Civilnių teisių objektai
5 (100%) 1 vote

Civilnių teisių objektai

1121314151

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….…2

1. Civilinių teisių objektai…………………………………………………………………………………………………………….….3

1.1. Civilinio teisinio santykio objektas………………………………………………………………………………………………..3

2. Intelektinės veiklos rezultatai……………………………………………………………………………………………………………………………………………5

2.1. Informacija…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………5

2.2. Intelektinės veiklos rezultatai ……………………………………………………………………………………………………………………………………..5

3. Bendrieji nuostatai…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..6

3.1. Kūriniai, kuriems taikoma autorinė teisė…………………………………………………………………………………………………………………….6

3.2. Autorinė teisė netaikoma:…………………………………………………………………………………………………………………………………………..8

3.3. Paskelbti kūriniai………………………………………………………………………………………………………………………………………………………8

3.4. Autoriaus teisės………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….8

3.5. Kūrinio vertimas į kitą kalbą……………………………………………………………………………………………………………………………………..9

3.6. Autorinės teisės galiojimo laikas……………………………………………………………………………………………………………………………….10

4. Sutartys …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………10

4.1. Sutarčių rūšys…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..10

4.2. Vežimo sutartys…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………11

5. Pervežimas……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………12

5.1. Krovinio pervežimo sutartis………………………………………………………………………………………………………………………………………12

5.2. Keleivio pervežimo sutartis……………………………………………………………………………………………………………………………………….12

5.3. Vežimo sutarties šalys……………………………………………………………………………………………………………………………………………….13

5.4. Šalių teisės ir pareigos………………………………………………………………………………………………………………………………………………13

5.5. Vežimo sutarties dalykas…………………………………………………………………………………………………………………………………………..14

5.6. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygos………………………………………………………………………………………………………..15

5.7. Automobilių transportu pervežamų krovinių pakrovimas ir iškrovimas…………………………………………………………………….15

5.8. Pervežėjo atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą………………………………………………………15

5.9. Pervežėjo atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą dydis…………………………………………….16

5.10. Krovinių vežimas geležinkeliu…………………………………………………………………………………………………………………………………17

5.11. Krovinio, vežamo geležinkeliu, perdavimas……………………………………………………………………………………………………………..18

5.12. Krovinių vežimas jūra…………………………………………………………………………………………………………………………………………….18

5.13. Buksyravimo jūra
………………………………………………………………………………………………………20

5.14. Krovinių vežimas oro transportu…………………………………………………………………………………………………………………………….21

6. Pasauga………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….22

6.1. Pasaugos sutarties sąvoka………………………………………………………………………………………………………………………………………..22

6.2. Sutarties forma………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..22

6.3. Pasaugos terminas……………………………………………………………………………………………………………………………………………………23

6.4. Saugotojo pareigos…………………………………………………………………………………………………………………………………………………..23

6.5. Atlyginimas už pasaugą ir išlaidų atlyginimas saugotojui…………………………………………………………………………………………24

6.6. Saugotojo atsakomybė už turto praradimą,trūkumą ar sužalojimą………………………………………………………………………….24

6.7. Saugotojo atsakomybės dydis…………………………………………………………………………………………………………………………………..24

6.8. Saugotojui padarytų nuostolių atlyginimas………………………………………………………………………………………………………………25

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..26

Naudotos literatūros sąrašas:……………………………………………………………………………………………………………………………………………27

ĮVADAS

CIVILNIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

1. Civilinių teisių objektai yra daiktai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

2. Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos, ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota.

Taigi civilinių teisių objektai yra visa tai, su kuo yra susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos. Šiame straipsnyje pateiktas civilinių teisių objektų sąrašas nėra baigtinis,nes nurodoma, kad civilinių teisių objektas yra ir kitos turtinės ir neturtinės vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t. y. vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekės (paslaugų) ženklas ir kitos vertybės su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą.

1. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

1.1. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO OBJEKTAS

Civilinio teisinio santykio objektas yra tai, į ką nukreiptos šio santykio turinį sudarančios subjektinė civilinė teisė ir pareiga. Tokie objektai gali būti :

a) daiktai;

b) pinigai;

c) vertybiniai popieriai;

d) kitas turtas bei turtinės teisės;

e) veiksmai, pavyzdžiui:

• daikto pagaminimas ar taisymas,

• remontas,

• daiktų pervežimas ar kitokių paslaugų suteikimas.

f) intelektinės veiklos rezultatai, pavyzdžiui:

• mokslo, literatūros ar meno kūriniai,

• moksliniai atradimai,

• išradimai,

• racionalizaciniai pasiūlymai.

g) informacija

h) asmeninės neturtinės vertybės, kuriomis laikomos neturinčios materealinio turinio vertybės, neatskiriamai susijusios su asmenybe (piliečių, bei juridinių asmenų garbė ir orumas).

