Didaktika
5 (100%) 1 vote

Didaktika

Didaktika

Pradinė mokykla ,jos bruožai.

Pradinė mokykla švietimo sistemoje yra pradinė( pirmoji) grandis.Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme sakoma, kad pradinio ugdymo paskirtis yra suteikti

Asmeniui * dorinės ( sąžiningumas, pasisveikinimas, tvarkingumas) ir* socialinės brandos pradmenys,* kultūros,* etninius pagrindus, * elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

Socialinė branda tai vaikų nemokėjimas susitarti, išklausyti, vaikai vienas kitą pertraukinėja , rėkia.

Etninė kultūra tai papročiai.

Elementarus raštingumas. Pradinio ugdymo mokytojas turi padėti pagrindus.

Vėliau turimos spragos tai pradinio ugdymo trukumai.

Pradinę mokyklą ( I klasę ) vaikai pradeda lankyti , kai jiems sukanka 7 metai.

Taip yra nurodyta įstatyme. Aišku, kai kurie tėvai atveda į mokyklą 6 metų vaiką ir jeigu jį priima tai jis ir mokosi. Pradinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas tėvų prašymu jeigu vaikas pakankamai subrendęs.

Priešmokyklinis amžius yra 5 metų, o mokyklinis-6 metai.

4 metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos – darželiai.Pradinį ir tolesnį mokymą vykdo pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos.

Pradinis išsilavinimas įgyjamas , baigus pradinio ugdymo programą. Pradinėms klasėms skirta programa nurodo, kad pagrindinės mokyklos tikslas padėti vaikui

įsitraukti į visuomenės ir tautos kultūrinį, socialinį ir politinį gyvenimą.

Šis tikslas grindžiamas svarbiausiu demokratinės visuomenės principu-asmenybės laisve ir atsakomybe.Remiantis šiuo principu pradiniam mokymui skiriami tokie bendrieji tikslai:

 Visapusiškas vaiko ugdymas:

a) Jo auginimas ir fizinės bei psichinės sveikatos saugojimas , stiprinimas.

b) Kultūros pradmenų suteikimas.

c) Mokinio asmenybės puoselėjimas visais atžvilgiais.

d) Emocijų ie pažinimo sričių plėtimas( ugdyti savitvardą, kylantį pavydo jausmą, žmonės nemoka pralaimėti).

e) Racionalaus , kritiško ir kūrybiško mąstymo ugdymas( mokyti pozityviai mąstyti).

f) Vertybinių nuostatų formavimas.

 Vaiko ugdymas demokratiškam sambūviui:

a)atvirumas kitoms kultūroms , saugant savają.

b)mokymas gerbti kitus žmones ir jų pažiūras.

c)mokymas bendrauti ir bendradarbiauti.

Specifiniai pradinės mokyklos tikslai.

1.Harmoningas vaiko perėjimas iš šeimos į mokyklos aplinką.

2. Atskirų dalykų mokymosi pagrindų kūrimas, jų stiprinimas ir tęsimas( dalykų integravimas – pasirenkama viena tema ir pereinama per visus dalykus).

3. Mokymosi nuostatos – ugdymas visą gyvenimą( permanentinis , tęstinis mokymas).

Pradinukas turi:

 Įsisavinti individualaus ir kolektyvinio darbo metodus ( vaikas turi mokėti dirbti ir individualų ir kolektyvinius darbus).

 Norėti stebėti ir tyrinėti. Suvokti tikrovę , prie jos taikytis ir kiek nuo jos priklauso ją keisti.Mokymosi motyvacijos pradžia – vaiko noras.

 Gebėti suvokti informaciją ir pagal galimybes mokėti ją perduoti kitiems.

 Ugdyti sąvokinį mąstymą , suvokimą,dėmesį, atmintį kalbą( visus psichinius procesus reikalingus žmogui.)

Ugdymo spragų nustatymas ir koreagavimas , kuo anksčiau numatant

problemas , kurias sprendžiant būtų šalinamos jų atsiradimo priežastys , o ne pasekmės.

