Darbo ginčai labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Darbo ginčai labaratorinis

1121314151

VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS

LABORATORINIS DARBAS

DARBO GINČAI

1. DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO TEISME PROCESINĖS YPATYBĖS

Darbo ginčai – nesutarimai, kylantys tarp darbo teisės reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų, nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (procesine prasme). Gali būti ir kitokių nesutarimų tarp darbo teisės raguliuojamų visuomeninių santykių subjektų – tai teisiniai ginčai, bet jei jiems nenustatoma ginčo tvarka – procesinio darbo ginčo dar nėra. (pvz. Perkelti gali tik raštiškai darbuotojui sutikus, atsiradus ginčui darbdavys negali perkelti darbuotojo, bet darbo ginčo čia nėra – tai kitos rūšies nesutarimas). Darbo ginčai yra įvairių rūšių, todėl patogu, kad būtų suklasifikuoti. Klasifikavimo pagrindai – įvairios aplinkybės:

1) pagal ginčų subjektus

– kolektyviniai – kai viena šalis kolektyvas (profsąjunga ir darbdavys)

– individualūs – kai D ginčas kyla tarp individualių subjektų (darbdavio ir darbuotojo).

2) Pagal darbo ginčų turinį

– ginčai dėl interesų – nesutarimas atsiranda ne dėl pažeistos teisės, o dėl norimos teisės, dėl teisės kurią norima įgyti, ar dėl kitokių interesų patenkinimo (pvz. Jei darbdavys neišmoka sulygto darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad įvykdytų kas sulygta, – ginčas dėl teisės, o jei nepatenkintas dėl sutartyje sulygto darbo užmokesčio, nori, kad mokėtų daugiau, tačiau darbuotojas neturi teisės į kurią pretenduoja – ginčas dėl interesų). Individualių interesų sprendimo tvarka nereglam., skundo tvarka. Ginčai dėl interesų labiau pasireiškia kolektyvinių ginčų srity – jie reguliuojami įstatymu.

– ginčai dėl teisės – nesutarimas kilo dėl iš tikrųjų turimos ar tariamos subjektinės teisės pažeidimo, kai 1 ginčo subjektas reikalauja, kad kitas subjektas atstatytų jo teises.

Pagal LR darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą 2000 06 20 Nr.VIII-1742, darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojo (darbuotojų) ir darbdavio dėl darbo sutarties, darbo įstatymų, kitų teisės aktų, darbdavio nustatytų taisyklių taikymo, kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymo, kurio ginčo šalys neišsprendė tiesioginėse derybose. (3 str. 1 d.).

Darbo kodeksas, įsigaliosiantis 2003 01 01, darbo ginčus apibrėžia taip: “285 str. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisų ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyksta sureguliuoti derybomis.

Individualių D ginčų nagrinėjimą reguliuoja LR D ginčų nagrinėjimo įst. 2000 06 20 bei CPK. šie įst. numato dvipakopę D ginčų nagrinėjimo sistemą: – D ginčų nagrinėjimo komisija ir T. Tarp D ginčų nagrinėjimo pakopų nėra instancinio ryšio. CPK numatyta instancinė sistema reiškia, kad aukštesnės pakopos T gali vertinti žemesnės pakopos T priimtus sprendimus ir gali juos pakeisti, panaikinti, ar palikti galioti. D ginčų nagrinėjimo sistemoje tokio instancinio ryšio nėra, čia dvi savarankiškos stadijos. T nevykdo teisėtumo ir teisingumo priežiūros D ginčų komisijos atžvilgiu. T sprendžia bylą iš esmės, neatsižvelgdamas į komisijos sprendimą, T priima savo sprendimą, bet priimto D ginčų komisijos sprendimo nenaikina.

Naujajame Darbo kodekse 286 str. darbo ginčus nagrinėjantys organai apibrėžiami taip:

286 str. Darbo ginčus nagrinėjantys organai

1. Darbo ginčus, jeigu šis kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios sprendimo tvarkos, nagrinėja:

1) darbo ginčų komisija;

2) teismas.

2. Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami šio Kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.

Darbo ginčų žinybingumas

LR darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 22 str. nustatytas darbo bylų žinybingumas teismams. 1 p. Teismui tiesiogiai žinybingi darbo ginčai, kai darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta – tai paneigia, kad reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją; 2p.- kai darbo ginčas per šio įstatymo nustatytą terminą nebuvo išnagrinėtas komisijoje (komisijoje turi būti išnagrinėtas per 1 mėn. nuo prašymo padavimo dienos); 3p. – darbuotojas nepatenkintas komisijos sprendimu (bet juk ginčas bus ne dėl komisijos sprendimo); 4p. – kai darbo ginčo atstovai nepriėmė sprendimo; 5p. – kai darbuotojas dėl svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į komisiją (o terminas nenustatytas).