Nuosavybės teisinių santykių objektai yra daiktai. Prievolinių teisinių santykių objektai yra veiksmai (arba susilaikymas nuo veiksmų). Daiktai šiuose sanykiuose gali būti tik kaip jų dalykas.

Daiktas, kaip civilinių teisinių santykių objektas, yra materealinio pasaulio dalykas, galintis patenkinti tam tikrus materealinius ar kultūrinius žmogaus poreikius. Daiktais laikomi tiek natūralios būklės gamtos dalykai – miškas, gyvulys ir pan., tiek ir žmogaus darbu sukurti dalykai, pavyzdžiui, pastatai, transporto priemonės, baldai ir t.t.

2. INTELEKTINĖS VEIKLOS REZULTATAI

2.1. INFORMACIJA

Didelė dalis civilinių teisinių santykių atsiranda sukūrus ir naudojant intelektinės veiklos rezultatus. Tai yra mokslo, meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors
objektyvia for a. jie yra nematerealus gėris. Reikia turėti omenyje, kad intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisinių santykių objektais tampa nuo to momento, kai juos pripažysta įstatymas.

LR CK 1.116 str. Numatyta, kad civilinių teisinių santykių objektu taip pat laikoma informacija, kuri yra komercinė ar gamybinė paslaptis. Šiuolaikiniame pasaulyje informacija vis labiau įgija prekinį – piniginį pobūdį. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtina, jog informacija,kuri turi potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir yra saugoma jos savininko, yra laikoma komercine paslaptimi.

2.2. INTELEKTINĖS VEIKLOS REZULTATAI

Civilinių teisių objektais laikomi mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma(rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.) Išradimų patentai ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.

Šiame straipsnyje pateikiamas nebaigtinis intelektinės veiklos rezultatų, kaip civilinės teisės objektų, sąrašas, taip pat nustatytas momentas, nuo kurio kai kurie intelektinės veiklos rezultatai tampa civilinių teisių objektai, t.y. pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka. Kūrinys laikomas sukurtu, kai išreiškiamas kokia nors objektyvia forma. Objektyvi forma, kuria išreiškiamas kūrinys, priklauso nuo kūrinio rūšies. Pavyzdžiui , audiovizualiniai kūriniai (kino, televizijos kūriniai ir pan.) yra išreiškiami kinematografijos priemonėmis, pakankama knygų, brošiūrų, straipsnių išraiškos forma yra rankraščiai. Išradėjo teisės saugomos nuo išradimo sukūrimo, tačiau kad išradėjui atsirastų iš išradimo kylančios išimtinės teisės, išradimas turi būti patentuotas, t.y. išduotas išradimo patentas, kuris išduodamas tik patentabiliems išradimams(yra nauji, išradimo lygio ir pasižymi pramoniniu taikymu). 1994 m. sausio 18 d. Patentų įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad valstybinis patentų biuras išduoda patentą, jeigu patentinė paraiška atitinka ekspertizės reikalavimus irpareiškėjas sumokėjo mokestį. Minėto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad paskelbtai patentinei paraiškai nuo jos paskelbimo iki patento išdavimo suteikiama laikina teisinė apsauga. Tai reiškia, kad iš išradimo kylančios teisės yra ginamos dar iki išduodant patentą.

3. BENDRIEJI NUOSTATAI

3.1. KŪRINIAI, KURIEMS TAIKOMA AUTORINĖ TEISĖ

Autorinė teisė taikoma mokslo, literatūros ar meno kūriniams nepaisant kūrinio formos, paskirties ir vertės, taip pat jo atgaminimo būdo. Autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar

nepaskelbtiems,bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, leidžiančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, vieša kalba, pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir pan.). Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą,kuriame šis kūrinys išreikštas.

