
sukurimo, atradimu, isradimu padarymo ir t.t.
T1.7. Privatine ir civiline teise.
Jau senoves Romos teisininkai visas pozityviosios teises normas skirste i dvi dideles
grupes: i viesaja teise ir privatine teise.
Viesoji teise: – nustato viesosios valdzios organizacija ir reguliuoja atskiru asmenu
santykius su valstybes organais, susivienijimais, bendruomenemis bei kt. viesaisiais junginiais;
– gina valstybes interesus;
– jos reguliuojamiems santykiams budinga valdzia ir pavaldumas.
Paprastai viesajai teisei priskiriamos konstitucines, administracines, finansines,
baudziamosios teises sakos, taip pat viesoji tarptautine teise.
Privatine teise: – reglamentuoja privaciu asmenu santykius;
– jos reguliuojami santykiai grindziami privacios autonomijos, lygiateisiskumo, nepavaldumo principais.
Paprastai privatinei teisei priskiriamos civiline (iskaitant ir seimos teise), prekybine,
darbo, agrarine (ekologine) ir tarptautine teise.
Svarbiausia privatines teises saka – civiline teise.
Civiline teise – tai teises saka, kurios normos reguliuoja lygiu ir vienas kitam
nepavaldziu subjektu visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius,
asmeninius neturtinius santykius.2. Civiliniai istatymai.
Civilines teises saltiniai.
Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elgesi reguliuoja vieno ar kito valstybinio
norminio akto teises normos. Siuo poziuriu valstybiniai norminiai aktai igyja CT saltinio reiksme.
Pagrindinis CT saltinis – Konstitucija (K). K suprantama kaip istatymu leidimo, tobulinimo
baze, pagrindiniai principai. Bet kokie CT istatymai negali priestarauti K-jai. Pvz., K 23 str.
„Nuosavybe nelieciama. Nuosavybe gali buti paimama tik istatymo nustatyta tvarka visuomenes poreikiams ir
teisingai atlyginama.“ Joks CT istatymas negali pazeisti sio principo.
LR CK – pagrindinis kodifikuotas CT saltinis. Susideda is 2 daliu: bendroji dalis,
prievoliniai santykiai.
Sekantis saltinis – Civiliniai istatymai.
Visi kiti norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius – poistatyminiai. Juos
leidzia institucijos, kurios neturi istatymo leidybos teises. Dazniausiai tai valstybes valdymo organu
isleisti aktai. Jie negali priestarauti istatymams, yra mazesnes teisines galios. Poistatyminiu aktu
paskirtis – konkretizuoti istatymus, juose itvirtintas normas. Tai Vyriausybes nutarimai, potvarkiai,
Ministeriju, departamentu, kt. valdymo organu teises aktai, ivairiu organizaciju nuostatai, istatai
(daznai reguliuoja organizacijos nariu turtines teises). Savivaldybiu Tarybu priimami sprendimai, jei jie
turi CT pobudzio normu.
Paprociai gali buti CT saltiniai, jei jie yra istatymu numatytais atvejais visuotinai
pripazinti (sankcionuoti valstybes).
Konstitucinio teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar ne Konstitucijai – taip
pat CT saltiniai (daznai paaiskinama, kaip gincijama norma naudoti).
Teismu praktikos reiksme taikant ir tobulinant CT istatymus.
Svarbiausi – AT sprendimai. AT teiseju senatas nagrineja istatymu taikymo apibendrinimo
rezultatus, aprobuoja teismu sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinejant istatymu taikymo
apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga istatymu taikymo praktika.
Civiliniu istatymu galiojimas laiko, erdves, asmenu atzvilgiu.
1993.04.06. isleistas istatymas „Del LR istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir
isigaliojimo tvarkos“ nurodo nuo kada TA laikomi galiojanciais.
Lietuvos Respublikos istatymai isigalioja po to, kai juos pasiraso ir „Valstybes
ziniose“ oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas , jeigu paciuose istatymuose nenustatoma
velesne isigaliojimo diena.
Kiti Seimo priimti teises aktai isigalioja kita diena po ju paskelbimo „Valstybes
ziniose“, jeigu paciuose aktuose nenustatoma kita isigaliojimo tvarka.
Respublikos Prezidento dekretai taip pat isigalioja kita diena po ju paskelbimo
„Valstybes ziniose“, jeigu paciuose dekretuose nenustatoma kita ju isigaliojimo diena.
