Civilinio proceso dalyviai
5 (100%) 1 vote

Civilinio proceso dalyviai

11213141

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. CIVILINIO PROCESO DALYVIAI 4

1.1 DALYVAUJANTYS BYLOJE ASMENYS 4

1.2 ATSTOVAVIMAS TEISME 5

2. ŠALYS 6

2.1 ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS 6

2.2 PROCESINIS BENDRININKAVIMAS 7

2.3 BENDRININKŲ SANTYKIAI 7

2.4 NETINKAMOS ŠALIES PAKEITIMAS TINKAMA 8

2.5 NESĄŽININGA PROCESO ŠALIS 9

3. TRETIEJI ASMENYS 10

3.1 TRETIEJI ASMENYS, PAREIŠKIANTYS SAVARANKIŠKUS REIKALAVIMUS 10

3.2 TRETIEJI ASMENYS, NEPAREIŠKIANTYS SAVARANKIŠKŲ REIKALAVIMŲ 10

4. PROKURORAS, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOS 12

4.1 TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ VIEŠAJAM INTERESUI APGINTI 12

4.2 PROKURORO, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ BEI KITŲ ASMENŲ PROCESINĖS TEISĖS IR PAREIGOS 13

4.3 PROKURORAS CIVILINIAME PROCESE 13

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 17

ĮVADAS

Civilinio procesinio teisinio santykio dalyvius galima skirtyti į įvairias grupes pagal tai, kokiais kriterijais vadovaujamasi. Pagal atliekamą vaidmenį visi civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai gali būti skirstomi į nagrinėjančius ir sprendžiančius civilines bylas (teismas) ir dalyvaujančius jas nagrinėjant ir sprendžiant (šalys, tretieji asmenys, liudytojai, ekspertai ir pan.). Pagal suinteresuotumą bylos baigtimi proceso dalyviai gali būti skirstomi į byloje dalyvaujančius asmenis ir kitus proceso dalyvius. Manytume, abu skirstymai nėra visiškai išsamūs, nes neapima visų civilinio procesinio teisinio santykių dalyvių. Pirmuoju atveju vargu ar galima kalbėti apie teismo antstolio, kuris yra pagrindinis vykdant teismo sprendimą, priskyrimą prie kurios nors iš išvardintų grupių, nes jis nenagrinėja ir nesprendžia civilinių bylų, taip pat nedalyvauja jas nagrinėjant ir sprendžiant. Antrasis skirstymas apskritai neapima nei teismo, nei teismo antstolių. Tiesa, būtų galima teigti, kad teismas ir teismo antstolis yra kiti proceso dalyviai, nes jie nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimis, tačiau toks teiginys, be abejo, būtų dirbtinis. Atsižvelgiant į specifinę funkciją vykdant teisingumą, nurodyti teismą ir teismo antstolį kartu su liudytojais, vertėjais ir ekspertais būtų tolygu liūto prilyginimui didelei katei.

Atsižvelgiant į tai, visi civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai pagal vaidmenį civiliniame procese skirstomi į:

1) vykdančius teisingumą ir užtikrinančius teismo sprendimo įgyvendinimą;

2) proceso dalyvius (tai byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai).

Šiame referate plačiau aptarsime būtent antrąjį punktą – civilinio proceso dalyvius. Įvardinsime jų procesines teises ir pareigas bei vaidmenį civiliniame procese.

1. CIVILINIO PROCESO DALYVIAI

Civilinio proceso dalyviai yra dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai. Dalyvaujantys byloje asmenys nuo kitų asmenų skiriasi tuo, kad jie turi būti teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. Civilinio Proceso Kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnis dalyvaujančiais byloje asmenis įvardija: šalis, t.y. ieškovą ir atsakovą; trečiuosius asmenis; valstybės, savivaldybių institucijas, kitas įstatymuose numatytas organizacijas bei prokurorą, pareiškusius ieškinį kitų asmenų interesams ginti. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami ir pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys, kreditorius bei skolininkas. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi ir minėtų asmenų atstovai. Geriau įsivaizduoti pagrindinius civilinio proceso dalyvius pavaizduoti padės 1 paveikslas.

1 paveikslas

Civilinio proceso dalyviaiŠaltinis: sukurta autoriaus.