„Kūriniu“ autorinėje teisėje laikomas asmens intelektualinės veiklos rezultatas. Autorinės teisės dalyku laikoma:

1) žodiniai kūriniai (kalbos, paskaitos, pranešimai, pamokslai ir pan.);

2) rašytiniai kūriniai (literatūros ir mokslo kūriniai, dienoraščiai, laiškai ir pan.);

3) dramos ir muzikos – dramos kūriniai, taip pat muzikos kūriniai su tekstu ar be teksto;

4) vertimai;

5) scenarijai, scenariniai planai;

6) kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, kiti kinematografiniai, audiovizualiniai ar radiofoniniai kūriniai, taip pat radijo ir televizijos laidos;

7) choreografijos kūriniai ir pantomimos;

8) tapybos, skulptūros, architektūros, grafikos ir taikomosios dekoratyvinės dailės, dizaino kūriniai, iliustracijos, piešiniai, brėžiniai, modeliai, maketai;

9) planai, eskizai ir plastikos kūriniai, priklausantys mokslui, technikai arba dramos ar muzikos-dramos kūrinio pastatymui scenoje;

10) geografiniai, geologiniai ir pan. žemėlapiai;

11) fotografijos kūriniai ir analogiškais fotografijai būdais gauti kūriniai;

12) kūriniai, išreikšti mechaninio, magnetinio ar kitokio techninio garso ar vaizdo užfiksavimo būdu;

13) kompiuterių programos ir duomenų bazės;

14) kiti kūriniai.

Autorinė teisė į fotografijos kūrinius ir analogiškais fotografijai būdais gautus kūrinius pripažįstama, jeigu kiekviename kūrinio egzemplioriuje nurodytas autoriaus vardas, kūrinio paskelbimo vieta ir metai.

Autorinė teisė taikoma ir kūriniams,kurie yra sukurti pasinaudojus kitais kūriniais (inscenizacijos, muzikinės aranžuotės, kūrinių rinkiniai, enciklopedijos, antologijos, chrestomatijos, žinynai ir pan.).

3.2. AUTORINĖ TEISĖ NETAIKOMA:

1) oficialiems dokumentams (įstatymams, teismų sprendimams, nuosprendžiams ir kt.);

2) oficialiems ženklams ir simboliams (vėliavoms, herbams, ordinams, piniginiams ženklams ir pan.);

3) pranešimams apie
įvairius įvykius, naujienas, jeigu tokie pranešimai yra įprastinės informacijos pobūdžio.

Autorius arba jo teisių perėmėjas gali visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas autorinių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: raidė C apskritime arba apvaliuose skliaustuose (C), autoriaus arba jo teisių perėmėjo vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo paskelbimo metai.

3.3. PASKELBTI KŪRINIAI

Kūrinys laikomas paskelbtu, jeigu jis autoriaus sutikimu išleistas, viešai parodytas, perduotas per radiją ar televiziją arba kuriuo nors kitu būdu praneštas neapibrėžtam asmenų ratui. Kūrinio paskelbimu nelaikoma informacija apie kūrinį, kurioje išdėstomas jo turinys.

3.4. AUTORIAUS TEISĖS

Kūrinio autoriui priklauso autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę, teisė disponuoti kūriniu ir teisė į atlyginimą. Autorystės teisė – tai teisė vadintis kūrinio autoriumi. Teisė į autoriaus vardą – tai autoriaus teisė spręsti, kaip turi būti nurodomas jo vardas naudojant kūrinį (tikrasis vardas, pseudonimas, vardas nenurodomas – anonimiškai). Teisė į kūrinio neliečiamybę – tai autoriaus teisė keisti arba leisti keisti kūrinio turinį, jo pavadinimą, autoriaus vardo nurodymą, taip pat išleidžiant kūrinį leisti dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.Teisė disponuoti kūriniu apima:

1) teisę skelbti ir leisti skelbti kūrinį;

2) teisę atgaminti ir platinti kūrinio egzempliorius;

3) teisę leisti viešai atlikti ir demonstruoti kūrinį;

4) teisę leisti padaryti ir atgaminti garso ir vaizdo užrašus;

5) teisę leisti transliuoti kūrinį radijo, televizijos, kabelinės televizijos ir palydovine technika;

6) teisę versti ir leisti versti bei skelbti kūrinio vertimus kita kalba;

7) teisę perdirbti bei leisti perdirbti kūrinį ir skelbti perdirbtą kūrinį (inscenizacija, adaptacija, aranžuotė ir pan.). Autorius turi teisę gauti atlyginimą už kitų asmenų pasinaudojimą jo kūriniu. Autoriaus atlyginimo už pasinaudojimą jo kūriniu dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

3.5. KŪRINIO VERTIMAS Į KITĄ KALBĄ

Versti kūrinį į kitą kalbą turint tikslą jį paskelbti leidžiama tik autoriui arba jo teisių perėmėjui sutikus. Lietuvos Respublikos kompetentingi organai, vadovaudamiesi

tarptautinėmis sutartimis, gali leisti versti kūrinius į lietuvių kalbą. Vertėjui priklauso autorinė teisė į jo atliktą vertimą.

