Didžiausi Lietuvos rieduliai
5 (100%) 1 vote

Didžiausi Lietuvos rieduliai

Vištyčio akmuo



• Tipas: riedulys

• Sinonimai: Didysis, Puntukėlis, Stebuklingas, Vištyčio

• Adresas: Marijampolės aps., Vilkaviškio r., Vištytis, Nebūtkiemo k.

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paminklas

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000

• Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964

• Priklausymas kitiems paminklams: archeologijos paminklas, 1972

• Priklausymas saugomai teritorijai: Vištyčio regioninis parkas

• Sudėtis: Mikroklininis granitas su biotitu

• Unikalumas: ŠEŠTAS PAGAL DYDĮ ŽINOMAS RIEDULYS LIETUVOJE

• Aprašė: A.Linčius, 1989

ilgis plotis aukštis perimetras

7.10 m 4.74 m 4.01 m 16.86 m

Objekto būklė

Stovis1989.09..20. buvo įvertintas kaip gana geras, nors riedulys turi įtrūkimų ir nuskaldytų vietų. Viršuje, atokesnėje nuo plento riedulio paviršiaus dalyje yra išlikę skaldymo pėdsakai: eilutė iškapotų skylių, kurių septyniose tebėra sukalti jau surūdiję geležiniai strypai (pleištai). Artimiausiame prie plento riedulio gale matosi dar viena linija su iškapotomis skylėmis, kurių penkiose vietose taip pat stirkso suvaryti geležiniai strypai (pleištai). Riedulio skaldymui skirtų visų šių skylių kiekvienos skersmuo siekia iki 2 cm. Kas ir kada šitokiu būdu bandė akmenį suskaldyti, nebežinoma. Žemė, kurioje guli Vištyčio akmuo, 1935 metais priklausė Albertui Boskartui.

Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo žmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru (pagonybės laikų aukuro vieta – viršuje esantis didesnis įdubimas), ant kurio degusi amžinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. Akmens viršuje yra keletas ir mažesnių įdubimų – tai velnio pėdos nuo tada, kai senovėje jis ant to akmens tupėjęs. Riedulio viršuje esanti didžioji dubuma kurį laiką buvo vadinama ir Šventos Marijos pėda. 1935 metais Aleksandras Tarasovas yra užrašęs tokią legendą. Pasakojama, kad ant akmens kada tai sėdėjęs velnias ir verkęs. Yra žymės velnio pėdų ir akmenyje įdubimo, kur riedėję velnio ašaros. Velnio ašaros duburyje niekada neišdžiūdavę. Stebuklingosios velnio ašaros gydę žmones nuo įvairių ligų, ypač nuo apakimo. Daug žmonių, pavilgę ir išplovę akis velnio ašarom, praregėdavę. Vieną kartą apspango dvarponio šunytis, kurį jis norėjęs tomis velnio ašaromis pagydyti. Bet kai tik šunelį tose ašarose išmaudęs, vanduo nustojo gydomosios galios. Ir nuo to laiko vasarą duburyje vanduo išdžiūsta ir negydo. Apie Vištyčio akmenį yra žinomi dar du legendos variantai, užrašyti Vištyčio vidurinės mokyklos kraštotyros būrelio narės Vilkaitytės pagal P.Vilkaitienės (gim. 1916 m.) pasakojimą. Štai vienas jų. Senais laikais tolimame Lietuvos kampelyje buvęs miestelis Torn (dabar Vištytis). Tuomet čia nebuvo nei ežero, nei kalnų, nei akmenynų. Kartą seniausia Torno gyventoja susapnavo sapną – velnias žada paimti daug sielų. Išgirdę tai, gyventojai nutarė statyti naują bažnyčią. Kai ši buvo beveik baigta, apie tai sužinojo nelabasis. Labai užsirūstinęs jis nuskubėjo į Anykščius pas Puntuką ir paprašė, kad leistų į kelionę su juo savo sūnų Puntukėlį. Šiam sutikus, velnias patenkintas išskubėjo atgal. Bet neprinešus Puntukėlio 1 km iki Torno, užgiedojo gaidys. Velnias, metęs Puntukėlį, spruko atgal. Puntukėlis nukrito, o nuo trenksmo visi akmenys iškilo į žemės paviršių. Velnias taip skubėjo, kad ten, kuri jis bėgo, žemė įdubo. Nuo to laiko apie Torną atsirado daubos, kalvos ir daugybė akmenų. 1935 metais Kauno miesto savivaldybės atsiųsti darbininkai akmenskaldžiai norėjo Vištyčio akmenį suskaldyti, o hitlerinės okupacijos metais buvo bandyta jį susprogdinti.

