Deepako lalo neokultūralistinis vakarų ekonominio iškilimo aiškinimas
5 (100%) 1 vote

Deepako lalo neokultūralistinis vakarų ekonominio iškilimo aiškinimas

DEEPAKO LALO NEOKULTŪRALISTINIS VAKARŲ EKONOMINIO IŠKILIMO AIŠKINIMAS

Deepakas Lalas – indų kilmės ekonomistas, gyvenantis ir dirbantis JAV. Pagrindinis jo darbas – ‘’The Hindu Equilibrium’’, kuriame jis pateikė ekonominį Senovės Indijos kastinės socialinės santvarkos kilmės ir stabilumo aiškinimą. Kitoje savo knygoje, kurią aš ir pabandysiu pristatyti, – ‘’Unintended Consequenses. The Impact of Factor Endowments, Culture, and Politics on Long-Run Economic Performance’’, jis bando reabilituoti kultūralistinį Vakarų iškilimo aiškinimą, siedamas jį su Rytų ir Vakarų ‘’kosmologinių tikėjimų’’ ypatumais ir vakarietišku individualizmu.

Pats Lalas rašo, kad savo darbe bandys paaiškinti, kaip ekonomika ir politika, gali būti puikus įrankis kalbant apie kultūros įtaką kasdieninėje žmogaus veikloje. Tai tapo ypatingai aktualu pasibaigus ‘’šaltajam karui’’, kuomet atsirado įtampa tarp didžiųjų civilizacijų : Vakarų ir visų kitų. Ši įtampa kyla dėl įtakos ir valdžios ir kiekviena civilizacija gina savo gyvenimo būdą, normas ir tradicijas. Štai tada ir prireikia kultūros, be to, net ir ekonomistams tenka ją prisiminti, kai reikia paaiškinti tokius ekonominius stebuklus, kaip kelių Rytų Azijos šalių ekonomikos pakilimą. Tuomet, kai neišeina visko paaiškinti vien ekonominiais faktoriais, prasideda kalbos apie kultūrą, konfucionistinį palikimą ir t.t. ir t.p. Taigi, tuom Lalas ir užsiima.

Lalo darbo tikslas, kaip jis pats prisipažįsta, -tai išryškinti esminius ryšius tarp pagrindinių išteklių, kultūros ir politikos, taip pat, pasižiūrėti, kaip į tai žiūri kiti tyrinėtojai, jei jie į tai iš viso žiūri. Ir paskutinis, pats svarbiausias jo tikslas – nustatyti ar jie lėmė, o jei lėmė, tai kaip skirtumus tarp dabartinės tautų gerovės, turtingumo.

Rašydamas šį darbą, Lalas rėmėsi keturiais teoriniais modeliais. Pasakojimą apie pagrindinius išteklius (‘’factor-endowments’’) jis rašė remdamasis Ester Boserup modeliu. Politinė-ekonominė istorija – iš jo paties knygos ‘’Hindu Equilibrium’’, kur aprašomas ,,grobikiškos’’ valstybės (,,predatory state’’) modelis; pasakojimas apie kultūrą – pagal Timur Kuran modelį; institucijų evoliucija, ,,pririšant’’ darbą prie žemės, yra paremta Domar’o darbo jėgos trūkumo ekonomikos (,,labor-scarce economy’’) modeliu. (Jei kam įdomu, tai visi šie modeliai pateikiami Lalo knygos pabaigoje, t.y prieduose.).

Taigi, D.Lalas pradeda savo darbą skyriumi apie kultūrą (,,On Culture’’), vėliau pereina prie senųjų Egipto, Mesopotamijos ir judėjiškosios civilizacijų. Iš čia, jo manymu, ir kilo visi kosmologinių tikėjimų bei valdymo formų skirtumai. Taip pat jis aprašo Senovės Indijos, Kinijos ir Islamo civilizacijas, jų ekonominius pakilimus ir ekonominę stagnaciją ir tik tada pereina prie Vakarų ekonominio iškilimo aiškinimo, tai yra jų kosmologinių tikėjimų išskirtinumo bei individualizmo raidos. Paskutiniai knygos skyriai skirti dabartinės situacijos Vakaruose ir kitur (angliškai ši frazė skamba kur kas gražiau: ,,The West and the Rest’’), apibūdinimui, bei pasvarstymams apie ateitį. Taigi jo darbo chronologinės ribos labai plačios: nuo amžių amžinųjų iki ateities.