Pradinėi mokyklai keliamus tikslus įgyvendinti turėtų padėti mokymo dalykai, bendravimas ir kita veikla.

Mokymo dalykai apima keletą vienodai svarbių sričių:

1. Pasaulio pažinimą

2. Lietuvių kalbą

3. Matematiką

4. Dailę

5. Muziką

6. Darbelius

7. Kūno kultūra.

Tačiau 6-10 metų vaikų pasaulio suvokimas yra vientisas – nesuskaidytas ir šis

mokymo turinio skirstymas į dalykus – sąlygiškas,tik padedantis susivokti tam tikrų žinių gebėjimų , įgūdžių ir vertybių struktūroje ir sistemoje Mokant vaiką reikia siekti pateikti jam visybišką žmogaus ir kultūros vaizdą, tai yra atskirų struktūrų žinias, kuo natūraliau priimant jos dorovines pilietines ir kitas nuostatas.Tai padėtų vaikui apčiuopti visumos ryšius , skatinti jį šią visumą analizuoti , suvokti faktų ir reiškinių santykį su aplinka, juos luginti , daryti išvadas, apibendrinti. Tokiu būdu vaikas mokytųsi mastyti ir jausti. Taip atsiranda mokymo dalykų integravimo arba mokymo sistemos elementų suderinimo problema. Labai svarbus kiekvieno dalyko vidinis integravimas: atskiri reiškiniai , požymiai, sritys turi būti siejamos.

Mokytojas gali pats pasirinkti dalykų integravimo ašis.Jos gali būti bendros:

dorovinis, estetinis, kultūrinis aspetas bei specifinės ( kalbos, gamtos ir pan.)

Pradinės mokyklos ugdymo kryptis

Senosios mokyklos Reformuotos mokyklos

Nuo akademinės : tai yra perdėtai teorinės, mokslinės, atitrūkusios nuo praktikos.

Nuo scholastinės *– t.y. dogmatiškos , grįstos absoliučiomis tiesomis ir autoritetais .

Nuo unifikuotos *– niveliuojančios mokinius ir mokytojus.

Nuo totalitarinės – grįstos griežta kontrole ir admonistravimu prie savivaldžios , save reguliuojančios sistemos. Į humanistinę –atliepiančią žmogaus ir vaiko amžiaus tarpsnių psichologinias ypatybes, jo pareikius interesus.Įprasmintą , t.y. prasmingą mokymosi turinį.

Į demokratinę –t.y. laisvą, leidžiančią rinktis ir spręsti , patiems ieškoti tiesos.

Einamas prie lanksčios , atsinaujinančios, kūrybiškos.

*Unifikuotos –

niveliuotos – padaryti visus vienodus( nieko keisti negalima).

Etosas – pedagogo kultūra, elgesys, elgesio normų laikymąsis.

*Scholastinė- dogmatiška- nesikeičianti, ta pati, rutina.

Kad mokykla taptų tokia, labai svarbu pakeisti ugdymo prioritetus: mokykla turėtų pagrindinį demėsį kreipti į vertybes , gebėjimus , žinias . Anksčiau kreipė demesį į žinias , mokėjimą, įgūdžius.T.y. turėtų būti keičiamos ugdymo turinys,programos, vadovėliai.

Gyvenimo mokykloje specifika – p. 22- 35 iš ,, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos” V. 1997 I – X kl. “.( ž. Atskirai nukopijuotą medžiagą).

1. Mokyklos erdvės organizavimas

2. Mokyklos ūkinė ir estetinė tvarka

3. Tvarkaraštis.

4. Visos mokyklos individualus planas.

5. Sveikata.

6. Darbas.[ Sąžiningo darbo atstatymas].

7. Kūrybiškumas.[ vaizduotės puoselėjimas].

8. Valia.[ savikontrolė svarbiau už išorinę kontrolę].

9. Bendravimas ir bendradarbiavimas.

10. Mokytojo ir mokinio santykiai.[ abipusė pagarba, humoro jausmas].

11. Mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendravimas.

12. Klasės vadovo veikla it atsakomybė.

13. Mokinių tarpusavio santykiai

14. Koedukacinės- bendros mokyklos[ berniukų ir mergaičių].

15. Mokykla – namai.

16. Vadovavimas mokyklai.

17. Savivalda ir kitos struktūros.

18. Biblioteka.

19. Mokykla ir visuomenė.

20. Pramogos.

21. Mokyklos veidas.

Efektyvios mokyklos bruožai.Veiksmingi, kūriantys , duodantys reikiamus rezultatus.Tobulėjant visuomenės santykiams tobulėja ir mokykla.

