Daiktinės aplinkos įtaka ugdymo procesui
5 (100%) 1 vote

Daiktinės aplinkos įtaka ugdymo procesui

Įvadas

1. Mokymosi aplinka …………………………………………………………………………………………. 4

2. Mokyklinė aplinka …………………………………………………………………………………………. 5

3. Daiktinė aplinka …………………………………………………………………………………………….. 8

3.1. Daiktinė aplinka filosofiniu požiūriu ………………………………………………………… 10

4. Gamybos aplinka …………………………………………………………………………………………. 11

5. Mokinių adaptacija mokykloje ir mokymosi aplinkoje ……………………………………… 13

6. Veiksniai, turintys įtakos mokinių dėmesingumui …………………………………………….. 15

7. Išvados ……………………………………………………………………………………………………….. 18

8. Naudota literatūra

ĮVADAS

Mus supanti erdvė, kitaip tariant daiktinė aplinka, daro labai didelę įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui, ji veikia mūsų psichologinę būseną, mes esame jautrūs erdvei, kuri mus supa net pačiose elementariausiose gyvenimiškose situacijose.

Daiktinė aplinka supa žmogų visą jo gyvenimą kaip kūrybinio proceso sudėtinė dalis. Daiktai ir reiškiniai, kurie supa mus kiekvieną dieną, atspindinti kiekvieno mūsų estetinį skonį ir savitumą bei kultūrą, yra artima, gerai pažįstama, bei suvokiama mokinio aplinkos dalis.

Mokymosi aplinka – tai mokyklos gyvenimo proceso visuma;

Tai aplinka, kurioje:

 organizuojamas mokymas(is),

 kuriami mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai,

 tinkamai parenkamas mokymo turinys, formos, būdai ir metodai.

Darbo tikslas:

 išsiaiškinti mokyklinės, daiktinės, mokymosi bei gamybos aplinkos sąvokas, apžvelgti jų raiškos būdus ir esmę;

 išsiaiškinti kokią įtaką mokiniui daro mokykla ir jį supanti aplinka;

 išanalizuoti vaikų adaptacijos mokykloje ir mokymosi aplinkoje veiksnius;

 atskleisti mokinių dėmesingumo ypatumus.

Darbo uždaviniai:

 apibrėžti daiktinę aplinką formuojančius veiksnius;

 atskleisti mokymosi aplinkos funkcijų sampratą.

Tyrimo objektas:

 daiktinė aplinka ir visuma, kuri įtakoja vaikų ugdymosi procesą.

Tyrimo metodai:

 psichologinės ir pedagoginės literatūros analizė.

1. MOKYMOSI APLINKA

Pasak D.M.Kowalczyk, aplinka – tai faktorių, veikiančių asmenybę ir sukeliančių tam tikrų psichinių reakcijų, visuma[6, p. 6].

Mokymosi aplinka yra mokyklos vidaus sąlygų, nuostatų, požiūrių, santykių ir veiklos būdų bei priemonių visuma, kuri lemia ugdymo procesą ir jo rezultatus. Mokyklos vidaus aplinka tiesiogiai sąveikauja su natūraliąja ir išorine aplinkomis. [9, p. 115].

Dabartinis lietuvių kalbos žodynas aplinką apibrėžia kaip fizinės ir socialinės buitinės sąlygos. Tuo tarpu V. Kučinskas savo knygoje “Pedagoginė ergonomika” (1997m.) aplinką supranta kaip mokymosi sąlygų visumą, kurią sudaro mokymosi priemonės, jų kiekis; efektyvaus darbo aplinka, kurioje būtų patogu kontaktuoti su įvairiausiais informacijos šaltiniais, lengva ir saugu judėti; patogi darbo vieta (geras apšvietimas, leistinas triukšmo fonas, normalus bei jaukus mikroklimatas); saugumas nuo įvairiausių nelaimingų atsitikimų, įskaičiuojant ir fizinių, cheminių, biologinių ir kitų dirgiklių poveikį žmogaus organizmui; sveika gyvensena – tai aktyvus poilsis, mokymosi režimas, sveika mityba, higiena bei kita.

Vadinasi galime sakyti, kad iš pateiktų apibrėžimų išryškėja mokymosi aplinkos kaip erdvės, kurioje išdėstyti daiktai (baldai, techninės mokymo priemonės, informacijos šaltiniai ir pan.), ir ugdymo proceso dalyvių (susodinti darbo vietose) visuma. Kučinsko ir Arends pateikti moksliniai tyrimai parodė, kad sukurta optimali erdvė klasėje veikia mokymosi atmosferą, įtakoja mokymosi proceso dalyvių sąveiką bei bendravimą, stiprina pažintinį ir emocinį poveikį, mokinių nuostatas ir elgseną. Net tam tikras suolų išdėstymas klasėje keičia ne tik erdvės struktūrą, bet ir mokymosi funkcijas. Mokiniai, kurie sėdi centre, t.y. priešais mokytoją, paprastai sulaukia dėmesio daugiau negu sėdintieji kitur. Tuo tarpu ratu sustatyti suolai skatina mokinių aktyvumą, tačiau tai gali tapti ir pašalinės veiklos priežastimi. Na, o suolai išdėstyti zonomis skatina mokytis mažomis grupelėmis ir sukoncentruoti dėmesį, bet taip pat gali paskatinti mokinius netinkamai elgtis [8, p.16].

