Darbo sutarties nutraukimas kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą pinigų ar kitų vertybių reviziją inventorizaciją
5 (100%) 1 vote

Darbo sutarties nutraukimas kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą pinigų ar kitų vertybių reviziją inventorizaciją

11213141

Vilniaus Universitetas

Teisės fakultetas

DARBO TEISĖS KATEDRA

Darbo teisės kursinis darbas Nr.29

Tema: Darbo sutarties nutraukimas, kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitų vertybių reviziją (inventorizaciją)

Vilnius

2005 m.

Įvadas

Geri teisiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo padeda siekti gerų darbo rezultatų.

Itin svarbu griežtai laikytis darbo įstatymų, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu ir tai, ir lemia nagrinėjamos darbo temos aktualumą ir svarbą.

Naujojo Darbo kodekso tikslas buvo sujungti pagrindines Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos nuostatas, kad Lietuvoje jos įgautų teisinį pagrindą. Pažymėtina, kad naujame DK, palyginus su galiojusiu Darbo sutarties įstatymu, yra nemažai naujovių. Jos ypač susijusios su atleidimu iš darbo.

Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbių priežasčių: turi būti nustatyta juridinių faktų sudėtis, o taip pat , tai turi būti susiję su darbuotojo profesiniais sugebėjimais, tam tikromis moralinėmis ir dalykinėmis savybėmis (nesąžiningumu, nepareigingumu, neatidumu), kurios darbdaviui leistų nepasitikėti šiuo darbuotoju bei patikėti jam darbą su materialinėmis vertybėmis.

Tema aktuali dar ir todėl, kad praktiniu požiūriu yra ištirta ne iki galo ir reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakomybės, siekiant teisėtai atleisti tokią drausminę nuobaudą padariusį darbuotoją , o tuo pačiu išvengti darbdavio piktnaudžiavimo bei neteisėtų veiksmų, nepagrystai atleidžiant darbuotoją iš darbo.

1.Darbo drausmės pažeidimo samprata

Atleidimas iš darbo esant darbuotojo kaltei yra viena iš griežčiausių drausminių nuobaudų, todėl norint geriau atskleisti darbo sutarties nutraukimo esant aptariamos temos aplinkybėms yra labai svarbu atskleisti darbo drausmės pažeidimo instituto svarbiausius aspektus.

Darbo Kodekse. , aiškiai apibrėžiama, kas yra darbo drausmės pažeidimas. Tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam yra būdingi tokie pat sudedamieji elementai: subjektas; objektas; objektyvioji pusė; subjektyvioji pusė. Tik vienu metu esant visiems šiems elementams galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę.

Darbo drausmės pažeidimo subjektas yra nusižengęs darbuotojas .Jis turi turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą. Taigi teisės literatūroje reiškiama nuomonė, kad drausminės atsakomybės teisinio santykio subjektai yra prasižengęs darbuotojas ir pažeidėjo darbovietė (darbdavys), kuris atsako už paskirtos nuobaudos padarinius.

Darbo drausmės pažeidimo objektas yra įmonėje , įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarką darbuotojas pažeidžia ir norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jo elgesys tampa neteisėtu.

Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs požymiai_ darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika). Jis pasireiškia darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu. DK ir kituose įstatymuose paprastai nenurodomos konkrečios neteisėtos veikos, kurių padarymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojų darbo pareigos (funkcijos) yra įvardytos pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse, statutuose ir kt. E.Dambrausko nuomone, ypač svarbus momentas, apibrėžiant darbo santykius. Darbdavys norėdamas aiškių santykių su darbuotoju, turėtų gana tiksliai ir aiškiai aptarti darbo funkcijas, pavedamas darbuotojui. Tai turi būti numatyta darbo sutartyje ar pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojas turi būti supažindintas (pasirašytinai) su savo darbo pareigomis., nes tai gali būti itin reikšminga aplinkybė vėlesniems darbdavio veiksmams. E.Dambrausko teigimu drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių darbo drausmei, tinkamam darbui užtikrinti. Ji galima tik esant darbuotojo neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei darbuotojo kaltei. Jeigu darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina darbuotojo su konkrečiomis jo pareigomis, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikro darbo neatlikimas, nežinant, jog jį reikia atlikti, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei, nes būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų – darbuotojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Darbdavio teisė patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn egzistuoja tik tuomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo priežastis., tinkamai suformuluotos ir aiškiai išdėstytos darbuotojo pareigos ne tik leidžia darbuotojui jas tinkamai vykdyti, bet ir tampa pagrindu, kuriuo vadovaujamasi sprendžiant, ar darbuotojas pažeidė darbo pareigas ar ne.

Tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas, siekdamas pabrėžti savo negatyvų požiūrį, konkrečius darbo drausmės pažeidimus nurodo ir įstatymuose. To pavyzdys yra DK 235 straipsnio 2 dalis, kurioje, nustatomos kokios veikos yra šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai.

Darbo drausmės pažeidimo
subjektyvūs požymiai _ tai pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Dažniau darbo drausmės pažeidimai padaromi dėl darbuotojų neatsargumo, tačiau pasitaiko ir tyčios atvejų . Darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, buvus jo kaltą veiką turi įrodyti darbdavys.

Nežinodamas, koks jam pavestas darbas ir kokios taisyklės nustato darbo atlikimo sąlygas, darbuotojas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali paklusti darbo drausmei, o nevykdydamas neteisėtų darbdavio nurodymų darbo drausmės nepažeidžia. Darbdavio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę, nepažeisti įstatymų ir darbo sutarties, sukėlę darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės atsakomybės taikymo darbuotojui galimybę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pabrėžė , Drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių darbo drausmei, tinkamam darbui užtikrinti. Ji galima tik esant darbuotojo neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei darbuotojo kaltei. Jeigu darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina darbuotojo su konkrečiomis jo pareigomis, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikro darbo neatlikimas, nežinant, jog jį reikia atlikti, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei, nes būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų – darbuotojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Darbdavio teisė patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn egzistuoja tik tuomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo priežastis.

Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiai darbo teisėje dar vadinami darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygomis. Teismų praktikoje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksnių arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kalė. Neesant bent vienos minėtos sąlygos, taikyti drausminės atsakomybės negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodinėti buvus drausminės atsakomybės sąlygas tenka darbdaviui.

2. Darbo sutarties nutraukimas, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; drausminės nuobaudos skyrimo aspektai.

Darbo sutarties nutraukimas, kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitų vertybių reviziją (inventorizaciją) dažniausiai yra sietinas su darbuotojo kalte, todėl svarbu atskleisti įstatyminį šio aspekto reglamentavimą.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

· kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

· kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas

Atleidimas iš darbo DK šiais įvardytais 136straipsnio 3 dalies pagrindais yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui, kurio sąlygas , vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudą, privalu laikytis Darbo Kodekse nustatytų normų, kurios reglamentuoja darbo drausmę. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas; darbdavio iniciatyva.

Neleistina darbuotojo veika turi būti kalta _tyčia arba neatsargumas ir nuolatinė. Atleidimas iš darbo yra savaime drausminė nuobauda, todėl labai svarbu laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Atleidžiant iš darbo, labai svarbu teisingai įvertinti darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, o taip pat įvertinta ir tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Svarbus momentas yra ir tai, kad darbdavys turi tinkamai įforminti faktą, kad darbuotojas neatliko (netinkamai atliko) savo darbo pareigas. Darbo teisėje yra suformuluota praktiką , kad taip nutikus surašomas aktas. Šiame akte turėtų būti nurodoma tiksli data (metai, mėnuo, diena ir kiek įmanoma tikslesnis laikas), darbuotojo pareigos. Jo vardas ir pavardė bei kiek galima išsamiau pateikiamos pareigų pažeidimo aplinkybės. Aktą turėtų pasirašyti asmenys, galintys patvirtinti, kad darbuotojas tikrai neatliko savo pareigų.

