Darbo sutarties nutraukimas1
5 (100%) 1 vote

Darbo sutarties nutraukimas1

11213141

TURINYS

ĮVADAS 3

1. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO SAMPRATA 4

2. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS 5

2.1. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai 5

2.2. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu 5

2.3. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui 6

2.4. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu…………………………………………………….6

2.4.1. Darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu………………………………………………………………………………………………………………..7

2.4.2. Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu priežastys………………………………..8

2.5. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva 9

2.5.1. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės………….9

2.5.2. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo……………………………………………………………12

3. ATSISKAITYMO SU ATLEIDŽIAMU DARBUOTOJU TVARKA 13

IŠVADOS 15

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS: 16

ĮVADAS

Darbas – tai viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Darbo teisės srityje kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą bei socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taip pat, kad suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos ar kitų, su darbo rezultatais nesusijusių, savybių. Ir, žinoma, vienas iš pagrindinių tikslų – nustatyti teisės normas, kurios griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pereigas ir teises bei užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamam darbui.

Kas tai yra darbo sutartis? Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Vadinasi, tokios sutarties surašymo faktas garantuoja, kad abiejų šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, visų pirma, darbo sutartis, – kaip skelbia įstatymas, – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Šiuo susitarimu darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas ir tuo pačiu paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai. Darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sutartą darbo užmokestį ir nustatyti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose bei kolektyvinėje sutartyje. Taigi aiškiai suprantame, jog darbo sutartis būtinai turi turėti teisinį pagrindą. Nuo 2003m. sausio 1d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas, kurio XII-ame skyriuje pateiktos darbo sutarties sudarymo, jos vykdymo, keitimo bei nutraukimo (pasibaigimo) teisės normos . Šiame darbe plačiau panagrinėsime ir susipažinsime su darbo sutarties pasibaigimo pagrindais.

1. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO SAMPRATA

Darbo sutartis – teisinių darbo santykių atsiradimo pagrindas. Pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi teisiniai santykiai, jų subjektų teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę darbo sutarties svarbą, darbo įstatymai neatsitiktinai tiek daug reikšmės skiria darbo sutarties pasibaigimo teisiniam reguliavimui. Įstatymuose vartojami trys terminai, kurie reiškia darbo teisinių santykių pasibaigimą. Tai:

1) darbo sutarties pasibaigimas – tai plačiausias terminas, apimantis visus darbo teisinių santykių pasibaigimo atvejus, kai baigiasi sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) darbo sutarties nutraukimas – tai tokie darbo sutarties nutraukimo atvejai, kai ji baigiasi abiejų šalių ar bent vienos šalies valia arba dėl įstatymų įgaliotų organų bei pareigūnų reikalavimo;

3) atleidimas – tai darbo sutarties pasibaigimo rezultatas, t.y., teisinis darbo sutarties pasibaigimo padarinys, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis pasibaigia dėl darbuotojo mirties.

Darbo sutartį galima nutraukti tik remiantis įstatyme numatytais pagrindais ir laikantis juose numatytų taisyklių. Priešingu atveju sutartis nutraukiama neteisėtai.

2. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS

2.1. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra gyvenimiška aplinkybė, įtvirtinta įstatyme kaip juridinis faktas darbuotojo darbo teisiniams santykiams nutraukti. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai klasifikuojami Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 124 straipsnyje gana neįprasta tvarka, priklausančia ne tik nuo sutarties šalių valios, bet ir nuo kitų jos nutraukimo priežasčių. Taigi darbo sutartis baigiasi:

1) ją nutraukus darbo kodekso ir kitų įstatymų pagrindais;

2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;

3) darbuotojui mirus.

Minėtame straipsnyje darbo sutarties nutraukimo pagrindai nėra konkretizuojami. Jie perkeliami į kitus darbo kodekso įstatymus, kur kiekvienas nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra gana reglamentuotas, nes aiškiai nurodoma, kokius veiksmus darbo sutarties šalys privalo atlikti ir kokius dokumentus įforminti, norėdamos tam tikru būdu nutraukti darbo sutartį.