1986 metais efektyvumas prasidėjo projektu.

Efektyvių mokyklų bruožai:

Bendra misija

( tai bendra visiems žinoma mokyklos tikslų ir prioritetų vizija. Pagr. Vaidmuo tenka direktoriui , kuris skatina mokytojus , tėvus ir moksleivius jausti atsakomybę ir pareigą siekti šios vizijos.) 1. Mokomasis vadovavimas.

2. Aiškūs tikslūs tikslai.

3. Bendros vertybės ir pažiūros.

Daugiausia dėmesio – mokymuisi.

( demesį rodo mokytojai , dedantys į savo mokinį daug vilčių. T. P. Mokytojai imasi įvairių mokymo ir kontrolės strategijų, kad sukurtų mokomąją programą, kad atitiktų mokyklos tikslus.) 1. Dažnas mokinių rezultatų tikrinimas.

2. Didelės viltys.

3. Mokytojų kolegiškumas ir tobulėjimas.

4. Dėmesys mokymui ir mokomajai programai.

Mokymuisi palankus klimatas.

(reiškia gerą dvasinę moksleivių būklę, savo vertės suvokimą, kadangi jie dalyvauja mokymosi procese, yra pripažistami ir skatinami, su jais elgiamąsi tinkamai draugiškai. Mokymosi aplinka- patraukli . Rūpinamąsi , kad visiems būtų patrauklu dirbti. T. P. Stengiamąsi `, kad tas klimatas būtų malonus tėvams ir bendruomenės nariams , dalyvaujantiems mokyklos gyvenime.) 1. Tėvų bei bendruomenės pasitelkimas , parama.

2. Teigiamas mokslrivių elgesys.

3. Pripažinimas ir skatinimas.

4. Fizinė aplinka.

5. Moksleivių įtraukimas į veiklą ir jų atsakomybė.

Efektyvios mokyklos reforma vyksta gana lėtai.efektyvių mokyklų esmė – besikeičiantis mokyklų gyvenimas. Daugelis specialistų teigia, kad visi moksleiviai gali gerai mokytis, pagal savo galimybes.Mokykla vadinama efektyvia , jei ji siekia visų moksleivių pažangos, nepaisydama aplinkos veiksnių. Užtikrina , kad kiekvienas mokinys pasiektų galimą lygį , skatina visokeriopą moksleivių tobulėjimą, metai iš metų tobulėja.

Sammons ( šios lentelės autorius).

1. Profesionalus vadovavimas. 1. Ryžtas ir tikslingumas.

2. Kolegialus požiūris.

3. Vadovas kartu it profesionalas.

2. Bendra vizija ir tikslai. 1. Visų vienas tikslas.

2. Nuosekli veikla.

3. Kolegialumas ir bendradarbiavimas.

3.Mokymosi aplinka. 1. Drausmės laikymąsis.

4. Dėmesys mokymui ir mokymuisi. 1. Mokymosi laiko maksimalizavimas.

2. Dėmesys laimėjimams . Sekmės džiaugsmas.

5. Didelės viltys. 1. Dideli lūkesčiai.

2. Lūkesčių demonstravimas, skatinimas protauti.

6. Teigiamas skatinimas. 1. Aiški ir teisinga disciplina, grįžtamasis ryšys.

7. Pažangos tikrinimas. 1. Mokinių žinių tikrinimas, mokyklos veiklos įvertinimas.

8. Moksleivių teisės ir pareigos. 1.Aukštas moksleivių savęs vertinimas, atsakomybės prisiėmimas, darbo kontrolė( tai būna tuomet, kai vaikas jaučia pažangą).Atsakomybę vaikas jaučia tuomet, kai jam duodamas laisvas pasirinkimas.

