Civininės bylos iškėlimo teisinės pasekmės
5 (100%) 1 vote

Civininės bylos iškėlimo teisinės pasekmės

1121

T U R I N Y S :

1. ĮŽANGA…………………………………………………………………………………………………………………….. 3

2. CIVILINIO PROCESO STADIJOS……………………………………………………………………………. 4

3. CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS………………………………………………………………………………. 4

4. CIVILINIO DELIKTO NAGRINĖJIMAS TEISMINE TVARKA IR KITI ALTERNATYVŪS ŠALIŲ PASIRINKTI BŪDAI……………………………………………………………. 6

5. PRIEŽĄSTYS LEMIAČIOS ALTERNATYVIŲ SPRENDIMO BŪDŲ PASIRINKIMĄ. 8

6. CIVILINĖS BYLOS NAGRINĖJIMO TEISMINE TVARKA PRANAŠUMAI…………….. 9

7. IŠVADA……………………………………………………………………………………………………………………. 10

8. IEŠKINYS DĖL REIKALAVIMŲ, KYLANČIŲ IŠ DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ…. 11

9. NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………………………………………………. 12

ĮŽANGA

Mano pasirinkta tema „Civilinės bylos iškėlimo teisinės pasekmės“. Ją nagrinėjant teko paskaityti E. Laužiko, V.Mikelėno, V. Nekrošiaus vadovėlį „Civilinio proceso teisė“ I tomas, LR Konstituciją, LR Civilinio proceso kodeksą, „Teismų praktika, Civilinė teisė ir civilinis procesas“. Temoje aprašytos civilinio proceso stadijos, išsamiau aprašytas civilinio proceso iškėlimas, reikalingos sąlygos šiai bylai iškelti. Na ir taip pat bandyta aprašyti kas yra geriau ar teisminis, viešas ginčų nagrinėjimas ar šių ginčų bandymas išspręsti taikiai, tarpusavyje, esant reikalui pasitelkus į pagalbą privačius ginčų sprendimo būdus.

CIVILINIO PROCESO STADIJOS

Žodis „procesas“ reiškia reiškinio ar įvykio vyksmą, tam tikrą, nuoseklią, tolygią eigą, raidą. Civilinė byla taip pat nagrinėjama nuosekliai, tam tikrais etapais, vadinamais stadijomis. Civilinio proceso stadija suprantama kaip procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių teisinių santykių tam tikram proceso tikslui pasiekti visuma. CPK skiriamos tokios civilinio proceso stadijos:

1) civilinės bylos iškėlimas

2) pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui

3) teisminis nagrinėjimas

4) neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas apeliacine tvarka

5) teismo sprendimų vykdymas

6) įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka

7) proceso atnaujinimas

CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS

Civilinės bylos iškėlimas yra privalomoji teisminio nagrinėjimo stadija. Šios stadijos metu atliekami įvairūs veiksmai, kurių tikslas iškelti civilinę bylą. Teismui turi būti paduodamas ieškinys, pranešimas, kuris turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Tada teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, paduodant pareiškimą kartu pateikiami įvairūs prašymai, šalinami pareiškimo trūkumai. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Šią proceso stadiją reglamentuoja CPK 135-139 ir kiti straipsniai.

Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ar ši redakcija reiškia, kad tokią subjektinę teisę turi bet kada turi bet kuris asmuo? Be abejonės ne. Aptariamame Konstitucijos straipsnyje nurodyta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme numatytiems pagrindams. Taigi jame yra pati subjektinė teisė, o tik vienas iš asmens teisnumo elementų – galimybė turėti tokia teisę. Ar asmuo įgis teisę kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių, vadinamų, teisės pareikšti ieškinį (teisė kreiptis į teismą) prielaidomis. Šios prielaidos yra tokios:

1. tai ieškovo civilinis procesinis teisnumas. Tik teisnus asmuo gali įgyti, turėti procesines teises ir pareigas, taigi ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.

2. ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, turi priklausyti teismo kompetencijai. Priešingu atveju asmuo negali pareikšti ieškinio, nes įstatyme šiuo atveju nenurodyta galimybė ginti tam tikrą subjektinę teisę pareiškiant ieškinį.

3. tai įstatymo nustatyto išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos laikymasis. Suinteresuotas asmuo, šios tvarkos nesilaikęs ir todėl praradęs galimybę ja pasinaudoti, pavyzdžiui, praėjus įstatymo nustatytiems naikinamiesiems terminams pretenzijai pareikšti, yra praradęs ir teisę pareikšti ieškinį. Kai šios tvarkos nesilaikyta, tačiau galimybė ja pasinaudoti nėra prarasta, asmuo tebeturi teisę pareikšti ieškinį.