3.6. AUTORINĖS TEISĖS GALIOJIMO LAIKAS

Autorinė teisė galioja visą autoriaus gyvenimą ir 50 metų po jo mirties. Jeigu kūrinys paskelbtas pseudonimu arba anonimiškai (nenurodant autoriaus vardo), tai autorinė teisė į tokį kūrinį galioja 50 metų po kūrinio paskelbimo. Abiem šiais atvejais autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė arba buvo paskelbtas kūrinys. Jeigu anonimiškai arba pseudonimu paskelbto kūrinio

autoriaus asmenybė nekelia abejonių arba tokio kūrinio autorius paskelbia tikrąjį savo vardą per nurodytą terminą, tai autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas 50 metų po autoriaus mirties.

Autorinė teisė paveldima. Pagal paveldėjimą nepereina autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę. Autorystės, autoriaus vardo ir kūrinio neliečiamybės apsauga neterminuota.

4. SUTARTYS

4.1. SUTARČIŲ RŪŠYS

Sutartys pagal tarpusavio atsiskaitymą ir apmokėjimą gali būti atsiskaitomosios ir neatsiskaitomosios. Atsiskaitomosioma sutartims būdingas atsiskaitymas ar kompensacija. Pagal neatsiskaitomąsias sutartis viena šalis kitai apmoka arba kompensuoja tik tuo atveju, jei tai numatyta sutartyje ar įstatyme. Iš esmės, neatsisakaitomosioms sutartims nenumatomas joks apmokėjimas ar kompensacija.

Pagal teisių ir įsipareigojimų pasiskirstymą sutartys gali būti :

• Vienašalės, kai viena iš šalių turi teises, o kita tik pareigas;

• Dvišalės, kai teisės ir pareigos numatytos abiems šalims.

Gana didelę dalį sudaro viešosios sutartys. Viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo(verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kitos įmonės ar organizacijos).

Komercinės paskirties kontraktai gali būti:

• Vienkartiniai;

• Periodiško tiekimo;

• Apmokami pinigais arba prekėmis, mišriai atsiskaitant;

• Apmokami iš karto arba dalimis;

• Apmokami iš anksto, gaunant produkciją ar paslaugas, arba atidedant apmokėjimą.

4.2. VEŽIMO SUTARTYS

Tai vežimo(žmonių ar krovinių gabenimo) paslaugų autartis. Jos pagrindinis tikslas yra žmonių ar daiktų transportavimas.

Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę krovinį gauti asmeniui (gavėjui) , o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Jeigu kroviniai vežami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemonių ar krovinių pateikimo terminus ir tvarką, vežėjas įsipareigoja
nustatytu laiku priimti, o siuntėjas – pateikti vežti sutartyje numatyto dydžio krovinį. Šioje sutartyje nustatoma priemonių ir krovinių mastas, terminai, atsiskaitymo tvarka ir kitos sąlygos.

5. PERVEŽIMAS

5.1. KROVINIO PERVEŽIMO SUTARTIS

Krovinio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pateikti transporto priemonę, nugabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui(gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Kroviniai gali būti vežami sausumos (geležinkeliu arba keliais), vandens, oro, vamzdynų transportu. Krovinių vežimo sutartis paprastai yra dvišalė, atlygintinė. Krovinio vežimo sutartis paprastai patvirtinama važtaraščiu arba kitokiu dokumentu.

Transporto važtaraštis arba krovinio priėmimo kvitas nerodoprekės nuosavybės perdavimo, nes transporto dokumentais perduoti nuosavybės teisės į prekę negalima. Taip pat prekė negali tapti transporto organizacijo užstatu už paslaugų suteikimą. Teisė disponuoti kroviniu beveik visais atvejais išlieka krovinio siuntėjui.