Daubos kūlis



• Tipas: riedulys

• Sinonimai: Daubos kūlis, Daubos kūlė

• Adresas: Klaipėdos aps., Kretingos r., Darbėnai, senosios Įpilties k.; Juodupio slėnio deš. pusė

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paminklas

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000

• Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964

• Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso

• Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso

• Sudėtis: Amfibolinis biotitinis granitogneisas (migmatitas)

• Aprašė: A.Linčius, 1989

ilgis plotis aukštis perimetras

8.89 6.50 1.48 23.57

Objekto būklė

Stovis 1989.07.12. buvo įvertintas kaip geras; akmens paviršius apkerpėjęs ir vietomis samanotas.

Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

1977 metų pradžioje Laukžemės kolūkio vadovai dėjo pastangų, kad gautų leidimą statyti užtvanką Juodupio upelio slėnyje pagal LTSR Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Šilutės skyriaus 1976 metais paruoštą projektą. Tačiau tam nebuvo pritarta, nes geologijos paminklas Daubos kūlis būtų atsidūręs po vandeniu tvenkinio dugne.

Šilalės kūlis

• Tipas: riedulys

• Sinonimai: Šilalės
kūlis, Šilalės riedulys, Mosėdžio milžinas

• Adresas: Klaipėdos aps., Skuodo r., Mosėdis, Šilalės k.

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paveldo objektas

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2002

• Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964

• Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso

• Priklausymas saugomai teritorijai: Salantų regioninis parkas, Erlos geomorfologinis draustinis

• Sudėtis: Biotitinis amfibolinis granitas (rapakivis)

• Aprašė: A.Linčius, 1989

ilgis plotis aukštis perimetras

7.48 5.40 3.66 18.35

Objekto būklė

Riedulio stovis 1989.07.12 ir 1999.03.26 buvo įvertintas kaip geras. Riedulio paviršius apkerpėjęs

Moko akmuo

• Tipas: riedulys

• Sinonimai: Mokas, Moka, Generolas Mokas, Dieveniškių

• Adresas: Vilniaus aps., Šalčininkų r., Dieveniškės; Dieveniškių g-ja (155 kv.), Švedų kelio mš.

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paveldo objektas

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2002

• Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964

• Priklausymas kitiems paminklams: archeologijos paminklas, 1972

• Priklausymas saugomai teritorijai: Dieveniškių istorinis regioninis parkas, Dieveniškių geomorfologinis draustinis

• Sudėtis: Granitas su granatu

• Aprašė: A.Linčius, 1989

ilgis plotis aukštis perimetras

0.98 0.77 1.84 3.22

Objekto būklė

Stovis 1989.09.22. buvo įvertintas kaip geras, tačiau šis paminklinis riedulys yra išjudintas iš savo vietos: atkastas ir paverstas ant šono. Kyla klausimas, kas taip padarė ir kokių tikslų siekdamas?Gal norima pavogti ir iškalti, pavyzdžiui, kokį antkapį?Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

Anksčiau Mokas gulėjo ant šono prie pat pilkapių ir, sako, jame buvę matyti kažkokie ženklai, kurių jau lyg ir nebėra. Dar tvirtinama, jog prie Moko būta lobių ieškotojų, čia raustasi. Tai mitologinis (toteminis) akmuo, jis tikriausiai yra susijęs su mirusiųjų kultu ir laikytinas kapų (Dieviniškių pilkapyno) bendru antkapiu, į kurį buvo žiūrima kaip į buveinę palaidotųjų mirusiųjų sieloms.

