Darbas grupėse ir jų organizavimas
5 (100%) 1 vote

Darbas grupėse ir jų organizavimas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………. 3

1. GRUPĖS SAMPRATA IR SĄVOKA……………………………………………………………………….4

2. GRUPIŲ ESMĖ IR YPATUMAI………………………………………………………………………………6

2.1. Grupės tikslai……………………………………………………………………………………………………6

2.2. Grupių klasifikacija…………………………………………………………………………………………..6

2.2.1. Sąlyginės ir realios grupės……………………………………………………………………………….7

2.2.2. Natūralios ir specialios grupės………………………………………………………………………….7

2.2.3. Privalomos ir laisvos grupės…………………………………………………………………………….7

2.2.4. Mikrogrupės ir makrogrupės……………………………………………………………………………7

2.2.5. Pirminės ir antrinės grupės………………………………………………………………………………8

2.2.6. Formalios ir neformalios grupės…………………………………………………………………….. 8

2.2.7. Referentinės grupės……………………………………………………………………………………… .9

3.GRUPINIO DARBO ESMĖ……………………………………………………………………………………..10

3.1. Darbo grupių organizavimas …………………………………………………………………………….10

3.2. Darbo grupių valdymas…………………………………………………………………………………….11

3.3. Grupinio darbo efektyvumas……………………………………………………………………………..13

4. DARBO GRUPĖJE VALDYMAS( MODERAVIMAS)……………………………………………..15

5.GRUPINIO DARBO TRŪKUMAI……………………………………………………………………………18

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………20

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………….21

ĮVADAS

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, globalizacijos procesai palietė ir organizacijų valdymo prioritetus. Dabartiniai ir ateities vadovai turi sugebėti balansuoti tarp nuolatinės kaitos- būtinybės valdyti netikėtus pokyčius ir stabilumo bei tęstinumo užtikrinimo.

Organizacijose stiprėja tendencijos svarbiai veiklai skirti ne pavienius asmenis, o jų komandas. Darbo grupėse organizavimas akcentuoja bendrus siekius ir tikslus, kurie siejasi laiko ir erdvės atžvilgiu. Darbas grupėse leidžia pasiekti didesni darbo efektyvumą, būdingas didelis potencialas, tačiau kokybiškai dirbti grupėse nėra paprasta. Tinkamas darbo grupėse organizavimas ir valdymas yra vienas iš gebėjimų, kurių labai trūksta šiuolaikinių organizacijų valdyme.

Šiame referate nagrinėjama asmenybės vieta grupėje, ir grupės samprata, grupėse vykstantys procesai, grupinio darbo vieta šiuolaikinėje valdymo sistemoje, pateikiami grupinio darbo organizavimo pagrindai, jo esmė, organizacinės formos, tokios kaip: padalinių veiklos tobulinimo grupės, kokybės būreliai, procesų tobulinimo grupės, tikslinės – programinės grupės. Nagrinėjamas grupinio darbo efektyvumas. Taip pat trumpai apžvelgiami grupinio darbo privalumai ir trūkumai.

Taip pat referate nagrinėjama grupės sąvoka, tikslai, grupių klasifikacija bei vadovavimas grupės darbui.

1.GRUPĖS SAMPRATA IR SĄVOKA

Grupių teorijoje iki šiol nėra nusistovėjusio grupės apibrėžimo, nes grupės terminu įvardijami gana įvairūs žmonių susibūrimai. Grupe vadiname darbo kolegas, bendramokslius. Bendras bruožas vienijantis šias grupes yra bendra darbovietė ar mokymasis vienoje įstaigoje, nors amžius, lytis yra skirtingi. Taigi, grupė – tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai tai pačiai organizacijai). Vieni mokslininkai grupės apibrėžime remiasi santykių tarp dviejų ar daugiau individų įvardijimu, kiti esminiu grupės požymiu laiko narystės supratimą ar net tarpusavio priklausomybę, akcentuojamas ir motyvacinis aspektas ar net struktūriniai santykiai. Svarbiausiais iš asmenybės tikslų ir poreikių – socialinis poreikis būti grupės nariu. Dažnai žmogus sutinka dirbti neįdomų ar nemalonų darbą tik dėl to, kad atsidurtų įdomesnėje ir malonesnėje socialinėje aplinkoje, nes jis tikisi ne tik paties darbo ar atlyginimo už jį, o socialinių privalumų – kontaktų ir bendravimo su kolektyvu. Grupės narių skaičius gali būti 30, bet ne didesnis, tuo grupė skiriasi nuo organizacijos, sąjungos ar kito darinio, mažą grupę sudaro mažiau nei 15 žmonių. Būtent tokio dydžio grupėje labiausiai atsispindi grupinio darbo
specifika, privalumai ir trūkumai, individo vaidmuo grupėje ir t.t.

