Civilinės teisės laboratorinis labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Civilinės teisės laboratorinis labaratorinis

Įvadas

Pradedant nagrinėti darbuotojo, darbdavio ar valdžios institucijos neteisėtų veiksmų atsakomybę civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose, reiktų išsiaiškinti pačios atsakomybės sampratą. Atsakomybė bendriausia prasme suprantama kaip dorovinių, pareiginių, teisinių ir kitokių reikalavimų paisymas. Žmogus yra atsakingas už savo poelgius. Kiekvieną jo poelgį galima vertinti pagal tam tikrų elgesio taisyklių atitinkamoje srityje reikalavimus. Priklausomai nuo to, kokioje srityje asmuo veikia, toje srityje galiojančios elgesio taisyklės numato, kokiu būdu žmogus privalo elgtis. Taip nustatytas elgesio modelis yra pageidautinas. Sukurta tokia sistema, kad asmens elgesys turi atitikti pageidaujamo elgesio modelį, o kartu tai reiškia, kad bus paisoma kitų asmenų interesų. Priklausomai nuo to, kokioje sistemoje padarytas nusižengimas, atsiranda atitinkama atsakomybė. Jei asmens elgesys nukreiptas į privačių asmenų turtinius ir su jais susijusius neturtinius santykius, tai toks asmens elgesys vertinamas civilinės teisės požiūriu ir į jį reaguojama civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių ir yra civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis apibrėžia civilinę atsakomybę. Jis sako, kad “civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)” Iš šio apibrėžimo matyti, kad atsakomybė suprantama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl civilinės teisės saugomų ir ginamų interesų pažeidimo, iš to matosi, kad jos pagrindinė funkcija yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą. Tai patvirtina ir CK šeštosios knygos komentaras, kuris aiškindamas 6.245 straipsnį sako, kad “civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų. Jai visada būdingas turtinis pobūdis, t.y. jos taikymas sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių – taikant civilinę atsakomybę jo turtas atitinkamai sumažėja, o kreditorius gauna atitinkamą turtinį ekvivalentą.”

Civilinė atsakomybė yra prievolė, kylanti dėl žalos padarymo, tai nuo pažeidimo prigimties atsiranda skirtingos prievolės dėl žalos atlyginimo rūšys. Prievolės yra skirstomos į sutartines ir deliktines. Sutartinė prievolė atsiranda iš šalių sudarytos sutarties, o sutarties šaliai pažeidus sutartimi numatytą prievolę atsiranda nauja prievolė – sutartinė civilinė atsakomybė, tačiau nemaža civilinių teisinių santykių subjektų dalis turi absoliutaus pobūdžio teises, kurių privalo nepažeisti niekas (nuosavybės teisė, valdymas, asmens gyvybė, sveikata, garbė, orumas, vardas ir kt.). Žala gali būti padaroma tarp atsakingo už žalą asmens ir nukentėjusiojo nesant sutartinių santykių, tada atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė Dažniausiai tai yra asmens absoliučių teisių pažeidimas, kai prievolė atlyginti žalą nesusijusi su sutartiniais santykiais. Tokias civilinės atsakomybės rūšis ir įtvirtina CK 6.245 staipsnio 3 dalis.

2. Darbuotojo samprata civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose

CK 6.264 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbuotojo samprata, kuri teigia, kad “darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.” Pagal šį kodekso straipsnį darbuotojas veikia pagal tiesiogiai paskirtas pareigas ir pagal darbo sutarties ar civilinės sutarties nustatytus reikalavimus. Šis asmuo veikia ne savo rizika, o kitos šalies nurodymu, jeigu asmuo dirbtų tam tikrą darbą pagal civilinę sutartį, tačiau veiktų savarankiškai, nebūtų kitos šalies kontroliuojamas ir jos vadovaujamas, CK 6.264 staipsnis nebūtų taikomas. Pavyzdžiui, rangovas veikia savarankiškai, savo rizika, niekieno nekontroliuojamas, todėl už padarytą žalą atsako pats, o ne užsakovas. Tokiais atvejais, kai buvo veikiama savarankiškai ar veikiama kontroliuojant veiksmus, reikia nustatinėti kiekvienu konkrečiu atveju.

3. Atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ypatumai ir lyginimas su darbdavio atsakomybe už darbuotojo veiksmus

Santykius tarp privačių asmenų, taip pat ir santykius dėl civilinės atsakomybės taikymo, reguliuoja privatinė teisė. Žalą gali padaryti ne tik privatus asmuo, bet ir kiti teisės subjektai. Tarp tokių yra viešieji asmenys – valstybė, savivaldybė, jų institucijos bei tarnautojai. Viešųjų asmenų santykius, grindžiamus valdžia ir pavaldumu, reguliuoja viešoji teisė, o santykius, kurie išeina iš šių ribų – privatinė teisė. Valstybei ir savivaldybei, jų institucijoms ir pareigūnams įgyvendinant numatytas funkcijas gali būti padaryta žala kitiems asmenims. Ji gali būti padaroma dėl asmeniui neteisėtai taikytų sankcijų, dėl netinkamo pareigūnų vykdymo savo pareigų, dėl viešojo asmens priimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir dėl kitokių priežasčių. Kai padaryta žala viešojo asmens veikla (veikimu ar neveikimu), kyla klausimas, ar atsiranda viešojo asmens civilinė atsakomybė
už žalą, o jeigu ji atsiranda, tai kokiomis teisės normomis – viešosios ar privatinės teisės – reikia vadovautis, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad kiekvienam asmeniui padarytos materialinės ar moralinės žalos atlyginimą numato įstatymas. Šis principas detalizuotas CK 6.271, 6.272, 6.273 straipsniuose, bei specialiame įstatyme. CK 6.271 straipsnis sako, kad “žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.” Čia įtvirtintos taisyklės, kad piliečiui ar kitam asmeniui atsiradusi žala dėl valstybės valdžios institucijų, savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti atitinkamai valstybė ar savivaldybė iš atitinkamo biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo, kito valstybės valdžios institucijos ar savivaldybės darbuotojo kaltės.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 908 žodžiai iš 2655 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.