Darbo sutarties samprata teisinė ir ūkinė jos reikšmė
5 (100%) 1 vote

Darbo sutarties samprata teisinė ir ūkinė jos reikšmė

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

Verslo informacinių sistemų programos II k.. studentė

DARBO SUTARTIES SAMPRATA: TEISINĖ IR ŪKINĖ JOS REIKŠMĖ

Darbo vadovas:

2004

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………..2

Darbo sutarties samprata ir turinys…………………………………………………………………………3

Darbo sutarties rūšys……………………………………………………………………………………………6

Darbo sutarties sudarymas……………………………………………………………………………………8

Garantijos priimant į darbą…………………………………………………………………………………..9

Darbo sutarties vykdymas…………………………………………………………………………………..10

Darbo sutarties nutraukimas………………………………………………………………………………..11

Darbo sutarties pasibaigimas……………………………………………………………………………….13

Išvados…………………………………………………………………………………………………………….16

Naudota literatūra………………………………………………………………………………………………17

ĮVADAS

Prieš priimant į darbą su kiekvienu darbuotoju turi būti sudaroma darbo sutartis. Jos sudarymą reglamentuoja nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas. Ūkininko ūkyje darbo sutartis nesudaroma su pačiu ūkininku, ūkininko ūkio partneriais ir talkų atvejais. Be darbo sutarties ūkininko ūkyje gali dirbti jo šeimos nariai, jeigu jie nepageidauja gauti atlyginimo.

Įvykę ekonominiai pokyčiai lėmė būtinumą iš naujo apibrėžti darbo sutarties sąvoką, jos šalis ir turinį, darbo sutarties sudarymo procedūrą ir jos pakeitimo tvarką, darbo santykių nutraukimo pagrindus ir dėl to šalims atsiradusias pasekmes.

Pasaulio civilizacija nežino geresnės darbo laisvės įkūnijimo darbo santykiais teisės formos, kaip darbo sutartis, kuri suteikia galimybes kiekvienam asmeniui atlikti labiausiai jo interesus atitinkantį darbą ir atsižvelgia į darbdavio poreikius, pageidavimus pasirinkti jam tinkamus pagal kvalifikaciją ir sveikatos būklę darbuotojus.

Rašydama darbą, kurio tema ,,Darbo sutarties samprata“ aš tikiuosi kuo daugiau sužinoti apie darbo sutartį, apie jos rūšis, kaip ji yra sudaroma ir t.t.

Darbo sutarties samprata ir turinys

Naują darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją tvarką nustato DK. Plačios darbo sutarties galimybės glūdi jos apibrėžime.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (pagal LR DK 93 str.).

Darbo sutarties šalys, kaip matyti iš pateiktos sąvokos, yra darbuotojas ir darbdavys. Darbo teisės mokslas darbo sutarties sąvoką nagrinėja trimis tarpusavyje susijusiais aspektais: 1) kaip piliečių teisės realizuoti darbo laisvę vieną iš formų; 2) kaip darbo teisinių santykių atsiradimo ir jų tolesnės raidos pagrindą; 3) kaip darbo teisės normas, reguliuojančias asmenų priėmimą į darbą, darbuotojų perkėlimą į kitą darbą ir jų atleidimą.

Apibendrinant darbo sutarties sąvoką, galima pasakyti, kad:

1) tai dvišalis susitarimas, numatantis tarpusavio teises ir pareigas;

2) darbuotojas įsipareigoja personaliai atlikti tam tikrą darbo funkciją, nesiejamą su

gaunamu rezultatu, nepavedant jos kitam asmeniui;

3) darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nuro-

dymams;

4) tai atlygintina sutartis, pagal kurią darbdavys privalo mokėti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą atlyginimą;

5)darbo sąlygas šalys gali nustatyti savo susitarimu, jeigu jos neprieštarauja teisės

įstatymams ir kolektyvinei sutarčiai ir jei jos yra geresnės už numatytas nurodytuose doku-

mentuose.

Visi šie darbo sutarties požymiai leidžia atriboti darbo sutartį nuo kitų civilinių-teisinių sutarčių tam tikrais būdingais bruožais.