9. Tikslingas mokymas. 1.Kvalifikuotas darbo organizavimas, aiškus tikslas, tinkama pamokų struktūra, praktinis žinių taikymas.

10. Mokymosi organizavimas. 1. Personalo ugdymas.

11. Namų ir mokyklos bendradarbiavimas. 1. Tėvų įtraukimas.

Šie veiksniai priklauso vienas nuo kito.Mokytojai yra mokyklos augimo ir tolesnės reformos pamatas, šaknys, maitinančios šakas ir palaikančios jų gyvybę.

Kadangi kiekviena mokykla yra unikali ji pati gali nuspręsti kokiu metu, kokia tvarka siekti efektyvumo.Šio proceso niekas negali nei primesti nei vadovauti jam iš šalies.Jo nuoseklumaą lemia mokyklos poreikiai ir kiekviena mokykla tai daro savaip.

Moksleivių saviraiška mokykloje.(L. Jovaiša. Edukologijos pradmenys. P. 73-78).

Saviraiškos rūšys Saviraiškos galimybės mokykloje Mokytojo pagalba.

1. Savivalda.

2. Saviaukla. 1.Būreliai , klubai, meno mokslo kabinetai, muziejai, vakarėliai, klasės savivalda.

2. Laisva nuo pedagogikos diktato. 1.Padėti asmenybės kryptingumo, veiklos būdų ir gabumų diagnostikai, veiklos
laisvei

Pagalbos pedagogika tai meilės pedagogika.

2. Ugdyti gerus santykius su artimaisiais.

Mokymo programos.

Mokymo turinį atskleidžiantys dokumentai.Bet kurios mokymo įstaigos mokymo turinys išdėstomas specialiame valstybės dokumente- mokymo plane.

Čia išvardinti visi mokomieji dalykai, nurodyta , kuriose klasėse jie dėstomi, kiek skiriama pamokų per savaitę. Per pirmus 4 metus vaikams suteikiama elementarių žinių apie žmogų, gimtąjį kraštą, gamtą, visuomenę formuojamos jų dorovinės nuostatos.

Pažintinė veikla padeda atskleisti vaikų gebėjimus ir polinkius , jie stiprieja fiziškai.Palengva jaunesnieji moksleiviai sukaupia patirtį mokytis atskirų mokomųjų dalykų.

Sudarant mokymo planą sprendžiama iš kokių disciplinų sudaryti mokymo turinį, o rengiant mokymo programas , kurias mokslo šakos temas skirti į vieną ar kitą mokymo dalyką.Labai svarbu įvertinti jų svarbą, sudėtingumą, atsižvelgiant į moksleivių amžių, mąstymo galimybes.

Mokymo programos yra dokumentas , nurodantis mokymojo dalyko turinį, apibrėžiantis privalomą kiekvienos klasės mokinių žinių mokėjimų bei įgūdžių apimtį.

Pagal mokomosios medžiagos pateikimo būdą mokymosi programos gali būti :

1. koncentrinės.

2. linijinės.

3. kompleksinės.

4. adaptuotos .

5. modifikuotos.

Koncentrinėse programose viena ir ta pati tema nagrinėjama kelis kartus: siauriau -žemesnėse klasėse, plačiau ( visaapimančiai)– aukštesnėse.Taip elgiames dėl eilės priežasčių: maži vaikai nepajėgūs išmokti visą reikiamą medžiagą, o be to aukštesniųjų klasių moksleiviams temą išmokti lengviau , jeigu žino bent dalį medžiagos. Koncentrinių programų trūkumai: reikia daugiau laiko, be to kai dalis mokomosios medžiagos jau žinoma daugeliui nuobodoka tą patį dalyką mokytis pakartotinai.

Linijinės programos . Čia tema nagrinėjama vieną kartą, pateikiama visa medžiaga, suformuluojami reikalingi mokėjimai , įgūdžiai. Prie temos grįžtama tik kartojant žinias, semestro ar mokslo metų pabaigoje.Šiuos programos yra ekonomiškesnės . sunkesnės, ypač mažesniems moksleiviams.