Esant neatideliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos istatymai, kiti Seimo priimti
teises aktai, taip pat Respublikos Prezidento dekretai oficialiai gali buti paskelbti specialiame
Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikrasciuose per Lietuvos telegramu agentura (ELTA). Tokiu
atveju istatymai ir kiti Seimo priimti aktai isigalioja po to arba kita diena po ju
paskelbimo, taciau artimiausiu metu sie teises aktai skelbiami ir „Valstybes ziniose“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimai, kuriuose nustatomos, keiciamos ar
pripazistamos netekusiomis galios teises normos, isigalioja kita diena po to, kai jie pasirasyti
Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami „Valstybes ziniose“.
Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas isigalioja ta diena, kuria jis pirmiausiai
buvo paskelbtas „Valstybes ziniose“ arba specialiame Seimo leidinyje, arba
respublikiniuose
laikrasciuose per Lietuvos telegramu agentura (ELTA).
Nustoja galios: 1) jei tas istatymas ar kt. norminis aktas buvo isleistas apibreztam
terminui, – pasibaigus jo galiojimo laikui:
2) pripazinus netekusiu galios (priemus nauja normini
akta nurodoma nuo kada ir kokie norminiai aktai netenka galios, nors daznai valstybinio valdymo organai
(VVO) isleidzia normini akta, nenurodydami, kad tokiu paciu pavadinimu anksciau isleistas norminis aktas
nustojo galios).
Bendra taisykle – teises norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA taikomi tik tiems
santykiams, kurie atsirado jau isigaliojus TNA-ui. Bet paciame TNA-e gali buti nurodyta, kad sis aktas
reguliuoja ir santykius buvusius iki TNA-o isigaliojimo.
Galiojimas erdveje. Visi LR istatymai ar kt. TNA-ai galioja visoje salies teritorijoje. Tam
tikrais atvejais Vyriausybes nutarimai, ministeriju, departamentu ar kt. VVO teises aktai gali buti
apibrezto teritorinio galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje. Tai turi buti numatyta
paciame teises akte. Administracinio vieneto TNA galioja toje teritorijoje.
Galiojimas visuomeniniu santykiu subjektams (galiojimas asmenims). Bendra nuostata –
istatymai, kiti TNA-ai galiojantys t.t. teritorijoje, taikomi visiems, toje teritorijoje esantiems
asmenims. Toks aktu galiojimas vadinamas bendruoju.
Galimas ir specialusis CTNA galiojimas asmenims. Tai tokie atvejai, kai CTNA taikomas ne
visiems CT santykiu subjektams t.t. teritorijoje. Tokiu atveju subjektu, kuriems taikomas CTNA ratas turi
buti nurodomas paciame CTNA-e. Jei kyla neaiskumu, turi buti vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja
visiems asmenims. 5, Uzsienio valstybiu civilines ir prekybines teises bendra charakteristika.
Monistine ir dualistine civilines teises sistemos. Raidos tendencijos.
Dualistine CT teises sistema – civiline ir prekybos teises laikomos savarankiskomis
privatines teises sakomis. Valstybes, turincios dualistine privatines teises sistema: Vokietija,
Prancuzija, Ispanija ir kt. Prekybos teise is pradziu susikloste kaip pirkliu luomo teise. Pirkliams
nebuvo naudinga laikytis visu civilines teises normu, kai kurios ju varze prekyba. Palaipsniui formavosi
prekybos paprociai, savitos prekybos sandoriu sudarymo taisykles, kurios veliau buvo itvirtintos teises
normomis, o pastarosios savo ruoztu buvo kodifikuotos atskiruose Prekybos kodeksuose.
Monistine CT sistema. Prekybos teise nera savarankiska teises saka, nes vadinamoji prekybos
teise yra ne kas kita, kaip specialios civilines teises normos, taikomos komersantu (verslininku)
tarpusavio santykiams.
Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko provincija, kuriose egzistavo
dualistine privatines teises sistema, ilgainiui jos atsisake. Vieningu (unitariniu) civiliniu kodeksu
egzistavimas ir skirtumu tarp civilines bei prekybos teises isnykimas buvo pavadintas civilines teises
„komercializacija“. Civilines ir prekybos teises santykio problema tebera aktuali Lietuvoje).
Pastaraisiais desimtmeciais salia savoku civiline teise, prekybos teise pradetos vartoti kitos savokos:
biznio, arba verslo, teise, ekonomikos teise, ukine teise ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankiskomis
teises sakomis. Minetos savokos is esmes reiskia ne ka kita, o tam tikra teisine disciplina, kursa, kuri
destant yra analizuojama visa, kas yra susije su verslu (analizuojami ne tik civilines teises institutai
– sutarciu teise, imoniu teise, bet ir darbo teise, kainu ir konkurencijos teisinis reguliavimas,
vartotoju teisiu gynimas, bankininkyste ir kt.).