Naujajame DK:

292 str. 2 d. Jei darbo ginčų komisijos nariai nesutarė, darbo ginčų komisijos protokole įrašoma, kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas.

293 str. darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimas

1. Darbo ginčų komisijos sprendimą per 10 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos darbuotojas arba jo atstovas turi teisę apskųsti teismui. Skundas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui ir adresuojamas teismui. Gavęs skundą, darbo ginčų komisijos raštvedys skundo nuorašą įteika byloje dalyvaujantiems asmenims, o patį skundą ir darbo ginčo bylą per 7 dienas persiunčia teismui.

2. Darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali.

294 str. 3 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis šio Kodekso 293 str. 1 d. Nustatyta tvarka
yra apskundžiamas teismui.

Tiesioginis žinybingumas teismui.

Pagal dabar galiojančius įstatymustiesiogiai teismui žynibingi:

– visi ginčai su darbuotojais, su kuriais jau nutrūkę teisiniai darbo santykiai;

– ginčai dėl grąžinimo į darbą atleistų dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;

– darbo ginčai dėl darbuotojų padariusių žalos darbdaviui atlyginimo;

– dėl žalos padarymo, dėl nelaimingo atsitikimo darbe;

– dėl nepagrįsto atsisakymo priimti į darbą.

Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas: taikomas visiems iš darbo santykių kylantiems ginčams ir žinybingiems teismui. Teismai yra bendrosios kompetencijos ir administraciniai. Todėl reikia kalbėti ne tik apie žinybingumą bet ir apie teismingumą. Administracinių bylų teisenos įstatymas 99 01 14 VŽ Nr.13, kai kurios bylos žinybingus administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismams. Administracinių teismų įstatymo 1 str.: bendra taisyklė: šis įstatymas nustato administracinių bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių tvarką. 2 str. 17p.: prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija. Tarnautojai yra 2 rūšių:

1) viešojo administravimo tarnautojai – jiems netaikomi darbo įstatymai, išskyrus, jei kas nesureguliuota įstatymų.

2) Viešųjų paslaugų tarnautojai – su kuriais sudaroma darbo sutartis – ten yra darbo teisiniai santykiai, ginčai kyla iš darbo sutarties (sutartiniai ginčai).

4 str. administraciniai teismai sprendžia bylas 5p. ”valstybės ir savivaldybės tarnautojų prašymu…” 2 str. pateiktos naudojamos sąvokos, tačiau valstybės ir savivaldybės tarnautojai čia neapibrėžti.

2000 08 29 valstybės tarnautojų įstatymo pakeitimas: 4str.”viešųjų įstaigų darbuotojams valstybės tarnybos įstatymas netaikomas”(ligoninės darbuotojams). Su viešųjų paslaugų tarnautojais sudaroma darbo sutartis, todėl turėtų būti sprendžiama bendra tvarka, pagal darbo ginčų įstatymą. Administraciniams teismams žinybingi viešojo administravimo tarnautojų ginčai. Šiai dienai viešųjų paslaugų tarnautojo darbo ginčai nagrinėjami administraciniuose teismuose.

Jei tarp ginčo šalių sudaryta darbo sutartis – tai jų ginčas turi būti nagrinėjamas bendra tvarka – komisijose ir teisme.(reikėtų patikslinti administracinės teisenos įstatymą – prie administracinių ginčų priskiriami valstybės tarnautojų ginčai).

Naujajame Darbo kodekse

295 str. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose

1. Teismuose nagrinėjami:

1) šio Kodekso 293 str. 1 d. Nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai;

2) darbo ginčai, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesutarė (Kodekso 292 str. 2 d.);

3) darbo ginčai, kai darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta arba darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per šio Kodekso 291 str. 1 d. nustatytus terminus (darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 7 d. nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo padavimo denos.).

2. Nesikrepiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai:

1) kilę dėl darbo sutarties šio Kodekso 297 str. 1 ir 3 dalyse nustatytai s atvejais;

2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;

3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų r darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolų nevykdymo;

4) pagalprofesinių sąjungų ieškinus, kai darbdavys laiku nešnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panakinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinų sąjungų narių teises;

5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę;

6) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal naująjį Darbo kodeksą:

297 str. Ginčai dėl darbo sutarties

1. Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per 1 mėnesį nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad darbo sąlygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčo skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

2. Pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, reikalavimus dardavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

3. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

4. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dyžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už
pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendmu nuo jo įsigaliojimo dienos.

298 str. Piniginių reikalavimų tenkinimas

Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

300 str. Sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmės

Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

301 str. Sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas

Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas.

302 str. Darbo ginčų komisijos ir teismo išlaidos

1. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys.