Kompleksinės programos plačiai taikomos užsienio pradinėse mokyklose. Ta pati tema nagrinėjama per pamokas.Taip dirbdami moksleiviai įgyja visą kompleksą žinių, apie kurią nors tikrovės dalį.

Išvada. Programų , kaip dokumentų struktūra yra panaši: 1. išdėstyti bendri reikalavimai, 2. pateikiamos temos ( numatyta per kiek pamokų išnagrinėti).

Adaptuotos ir modifikuotos programos.Jos taikomos neįgaliems vaikams. Šie vaikai turi pritapti prie kitų. Vis daugiau vaikų su negalia integruojama į sveikųjų klases.Labai svarbu , kad mokytojas sugebėtų įvertinti individualius vaiko pojūčius Humanistinis požiūris čia labai svarbu, nes vaikai turi mokymosi negalių. Labai svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimus.Klasėje vaikui turi būti teikiama pagalba ir įtraukiamas į bendrą darbą.Pedagogai turėtų susilaukti kvalifikuotos pagalbos iš mokyklos psichologo ir t.t.

Respublikoje yra juridiškai įteisinta neįgaliųjų integracija į sveikųjų tarpą. Bendrojo lavinimo mokyklų klasėse pradėjo mokytis ne tik specialiųjų mokyklų

neįgalūs moksleiviai, bet ir protiškai atsilikę, turintys judėjimo negalių, klauso , regos sutrikimų moksleiviai.Todėl mokytojai turi išmokti modifikuoti , adaptuoti bendrojo lavinimo programas.

Programos modifikavimas suprantamas, kaip nežymus turinio keitimas, bet iš semės kitų mokymo būdų taikymas. Modifikuota programa suteikia galimybę įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimąžemiausiame lygyje.

Adaptavimas tai žymus mokymo turinio prastinimas , siaurinimas pritaikant jį mokinio gebėjimams ir realiam mokymosi pasiekimų lygiui. Jeigu reikia – keičiant ir mokymo būdus.Ji rengiama vaikams aiškiai nepajėgiantiems įsisavinti vieno ar kito dalyko bendrosios programos.

Programų modifikavimo ir adaptavimo bendrieji principai:

1. Mokinio tėvaimįtraukiami į jo gebėjimų ir pasiekimų procesą, modifikuotų ir adaptuotų programų kūrimo ir įgyvendinimo eigą.Kas geriau turi pažinti vaiką, negu tėvai.

Pedagogai ir kiti specialistai konsultuoja dėl vaikui rekomenduojamų mokymo metodų taikymo, informuoja apie užduotis , skiriamas darbui namuose, komentuoja , skatina emociškai paremti vaiką.

2. Programos rengiamos remiantis vaiko raidos ypatumų vertinimų duomenimis, apie mokymosi sunkumus ir potencines mokymosi galimybes.

3. Derinama mokymosi kryptis klasėje ir specialaus pedagogo , logopedo , korekcinio darbo kryptis.

4. Moksleivio mokymosi rezultatai vertinami atsižvelgiant į modifikuotoa ar adaptuotos programos įsusavinimo kokybę.

Vaiko su negalia negalima lyginti su kitais vaikais.

Programos modifikavimo principai, specifinių mokymo negalių turintiems mokiniams. Programų adaptavimo principai, riboto intelekto ,nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams , turintiems labai žymią ar kompleksinę mokymosi negalią.