Pagrindines uzsienio saliu teisines sistemos.
Pasaulyje egzistuoja daugybe nacionaliniu teisiniu sistemu. Panasumai, kuriuos nulemia
istorines, ekonomines, kulturines, politines ar kitokios priezastys, leidzia isskirti kelias giminingas
teises seimas. Literaturoje pateikiamas skirtingas pagrindiniu pasaulio sistemu grupiu skaicius Pvz., R.
David pasaulio teisines sistemas skirsto i romanu – germanu (kontinentine) teises seima, anglu –
amerikieciu (bendraja) teises seima, socialistine teises seima ir teises seimas, grindziamas religijos ar
tradiciju panasumu. Pagrindines yra bendroji ir kontinentine teises seimos.
Valstybese, atstovaujanciose kontinentines teises teisinei sistemai, civiline teise
suprantama kaip vieninga teises saka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius ar
nesusijusius neturtinius santykius.
Bendrosios teises teisines sistemos salyse civilines teises , kaip vieningos teises sakos,
apskritai nera. JAV, Anglijoje ir kt. bendrosios teises teisines sistemos salyse egzistuoja institucine
privatines teises sistema, sudaryta is seimos teises, nuosavybes teises, sutarciu teises, deliktu teises,
imoniu teises, paveldejimo teises, intelektines nuosavybes teises ir kt. teises institutu.
II. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS.
6. Civilinio teisinio santykio savoka ir ypatumai.
T6.1. Civilinio teisinio santykio savoka ir strukturiniai ypatumai.
Noredami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja ivairiuose visuomeniniuose
santykiuose. Jeigu siuos santykius reguliuoja TN os, visuomeniniai santykiai igyja teisine forma ir
o santykiu subjektai igyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai,
tai CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines
teises bei pareigas. Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis visuomeniniai santykiai neisnyksta,
faktiniai visuomeniniai santykiai igyja tam tikra teisini apibreztuma. T.y. faktinio visuomeninio
santykio turini sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyviu subjektinemis teisemis ir teisinemis
pareigomis. Taigi, i tuos pacius santykius galime zvelgti dvejopai: kaip i faktinius visuomeninius
santykius ir teisinius santykius.
CT santykis tai CTN-u pagrindu del materialiniu ar nematerialiniu gerybiu atsirandantis
teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisini savarankiskuma bei turtini atskiruma ir dalyvauja tame
santykyje kaip lygiateisiai teisiu ir pareigu subjektai.
CT santykiu ypatumai. Specifinius CT santykiu bruozus, pagal kuriuos CT santykius galima
atriboti nuo kitu teisiniu santykiu nulemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis
teisinis santykis nuo kitu teisiniu santykiu skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacini ir turtini
atskiruma, yra teisiskai nepavaldus vieni kitiems.
CT santykio turinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra teisemis ir pareigomis
numatyti civiliniu teisiniu santykiu dalyviu veiksmai.
Civilines subjektines teises savoka. Civiline subjektine teise apibudinama, apibreziama
kaip galimas elgesys skirtas tenkinti savo ar kitu santykio dalyviu interesus.
Civilines subjektines teises turinys -tai civilines teises normomis leidziamas
(nedraudziamas) elgesys, susidedantis is triju rusiu galimybiu:
1) galimybes turinciam teise asmeniui pasirinkti tam tikra elgesio varianta,
2) galimybe reikalauti is kitu asmenu tam tikro aktyvaus elgesio,
3) galimybes imtis priemoniu savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti.
Civiline subjektine pareiga – suprantama kaip privalomo elgesio ribos, kaip privalomas
elgesys, skirtas tenkinti teisiniu santykiu dalyviu interesus.
Civilines subjektines pareigos turinys -tai privalomas elgesys, susidedantis is teisiniu
butinybiu, kurios atitinka teise turincio asmens galimybes:
1) galimybe paciam teise turinciam asmeniui tam tikru budu elgtis atitinka ipareigoto asmens teisine
butinybe netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turta valdyti, naudotis juo bei disponuoti),
2) galimybe reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio is kito ar kitu asmenu atitinka ipareigoto asmens
teisine butinybe tuos aktyvius veiksmus ivykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo issinuomota