1.1 Dalyvaujantys byloje asmenys

Visi proceso dalyviai pagal teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi gali būti skirstomi į tris grupes – tai teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai. Taigi galima būtų teigti, kad sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji. Ji apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis ir procesinis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi. Pagal CPK byloje dalyvaujantys asmenys yra proceso šalys, jų atstovai, tretieji asmenys (tiek pareiškiantys, tiek nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) ir jų atstovai bei atitinkamus prašymus ypatingosios teisenos bylose pateikiantys pareiškėjai ir suinteresuoti šiose bylose asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškus ieškinį viešajam interesui apginti CPK 49 straipsnio tvarka atitinkamai visada yra ieškovai byloje.

Vienose CPK straipsniuose sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ vartojama tik norint pabrėžti, kad atitinkamą procesinį veikimą gali atlikti visi išvardyti asmenys. Kai kuriuose straipsniuose vartojama sąvoka „šalys“, nes būtent dėl jų vyksta visa bylos nagrinėjimo procedūra. Tačiau šitai jokiu būdu nereiškia, kad atitinkamus procesinius veiksmus gali atlikti tik ieškovas arba tik atsakovas. Iš CPK 46-47 straipsnių matyti, kad tretieji asmenys turi visas šalių teises ir pareigas (išskyrus tam tikras išimtis, taikomas tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų). Savo ruožtu ir atstovai, kurie veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, turi jiems suteiktas procesines teises ir pareigas. Tad jeigu, pavyzdžiui, sakoma, kad apeliacinį skundą byloje gali paduoti šalys, šitai taip pat reiškia, jog tokią teisę uri ir tretieji asmenys (tiek pareiškiantys,
tiek nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) bei atstovai, jeigu jie veikia šalies ar trečiojo asmens vardu.

1.2 Atstovavimas teisme

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.

Kalbant apie atstovavimą civiliniame procese pirmiausiai reikia išskirti tai, kad atstovai gali būti tik fiziniai asmenys, atitinkantys CPK nustatytus reikalavimus. Atstovavimas gali būti sutartinis ir pagal įstatymą. Savo ruožtu sutartinis atstovavimas dar gali būti savanoriškas (kai kalbame apie asmens teisę turėti atstovą byloje) ir privalomasis (kai kalbame apie asmens pareigą turėti atstovą tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti). Daugeliu atvejų civiliniame procese yra savanoriškas sutartinis atstovavimas, tačiau CPK ir CK nustatytais atvejais turėti procesinį atstovą yra asmens pareiga. Esant privalomajam atstovavimui tam tikrus procesinius veiksmus (pvz. surašyti kasacinį skundą) gali atlikti tik atsakovas. Priešingu atveju procesinis veiksmas turėtų būti pripažintas neatliktu.

Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad atstovas procese visiškai pakeičia atstovaujamą asmenį. Tai reiškia, kad atvykus į teismo posėdį atstovui laikoma atvykus pačia atstovaujamą šalį. Jeigu jos realiai nėra, neatvykimo priežasčių nereikia aiškintis. Visgi nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad atstovo atvykimas laikomas tinkamu atstovaujamojo atvykimu, galima tik vienu atveju, t.y. kai teismas pripažįsta šalies atvykimą būtinu. Tokiu atveju konkrečiam veiksmui atlikti į teismą turi atvykti būtent pati šalis, o ne jos atstovas. Nors, be abejo, galima situacija, kai į tokį teismo posėdį atvyks ir šalis, ir jos atstovas.

2. ŠALYS

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys viešajam interesui apginti, ieškovu tokioje byloje yra institucija, pareiškusi ieškinį. Ieškovas ir atsakovas neabejotinai yra svarbiausi dalyvaujantys byloje asmenys. Jie turi atitinkamas teises ir pareigas (CPK 42 straipsnis). Remdamasis dispozityvumo principu, ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio, o atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Be teisių, šalys civiliniame procese turi ir pareigas.

2.1 Šalių teisės ir pareigos

Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalys taip pat gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai.

Pagal CPK 46 straipsnio 2 dalies nuostatas visas ieškovo teises ir pareigas turi ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį šalies teises ir pareigas turi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, išskyrus teises, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, ir teisę reikalauti priverstinai vykdyti sprendimą. Atstovas civilinėje byloje veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, tad galima teigti, kad jis tarsi pakeičia atstovaujamą šalį. Taigi atstovas turi visas procesines atstovaujamojo teises ir pareigas.

