Civilinio proceso dalyviai
5 (100%) 1 vote

Civilinio proceso dalyviai

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. CIVILINIO PROCESO DALYVIAI 4

1.1 DALYVAUJANTYS BYLOJE ASMENYS 4

1.2 ATSTOVAVIMAS TEISME 5

2. ŠALYS 6

2.1 ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS 6

2.2 PROCESINIS BENDRININKAVIMAS 7

2.3 BENDRININKŲ SANTYKIAI 7

2.4 NETINKAMOS ŠALIES PAKEITIMAS TINKAMA 8

2.5 NESĄŽININGA PROCESO ŠALIS 9

3. TRETIEJI ASMENYS 10

3.1 TRETIEJI ASMENYS, PAREIŠKIANTYS SAVARANKIŠKUS REIKALAVIMUS 10

3.2 TRETIEJI ASMENYS, NEPAREIŠKIANTYS SAVARANKIŠKŲ REIKALAVIMŲ 10

4. PROKURORAS, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOS 12

4.1 TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ VIEŠAJAM INTERESUI APGINTI 12

4.2 PROKURORO, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ BEI KITŲ ASMENŲ PROCESINĖS TEISĖS IR PAREIGOS 13

4.3 PROKURORAS CIVILINIAME PROCESE 13

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 17

ĮVADAS

Civilinio procesinio teisinio santykio dalyvius galima skirtyti į įvairias grupes pagal tai, kokiais kriterijais vadovaujamasi. Pagal atliekamą vaidmenį visi civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai gali būti skirstomi į nagrinėjančius ir sprendžiančius civilines bylas (teismas) ir dalyvaujančius jas nagrinėjant ir sprendžiant (šalys, tretieji asmenys, liudytojai, ekspertai ir pan.). Pagal suinteresuotumą bylos baigtimi proceso dalyviai gali būti skirstomi į byloje dalyvaujančius asmenis ir kitus proceso dalyvius. Manytume, abu skirstymai nėra visiškai išsamūs, nes neapima visų civilinio procesinio teisinio santykių dalyvių. Pirmuoju atveju vargu ar galima kalbėti apie teismo antstolio, kuris yra pagrindinis vykdant teismo sprendimą, priskyrimą prie kurios nors iš išvardintų grupių, nes jis nenagrinėja ir nesprendžia civilinių bylų, taip pat nedalyvauja jas nagrinėjant ir sprendžiant. Antrasis skirstymas apskritai neapima nei teismo, nei teismo antstolių. Tiesa, būtų galima teigti, kad teismas ir teismo antstolis yra kiti proceso dalyviai, nes jie nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimis, tačiau toks teiginys, be abejo, būtų dirbtinis. Atsižvelgiant į specifinę funkciją vykdant teisingumą, nurodyti teismą ir teismo antstolį kartu su liudytojais, vertėjais ir ekspertais būtų tolygu liūto prilyginimui didelei katei.

Atsižvelgiant į tai, visi civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai pagal vaidmenį civiliniame procese skirstomi į:

1) vykdančius teisingumą ir užtikrinančius teismo sprendimo įgyvendinimą;

2) proceso dalyvius (tai byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai).

Šiame referate plačiau aptarsime būtent antrąjį punktą – civilinio proceso dalyvius. Įvardinsime jų procesines teises ir pareigas bei vaidmenį civiliniame procese.

1. CIVILINIO PROCESO DALYVIAI

Civilinio proceso dalyviai yra dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai. Dalyvaujantys byloje asmenys nuo kitų asmenų skiriasi tuo, kad jie turi būti teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. Civilinio Proceso Kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnis dalyvaujančiais byloje asmenis įvardija: šalis, t.y. ieškovą ir atsakovą; trečiuosius asmenis; valstybės, savivaldybių institucijas, kitas įstatymuose numatytas organizacijas bei prokurorą, pareiškusius ieškinį kitų asmenų interesams ginti. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami ir pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys, kreditorius bei skolininkas. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi ir minėtų asmenų atstovai. Geriau įsivaizduoti pagrindinius civilinio proceso dalyvius pavaizduoti padės 1 paveikslas.

1 paveikslas

Civilinio proceso dalyviaiŠaltinis: sukurta autoriaus.

1.1 Dalyvaujantys byloje asmenys

Visi proceso dalyviai pagal teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi gali būti skirstomi į tris grupes – tai teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai. Taigi galima būtų teigti, kad sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji. Ji apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis ir procesinis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi. Pagal CPK byloje dalyvaujantys asmenys yra proceso šalys, jų atstovai, tretieji asmenys (tiek pareiškiantys, tiek nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) ir jų atstovai bei atitinkamus prašymus ypatingosios teisenos bylose pateikiantys pareiškėjai ir suinteresuoti šiose bylose asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškus ieškinį viešajam interesui apginti CPK 49 straipsnio tvarka atitinkamai visada yra ieškovai byloje.

Vienose CPK straipsniuose sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ vartojama tik norint pabrėžti, kad atitinkamą procesinį veikimą gali atlikti visi išvardyti asmenys. Kai kuriuose straipsniuose vartojama sąvoka „šalys“, nes būtent dėl jų vyksta visa bylos nagrinėjimo procedūra. Tačiau šitai jokiu būdu nereiškia, kad atitinkamus procesinius veiksmus gali atlikti tik ieškovas arba tik atsakovas. Iš CPK 46-47 straipsnių matyti, kad tretieji asmenys turi visas šalių teises ir pareigas (išskyrus tam tikras išimtis, taikomas tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų). Savo ruožtu ir atstovai, kurie veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, turi jiems suteiktas procesines teises ir pareigas. Tad jeigu, pavyzdžiui, sakoma, kad apeliacinį skundą byloje gali paduoti šalys, šitai taip pat reiškia, jog tokią teisę uri ir tretieji asmenys (tiek pareiškiantys,
tiek nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) bei atstovai, jeigu jie veikia šalies ar trečiojo asmens vardu.