2. Teismo išlaidos padengiamos CPK nustatyta tvarka.

3. Darbuotojai darbo bylose atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo.

Ginčai nagrinėjami vadovaujantis ne tik materialiosiomis, bet ir procesinėmis normomis. ši aplinkybė lemia, kad teisminis darbo ginčų nagrinėjimas turti ypatybių.

– Ieškinio senatis yra žymiai trumpesnė – dėl ginčų su profsąjungomis – 10 dienų, dėl ginčų atleidus iš darbo – 1 mėn.

– Nustatant subjektus problema iškyla tada, kai ginčas pereina visas stadijas – teismai kartais keičia asmenų procesinę padėtį. Pagal DĮK 240 ir 234 ginčo šalys negali keristis, jei viena iš jų kreipiasi išspręsti ginčą teismo keliu, nepavykus išspręsti ikiteisminiu būdu.

– Ginčų žinybingumo klausimas – yra kolizija tarp CPK ir DĮK normų. Pirmasis sako, kad ginčai dėl darbo teisinių santykių gali būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme, o antrasis, kad iš pradžių – ginčų komisijoje. Padėtį šiek tiek taiso tai, kad bendroji bylų žinybingumo taisyklė suformuluota CPK 138 str. – čia reglamentuojamas alternatyviniai teisminio priklausymo atvejai, į kuriuos pakliūna ir darbo ginčai;

– Teisėjas negali atsisakyti priimti ieškininio pareiškimo net jeigu trūksta rašytinių įrodymų, o pareikalauti jų savo iniciatyva.

– Trumpesni pasirengimo teisminiam nagrinėjimui ir teisminio nagrinėjimo terminai – atitinkamai 7, ir 10-20 dienų.

– Galima keisti ieškinio dalyką – vietoj grąžinimo į darbą prašyti kompensacijos – bei ginčo pagrindą.

Naujajame CPK darbo bylų nagrinėjimo ypatumamas paskirtas atskiras skyrius:

XX SKYRIUS

DARBO BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

410 str. Bylų nagrinėjimo tvarka

1. Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis.

2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse nustatytus ginčų atvejus.

411 str. Ieškinio padavimas

1. Ieškinį asmenų, kuriems nėra sukakę 18 metų, interesais, be jų pačių, turi teisę paduoti ir jų atstovai pagal įstatymą.

2. Ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.

412 str. Ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės

1. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

2. Jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetetinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas.

413 str. Pasirengimo bylą nagrinėti teisme ir bylos išnagrinėjimo terminai

1. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.

2. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tuo atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu.

3. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme.

414 str. Teismo vaidmuo

1. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

2. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą.

3. Teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.

415 str. Pasirengimas bylai

1. Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes,
išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas.

2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje.

416 str. Procesinis darbuotojo teisių perėmimas

Darbo bylose darbuotojo procesinis teisių perėmimas galimas tik pagal darbuotojo ieškinius dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

417 str. Teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

418 str. Teismo teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą

Jeigu darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

ginčai).

2. SKUBIAI VYKDYTINI TEISMO SPRENDIMAI DARBO BYLOSE

Dabar galiojančiame LR CPK 235 str. 1 d. 2 ir 3 p. prie skubiai vykdytinų teismo sprendimų ir nutarčių priskiriami sprendimai ir nutartys dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; bei dėl neteisėtai atleisto iš darbo ar perkelto į kitą darbą darbuotojo grąžinimo į darbą. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo ir visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui žymią žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti (LR CPK 236 str. 1 d. 3 p., 4 p.).

Naujajame CPK prie skubiai vykdytinų sprendimų ir nutarčių, kai sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus ir apskundimas jų vykdymo nesusutabdo, darbo teisės klausimamis lieka tik sprendimai ir nutartys dėl darbo užmokesčio pakeitimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (282 str. 2d. 2 p.). tačiau teismui paliekama teisė leisti skubiai vykdyti sprendimą ar jo dalį dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, dėl darbuotojo grąžinimo į darbą, visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti šieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti (283 str. 1 d. 3, 4, 5 p). leisdamas skubiai vykdyti sprendimą priimtą 5 punkte nurodytais pagrindais, teismas privalo pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas, jį įvykdžius, bus panaikintas.

Naujajame Darbo Kodekse nustatomas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet teismas privalo nurodyti skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl darbo ginčų (299 str. 1 d.) ir atvejai, kada teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti tokio pobūdžio sprendimus ar jų dalį (299 str. 2 d.) – tai yra skubus sprendimų vykdymas paliekamas teismo kompetencijai.

299 str. Skubus sprendimų ir nutarčių vykdymas

1. Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis:

1) dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą.

2. Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendimą arba jo dalį:

1) dėl atleidimo iš darbo formuluotės;

2) dėl išmokų atlyginti žalą, padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2960 žodžiai iš 5881 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.