Civiliniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai
5 (100%) 1 vote

Civiliniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai

11

KAUNO KOLEGIJOS

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETO

Apskaitos ir finansų katedra

Teisės pagrindų savarankiškas darbas

„CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI“ TEZĖSDarbo vadovas:

R.

KrygerienėDarba atliko: FN4/2 gr.

studentė

Giedrė

Jefremovaitė

Kaunas 2005

1. pav. Civiliniai įstatymai

1. CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI

Civiliniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie priskiriami

prie civilinės teisės šaltinių, apibrėžiami CK 1.3 straipsnyje:

„1. Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

3. Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės

aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų

nustatyta. Jeigu vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas

prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito

įstatymo normos“.

Šiame straipsnyje civilinės teisės įstatymai ir poįstatyminiai

aktai sugrupuoti pagal jų teisinę galią.

1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos nustato civilinės teisės

pagrindus. Dėl šios priežasties CK 1.3 straipsnyje Konstitucija priskiriama

ir prie civilinės teisės šaltinių. Lietuvos Konstitucija yra tiesioginio

taikymo aktas, todėl ja gali būti remiamasi, kai reikia užpildyti civilinės

teisės spragas. Tais atvejais, kai taikant civilinės teisės normas iškyla

klausimas, ar taikoma teisės norma neprieštarauja Konstitucijai, teismas

nagrinėdamas konkrečią bylą, turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis

į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar konkretus įstatymas ar

atskiros jo normos neprieštarauja Konstitucijai.

1.2. Civilinis kodeksas

Civilinis kodeksas – po Konstitucijos svarbiausias ir didžiausios

teisinės galios civilinės teisės įstatymas. CK tokia reikšmė teikiama

todėl, kad jis parengtas kodifikavimo būdu. Kodifikavimas pasižymi tuo, kad

jis apima visą civilinės teisės šaką, o ne atskirą jos institutą. Teisės

normos CK išdėstomos sistemiškai, sugrupuojant jas į institutus ir pošakes,

jungiančias kelis institutus, taip pat suskirstant jas į bendrąją ir

specialiąją CK dalis. Priimant CK, į jį įtraukiamos normos iš galiojančių

įstatymų, taip pat kuriamos naujos normos, šalinamos nereikalingos teisės

normų kolizijos, užpildomos teisės spragos. Priėmus CK netenka galios

daugybė atskirų įstatymų, nes jie nebereikalingi, civilinės teisės normos

tampa tikslesnės, suprantamesnės.

Lietuvoje CK priimtas 2000m. rugsėjo 17 d., o įsigaliojo nuo

2001m. liepos 1 dienos. Iki tol Lietuva neturėjo savo CK, okupacijos

laikotarpiu Lietuvoje, kaip ir kitose SSSR respublikose, buvo priimtas CK

91964m.0 pagal SSSR civilinių įstatymų pagrindus.

1918-1940m. nepriklausomybės laikotarpiu buvo pradėtas rengti CK,

bet 1941m. karas ir okupacija šį darbą sustabdė. Naujasis Lietuvos CK yra

plačios apimties – jį sudaro šešios knygos, kuriose yra 1994 straipsniai.

Pirmoje knygoje suformuluotos bendrosios civilinės teisės nuostatos –

reglamentavimo dalykas, principai, civilinių teisinių santykių atsiradimo

pagrindai ir jų įgyvendinimo tvarka. Antroji knyga skirta civilinės teisės

subjektams, trečioji – šeimos santykiams, ketvirtoji – daiktiniams

santykiams, penktoji – paveldėjimui ir šeštoji – prievoliniams santykiams

reglamentuoti. Visas šešias CK knygas į vieną įstatymą sujungia specialus

CK įstatymas „ Dėl civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir

įgyvendinimo“. Šis įstatymas labai svarbus pirmuosius kelerius metus,

įsigaliojus CK, nes šiuo įstatymu nustatoma senojo ir naujojo CK normų

taikymo tvarka santykiams, kurie atsirado prieš įsigaliojant naujajam CK.

Naujajam CK įtvirtinti visi šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse

išplėtoti civilinio teisinio reglamentavimo principai, o visi svarbiausi CK

institutai pritaikyti prie Europos Sąjungos teisės bei tarptautinių

turtinių santykių reglamentavimo standartų.

1.3. Kiti civiliniai įstatymai

CK paprastai neapima visų turtinių santykių, todėl kartu su CK

galioja ir kiti specialūs civiliniai įstatymai, kurie tam tikrus santykius

reglamentuoja papildomai, t.y. papildydami CK reglamentavimą, arba

tiesiogiai, t.y. reglamentuoja tokius santykius, kurių CK nereglamentuoja.

Pirmajai įstatymų grupei priskiriami įmonių, kitų rūšių juridinių asmenų

bei jų susivienijimų steigimą ir veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz.,

Įmonių, Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų, Kooperacijos, Prekybos

laivybos, Koncesijų ir kiti įstatymai). Antrajai grupei priskiriami

įstatymai, reglamentuojantys
asmeninius neturtinius ir su jais susijusius

turtinius santykius dėl mokslo, meno ir literatūros kūrinių, išradimų ir

kitų intelektinės nuosavybės objektų apsaugos ir jų apyvartos. Šie

santykiai yra gana specifiški, todėl CK jų nereglamentuoja. Juos

reglamentuoja specialūs įstatymai. Svarbiausi iš jų – Autorinių teisių ir

gretutinių teisių, Patentų, Prekių ženklo, Pramoninio dizaino įstatymai.

CK santykį su kitais civiliniais įstatymais nustato CK 1.3

straipsnio 2 dalis:

„Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 726 žodžiai iš 1443 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.