1.2 Atstovavimas teisme

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.

Kalbant apie atstovavimą civiliniame procese pirmiausiai reikia išskirti tai, kad atstovai gali būti tik fiziniai asmenys, atitinkantys CPK nustatytus reikalavimus. Atstovavimas gali būti sutartinis ir pagal įstatymą. Savo ruožtu sutartinis atstovavimas dar gali būti savanoriškas (kai kalbame apie asmens teisę turėti atstovą byloje) ir privalomasis (kai kalbame apie asmens pareigą turėti atstovą tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti). Daugeliu atvejų civiliniame procese yra savanoriškas sutartinis atstovavimas, tačiau CPK ir CK nustatytais atvejais turėti procesinį atstovą yra asmens pareiga. Esant privalomajam atstovavimui tam tikrus procesinius veiksmus (pvz. surašyti kasacinį skundą) gali atlikti tik atsakovas. Priešingu atveju procesinis veiksmas turėtų būti pripažintas neatliktu.

Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad atstovas procese visiškai pakeičia atstovaujamą asmenį. Tai reiškia, kad atvykus į teismo posėdį atstovui laikoma atvykus pačia atstovaujamą šalį. Jeigu jos realiai nėra, neatvykimo priežasčių nereikia aiškintis. Visgi nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad atstovo atvykimas laikomas tinkamu atstovaujamojo atvykimu, galima tik vienu atveju, t.y. kai teismas pripažįsta šalies atvykimą būtinu. Tokiu atveju konkrečiam veiksmui atlikti į teismą turi atvykti būtent pati šalis, o ne jos atstovas. Nors, be abejo, galima situacija, kai į tokį teismo posėdį atvyks ir šalis, ir jos atstovas.

2. ŠALYS

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys viešajam interesui apginti, ieškovu tokioje byloje yra institucija, pareiškusi ieškinį. Ieškovas ir atsakovas neabejotinai yra svarbiausi dalyvaujantys byloje asmenys. Jie turi atitinkamas teises ir pareigas (CPK 42 straipsnis). Remdamasis dispozityvumo principu, ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio, o atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Be teisių, šalys civiliniame procese turi ir pareigas.

2.1 Šalių teisės ir pareigos

Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalys taip pat gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai.

Pagal CPK 46 straipsnio 2 dalies nuostatas visas ieškovo teises ir pareigas turi ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį šalies teises ir pareigas turi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, išskyrus teises, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, ir teisę reikalauti priverstinai vykdyti sprendimą. Atstovas civilinėje byloje veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, tad galima teigti, kad jis tarsi pakeičia atstovaujamą šalį. Taigi atstovas turi visas procesines atstovaujamojo teises ir pareigas.

2.2 Procesinis bendrininkavimas

Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra:

1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas);

2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

Dažniausiai situacija, kai kurią nors šalį sudaro asmenų daugėtas, kyla iš santykių, pagrįstų bendrąja nuosavybe ir prievolių nedalumu
solidarumu. Byloje privalant konstatuoti esant tam tikrą teisinį santykį ar jos nesant, procesas turėtų apimti visus tokio santykio dalyvius. Kita vertus, bendrininkavimas byloje galimas ir kai kyla ginčas iš dviejų ar daugiau tarpusavyje susijusių teisinių santykių ir visus ginčijamus klausimus tikslinčiau išspręsti viename procese. Tokiais atvejais bendrininkavimą lemia būtent tikslingumas, nes teisiškai ginčijamais klausimais galimi visiškai savarankiški procesai.

2.3 Bendrininkų santykiai

Dėl bendrininkų santykių pasakytina, kad iš esmės kiekvienas veikia savarankiškai, savo vardu. Tai reiškia, kad konkretūs konkrečių bendrininkų atlikti procesiniai veiksmai ir jų sukeliami padariniai susiję tik su jais asmeniškai ir negali būti taikomi kitiems bendrininkams. Savo ruožtu neatlikus tam tikro procesinio veiksmo neigiamų padarinių gali atsirasti tiems bendrininkams, kurie jo neatliko. Numatytos tam tikros šios taisyklės, išimtys ir pirmiausia tais atvejais, kai turimas omenyje privalomasis (įstatymais pagrįstas) bendrininkavimas. Tada bendrininkai laikoma viena, nedaloma šalimi. Šios išimtis esmė, kad nors kiekvienas bendrininkas veikia savarankiškai, tačiau konkretaus bendrininko atliktas procesinis veiksmas galioja visiems kitiems bendrininkams. Įstatymas šią sąlygą riboja viena sąlyga, numatydamas, kad šių padarinių kitiems bendrininkams atsiranda tik jeigu jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, tačiau į posėdį jie neatvyko be svarbios priežasties. Privalomojo bendrininkavimo esmė lemia ir tai, kas bet kuriems veiksmams, susijusiems su disponavimu ginčo dalyku, reikia visų bendrininkų sutikimo. Įstatymas numato, kad tokio sutikimo nereikia, jeigu atitinkami veiksmai atliekami neperžengiant savo reikalavimų ar įsipareigojimų ribų.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1742 žodžiai iš 5329 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.