Antraip drausminė nuobauda gali būti pripažinta nepagrįsta ir teismas gali grąžinti darbuotoją į darbą.

Prieš skirdamas šią griežčiausią drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą` galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai..

Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar
vertybių reviziją.(inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

3. Darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) , kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Nagrinėjant Darbo kodekso nuostatas, galima aptarti ir tokį darbo santykių nutraukimo pagrindą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo kodeksas pateikia šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvoką – tai yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Įstatymų leidėjas pateikia ir šiurkštaus darbo pažeidimų atvejus, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis.

Darbo drausmės pažeidimą, kuris nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), įvardinti kaip šiurkštų, galėtume remiantis Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma:

· kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka;

· kitas nusižengimas, kuris atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų kaip šiurkščių vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka“

Vienas iš tokių „kitų nusižengimų“ galėtų būti atvejis, kai darbuotojai, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu ir šie pažeidimai nustatomi atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) . Darbuotojai, dirbantys darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita ir saugojimu ir kt., turi pasižymėti tam tikromis moralinėmis ir dalykinėmis savybėmis(sąžiningumu, pareigingumu ir kt.), kurios darbdaviui leistų pasitikėti šiais darbuotojais ir patikėti jiems dirbti su materialinėmis vertybėmis. Nustačius šiuos pažeidimus dėl savo kaltų veiksmų netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą ir darbdavys taiko griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį _ atleidimą iš darbo.

4. Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikos apžvalga

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2004 m.Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (toliau – LASS) tarybos 1992 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.30 nuo 1992 m. gruodžio 14 d. paskirtas LASS įmonės direktoriumi (valdybos pirmininku). 1998 m. lapkričio 10 d. LASS Centro taryba ir ieškovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti LASS įmonės direktoriumi (nurodant, kad darbuotojas pradėjo dirbti nuo 1992 m. gruodžio 14 d.). LASS Centro tarybos 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr.49 ieškovui už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ir nuo 2001 m. gruodžio 3 d. nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą (kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), nurodant, jog pagrindas drausminei nuobaudai paskirti yra LASS Revizijos komisijos LASS įmonės ūkinės – finansinės veiklos tikrinimo aktas, gautas 2001 m. spalio 16 d.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jis šiurkščiai darbo pareigų nepažeidė, darbo drausmės pažeidimo nepadarė, o situacija, nurodyta LASS Revizijos komisijos LASS įmonės ūkinės – finansinės veiklos tikrinimo akte yra susijusi su sunkia įmonės finansine padėtimi, bet ne su ieškovo, kaip direktoriaus, pareigomis. Be to, ieškovas nurodė, kad buvo pažeista atleidimo iš darbo tvarka.