2.2. Darbo
sutarties nutraukimas šalių susitarimu

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, ko gero, yra pats demokratiškiausias ir priimtiniausias darbo sutarties nutraukimo pagrindas, paprastai nesukeliantis darbo sutarties šalims nepalankių pasekmių ir galimų konfliktų. Deja, praktiškai tai pasitaiko gana retai. Darbo sutarties pasibaigimo šalių susitarimu tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnyje, kuriame akcentuojama taip:

„1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos ( kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt. ).

2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.“

Šio straipsnio formuluotė reiškia, kad darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu iniciatorius gali būti tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Praktikoje pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu dažniausiai pateikia darbuotojai. Tai atsitinka dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, darbuotojui gali reikėti greičiau išeiti iš darbo ir skubiai gauti geresnį darbą kitoje darbovietėje arba darbuotojas nori palikti įmonę dėl galimo atleidimo darbdavio iniciatyva ateityje dėl neigiamų motyvų ir panašiai.

Darbdavys gali siūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, jeigu, pavyzdžiui, jo netenkina darbuotojo įgūdžiai, sugebėjimai, elgesys, dažni sirguliavimai ar pagaliau dažni konfliktai tarp abiejų šalių. Panašiais atvejais darbdavys gali darbo sutartį nutraukti ir savo iniciatyva bei kitais pagrindais, tačiau darbdaviui yra ne visada naudinga, nes įstatymas tokius atleidimus sieja su tam tikrais apribojimais. Pavyzdžiui, negalima atleisti laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu, be išankstinio įspėjimo apie numatomą atleidimą ir t.t. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu gali būti atliktas bet kuriuo laiku, nesaistant su kokiomis nors konkrečiomis priežastimis.

Taigi tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra šalių raštiškas susitarimas, kuriame turi būti nurodytos visos sąlygos, t.y., kompensacijos, kitokios išmokos, atsiskaitymo tvarka ir panašiai. Jeigu darbdavys, gavęs darbuotojo sutikimą, atsisakė išmokėti kompensacijas, dėl kurių buvo susitarta, ar atsisakė vykdyti kitas sąlygas, tokį darbo sutarties nutraukimą galima ginčyti teismine tvarka.

2.3. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminuiDarbo sutarties termino pasibaigimas siejamas su sutarties pasibaigimu šalių susitarimu, nes šalys iš anksto susitaria, jog darbo sutartis pasibaigs suėjus terminui. Taigi, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Tačiau, terminui pasibaigus, darbo sutartis savaime nenutrūksta, nes tam reikia, kad darbuotojas savo noru išeitų iš darbo arba darbdavys atleistų darbuotoją vadovaudamasis nustatyta tvarka ir įformindamas atleidimo dokumentus. Jei nei viena šalis sutarties nenutraukia, tada ši sutartis tampa neterminuota ir šiuo atveju su tokiu darbuotoju neterminuota sutartis gali būti nutraukta tik bendrais pagrindais.

Kai pasibaigia terminuota sutartis, įstatymai nedraudžia vėl sudaryti terminuotą sutartį naujam laikotarpiui, žinoma, jei darbuotojas pareiškia tokį pageidavimą.

Toliau panagrinėsime darbuotojo ir darbdavio teises nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą darbo sutartį iki jų termino pabaigos bei numatytas garantijas tam tikrų kategorijų darbuotojams nutraukiant darbo sutartį suėjus terminui.

2.4. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu

Nors vienas iš darbo teisinių santykių reguliavimo principų yra darbo santykių stabilumas, tačiau tai visiškai nereiškia, kad darbuotojas visą laiką privalo dirbti vienoje darbovietėje. Įvairios aplinkybės darbo veiklos procese ir gyvenimiškos situacijos gali lemti darbuotojo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį ir pasirinkti kitą darbą. Įstatymas reglamentuoja galimybę bet kuriam darbuotojui, neatsižvelgiant į užimamas pareigas ar atliekamą darbą, nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva pagal jo paties prašymą. Taigi sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu išreiškia vienos šalies valią.

Visais darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva atvejais būtina sąlyga yra darbuotojo raštiškas pareiškimas, kuriame išreiškiamas jo savanoriškas pageidavimas palikti darbą. Praktikoje neretai pasitaiko neleistinų būdų (prievarta, apgaulė, grasinimai ir kt.), kai darbdaviai siekia prieš darbuotojų valią išgauti pareiškimus. Tokius pareiškimus teismai pripažįsta neteisėtais ir tokius darbuotojus grąžina į ankstesnį darbą.