Puntukas



• Tipas: riedulys

• Sinonimai: Puntukas, Puntuko akmuo

• Adresas: Utenos aps., Anykščių r., Dvaronių k., Anykščių g-ja, Anykščių šilelis

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paminklas

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000

• Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964

• Priklausymas kitiems paminklams: archeologijos ir dailės paminklas, 1972

• Priklausymas saugomai teritorijai: Anykščių regioninis parkas, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis

• Sudėtis: amfibolinis biotitinis granitas (rapakivis)

• Unikalumas: antras pagal dydį žinomiausias riedulys Lietuvoje; gamtos, archeologijos ir dailės paminklas

• Aprašė: A.Linčius, 1989; V.Mikulėnas, 1998

ilgis plotis aukštis perimetras

7.54 m 7.34 m 5.70 m 21.39 m

Geologinis objekto aprašymas

Riedulio forma artima apzulintam kubui. Jo matmenys: aukštis 5.7 (iš jų 1.5 m žemėje); ilgis – 7.54; plotis – 7.34; didžiausia horizontali apimtis – 21.39 m. Riedulį sudaranti uoliena – amfibolinis-biotitinis granitas, vadinamas dar rapakiviu, tamsiai rudas, porfyroblastiškas, vidutingrūdis ir stambiagrūdis, matosi stambūs ovaliniai kalio feldšpato kristalai. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas, mikroklinas, kvarcas, biotitas, raginukė, rūdiniai, apatitas, cirkonas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino – <10 mm ir didesnis, kvarco ir raginukės – 3 mm, plagioklazo – <3 mm, biotito – <2 mm; struktūra – granoblastinė, rapakivi tipo, poikilitinė (kvarco įaugimai mikroklino blastuose), vidutingrūdė ir stambiagrūdė; tekstūra – masyvi

Objekto būklė

1989.07.24 ir 1998.03.22 buvo įvertintas kaip geras, tačiau nuo pernelyg gausių lankytojų laipiojimo riedulio paviršius vietomis jau nugludintas iki blizgėjimo. Gerai, kad atsisakyta pastoviai įtvirtintų kopėčių lipimui ant akmens (seniau jos buvo): šitaip bus bent iš dalies atsiginimas nuo masiško laipiotojų antplūdžio. Beje, iškalant S. Dariaus ir S. Girėno bareljefus bei jų testamento tekstą, Puntuko šonas buvo nuskaldytas ir palygintas, todėl pasikeitė ankstesnė natūrali Puntuko išvaizda.

Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

Viename padavime (jis užrašytas 1924 metais) pasakojama, kad Anykščių parapijos žmonės ant velnių kelio pastatę gražią bažnyčią. Nelabiesiems ji, aišku, nepatiko, todėl nutarę bažnyčią sunaikinti. Vienas velnias suradęs didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, akmenį užsikėlęs ant pečių ir nešęs Anykščių bažnyčios durims užversti. Benešant akmenį, pragydęs gaidys, kūliaraiša nutrūkusi, ir akmuo nuo pečių nukritęs. Velnias išsigandęs ir nudūmęs, o akmuo palikęs lauke iki šiai dienai ir vadinamas Puntuku. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputį įlinkusi. A.
poemoje “Anykščių šilelis” padavimą šitaip pateikia: “Nešęs velnias akmenį, didumą kaip gryčios, Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios Arba užuverst upės, bet kai tik išvydęs Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs, Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs: Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys”. Žinoma ir kitokia legenda apie Puntuką. Netoli tos vietos, kur dabar Puntukas, gyvenusi darbšti, sąžininga ir tvarką mylinti Anykštos giminė. Tada žmonės dar gyvenę giminėmis, o vyriausia tos giminės galva buvusi moteris Anykšta. Laimingai gyvenę žmonės, nes Anykšta buvusi nebloga burtininkė. Ji turėjusi tokį paslaptingą ženklą, kurį pamatę velniukai tuojau į pragarą smukdavę. Supykęs vyriausias velnias ir paliepęs savo anūkui numesti ant Anykštos trobelės didelį akmenį. Ilgai velniukas, pabrukęs uodegą, strypinėjęs apie akmenį, bandęs jį kelti, bet veltui: “Negaliu, nepajėgiu”, – sucypęs. Tada senis liepęs sūnui. Ir tas neįstengęs. “Na, ir nususo velniai – akmenio nebepakelia, – pyktelėjęs senis. – Aš jį viena ranka numesiu”. Bet kaip jis besistengė, nieko neišėjo. Dar labiau supykęs senis ir sušnypštęs. Staiga prigūžėję daugybė velniukų. Jie kaip vabalai apspitę akmenį, pakėlę jį tik iš trečio karto ir pradėję nešti. Visa tai stebėjęs Perkūnas. Pagailo vyriausiam dievui doros moters Anykštos, ir jis ėmė spjaudyti ugnimi. Spjaudė tol, kol velniai išsigando ir, akmenį paleidę, pragaran nudūmė. Akmuo nukritęs į pušynėlį, kur tebegulįs ir dabar… Senovėje Puntukas buvo laikomas aukuro akmeniu. 19 šimtmečio viduryje A. Kosaževskis rašė, kad, pagal padavimus, pagonybės laikais ant Puntuko buvo aukojama, tačiau kažkoks kaimietis Pentikis tas aukas vogdavęs. Tai sužinoję, žmonės vagį ant to akmens užmušė ir nustojo aukoti, o akmenį pavadino Puntuku. Žinomas ir kitas vardo kilmės variantas: Puntuku akmuo pramintas po to, kai šičia buvo sudegintas karžygys Puntukas. Tačiau kalbininkų teigimu, Puntuko vardo kilmė sietina su bendriniu lietuvių kalbos žodžiu pusti (punta, puto). 1942 metais buvo sužinota, jog okupantai vokiečiai ruošiasi ant Puntuko iškalti Vokietijos imperijos ministro Rytų teritorijų reikalams Adolfo Rozenbergo bareljefą. Kad taip neatsitiktų, kauniečių grupė paskubėjo organizuoti darbus ir Puntuką padaryti paminklu Atlanto nugalėtojams lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Darbai buvo pradėti 1942 metų lapkričio 18 dieną ir baigti 1943 metais. Akmens pietiniame šone skulptorius Bronius Pundzius iškalė S. Dariaus ir S. Girėno bareljefus, taip pat ištrauką iš jo testamento lietuvių tautai, parašytą 1933.07.15., t.y. prieš kelionę per Atlanto vandenyną: “Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių…Jaunoji Lietuva, mūsų pasisekimas tegu sustiprins tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais. Bet jei Neptūnas ar galingasis audrų Perkūnas ir mums bus rūstus – pastos mums kelią į Jaunąją Lietuvą, – tada tu turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui, kad audringųjų vandenynų dievai patenkinti tavo pastangomis, pasiryžimu ir nekviestų tavęs į didįjį teismą”… Praeityje betgi būta ir Puntukui bloga linkinčiųjų. Štai, pavyzdžiui, literatūroje paminimas kažkoks maršalka , norėjęs akmenį Puntuką susigręžioti ir su paraku išsprogdinti. Tačiau per sapną perspėtas, kad akmens nenaikintų, jeigu norįs ilgiau pagyventi, jis šio blogo ketinimo atsisakęs. Pažymėtina, kad 19 amžiaus pradžioje Puntukas, būdamas Šlavėnų dvaro teritorijoje, iš po žemių mažiau matėsi (buvo dar tiek neatkastas). Įdomu ir tai, kad seniau taip pat dėta pastangų Puntuką apsaugoti ir nuo sunaikinimo. Taip, pavyzdžiui, savo laiku Puntuką ir porą dešimtinių jį supančios žemės buvo nupirkęs E. Karosaitės-Gimbutienės senelis Gustavas vien tam, kad apsaugojus Puntuką nuo suskaldymo vieškelio grindiniui. 1997 m. Puntukas įtrauktas į Lietuvos reprezentatyviausių geotopų sąrašą, sudarytą ProGEO / IUGS palaikomam GEOSITES projektui.

Šiuo metu Jūs matote 39% šio straipsnio.
Matomi 2172 žodžiai iš 5551 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.