Palyginkime darbo sutartį ir rangos (civilinę) sutartį. Darbo sutarties dabras yra individualaus daro funkcijos atlikimas, o ne materialaus daikto (konkretaus užsakymo) galutinis rezultatas, kaip yra rangos sutartyje, kur darbas atliekamas atskiru užsakymu rangovo nuožiūra. Pagal rangos sutartį darbdavys negali nubausti drausmine tvarka blogai dirbančių rangovų, neatsako už jų darbo organizaciją ir jo sąlygas. Be to, asmenims, dirbantiems pagal rangos, pavedimo ir kt, sudariusiems autorines sutartis, netaikomos
dabro įstatymuose numatytos lengvatos ir garantijos (nemokamos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laiką, nesuteikimos kasmetinės atostogos ir t.t.)

Teisinė darbo sutarties reikšmė yra darbuotojo teisinių santykių atsiradimo ir tolesnės jų raidos pagrindas. Šalims pakeitus darbo sutarties sąlygas, kinta ir darbo teisiniai santykiai, o darbo sutarties nutraukimas reiškia darbo teisinių santykių pasibaigimą.

Tam, kad būtų sudaryta darbo sutartis, darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl keleto svarbių klausimų, kurie sudaro darbo sutarties turinį, t.y. jos šalių sulygtas sutarties sąlygas, apibrėžiančias šalių teises ir pareigas. Darbo sutarties sąlygos gali būti skirstomos į sąlygas, sulygtas pačių šalių susitarimu, ir į sąlygas, nustatytas darbo įstatymų ir kitų norminių teisės aktų.

Sąlygos, kurias parengia susitariančios šalys, skirstomos į būtinąsias ir papildomas.

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t.y. tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio, papildomo darbo ir antraeilių pareigų ir kt.).

Pirmoji iš būtinųjų sąlygų yra darbuotojo darbo vieta, t.y. įmonė, įstaiga, organizacija, jos struktūrinis padalinys pagal darbovietės buvimo vietą, o ne pagal darbo funkcijų atlikimo vietą. Tai reiškia, kad darbuotojas gali būti panaudojamas bet kokiame struktūriniame padalinyje, esančiame toje pačioje vietovėje.

Antroji sąlyga, dėl kurios būtina susitarti, – tai darbo funkcijos nustatymas. Reikia sulygti, kuo ir kokį darbą darbuotojas dirbs. Darbo funkcija apibrėžiama nustatant, pagal kokią profesiją, specialybę ir kvalifikaciją darbuotojas dirbs arba kokias jis eis pareigas.

Bet kuri darbo sutartis, kurioje nėra aptartos šios dvi pirmosios būtinosios sąlygos, negali būti pripažinta galiojančia.

LR DK 95 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo apmokėjimo sąlygų nustatymas anksčiau buvo priskiriamas prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų, o dabar nėra laikomas tokiomis sąlygomis, nors darbo sutartyje ir reikalaujama nurodyti konkrečią darbo užmokesčio sumą, kuri neturi būti mažesnė už valstybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.

Šalims susitarus dėl būtinųjų sąlygų, sutartis laikoma sudaryta, nes būtinosios darbo sutarties sąlygos yra privalomos kiekvienai darbo sutarčiai ir nesant bent vienos, darbo sutartis laikoma nesudaryta, asmuo nepriimtas į darbą, neatsiranda darbo teisiniai santykiai.

Šalių susitarimu gali būti numatytos ir papildomos sąlygos, konkretizuojančios šalių įsipareigojimus, tačiau jos negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis, nors dažnai sunku pasakyti ar tam tikras susitarimas pablogina darbuotojų padėtį ar ne.

Prie papildomų sąlygų, dėl kurių susitarus jos abiem šalims tampa privalomos, galima priskirti, pavyzdžiui, susitarimą dėl darbo ir poilsio laiko režimo, reguliaraus papildomo mokymo, vežiojimo į darbą įmonės transportu, gyvenamojo ploto suteikimo ir pan. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja nurodytiems teisės aktams, taikomos šių aktų nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.

Darbo sutarties rūšys

Darbo kodekso 108 straipsnyje yra nustatyta, kad darbo sutartys gali būti:

1. neterminuotos (darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui). Darbo sutartis dažniausiai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). Neterminuotoje darbo sutartyje nėra aptartas jos veikimo laikas, t.y. ji sudaroma nuolatiniam darbui arba apskritai terminas nenustatomas. Neterminuota darbo sutartis tęsiasi tol, kol to panorės sudariusios sutartį šalys.

2. terminuotos (gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys); laikinosios (laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui); sezoninės (sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1333 žodžiai iš 4378 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.