2.4.1. Darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu

Darbuotojo ir darbdavio teisės bei pareigos:

• Darbuotojas turi teisę raštiškai įspėti darbdavį apie savo norą nutraukti darbo sutartį ne tik
darbo metu, bet ir tuo metu, kai neatlieka darbinių pareigų , pavyzdžiui, sirgdamas, atostogaudamas ar būdamas komandiruotėje ir pan.

• Darbuotojas turi teisę nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Šie įspėjimo terminai patvirtina darbuotojo teisę savo noru nutraukti darbo sutartį, kartu nustato tam tikrą jo pareigą bei atsižvelgia į darbdavio interesus ir suteikia jam galimybę pasirinkti kitą darbuotoją.

• Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju ir jokiu būdu negali jo nubausti drausmine tvarka už neatvykimą į darbą.

• Kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią darbo sutarties nutraukimo datą, darbdavys neturi teisės be darbuotojo sutikimo atleisti jo iš darbo anksčiau ar vėliau nurodytos datos. Tiesa, darbo sutartis darbuotojo pareiškimu gali būti nutraukta ir nesuėjus darbuotojo nurodytam įspėjimo terminui, jeigu šalys dėl to susitaria. Šalims nesutarus, darbuotojas privalo per visą įspėjimo laiką vykdyti jam pavestas darbo pareigas.

• Jeigu, praėjus šalių sutartam įspėjimo laikui, darbuotojas tęsia darbą, o darbdavys neįformina atleidimo, darbo sutartis laikoma nenutraukta.

• Jei darbo sutartyje yra sulygta, kad jos nutraukimo darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties atveju darbuotojas buvo įsipareigojęs atlyginti darbdaviui mokymosi, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių ir kitas turėtas išlaidas, tai jis privalo atlyginti tik tas išlaidas, kurias darbdavys turėjo per paskutinius vienerius metus.

• Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas yra išaiškinęs, kad jei darbuotojas prašosi atleidžiamas iš darbo anksčiau nei po 14 dienų ir darbdavys tokį prašymą tenkina, darbuotojo teisė atšaukti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo galioja iki tol, kol darbdavys įformins atleidimą.

• Pasitaiko atvejų, kai darbuotojas, padaręs pravaikštą, pasirodęs darbe neblaivus, pasisavinęs svetimą turtą ar kitaip nusižengęs, pageidauja savo noru išeiti iš darbo padavęs pareiškimą. Šiais atvejais darbdavys gali nutraukti darbo sutartį dėl nurodytų negatyvių pagrindų, o ne pagal paduotą pareiškimą, jei tai įforminta iki darbuotojo įspėjimo termino pasibaigimo. Kitaip sutartis laikoma nutraukta paties darbuotojo iniciatyva.

• Draudžiama atleisti iš darbo asmenis, teismo nuteistus pataisos darbams be laisvės atėmimo, jiems patiems prašant, be pataisos darbų ir įdarbinimo inspektoriaus leidimo (pataisos darbų kodekso 101 str.)

2.4.2. Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu priežastys

Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva priežastis galima skirstyti į:

1) Sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu (DK 127 str.);

2) Sutarties nutraukimą dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 str.)

Apsisprendimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, naujos specialybės įgijimas, kvalifikacijos pakėlimas, geriau apmokamo darbo susiradimas, gyvenamosios vietos pakeitimas ir pan.

Įstatymas neįpareigoja darbuotojo nurodyti priežasčių, dėl kurių jis nori nutraukti darbo sutartį, tačiau, kai priežastys turi įtakos sutarties nutraukimui, tada jas būtina pagrįsti.

Darbuotojas turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 dienas, kai:

• Reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą (tai turi būti patvirtinta medicininiais dokumentais);

• Priežastys nutraukti sutartį numatytos kolektyvinėje sutartyje (pvz. įstojimas mokytis, persikėlimas gyventi į kitą vietovę ir pan.);

• Darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

DK 128 straipsnis nustato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta ir dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių.

„1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausomas darbo užmokestis (mėnesinė alga).

2. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo padavimo dienos.“

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2111 žodžiai iš 4217 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.