2.2 Procesinis bendrininkavimas

Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra:

1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas);

2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

Dažniausiai situacija, kai kurią nors šalį sudaro asmenų daugėtas, kyla iš santykių, pagrįstų bendrąja nuosavybe ir prievolių nedalumu
solidarumu. Byloje privalant konstatuoti esant tam tikrą teisinį santykį ar jos nesant, procesas turėtų apimti visus tokio santykio dalyvius. Kita vertus, bendrininkavimas byloje galimas ir kai kyla ginčas iš dviejų ar daugiau tarpusavyje susijusių teisinių santykių ir visus ginčijamus klausimus tikslinčiau išspręsti viename procese. Tokiais atvejais bendrininkavimą lemia būtent tikslingumas, nes teisiškai ginčijamais klausimais galimi visiškai savarankiški procesai.

2.3 Bendrininkų santykiai

Dėl bendrininkų santykių pasakytina, kad iš esmės kiekvienas veikia savarankiškai, savo vardu. Tai reiškia, kad konkretūs konkrečių bendrininkų atlikti procesiniai veiksmai ir jų sukeliami padariniai susiję tik su jais asmeniškai ir negali būti taikomi kitiems bendrininkams. Savo ruožtu neatlikus tam tikro procesinio veiksmo neigiamų padarinių gali atsirasti tiems bendrininkams, kurie jo neatliko. Numatytos tam tikros šios taisyklės, išimtys ir pirmiausia tais atvejais, kai turimas omenyje privalomasis (įstatymais pagrįstas) bendrininkavimas. Tada bendrininkai laikoma viena, nedaloma šalimi. Šios išimtis esmė, kad nors kiekvienas bendrininkas veikia savarankiškai, tačiau konkretaus bendrininko atliktas procesinis veiksmas galioja visiems kitiems bendrininkams. Įstatymas šią sąlygą riboja viena sąlyga, numatydamas, kad šių padarinių kitiems bendrininkams atsiranda tik jeigu jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, tačiau į posėdį jie neatvyko be svarbios priežasties. Privalomojo bendrininkavimo esmė lemia ir tai, kas bet kuriems veiksmams, susijusiems su disponavimu ginčo dalyku, reikia visų bendrininkų sutikimo. Įstatymas numato, kad tokio sutikimo nereikia, jeigu atitinkami veiksmai atliekami neperžengiant savo reikalavimų ar įsipareigojimų ribų.

Į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai, išskyrus tais atvejus, kai kuriems iš jų byla jau baigta (priimtas dalinis sprendimas). Dėl neatvykusio bendrininko gali būti priimtas sprendimas už akių, išskyrus atvejus, kai bendrininkavimas yra privalomas (tada užtenka bent vieno iš bendrininkų atvykimo į bylos nagrinėjimą).

Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam bendrininkui arba turėti bendrą atsakovą, aišku, jeigu nėra jų interesų kolizijos. Kai įgaliojama teismo posėdyje, užtenka, kad šitai bus išreikšta žodžiu, įrašyta į teismo posėdžio protokolą ir visų bendrininkų pasirašyta. Kitais atvejais vienas iš bendrininkų turėtų būti įgaliojamas atstovauti vadovaujantis bendrosiomis CPK taisyklėmis.

Kalbant apie teismo išlaidas procesinio bendrininkavimo atveju, reikėtų remtis bendrąja taisykle, kad teismas jas skirsto vadovaudamasis lygių dalių principu. Tačiau kai bendrininkų teisės ar pareigos aiškiai nelygios, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Atkreiptinas dėmesys, kad už išlaidas, kurių atsirado dėl vieno iš bendrininkų procesinių veiksmų, atliktų asmeniniais interesais, kiti bendrininkai neturėtų atsakyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdamas bylas, kur atstovai yra keli asmenys, teismas privalo išspręsti visų atsakovų pareigų klausimą.

2.4 Netinkamos šalies pakeitimas tinkama

Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). Proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo atžvilgiu teismo teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama padeda greičiau išspręsti ginčą. Netinkama šalis pakeičiama tinkama pagal tam tikras taisykles:

1) pakeisti netinkamą šalį paprastai galima nagrinėjant bylą iš esmės arba vykstant parengiamajam teismo posėdžiui. Be jokios abejonės, tikslinčiau netinkamą šalį keisti būtent rengiantis teisminiam nagrinėjimui, nes nereikės daryti pertraukos nagrinėjant bylą iš esmės;

2) atsižvelgiant į dispozytivumo principą civiliniame procese, pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Tačiau prašymas pakeisti netinkamą šalį gali būti bet kurios šalies, taip pat bylą nagrinėjančio teismo iniciatyvos reikalas. Svarbu, kad pradinio ir tinkamo ieškovo sutikimas būtinas visais atvejais;

3) keisdamas netinkamą šalį, teismas atideda bylos nagrinėjimą ir ją pakeitęs nagrinėja bylą iš naujo. Nagrinėti bylą toliau, nuo to momento, kai ji atidėta, galima tik pakeistos šalies prašymu. Šiuo atžvilgiu prašymui turėtų būti prilyginta ir tokia situacija, kai teismui pasiūlius šalis sutiks (neprieštaraus), kad byla būtų nagrinėjama toliau.

