Darbo sutarties nutraukimas kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą pinigų ar kitų vertybių reviziją inventorizaciją
5 (100%) 1 vote

Darbo sutarties nutraukimas kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą pinigų ar kitų vertybių reviziją inventorizaciją

Vilniaus Universitetas

Teisės fakultetas

DARBO TEISĖS KATEDRA

Darbo teisės kursinis darbas Nr.29

Tema: Darbo sutarties nutraukimas, kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitų vertybių reviziją (inventorizaciją)

Vilnius

2005 m.

Įvadas

Geri teisiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo padeda siekti gerų darbo rezultatų.

Itin svarbu griežtai laikytis darbo įstatymų, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu ir tai, ir lemia nagrinėjamos darbo temos aktualumą ir svarbą.

Naujojo Darbo kodekso tikslas buvo sujungti pagrindines Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos nuostatas, kad Lietuvoje jos įgautų teisinį pagrindą. Pažymėtina, kad naujame DK, palyginus su galiojusiu Darbo sutarties įstatymu, yra nemažai naujovių. Jos ypač susijusios su atleidimu iš darbo.

Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbių priežasčių: turi būti nustatyta juridinių faktų sudėtis, o taip pat , tai turi būti susiję su darbuotojo profesiniais sugebėjimais, tam tikromis moralinėmis ir dalykinėmis savybėmis (nesąžiningumu, nepareigingumu, neatidumu), kurios darbdaviui leistų nepasitikėti šiuo darbuotoju bei patikėti jam darbą su materialinėmis vertybėmis.

Tema aktuali dar ir todėl, kad praktiniu požiūriu yra ištirta ne iki galo ir reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakomybės, siekiant teisėtai atleisti tokią drausminę nuobaudą padariusį darbuotoją , o tuo pačiu išvengti darbdavio piktnaudžiavimo bei neteisėtų veiksmų, nepagrystai atleidžiant darbuotoją iš darbo.

1.Darbo drausmės pažeidimo samprata

Atleidimas iš darbo esant darbuotojo kaltei yra viena iš griežčiausių drausminių nuobaudų, todėl norint geriau atskleisti darbo sutarties nutraukimo esant aptariamos temos aplinkybėms yra labai svarbu atskleisti darbo drausmės pažeidimo instituto svarbiausius aspektus.

Darbo Kodekse. , aiškiai apibrėžiama, kas yra darbo drausmės pažeidimas. Tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam yra būdingi tokie pat sudedamieji elementai: subjektas; objektas; objektyvioji pusė; subjektyvioji pusė. Tik vienu metu esant visiems šiems elementams galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę.

Darbo drausmės pažeidimo subjektas yra nusižengęs darbuotojas .Jis turi turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą. Taigi teisės literatūroje reiškiama nuomonė, kad drausminės atsakomybės teisinio santykio subjektai yra prasižengęs darbuotojas ir pažeidėjo darbovietė (darbdavys), kuris atsako už paskirtos nuobaudos padarinius.

Darbo drausmės pažeidimo objektas yra įmonėje , įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarką darbuotojas pažeidžia ir norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jo elgesys tampa neteisėtu.

Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs požymiai_ darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika). Jis pasireiškia darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu. DK ir kituose įstatymuose paprastai nenurodomos konkrečios neteisėtos veikos, kurių padarymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojų darbo pareigos (funkcijos) yra įvardytos pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse, statutuose ir kt. E.Dambrausko nuomone, ypač svarbus momentas, apibrėžiant darbo santykius. Darbdavys norėdamas aiškių santykių su darbuotoju, turėtų gana tiksliai ir aiškiai aptarti darbo funkcijas, pavedamas darbuotojui. Tai turi būti numatyta darbo sutartyje ar pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojas turi būti supažindintas (pasirašytinai) su savo darbo pareigomis., nes tai gali būti itin reikšminga aplinkybė vėlesniems darbdavio veiksmams. E.Dambrausko teigimu drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių darbo drausmei, tinkamam darbui užtikrinti. Ji galima tik esant darbuotojo neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei darbuotojo kaltei. Jeigu darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina darbuotojo su konkrečiomis jo pareigomis, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikro darbo neatlikimas, nežinant, jog jį reikia atlikti, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei, nes būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų – darbuotojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Darbdavio teisė patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn egzistuoja tik tuomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo priežastis., tinkamai suformuluotos ir aiškiai išdėstytos darbuotojo pareigos ne tik leidžia darbuotojui jas tinkamai vykdyti, bet ir tampa pagrindu, kuriuo vadovaujamasi sprendžiant, ar darbuotojas pažeidė darbo pareigas ar ne.

Tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas, siekdamas pabrėžti savo negatyvų požiūrį, konkrečius darbo drausmės pažeidimus nurodo ir įstatymuose. To pavyzdys yra DK 235 straipsnio 2 dalis, kurioje, nustatomos kokios veikos yra šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai.

Darbo drausmės pažeidimo
subjektyvūs požymiai _ tai pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Dažniau darbo drausmės pažeidimai padaromi dėl darbuotojų neatsargumo, tačiau pasitaiko ir tyčios atvejų . Darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, buvus jo kaltą veiką turi įrodyti darbdavys.

Nežinodamas, koks jam pavestas darbas ir kokios taisyklės nustato darbo atlikimo sąlygas, darbuotojas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali paklusti darbo drausmei, o nevykdydamas neteisėtų darbdavio nurodymų darbo drausmės nepažeidžia. Darbdavio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę, nepažeisti įstatymų ir darbo sutarties, sukėlę darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės atsakomybės taikymo darbuotojui galimybę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pabrėžė , Drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių darbo drausmei, tinkamam darbui užtikrinti. Ji galima tik esant darbuotojo neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei darbuotojo kaltei. Jeigu darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina darbuotojo su konkrečiomis jo pareigomis, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikro darbo neatlikimas, nežinant, jog jį reikia atlikti, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei, nes būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų – darbuotojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Darbdavio teisė patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn egzistuoja tik tuomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo priežastis.

Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiai darbo teisėje dar vadinami darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygomis. Teismų praktikoje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksnių arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kalė. Neesant bent vienos minėtos sąlygos, taikyti drausminės atsakomybės negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodinėti buvus drausminės atsakomybės sąlygas tenka darbdaviui.

2. Darbo sutarties nutraukimas, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; drausminės nuobaudos skyrimo aspektai.

Darbo sutarties nutraukimas, kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitų vertybių reviziją (inventorizaciją) dažniausiai yra sietinas su darbuotojo kalte, todėl svarbu atskleisti įstatyminį šio aspekto reglamentavimą.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

· kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

· kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas

Atleidimas iš darbo DK šiais įvardytais 136straipsnio 3 dalies pagrindais yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui, kurio sąlygas , vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudą, privalu laikytis Darbo Kodekse nustatytų normų, kurios reglamentuoja darbo drausmę. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas; darbdavio iniciatyva.

Neleistina darbuotojo veika turi būti kalta _tyčia arba neatsargumas ir nuolatinė. Atleidimas iš darbo yra savaime drausminė nuobauda, todėl labai svarbu laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Atleidžiant iš darbo, labai svarbu teisingai įvertinti darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, o taip pat įvertinta ir tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Svarbus momentas yra ir tai, kad darbdavys turi tinkamai įforminti faktą, kad darbuotojas neatliko (netinkamai atliko) savo darbo pareigas. Darbo teisėje yra suformuluota praktiką , kad taip nutikus surašomas aktas. Šiame akte turėtų būti nurodoma tiksli data (metai, mėnuo, diena ir kiek įmanoma tikslesnis laikas), darbuotojo pareigos. Jo vardas ir pavardė bei kiek galima išsamiau pateikiamos pareigų pažeidimo aplinkybės. Aktą turėtų pasirašyti asmenys, galintys patvirtinti, kad darbuotojas tikrai neatliko savo pareigų.

Antraip drausminė nuobauda gali būti pripažinta nepagrįsta ir teismas gali grąžinti darbuotoją į darbą.

Prieš skirdamas šią griežčiausią drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą` galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai..

Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar
vertybių reviziją.(inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

3. Darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) , kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Nagrinėjant Darbo kodekso nuostatas, galima aptarti ir tokį darbo santykių nutraukimo pagrindą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo kodeksas pateikia šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvoką – tai yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Įstatymų leidėjas pateikia ir šiurkštaus darbo pažeidimų atvejus, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis.

Darbo drausmės pažeidimą, kuris nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), įvardinti kaip šiurkštų, galėtume remiantis Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma:

· kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka;

· kitas nusižengimas, kuris atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų kaip šiurkščių vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka“

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1848 žodžiai iš 6111 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.