4. nėra įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo, priimto dėl tų pačių šalių ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl konkretaus ginčo galima tik vieną kartą. Jeigu teismas
arba arbitražas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą.

5. teismas nėra priėmęs nutarties dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsakymo ar dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Ieškinio atsisakymas reiškia savo reikalavimo atsakovui atsisakymą. Todėl to paties reikalavimo negalima pareikšti ateityje antrą kartą, nes galimybė kreiptis į teismą jau išnaudota. Taikos sutartis – tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais. Sudaręs taikos sutartį ieškovas taip pat laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą ir nebegali pakartotinai kreiptis su tapačiu ieškiniu.

6. teismo žinioje nėra bylos dėl tų pačių šalių ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismui priėmus ieškinio pareiškimą ir iškėlus bylą, ieškovas praranda teisę kreiptis su tapačiu ieškiniu į teismą pakartotinai, nes teisė kreiptis į teismą šiuo atveju jau įgyvendinta.

7. nėra ginčo šalių sudaryto arbitražinio susitarimo perduoti ginčą spręsti arbitražui.

Šalys, pasirinkusios spręsti ginčą arbitražu – neteisminiu ginčo sprendimo būdu, ir nurodžiusios tai sutartyje, kartu atsisako galimybės kreiptis į teismą. Tik pripažinus tokią sutartį negaliojančia arba pačioms sutartiems šalims tarpusavio susitarimu ją nutraukus, atsiranda teisė kreiptis į teismą su ieškiniu.



Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų. Tokios sąlygos yra:

1. ieškovo veiksnumas;

2. bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi;

3. ieškinio pareiškimo sutikimas su CPK 111, 135-136 straipsnių reikalavimais;

4. įgaliojimai vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas;

5. žyminio mokesčio sumokėjimas, išskyrus atvejus, kai ieškovas atleistas nuo valstybės mokesčio.

CIVILINIO DELIKTO NAGRINĖJIMAS TEISMINE TVARKA IR KITI ALTERNATYVŪS ŠALIŲ PASIRINKTI BŪDAI

Pažeistas subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus gina ne tik teismas. Ginčą šalys iš pradžių gali mėginti išspręsti takiai, derybų, abipusiu kompromisų būdu. Dėl ginčo jos gali kreiptis ir į kitokias valstybės ar nevalstybines institucijas. Vadinasi, galiojantys įstatymai nustato kelis subjektinių teisių ir interesų gynybos ir ginčų sprendimo būdus. Ginčų sprendimo būdai reiškia įstatymų nustatytą tam tikrų valstybės ar nevalstybinių institucijų veiklą sprendžiant šalių ginčus ir ginant bei atkuriant pažeistas subjektines teises ir interesus. Pagal tai, kokia institucija – valstybės ar nevalstybinė – nagrinėja ginčą, visus ginčų sprendimo būdus galima skirstyti į dvi dideles grupes: valstybinius ir nevalstybinius (privačius).

Prie valstybinių ginčų sprendimo būdų priskiriamas teisminis ginčų sprendimas, savo ruožtu dar skirstomas į administracinį, baudžiamąjį ir civilį procesus.

Be teismų, daugybę įvairių ginčų taip pat nagrinėja kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, pavyzdžiui, policija, įvairios inspekcijos, komisijos, departamentai, ir kitokios valstybės institucijos turi teisę nagrinėti ginčus administracine tvarka. Pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nagrinėja pašto paslaugų teikėjų ir vartotojų ginčus. Nemažai ginčų nagrinėjama vadinamąja pavaldumo (subordinacijos) tvarka, t.y. skundas paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą pareigūnui ar administracinei institucijai. Yra ir specialių ginčų nagrinėjimo administracine tvarka institucijų ar pareigūnų, pavyzdžiui, Seimo kontrolieriai.

Pagrindinis ir svarbiausias nevalstybinis (privatus) ginčų sprendimo būdas yra arbitražas. Tai privatus ginčų sprendimo būdas, kai konkrečiam ginčui išspręsti ginčo šalys pasirenka arbitrus arba šalių ginčo sprendimą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija. Spręsti ginčą arbitražu galima tik šalių susitarimu, t.y. tik esant arbitražinius susitarimui. Arbitražo procedūra labai plačiai taikoma tiek tarptautiniams prekybos santykiams, tiek santykiams šalies viduje. Lietuvos komercinio arbitražo veiklą reguliuoja 1996m. balandžio 2 d. Komercinio arbitražo įstatymas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1339 žodžiai iš 2649 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.