Jeigu pradinis ieškovas nesutinka būti byloje pakeistas:

1) sutinkantis įsitraukti į procesą tinkamas ieškovas teismo įtraukiamas į bylą kaip trečias asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus;

2) tinkamam ieškovui nesutinkant būti įtrauktam į procesą, teismas bylą nagrinėja iš esmės ir ieškinį atmeta.

Jeigu pradinis ieškovas sutinka būti pakeistas:

1) tinkamam ieškovui nesutinkant įsitraukti į procesą, teismas nutraukia bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, kad ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio;

2) tinkamam ieškovui sutinkant įsitraukti į procesą, teismas tiesiog pakeičia šalis.

Keičiant netinkamą atstovą:

1) ieškovui sutinkant, kad atsakovas būtų
pakeistas, teismas tiesiog pakeičia netinkamą atsakovą tinkamu;

2) ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta.

2.5 Nesąžininga proceso šalis

2001 metai: pasak teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus, „apibūdinant šiuo metu galiojantį Civilinio proceso kodeksą (priimtas 1964 metais), tenka konstatuoti, kad jis visiškai neužtikrina šiuolaikiniam civiliniam procesui keliamų užduočių realizavimo – egzistuoja gana neribotos bylų vilkinimo galimybės nesąžiningai proceso šaliai, neaiškios teismo ribų galios ir pan.“

2001 metų CPK projekte siekiama užtikrinti, kad nesąžininga proceso šalis neturėtų galimybių vilkinti bylą, tuo pačiu užtikrinant operatyvesnį teismo procesą, greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atstatymą. Todėl Civilinio proceso kodekso projekte didelis dėmesys skiriamas pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijai. Tuo siekiama, kad šalys jau iki bylos nagrinėjimo žinotų viena kitos pozicijas, būtų pateikiami bei surenkami reikiami įrodymai, kurie turi reikšmės bylos nagrinėjimui ir byla būtų išnagrinėta jau per pirmąjį teismo posėdį. Projekte įtvirtintas sprendimo už akių institutas, kuris numato tam tikras neigiamas pasekmes šaliai, atsainiai žiūrinčiai į teismo procesą. Teisėjui suteikta teisė aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą. Teismas savo iniciatyva gali rinkti ir pateikti įrodymus, taip pat nepriimti įrodymų, kurie galėjo būti pateikti anksčiau. Todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, patikrins, kad kiekvienam reikalavimui pagrįsti būtų pateikti reikiami įrodymai, o ne automatiškai tenkins pareikštą ieškinį, kai neatvyksta atsakovas.

Svarbi šio CPK projekto naujovė – šalių ir trečiųjų asmenų pareiga prisiekti apie duodamų paaiškinimų byloje teisingumą. Šiuo metu, įstatymas praktiškai leidžia šalims duodant paaiškinimus meluoti. Tiesa, šalis turi teisę atsisakyti duoti parodymus, jeigu tai reikš parodymus prieš save ar savo artimuosius giminaičius, tačiau, jeigu ji duoda paaiškinimus – privalo prisiekti,

3. TRETIEJI ASMENYS

Tretieji asmenys gali būti pareiškiantys savarankiškus reikalavimus ir nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Aptarsime kiekvieną iš jų.

3.1 Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra byloje dalyvaujantys asmenys, kurie įsitraukia į jau prasidėjusį procesą ir turi visas ieškovo teises ir pareigas. Nuo bendraieškių jie skiriasi tuo, kad jų interesai yra priešingi pirminių šalių interesams. Bet kokiu atveju tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi turėti su ginčo dalyku susijusį savarankišką reikalavimą jau vykstančiame procese. Iš esmės tai yra savarankiškas ieškovas, kuris gali ginti savo teises visiškai savarankiškame procese, tačiau greitumo ir ginčo išnagrinėjimo teisingumo požiūriu tikslinčiau visus šiuos reikalavimus nagrinėti vienoje byloje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2706 žodžiai iš 5329 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.