Atsižvelgdamas į byloje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamame LASS Centro tarybos 2001 m. spalio 31 d. nutarime Nr.49, kuriuo ieškovui už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ir nuo 2001 m. gruodžio 3 d. nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nurodyta, kad pagrindas drausminei nuobaudai skirti yra LASS Revizijos komisijos LASS įmonės ūkinės – finansinės veiklos tikrinimo aktas. Taigi, darytina išvada, jog ieškovo atleidimas iš užimamų direktoriaus pareigų buvo drausminė nuobauda už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl teismai pagrįstai nagrinėjo šio atleidimo pagrindo pagrįstumą ir padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko ieškovas ir kuo pasireiškė jo kaltė. LASS Revizijos komisijos LASS įmonės ūkinės – finansinės veiklos tikrinimo 2001 m. rugsėjo 28 d. akte Nr.5 nurodyta kritiška įmonės ūkinė – finansinė padėtis, tai
sąlygojusios priežastys, siūlant spręsti klausimą dėl įmonės valdymo, tačiau jame nėra nurodyta įmonės direktoriaus konkrečių kaltų veiksmų dėl tokios įmonės padėties (t.1., b.l. 5 – 7). Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnis numato, jog už įmonės ūkinę – finansinę veiklą yra atsakingas įmonės direktorius, tačiau ši atsakomybė nėra besąlygiška, o susijusi su konkrečiomis pareigomis, kurias įmonės direktorius pagal teisės aktus privalo atlikti, tačiau neatlieka, t.y. elgiasi neteisėtai. Darbo ginče šalis, atleidusi darbuotoją iš darbo, turi pareigą įrodyti tokio atleidimo pagrindo buvimą, atleidus DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu – turi įrodyti šiurkštų iš darbo atleisto asmens darbo pareigų pažeidimą.Daryti priešingą išvadą kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje M.J. Butkus v. Pakruojo rajono valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-991/2002 m., kurioje nurodyta, kad esant administracijos vadovo kaltei yra pagrindas taikyti DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą, tačiau teismas gali pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą nurodant, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal ABĮ 19 straipsnio 3 dalies 3 punktą, realizuojant steigėjo absoliučią teisę atšaukti administracijos vadovą. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu sutikti negali, kadangi šioje byloje LASS Centro tarybos 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr.49 ieškovas atleistas pritaikius darbuotojo drausminę atsakomybę, bet nerealizuojant steigėjo teisės atšaukti įmonės direktorių iš pareigų.

Civilinėje byloje Nr.3K-3-1154/2003 m. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, nuo 1996 m. jis dirbo vidurinės mokyklos direktoriumi. 2001 m. lapkričio 7 d. atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 62 straipsniu, sudarė su juo terminuotą darbo sutartį iki 2004 m. liepos 30 d. Ieškovas mokyklos darbą organizavo pagal rajono savivaldybės valdybos 2001 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr.130 patvirtintus nuostatus, pareiginės instrukcijos neturėjo. Mokyklos buhalterinę apskaitą pagal direktoriaus patvirtintą pareiginę instrukciją tvarko vyriausiasis finansininkas. Įtaręs vyr. finansininkę nesąžiningumu, ieškovas 2002 m. gegužės mėnesį kreipėsi į rajono merą dėl mokyklos ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo. Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2002 m. gegužės 8 d. – liepos 8 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti finansinės drausmės pažeidimai, kuriuos, ieškovo teigimu, padarė vyr. finansininkė, nes ji buvo atsakinga už kasos operacijų kontrolę, be to, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad buhalterinę apskaitą įmonėje tvarko vyr. finansininkas. Ieškovas pagal mokyklos nuostatus buvo atsakingas už bendrą mokyklos veiklą ir mokyklos darbo rezultatus, už mokyklos išlaidų ir pajamų metinės sąmatos sudarymą, bet ne už finansinę kontrolę. Mokyklos finansinę veiklą privalėjo tikrinti steigėjas. Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto patikrinimo metu nustatytų pažeidimų ieškovas 2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.420-K atleido iš darbo vyr. Finansininkę, pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 7 punktą,o rajono savivaldybės administratorius 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą (kai darbuotojas, turintis įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

LAT Teisėjų kolegija konstatavo, kad, pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą darbdavys turi teisę savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas, turintis įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus, vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas taikomas specialių kategorijų darbuotojams, kurie pagal norminius aktus, tarp jų ir lokalinius, turi įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus kitiems asmenims. Darbo sutarties nutraukimas pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą yra drausminė nuobauda, kurią skiriant būtina laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti: turi būti nustatytas darbuotojo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, paimtas darbuotojo pasiaiškinimas raštu, drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baudžiamoji byla buvo nutraukta, apie drausminės nuobaudos paskyrimą darbuotojui pranešama pasirašytinai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3067 žodžiai iš 6111 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.