Papildomas grupės nario apibūdinimas – noras praplėsti savo interesų ratą. Žmogus jaučia, jog tam natūralus kelias – dirbti ar bent bendrauti su kitais. Kartais tą jausmą sukelia susivienijimo jėgos pojūtis, tačiau dažnai žmogus suvokia, kad sėkmės galimybių padaugėja, kai daugelis siekia to paties tikslo.

Socialinė žmonių grupė – tai vieningai veikiantys žmonės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių, o ypač – nuo pavienių darbuotojų. Tokia žmonių sąjunga turi bendrus siekius, kurie siejasi laiko ir erdvės atžvilgiu. Būtent tai ir daro žmonių grupę kažkuo daugiau negu paprastas individų sambūris. Grupėje susiformuoja vidinė struktūra, kurią lemia vaidmenų pasiskirstymas: atsiranda rangai, skirtingos užduotys ir atsakomybė. Grupės narių elgsena ir tarpusavio santykiai reguliuojami tam tikromis taisyklėmis. Šios taisyklės priskiriamos nerašytiniams įstatymams, kurie gali būti oficialiai paskelbti, arba traktuojami kaip tradicijos. Jos lemia grupės narių elgesį – šis tampa lengviau nuspėjamas, stabilizuoja tarpusavio santykius, suteikia grupei individualumo ir t.t. išoriniu požiūriu grupė turi būti atskirta nuo kitų grupių, vidiniu – turi būti išugdytas grupės narių priklausymo grupei jausmas. Abu šie kriterijai sudaro specifinį grupės identiškumą, kuris gali būti nusakomas tiek santykių grupės forma, tiek identifikacija su tikslais, uždaviniais, tiek su įvaizdžiu, tradicijomis ir t.t. greta įmonės kultūros egzistuoja ir grupės kultūra.

Darbo grupės identiškumas pasireiškia atsiribojant nuo kitų grupių, reguliuojant ir kontroliuojant naujų narių priėmimą, formuojantis savitoms tradicijoms ir neformalioms elgesio normoms, įvedant tam tikrus priklausomybės simbolius ( kalbos taisykles, darbo patalpų savitą apipavidalinimą, darbo drabužius it t.t.). Vadinasi, darbo grupę galima apibrėžti kaip individų visumą, turinčią tiesioginį kontaktą tarp grupės narių, apibrėžtą bendradarbiavimo trukme, pastovumu, autonomija bei identiškumu, siekiant bendrų tikslų.

2.2. GRUPIŲ ESMĖ IR YPATUMAI

2.1. Grupės tikslai

Bet kokia grupė visumoje arba atskiri jos nariai turi tam tikrus užsibrėžtus tikslus, kurie apsprendžia kitas grupės charakteristikas, jos padėtį klasifikacijoje.

Jei grupės tikslas – užtikrinti grupės narių socialinę sąveiką, tai ji – draugiška bendrija, primenanti klubą; jei jos tikslas – garantuoti darbą, pagerinti jo sąlygas ar apsaugoti nuo vadovų piktnaudžiavimo, tai bus sąjunga, brolija ar susivienijimas pagal interesus. Jei grupės tikslai religiniai ar politiniai, tai bus religinis ar politinis susivienijimas, susijęs su bažnyčia ar valdžios struktūromis.

Darbo grupių tikslas – atlikti pavestus ar pačių susigalvotus darbus, tačiau retai kada grupė turi užsibrėžusi vieną tikslą. Jų gali būti keletas, ir jie gali vienas kitą papildyti, arba vienas tikslas neturi trukdyti siekti kito. Pavyzdžiui, vienas iš darbo grupės tikslų gali būti pagerinti bebaigiančio savo gyvavimo ciklą produkto savybes ir taip pratęsti jo buvimą rinkoje. Tačiau ta pati darbo grupė gali siekti ir materialinio arba moralinio apdovanojimo, paskatinimo iš vadovybės pusės, o taip pat pripažinimo tarp kitų kolegų. Taigi, šiuo atveju grupė siekia kelių tikslų, ir jie tarpusavyje nesikerta.

Ne kiekviena grupė turi aiškiai apibrėžtus tikslus, labai dažnai jie būna niekur nenustatyti ir nesuformuluoti. Neretai formuluoti tikslus ir nebūna reikalo, tiesiog svarbu, kad grupės nariai bendrus tikslus suvoktų ir pripažintų savyje.