Apžvelgęs visas buvusių ir esamų civilizacijų politinę, ekonominę bei kultūrinę raidą ir jų kosmologinius tikėjimus, D.Lalas daro išvadą, kad tai, kas Vakarams padėjo ekonomiškai iškilti, būtent krikščionybė ir individualizmas, dabar po truputį juos ir žlugdo. Be to, tos Rytų kultūros ypatybės, kurios sutrukdė jiems pirmiems žengti intensyvaus augimo keliu, suteiks Azijos šalims pranašumus ateityje.

APIE KULTŪRĄ

Tai įvadinis skyrius, kuriame autorius pateikia pagrindines jo darbe vartojamas sąvokas ir trumpai jas apibūdina. Čia kalbama apie socialinę pusiausvyrą, individualizmą ir kolektyvizmą (,,communalism’’), jausmus – gėdą ir kaltę, kosmologiją ir t.t.

Socialinė pusiausvyra. Svarbiausiu dalyku, paaiškinančiu daugelį netikėtų ekonominių, politinių bei kultūrinių reiškinių prigimtį, Lalas laiko pagrindinius išteklius – darbą, žemę ir kapitalą. Jis pabrėžia, kad šie pagrindiniai ištekliai yra jo pasakojamos istorijos DNR.

Kalbėdamas apie kultūrą Lalas pateikia kelis apibrėžimus. Vienas iš jų, tai E.Gellner’io kultūros apibrėžimas:,,Kultūra yra išskirtinis daiktų gamybos būdas, kuris charakterizuoja tam tikrą visuomenę’’ , tačiau tuoj pat sako, jog toks apibrėžimas yra per grubus jo tikslams ir pateikia ekologų pateikiamą kultūros paaiškinimą. Jie sako, kad žmogus yra išskirtinis savo protu gyvūnas, protas jam suteikia galimybę besimokant keisti aplinką. Žmogui nereikia, prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos, keistis į kitą rūšį. Jis išmoksta naujų būdų išgyventi naujoje aplinkoje ir tuomet tai įtvirtina socialiniuose papročiuose. Šis apibrėžimas, Lalo nuomone, labiau tinka ekonomistams dėl pusiausvyros sąvokos. F.Hahn’as pusiausvyros būseną apibūdina kaip tokią būklę, kai savanaudiškų tikslų siekiantys veikėjai ,,nebeišranda’’ nieko naujo ir jų veikla tampa rutinizuota, tai yra nebekuriamos naujos teorijos, nebekeičiama politika ir panašiai. Besikeičianti aplinka
reikalauja naujų teorijų bei veiklos būdų, kad būtų galima prie jos prisitaikyti, ir taip pusiausvyra yra pažeidžiama. Tokiu būdu susikuria nauja socialinė pusiausvyra, susijusi su nauja socialine ir ekonomine būkle, prie kurios reikia prisitaikyti. Tačiau, kai surandamas optimaliausias pusiausvyros variantas, ji tampa stabili, kadangi nelieka priežasčių ką nors radikaliai keisti.

Kitas dalykas apie kurį kalba Lal’as – tai tikėjimai. Jis išskiria dvi tikėjimų rūšis, priklausomai nuo skirtingų aplinkos aspektų. Pirmieji tikėjimai susiję su materialiomis kultūros formomis; antrieji – su pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimu. Pirmuosius Lal’as vadina materialistiniais tikėjimais, antruosius – kosmologiniais arba ideologijomis. Dabartiname mokslo pasaulyje, pagal vienų ar kitų įsitikinimų vyravimą, galima išskirti materialistines ir idealistines kryptis. Pats Lal’as pabrėžia savo vidurinę poziciją – jis, kaip geras induistas, tiki, kad tiesa slypi kažkur anapus, tai yra per vidurį. Lal’as mano, kad materialūs interesai veikia žmonių veiksmus, ir kad idėjos gali būti paaiškintos žmonių interesais.