Sprendimą apie programos modifikavimo būtinumą priima mokyklos ugdymo komisija arba pedagoginė – psichologinė tarnyba. Tėvai parašu patvirtina savo sutikimą modifikuoti vaiko programą.Modifikuotos prigramos pagrindas yra tos pačios klasės , kurioje mokosi vaikas , dalyko bendroji programa, planyojanti , kad mokinys įsisavins nors jos
Modifikuota programa paprastai rengiama 1 semestrui , po to koreaguojama ir plėtojama toliau. Modifikuojant programą būtina išbandyti alternatyvius mikymosi metodus ir atrinkri efektyviausius. Programos modifikavimo kryptis tampa egzamino modifikavimo pagrindu. Adaptavimo būtinybę priima pedagogų- psichologų taryba ar centras drauge su vaiko mokytojų ar tėvais arba mokyklos specialaus ugdymo komisijos nariais. Šį sutikimą tėvai patvirtina savo parašu.Adaptuotos programos pagrindu gali būti žemesnės klasės supaprastinta dalyko bendroji programa.Adaptuota programa renkama vienam mėnesiui.Kilus abejonėms , kad programą pakaktų tik modifikuoti moksleivis nukreipiamas į spec. ugdymo komisiją.Adaptuojant programą svarbu prastinti , siaurinti, konkretinti jos turinį ir ieškoti alternatyvių mokymo mrtodų. Toks moksleivis nelaiko pagrindinių mokyklos baigimo egzaminų. Jam įrašoma , jog išklauso šio dalyko kursą.

Drausmės palaikymo problemos ir galimybės.

Šiuolaikinėje mokykloje drausmė labai aktuali. Pirmokėliai jau po pusmečio pasijunta mokyklos šeimininkais , kadangi iš pat pradžių taisyklės nenustatomos.Vaikai skirtingi , todėl ir jų suvokimas skirtingas, mąstymas ir gebėjimai skirtingi. Dažniausia mokytojo pateiktos užduotys atliekamos skirtingu tempu, o tai sudaro sąlygas kilti šurmuliui , vieniems ailikus užduotį, o kitiems dar jos tinkamai nesupratus.

Mokytojas turi save tausoti. Iš pat pradžių vaikams nenusileisti, kad nereikėtų dirbti papildomai su nesukaupiančiais dėmesį mokiniais. Šiuolaikiniai auklėjimo metodai atveria naujas galimybes , tik reikia jais naudotis. Susidomėję , užsiėmę mokiniai neturės kada triukšmauti ir mokytojas neturės problemų.Vienas iš būdų palaikyti drausmę klasėje- kruopštus mokytojo pasiruošimas pamokai.Erik Jensen savo knygoje ,, tobulas mokymas “ rašo, jog labai svarbų vaidmenį vaidina paties mokytojo asmenybė.Jo sugebėjimas prisiimti atsakomybę už tai kas vyksta klasėje. E. Jensen didelį dėmesį kreipia į mokytojo asmenybę- jis turi suprasti , kad mokiniai ir nusižengę yra geri, tik jų elgesys nepriimtinas. Įprastiniai metodai patiria nesėkmę, nes nesuteikia mokytojui galimybės rinktis : 1. stato į kampą, 2.išvaro už durų- tai jau neefektyvu.E. J siūlo:

1. Dažnai keisti veiklos pobūdį,

2. Kreipti dėmesį į tai , ką jie laimės tą , ar kitą veiklą veikdami.

3. Suskirstyti į komandas ir tų komandų atsakomybę skatinti.

4. Per 5 pirmas minutes užmegsti kontaktą.

5. Klasę tobulinti.

6. Numatyti mokinių būsenas ( jeigu kažaą monotoniško daro , tai jau vaikas pavargęs, pvz.: kaklą žnaibo).

7. Lavinti pastabumą.

Labai svarbu klasėje iš anksto suplanuoti taisykles ir procedūras , kuriomis galima iš anksto užkirsti kelią daugeliui galimų problemų ir nesklandumų. Mokytojas sugalvoja taisykles , o pateikia kaip vaikų.Priėmus taisykles jos surašomos , paaiškinamos , paskelbiamos. Taisyklės ir procedūros ne daug ko vertos , jeigu neišmokstamos ir nepriimamos . Pamokos metu mokiniai gali gaišinti atlikti akademines užduotis.Svarbi – pamokos pradžia ( tai nestabilus metas), nes vaikai ateina iš kitos aplinkos , kur veikia kitos elgesio normos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2675 žodžiai iš 8893 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.