Darbo vietos projektavimas
5 (100%) 1 vote

Darbo vietos projektavimas

Įvadas

Tai mokslas apie darbą, viskas kas susiję su žmogaus darbu. Ergonominės problemos sprendžiamos pritaikant įrankius arba daiktus žmogui. Ergonomika – tai mokslo šaka kuri surenka ir pritaiko informaciją apie žmogaus elgesį, galimybes, sugebėjimus ir kitus jos charakteristikas, įrankių, mašinų, sistemą darbo proceso ir darbo aplinkos projektavimo tam, kad pasiekti maksimalų jų panaudojimo produktyvumą, saugumą, komfortabilumą ir efektyvumą.

Darbo eiga

Projektuojant naują kompiuterizuotą darbo vietą arba modernizuojant seną svarbu teisingai išdėstyti darbo vietoje naudojamus reikmenis.

Būtų idealu, jei kiekvienas įtaisas būtų patalpintas optimalioje vietoje, siekiant užsibrėžto tikslo. Optimalumas priklauso nuo žmogaus sugebėjimų ir charakteristikų, įskaitant pojūčius, antropometrines ir biomechanines charakteristikas. Realiai nėra galimybės vienareikšmiškai patalpinti kiekvieną įtaisą optimalioje vietoje. Konkrečios darbo vietos su kompiuteriu išdėstymas priklausys nuo vartotojų skaičiaus ir jų darbo režimo, kompiuterio tipo bei darbo metu naudojamų papildomų reikmenų, nuo naudojamų baldų ir netgi nuo dažniausiai naudojamos programinės įrangos.

Jeigu kompiuteriu naudosis vienas asmuo, tada darbo vieta turi būti pritaikyta to asmens antropometriniams matmenims. Jeigu kompiuteriu naudosis keli asmenys, reikia sukurti tokią darbo aplinką, kuri tiktų netgi priešingoms žmogaus savybėms: aukštas – žemas, storas – plonas. Kompiuterį naudojant tik po keletą minučių per dieną ergonomikos reikalavimai neturės esminės įtakos. Esant darbo trukmei daugiau nei 1 val. per dieną, reikia įvertinti ergonomikos reikalavimus, nes jų nepaisymas gali pakenkti sveikatai.

Reguliuojamo aukščio stalas ir reguliuojama kėdė leis darbo vietą pritaikyti kiekvienam vartotojui.

Darbo aplinkos su kompiuteriu ergonomikos reikalavimai yra skirti stacionariam kompiuteriui, kai ekranas yra atskirtas nuo klaviatūros. Populiarėja nešiojami kompiuteriai, kurie labiausiai tinka trumpiems darbams. Patarti dėl nešiojamo kompiuterio ergonomiško naudojimo yra daug sunkiau, kadangi jo dizainas yra problematiškesnis – kada ekranas yra patogiame aukštyje ir atstume, klaviatūra naudotis nepatogu, ir atvirkščiai.

Kiekviena darbo vieta gali turėti skirtingą įrangą. Ankstesnės higienos normos ir standartai nurodydavo labai konkrečius dydžius ir reikalavimus. Dabartiniu metu darbo vietos įrengimo principas – daugiau individualumo, mažiau ribojimų. Biuro patalpose su keliais darbuotojais stengiamasi suformuoti uždaras erdves su atskiromis zonomis. Žemiau pateiktas tokios kompiuterizuotos darbo vietos reikmenų išdėstymo variantas su papildoma zona rašymui, skaitymui ar klientų priėmimui. Paprastai tokios darbo vietos apribojamos (130-150) cm aukščio pertvaromis.

Kompiuterizuota darbo vieta su papildoma zona

Nors kiekvienam vartotojui paliekama individualiai spręsti savo darbo vietos išplanavimą, tačiau saugias ir sveikas darbo sąlygas jis galės susidaryti tik vadovaudamasis pagrindiniais ergonomikos principais ir mokslinių tyrimų rezultatais.

Išdėstant įtaisus darbo vietoje taikomi svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos principai.

1. Svarbumo principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad svarbūs komponentai turi būti patalpinti patogioje padėtyje. Svarbumas įvertinamas elemento įtakos laipsniu siekiant sistemos tikslų. Svarbumas paprastai nustatomas, remiantis sistemos veikimą vertinančių ekspertų nuomone.

2. Naudojimo dažnio principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad dažniausiai naudojami įtaisai turi būti patalpinti patogioje padėtyje.

3. Funkcinio ryšio principas pagal susitarimą taikomas grupei elementų, priklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (displėjai, valdymo įtaisai ar įrenginiai, kurie funkcionaliai susiję su sistemos ar jos dalies veikimu).

4. Naudojimo sekos principas. Atliekant tam tikrą darbą, valdant įrenginį, nusistovi tam tikra veiksmų seka. Naudojant šį principą, reikmenis reikia išdėstyti ta tvarka, kuria jie dažniausiai naudojami.

Išdėstant įvairius sistemos elementus, negali būti vieningos tvarkos, tinkančios visoms situacijoms. Bendruoju požiūriu svarbumo ir panaudojimo dažnio principas yra priimtinesnis išdėstant elementus bendrai darbo erdvėje, o panaudojimo eiliškumo principas labiau tinka išdėstant elementus tam tikros zonos ribose.

Priimta tokia bendra reikmenų išdėstymo darbo erdvėje tvarka:

1. Svarbiausių informacijos vaizdavimo priemonių išdėstymas. Informacijos vaizdavimo priemonės išdėstomos atitinkamu kampu nuo normalaus žvilgsnio linijos.