Užmokesčio už krovinių , keleivių ar bagažo vežimą automobilių transportu dydis, taip pat rinkliavų už vežėjų atliekamus su vežimu susijusius papildomus darbus ir operacijas dydis nustatomas šalių susitarimu arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus tarifus.

Dingus prekei, avarijos ar sulaikymo atveju krovinio gavėjas visas pretenzijas reiškia siuntėjui, nes prekių, esančių pas vežėją, nuosavybės teisę turi siuntėjas.

5.2. KELEIVIO PERVEŽIMO SUTARTIS

Keleivio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pervežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis įdavė bagažą,- taip pat nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti bagažą asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už pervežimą, o jeigu įduotas bagažas,- ir už bagažo pervežimą.

5.3. VEŽIMO SUTARTIES ŠALYS

Viena iš vežimo sutarties šalių laikomas krovinio siuntėjas – fizinis arba juridinis asmuo, perduodantis vežti krovinį jo nurodytam gavėjui. Vežimo sutartį galima įvardyti kaip sutartį trečiojo asmens(gavėjo) naudai, nes krovinio siuntėjas su gavėju sutartyje nesutampa.

Kita sutarties šalis – vežėjas – juridinis asmuo, turintis atitinkamą licenciją (leidimą) vežti krovinius tam tikru transportu. Taigi vežėjui būdinga tai, jog tai yra ūkinės komercinės veiklos subjektas, kurio tikslas – vežti krovinius ir siekti pelno. Pažymėtina, jog paprastai vežėju laikoma autarties šalis, kuri organizuoja vežimą neatsižvelgdama į tai, ar ji veža krovinį pati(jai priklausančiomis transporto priemonėmis) , ar per kitus asmenis – subvežėjus (agentus).

Vežėju gali būti juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis viešojo transporto paslaugas, t.y. kai jis pagal įstatymą arba laidimą privalo vežti krovinius arba keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku. Tokiu atveju vežimo viešuoju transportu vežimo sutartis yšra viešoji sutartis.

5.4. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Vežimo sutarties šalių teisės ir pareigos sudaro šios sutarties turinį, pagrindinės šalių teisės ir pareigos sudaro šios sutarties turinį, pagrindinės šalių teisės ir pareios atsispindi krovinio vežimo sutarties apibrėžime, kitos nuostatos atitinkamais CK, kitų kodeksų bei įstatų straipsniais, taip pat šalių susitarimu. Pagrindinės vežėjo pareigos :

• Pateikti transporto priemonę

• Laiku paimti kroviį ir nugabenti jį trumpiausiu keliu į paskirties punktą per nustatytą arba protingą terminą.

• Išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui

• Apsaugoti vežamą krovinį

• Laikytis siuntėjo nurodymų ir kt.

Šių paregų pobūdį lemia jų paskirtis užtikrinti, kad vežimo sutartis būtų įvykdyta laiku bei tinkamai.

Pagrindinės siuntejo pareigos:

• Sumokėti už vežimą

• Laiku perduoti vežėjui sutartą krovinį

• Tinkamai ir laiku pakrauti krovinį ir kt.

Vienos vežimo sutarties šalies pareigos atitinka kitos sutarties šalies teises, todėl kiekviena iš vežimo sutarties šalių pirmiausia turi teisę patikrinti, kaip kita šalis vykdo reikalavimus, pavyzdžiui, vežėjas turi teisę patikrinti krovinio būklę bei su kroviniu susijusius dokumentus ir pan.

5.5. VEŽIMO SUTARTIES DALYKAS

Vežimo sutarties dalykas – paslaugos kurias suteikia vežėjas, gabendamas krovinį. Tai ne tik paties krovinio vežimas, bet ir jo saugojimas, o kai kuriais atvejais ir pakrovimas, iškrovimas, priėmimas, išdavimas ir pan. Šio dalyko tikslas – saugiai ir laiku nuvežti krovinį į paskirties punktą, todėl būtent toks vežio rezutatas ir sudaro vežimo sutarties dalyką.

5.6. KROVINIŲ, KELEIVIŲ IR BAGAŽO PERVEŽIMO SĄLYGOS

Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas ir šių pervežimų šalių atsakomybę nustato pervežimo sutartis, atskirų transporto rūšių įstatai (kodeksai) ir nustatyta tvarka leidžiamos taisyklės.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2835 žodžiai iš 5648 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.