Civininės bylos iškėlimo teisinės pasekmės
5 (100%) 1 vote

Civininės bylos iškėlimo teisinės pasekmės

T U R I N Y S :

1. ĮŽANGA…………………………………………………………………………………………………………………….. 3

2. CIVILINIO PROCESO STADIJOS……………………………………………………………………………. 4

3. CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS………………………………………………………………………………. 4

4. CIVILINIO DELIKTO NAGRINĖJIMAS TEISMINE TVARKA IR KITI ALTERNATYVŪS ŠALIŲ PASIRINKTI BŪDAI……………………………………………………………. 6

5. PRIEŽĄSTYS LEMIAČIOS ALTERNATYVIŲ SPRENDIMO BŪDŲ PASIRINKIMĄ. 8

6. CIVILINĖS BYLOS NAGRINĖJIMO TEISMINE TVARKA PRANAŠUMAI…………….. 9

7. IŠVADA……………………………………………………………………………………………………………………. 10

8. IEŠKINYS DĖL REIKALAVIMŲ, KYLANČIŲ IŠ DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ…. 11

9. NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………………………………………………. 12

ĮŽANGA

Mano pasirinkta tema „Civilinės bylos iškėlimo teisinės pasekmės“. Ją nagrinėjant teko paskaityti E. Laužiko, V.Mikelėno, V. Nekrošiaus vadovėlį „Civilinio proceso teisė“ I tomas, LR Konstituciją, LR Civilinio proceso kodeksą, „Teismų praktika, Civilinė teisė ir civilinis procesas“. Temoje aprašytos civilinio proceso stadijos, išsamiau aprašytas civilinio proceso iškėlimas, reikalingos sąlygos šiai bylai iškelti. Na ir taip pat bandyta aprašyti kas yra geriau ar teisminis, viešas ginčų nagrinėjimas ar šių ginčų bandymas išspręsti taikiai, tarpusavyje, esant reikalui pasitelkus į pagalbą privačius ginčų sprendimo būdus.

CIVILINIO PROCESO STADIJOS

Žodis „procesas“ reiškia reiškinio ar įvykio vyksmą, tam tikrą, nuoseklią, tolygią eigą, raidą. Civilinė byla taip pat nagrinėjama nuosekliai, tam tikrais etapais, vadinamais stadijomis. Civilinio proceso stadija suprantama kaip procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių teisinių santykių tam tikram proceso tikslui pasiekti visuma. CPK skiriamos tokios civilinio proceso stadijos:

1) civilinės bylos iškėlimas

2) pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui

3) teisminis nagrinėjimas

4) neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas apeliacine tvarka

5) teismo sprendimų vykdymas

6) įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka

7) proceso atnaujinimas

CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS

Civilinės bylos iškėlimas yra privalomoji teisminio nagrinėjimo stadija. Šios stadijos metu atliekami įvairūs veiksmai, kurių tikslas iškelti civilinę bylą. Teismui turi būti paduodamas ieškinys, pranešimas, kuris turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Tada teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, paduodant pareiškimą kartu pateikiami įvairūs prašymai, šalinami pareiškimo trūkumai. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Šią proceso stadiją reglamentuoja CPK 135-139 ir kiti straipsniai.

Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ar ši redakcija reiškia, kad tokią subjektinę teisę turi bet kada turi bet kuris asmuo? Be abejonės ne. Aptariamame Konstitucijos straipsnyje nurodyta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme numatytiems pagrindams. Taigi jame yra pati subjektinė teisė, o tik vienas iš asmens teisnumo elementų – galimybė turėti tokia teisę. Ar asmuo įgis teisę kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių, vadinamų, teisės pareikšti ieškinį (teisė kreiptis į teismą) prielaidomis. Šios prielaidos yra tokios:

1. tai ieškovo civilinis procesinis teisnumas. Tik teisnus asmuo gali įgyti, turėti procesines teises ir pareigas, taigi ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.

2. ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, turi priklausyti teismo kompetencijai. Priešingu atveju asmuo negali pareikšti ieškinio, nes įstatyme šiuo atveju nenurodyta galimybė ginti tam tikrą subjektinę teisę pareiškiant ieškinį.

3. tai įstatymo nustatyto išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos laikymasis. Suinteresuotas asmuo, šios tvarkos nesilaikęs ir todėl praradęs galimybę ja pasinaudoti, pavyzdžiui, praėjus įstatymo nustatytiems naikinamiesiems terminams pretenzijai pareikšti, yra praradęs ir teisę pareikšti ieškinį. Kai šios tvarkos nesilaikyta, tačiau galimybė ja pasinaudoti nėra prarasta, asmuo tebeturi teisę pareikšti ieškinį.

4. nėra įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo, priimto dėl tų pačių šalių ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl konkretaus ginčo galima tik vieną kartą. Jeigu teismas
arba arbitražas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą.

5. teismas nėra priėmęs nutarties dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsakymo ar dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Ieškinio atsisakymas reiškia savo reikalavimo atsakovui atsisakymą. Todėl to paties reikalavimo negalima pareikšti ateityje antrą kartą, nes galimybė kreiptis į teismą jau išnaudota. Taikos sutartis – tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais. Sudaręs taikos sutartį ieškovas taip pat laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą ir nebegali pakartotinai kreiptis su tapačiu ieškiniu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 814 žodžiai iš 2649 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.