Grįžtant prie tikėjimų, reikia pasakyti, kad materialistiniai tikėjimai keičiasi greičiau už kosmologinius ir taip atsiranda skirtingos socialinės pusiausvyros. Jas galima skirstyti pagal laiko periodą, per kurį pasikeičia pusiausvyrą lemiančios jėgos. Greičiausiai veikia rinkos procesai – pasiūla ir paklausa – kurie veda prie rinkos pusiausvyros. Kitas greičiausiai besikeičiantis procesas – tai materialistinių tikėjimų pusiausvyra, kuri apima organizacinę struktūrą. Šioje plotmėje veikia ir rinkos procesai (arba neveikia – kada ekonomika yra kontroliuojama). Materialistinė pusiausvyra gali pasikeisti per vienos kartos gyvenimo laikotarpį. Lėčiau keičiasi kultūrinė pusiausvyra, susijusi su kosmologiniais tikėjimais – tai gali tęstis per kelias kartas ar ilgiau. Lėčiausiai keičiasi evoliucinė pusiausvyra, kurią savo darbe Lal’as gali ramiai ignoruoti, nes kad ir kokios plačios bebūtų darbo chronologinės ribos, vis tiek tokio laikotarpio jis neapima.

Individualizmas ir bendruomeniškumas. Jei didžiąją dalį mūsų evoliucinio biologinio palikimo galima grubiai apibūdinti kaip egoistinį individualizmą, sudarantį žmogaus prigimties esmę, tai kosmologinius tikėjimus taip pat grubiai galima apibūdinti kaip bendruomeniškus, kolektyvistinius (,,communalist’’), skleidžiančius broliškos meilės idėją tarp savanaudžių oportunistų. Taigi ,galima teigti, kad iškylant didžiosioms civilizacijoms, ir individualizmas ir bendruomeniškumas jau buvo žmogaus charakterio dalimi. Tačiau kai kurie socialiniai psichologai pabrėžia, kad atskirose kultūrose yra labiau paplitęs vienas arba kitas jausmas. Šiuo požiūriu Vakarų kultūra yra individualistiškesnė nei kitos. Taip Vakarai yra artimesni medžiotojų-rinkėjų bendruomenėms nei agrarinėms civilizacijoms, kurios savo prigimtimi yra daugiau bendruomeniškos.

Jausmai: gėda ir kaltė. Daugelis mokslininkų sutaria dėl jausmų vaidmens užpildant ,,moralinius kodus’’, kurie yra skirtingi atskirose kultūrinėse tradicijose. Tačiau neaišku, ar jausmai yra dalis žmogiškos prigimties, ar jie yra socialiniai konstruktai. Lal’as ir vėl pasilieka vidurinėje pozicijoje, teigdamas, kad dalis jausmų yra bendri visai žmonijai, o kita priklauso nuo kultūrinės aplinkos. Iš pastarųjų išsiskiria du jausmai, kurie yra itin svarbūs ,,moralės jausmo’’ vystymuisi – tai gėda ir kaltė. Šie jausmai yra skirtingi atskirose kultūrose ir Lal’as atskiria gėdos ir kaltės kultūras. Tyrinėdamas Rytų ir Vakarų civilizacijas, Lal’as atkreipia dėmesį į šių jausmų vaidmenį socializacijos procesui. Jis teigia, kad gėda arba kaltė yra socializacijos ,,varomoji jėga’’ ir formuoja ,,cementą’’ jungiantį visuomenes.

Taigi, kaip apibrėžti šiuos jausmus? ,,Gėda yra socialinis jausmas, kylantis iš savo veiksmų vertinimo, kuomet vertinama iš kito žmogaus pozicijos’’ Gėdos atveju nėra baimės, kad kas nors užpyks, čia yra tik stebėtojas, tačiau kaltės atveju yra baimė dėl pykčio, o veikėjai čia jau budelis ir auka. Gėdos jausmu yra paremtos visos Rytų civilizacijos ir tik krikščionybė sukūrė kalte paremtą socializacijos procesą. Tam labai didelį vaidmenį turėjo nuodėmės samprata, kurios nerasime kituose tikėjimuose. Ypač svarbi yra įgimtosios nuodėmės doktrina: visi krikščionys jau gimdami atsineša nuodėmę, kuri prasidėjo nuo Ievos ir Adomo ir iki šiol nesibaigia, be to ji stumia į vis naujas ir naujas nuodėmes. Taigi, aišku, kad žmogus, kuriam nuo mažens aiškinami tokie dalykai, jaučiasi visą gyvenimą kaltas dėl savo ir dar prieš jį padarytų nuodėmių. Aiškindamas šių jausmų prigimtį, Lal’as pateikia labai gražų pavyzdį: ,,Robinzonas Kruzas be Penktadienio nebūtų jautęs gėdos, tačiau jei būtų tikėjęs Judėjų-Krikščionių Dievu, būtų jautęs kaltę.’’