2. MOKYKLINĖ APLINKA

Mokyklos aplinka apibrėžtina kaip sociokultūrinė ugdymo institucijos erdvė, kurioje vyksta nuolatinis, įvairiapusis vaiko ugdymo ir jo saviugdos procesas. Mokyklos aplinka, jos įtaką vaiko asmenybės brendimui bei tiesioginiams mokymo rezultatams tyrinėjo nemažai lietuvių ir užsienio mokslininkų [10, p. 95].

Mokyklinė aplinka – tai aplinka, kurioje vaikas praleidžia bene didžiausią dalį savo dienos. Gal būtent todėl dauguma vaikų mokyklą vadina savo “antraisiais namais”.

Mokslininkai savo mokslo darbuose aplinką pavaizduoja ir kaip racionaliąją daiktinę erdvę, ir kaip tam tikroje ugdymo institucijos erdvėje susirinkusių ugdytojų ir ugdytinių tarpusavio santykių išraiškos visumą.

Sociokultūriniu
požiūriu mokyklos aplinka gali būti traktuojama dvejopai:

 išorinė (ekstern) aplinka

 vidinė (intern) aplinka

Išorinė mokyklinė aplinka – tai racionali daiktinė ugdymo institucijos erdvė, kurioje vyksta nuolatinis vaiko ugdymo ir ugdymosi procesas. Išorinė mokyklinė erdvė leidžia mums apibrėžti tam tikrą baigtinę ugdymo institucijos erdvę, kurioje gali būti kuriama ir puoselėjama vidinės aplinkos kultūra, kurioje susidaro tam tikras mikroklimatas, vystosi žmonių tarpusavio santykiai ir pan. Išorinė mokyklinė aplinka gali būti suprantama kaip mokyklos vidinė ir išorinė erdvė t.y. pastatas, jo interjeras ir eksterjeras, pritaikymas mokymui ir mokymuisi, mokyklos aplinkinė teritorija ir pan. Taip pat išorinė mokyklinė aplinka gali būti suprantama kaip klasės vidinė ir išorinė erdvė t.y. mokinio darbo vieta, ją supantys daiktai, mokymosi priemonės bei kita [9, p. 96].

Vidinė mokyklinė aplinka – tai ugdymo institucijoje vykstančio ugdymo(si) proceso dalyvių tarpusavio santykių išraiškos visuma. Vidinės aplinkos išraišką galime laikyti mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius, institucijos valdymo stilių, mokyklos tradicijas, vidaus tvarkos taisykles, psichologinę atmosferą mokykloje, bendrąjį mokyklos mikroklimatą, kiekvieno vaiko emocinę savijautą ir t.t. Vidinė mokyklinė aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą ugdytinio asmenybės formavimąsi, jo savimonės bei saviraiškos galimybes.

Sociokultūrinė mokyklinė aplinka – (lot. Socialis – visuomeninis + lot. Cultura – ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas) – tai ugdymo institucijos erdvė, kurioje vyksta nuolatinis, įvairiapusis vaiko ugdymo ir saviugdos procesas. Sociokultūrinę aplinka gali būti nagrinėjama kaip vidinė ir išorinė aplinka[9, p. 96].

Panagrinėjus šias tris mokyklines aplinkas, galima būtų padaryti kelias išvadas, kurios padėtų mums geriau susivokti aplinkos sampratoje.

Manau kiekvienas iš mūsų sutiktų, kad sociokultūrinė mokyklinė aplinka yra daugiausiai apimanti aplinka, iš visų trijų mano čia paminėtų. Nes vien jau žodis “sociokultūra” turi labai didelę prasmę ir reikšmę, kuri į savo reikšmę įtraukia tokius žodžius kaip “visuomeninis”, “ugdymas”, “auklėjimas”, “lavinimas”, “tobulinimas”, “vystymas” ir dar galima būtų daugiau žodžių įtraukti į tą sąvoką. Tuo tarpu vidinės ir išorinės aplinkos sąvokos turi kur kas griežtesnius sąvokinius rėmus. Tačiau turime pastebėti, kad išorinė ir vidinė mokyklinė aplinka įeina į sociokultūrinės mokyklinės aplinkos sąvoką, kas ir yra pavaizduota mano 1 pav.



Kadangi išorinė mokyklinė aplinka daro reikšmingą įtaką ugdytinio dvasinei brandai – jo emocinei savijautai, mokymuisi, bendravimo ir bendradarbiavimo poreikių realizavimui, kas ir yra pagrindas vaiko ugdymesi, o vidinė mokyklinė aplinka turtina mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius, tobulina bendravimo įgūdžius, tai, mano manymu, galima drąsiai teigti, kad vidiniai ugdymosi aplinkos požymiai kyla iš palankios išorinės erdvės, kas ir yra iliustruota 2pav.



Svarbiausia ugdymo proceso grandis yra maksimalus vaiko intelektinių galių išlavinimas, parengimas sėkmingai vaiko adaptavimuisi visuomenėje. Ir būtent todėl turėtų būti pritaikyta visa ugdymo institucijos aplinka – tiek vidinė, tiek ir išorinė.

Tinkamai organizuota mokyklinė aplinka – tai stimuliuojanti aplinka. Pirmiausia reikia, kad mokymosi aplinkoje vaikas gerai adaptuotųsi emocine prasme, kad neigiamas išorinės aplinkos poveikis nebūtų papildoma kliūtis siekiant geriausių ugdymo(si) rezultatų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1187 žodžiai iš 3917 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.