2. Svarbiausių valdymo reikmenų, susijusių su minėtomis informacijos vaizdavimo priemonėmis, išdėstymas normalioje pasiekiamumo zonoje. Mažiau svarbūs įtaisai talpinami maksimalioje pasiekiamumo zonoje. Normali ir maksimali pasiekiamumo zonos horizontaliame paviršiuje (matavimo vienetai – centimetrai)

3. Reikmenų išdėstymas pagal naudojimo seką.

4. Dažniausiai naudojamų reikmenų patogus išdėstymas.

Darbo stalai ir darbo paviršiai

Darbo stalą rinksiu pagal šiuos reikalavimus:

• darbo stalas arba darbo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti būtinus reikmenis; paviršiai turi būti mažai atspindintys;

• dokumento
laikiklis turi būti stabilus, reguliuojamas, kad iki minimumo sumažintų galvos ir akių nepatogius judesius;

• stalo konstrukcija turi užtikrinti darbuotojui patogią pozą.

Reikalavimai darbo stalams ir darbo paviršiams priklauso nuo darbo pobūdžio, naudojamų kompiuterių ir pagalbinių reikmenų kiekio, dydžio ir konfigūracijos. Papildomas darbo paviršius gali būti reikalingas dokumentacijos, literatūros ar ryšio priemonių laikymui. Kompiuteriniams stalams taikomi šie ergonominiai reikalavimai (ISO 9241; ANSI/HFS 100-1988):

• Reguliuojamas aukštis. Reguliavimo ribos nuo 68 cm iki 76 cm. Jeigu Jūs nusprendėte įsigyti nereguliuojamą stalą, tai rekomenduotinas 72 cm aukšis.

• Aukštis keičiamas lengvai. Gali būti panaudotas pneumatinis arba mechaninis įtaisas.

• Stalo paviršiaus plotas turi būti pakankamas. Rekomenduotinas minimalus plotis 80 cm, o ilgis 160 cm. Kad kompiuterizuotos darbo vietos įranga neišsikištų už stalo ribų, patartina naudoti 100 cm pločio stalą. Darbo stalo paviršiaus ploto padidinimui galima panaudoti dviejų lygių stalus. Tai gali būti papildoma plokštuma displėjui ar papildoma lentyna klaviatūrai.

Klaviatūros lentynos ar panašių priemonių panaudojimas gali kartais priversti toli siekti kai kurių darbo priemonių (pvz. telefono). Jeigu darbo vietoje yra naudojama daug reikmenų, tai galima panaudoti kampinį stalą arba apjuosiantį vartotoją figūrinį stalą. Tai leis ne tik padidinti paviršiaus plotą, bet ir priartinti pagalbines priemones.

• Turi būti pakankamai vietos kojoms. Minimalus rekomenduojamas plotis kojoms po stalu 51 cm, nors tinkamesnis yra 61 cm. Minimalus nišos kojoms gylis 38 cm kelių lygyje ir 59 cm pėdų lygyje. Turi būti užtikrintas mažiausia 5 cm tarpas tarp šlaunų viršaus ir stalo darbo paviršiaus ar papildomos lentynos apačios.

• Stalas turi būti stabilus ir pakankamai tvirtas, kad atlaikytų naudojamos įrangos svorį.

• Stalas neturi turėti aštrių briaunų ir smailių kampų.

• Darbo paviršiai neryškių tonų, matiniai. Stalviršiai neturi būti balti, blizgantys, kad nesukeltų akinančių atspindžių.

Kėdės pasirinkimas

Kėdę rinksiu pagal šiuos reikalavimus:

1. Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą.

2. Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą; kėdės atlošas turi būti pakankami aukštas ir pasviręs.

3. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis.

Norint išsirinkti ergonomišką kėdę, turi atitikti šiuos kriterijus:

• Kėdės sėdimoji dalis yra patogi ir tinka Jūsų kūno formai. Kai atsisėdate ant kėdės, ji iš abiejų pusių turi būti bent 2,5 cm platesnė negu Jūsų klubai ir šlaunys. Kėdės sėdimoji dalis turi būti ne per ilga kojoms (38-43 cm), priešingu atveju ji arba užsikabins už pakinklių arba trukdys pilnai atremti juosmenį . Dauguma ergonomiškų kėdžių turi nuolydį į priekį, kuris neleidžia kojoms užsikabinti už sėdynės. Kėdės sėdimoji dalis turi būti tokios formos, kad sudarytų tolygų svorio pasiskirstymą ir būtų patogu sėdėti.

• Kėdės aukštis yra reguliuojamas. Geriausiai, kai kėdė turi pneumatinį reguliavimo įtaisą, kad galima būtų pritaikyti jos aukštį. Kėdės gali būti reguliuojamos ir mechaniškai (pvz. sukimas).

• Kėdės aukščio reguliavimo ribos atitinka vartotojo antropometrinius duomenis. 95% vartotojų tenkina reguliavimo diapazonas nuo 38 cm iki 53 cm. Turite sureguliuoti kėdės aukštį taip, kad šlaunys būtų horizontaliai arba truputį žemiau, o pėdos būtų tvirtai padėtos ant grindų. Daugumoje atvejų atramos kojoms Jums nereikia. Kėdės aukščio reguliavimo mechanizmas turi būti lengvai pasiekiamas bei užtikrinamas reikiamas lygis. Fiksuoto aukščio kėdė taip pat yra tinkama, jeigu tik sėdėdami jaučiatės patogiai, o be to, jeigu ja dažniausiai naudositės tik Jūs.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1392 žodžiai iš 4404 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.