Kosmologija, politika, ekonomika. Galima kelti klausimą, ar kosmologiniai tikėjimai, ideologijos tiesiogiai veikia politiką ir ekonomiką, ar tai yra visai atskiras dalykas. Lal’as į šį klausimą atsako, kad atskiri kosmologinių tikėjimų principai, o būtent pasaulėžiūra, gali tiesiogiai veikti
materialistinius tikėjimus, o per tai ekonomiką ir ypač politiką. Nors egzistuoja daug politikos, kurią galima paaiškinti asmeninių interesų siekimu – materialiniais faktoriais, tačiau yra dalykų, kurių taip paprastai nepaaiškinsi. Tai gali būti ir politinių režimų kaita.(Valstybė yra institucija, negalinti veikti be žmonių, bet kokia valstybė turi remtis tuo, kad piliečiai pripažįsta jos valdžią; tai priklauso nuo piliečių požiūrio į valdžią, o požiūris priklauso nuo kosmologinių tikėjimų.)

Apie politikos įtaką ekonomikai galima ir nekalbėti – tai akivaizdus faktas. Su tuo sutinka beveik visi ekonomikos istorikai. Panašiai galima sakyti ir apie atvirkštinį atvejį – ekonomikos įtaką politikai. Taigi galima teigti, kad egzistuoja visa pusiausvyrų sistema, kurioje viskas susiję.

SENOVĖS CIVILIZACIJOS: EGIPTAS, MESOPOTAMIJA, JUDĖJA.

Taigi, norint suprasti ir paaiškinti dabartinių kultūrų skirtumus, reikia apžvelgti materialinės ir kosmologinės aplinkos keitimosi istoriją. Tam Lal’as grįžta prie senųjų civilizacijų, kuomet atsirado dabar egzistuojančios pasaulėžiūros ir bando parodyti jų įtaką ekonomikai bei kaip kultūriniai ir politiniai didžiųjų civilizacijų skirtumai gali būti paaiškinti materialistiniais veiksniais, arba, jei tai įmanoma, kosmologiniais tikėjimais. Jis pabrėžia, kad bandys išskirti materialinių sąlygų ir kosmologinių tikėjimų skirtumus tam, kad pagrįstų savo vidurinę poziciją tarp materializmo ir idealizmo.

Prieš pradėdamas pasakojimą apie atskiras civilizacijas bei jų augimą, autoriusiš pradžių bando paaiškinti intensyvaus vystymosi sąvoką. Čia jis remiasi ekonomikos istoriku E.A.Wrigley, kuris išskyrė du intensyvaus vystymosi tipus: organinė ekonomika – kuomet augimas visiškai priklauso nuo žemės derlingumo. Čia intensyvaus augimo yra nedaug, pajamos vienam žmogui yra visai nedidelės, tačiau viskas gali būti paskatinta prekybos. Antrasis tipas – tai irgi žemės ūkiu paremta ekonomika, tačiau atsiranda mineralinėmis medžiagomis paremtos energijos ekonomika (,,mineral-based energy economy’’) , tai yra plačiai pradedama naudoti akmens anglis, atsiranda garo variklis, padidėja pajamos vienam žmogui, vienu žodžiu prasideda Industrinė revoliucija.

Iki Industrinės revoliucijos vienintelė intensyvaus vystymosi viltis buvo griežtas darbo pasidalijimas – apie tai rašė A.Smith’as. Todėl šį intensyvaus vystymosi tipą, kurio vienas iš pagrindinių variklių buvo tarptautinės prekybos plitimas, Lal’as vadina smitiškuoju vystymusi. Kitas, šiuolaikiškesnis, tipas, paremtas technologijos augimu, yra vadinamas prometėjiškuoju vystymusi.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2000 žodžiai iš 6533 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.