Be to, bendri grupės tikslai negali kirstis su individualiais atskirų grupės narių tikslais, todėl grupės nariai turi išsiaiškinti, ar kolektyvo tikslai atitinka jų individualius interesus. Kiekviename darbo kolektyve yra du tikslų lygiai, kuriuos vadovas privalo kuo glaudžiau susieti:

1. Tikslai, skirti darbo užduotims pasiekti;

2. Tikslai asmeniniams poreikiams patenkinti.

Vienas pirmųjų tikslų ar uždavinių, kurį turi tiksliai išspręsti grupė, aiškus pačios problemos identifikavimas ir supratimas.

2.2. Grupių klasifikacija

Priklausomai nuo pasirinktų požymių grupės gali būti skirstomos labai įvairiai:

• Pagal grupės narių kontaktiškumą skiriamos sąlyginės ir realios grupės;

• Pagal susidarymo pobūdį – natūralios ir specialios grupės;

• Pagal dalyvavimo pobūdį – privalomos ir laisvos grupės;

• Pagal grupes sudarančių asmenų skaičių – makrogrupės ir mikrogrupės;

• Pagal grupės svarbumą skiriamos pirmines ir antrinės grupės;

• Pagal santykių tarp grupės narių pobūdį formalios ir neformalios grupės;

• Pagal įtakos reikšmingumą žmogui skiriamos referentinės ( etaloninės) grupės.

2.2.1. Sąlyginės ir realios grupės.

Sąlyginėmis laikomos grupės, sudaromos jungiant žmonės į grupes pagal tam tikrus požymius. Šių grupių ypatumas tas, kad grupių nariai tik teoriškai sujungiami į grupes, o ne patys į jas įsitraukia dalyvaudami. Tarp šių grupių narių gali nebūti jokių kontaktų, jie gali visiškai nežinoti vienas apie kito egzistavimą. Pagal lyties požymį žmonės skirstomi į vyrus ir moteris, pagal
– į vaikus ir suaugusiuosius, pagal tautybę – į lietuvius, latvius, estus ir kt.

Realiomis laikomos grupės, kurių nariai realiai dalyvauja ir turi vieni su kitais tam tikrų kontaktų. Šeima, mokyklos klasė, studijų grupė, darbo kolektyvas – tai grupės turinčios tam tikrų tarpusavio kontaktų. Kontaktuojama šioje grupėje tiek per akivaizdžius susitikimus, pokalbius, susirinkimus, tiek ir naudojant techniką ir technologijas – telefoną, internetą, radiją, televiziją. Šiai grupei didelę reikšmę turi laiko ir erdvės veiksniai. Kai kurių grupių egzistavimui būtinas buvimas vienoje vietoje, kitų grupių egzistavimui buvimas vietoje neturi reikšmės. Laiko požiūriu realios grupės gali būti skirstomos į pastovias ir laikinas. Grupės- sukuriamos ilgam, jų nariai gali keistis (mokykla, įmonė) , grupės, kurios jau nuo atsiradimo yra pasmerktos trumpam gyvenimui (kelionių grupės).

2.2.2. Natūralios ir specialios grupės.

Natūralios – tai grupės, kurioms žmonės neišvengiamai priklauso ir kurias sąlygoja gyvenimo aplinkybės, pvz., šeima, klasės draugai, bendradarbiai. Šeima yra pirminė grupė, kurioje įsisavinamas rolių žaidimas ( tėtis, mama, it. kt.), jų elgesys grupėje, nuo to priklausys ir tolesnis individo elgesys kitose grupėse. Jaunimo grupė formuoja individą 10-20 gyvenimo metais. Grupės yra specifinės, turi tik joms būdingus bruožus. Bendradarbiai – profesinės srities grupė, žmogaus pasiekimas profesinėje srityje sąlygoja jo visuomeninę padėtį.

Specialios grupės sukuriamos tam tikram tikslui pasiekti, kurį įgyvendinus grupė išyra. Laboratorinė – surinkta tam tikram eksperimentui, darbo – suburiama išspręsti tam tikrą užduotį, terapinė – gydyti neurozėms, seminarų – sudaromos apmokymų tikslams.

2.2.3. Privalomos ir laisvos grupės.

Privalomosiose grupėse žmogus dalyvauja nepriklausomai nuo savo noro jose būti, juk nepasirinksi tautybės, rasės, šeimos – patenkama per biologinį požymį.

Laisvos grupės savo norų lankomi sporto klubai, kultūros organizacijos, socialinės ar politinės sąjungos.

2.2.4. Mikrogrupės ir makrogrupės.

Makrogrupes sudaro gausus būrys asmenų, bet gausus skaičius nėra vienintelis požymis. Didelės grupės dar skirstomos į organizuotas ir neorganizuotas. Šiuo metu makro grupės skirstomos į tautas, demografines grupes, teritorines – regionines grupes, profesines grupes, klasių, kastų grupes, organizacijas, auditorijas. Didžiausia makrogrupe yra laikoma visa žmonija.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1667 žodžiai iš 5497 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.