Didžiųjų geografinių atradimų periodas ir jų socialinės ekonominės prielaidos
5 (100%) 1 vote

Didžiųjų geografinių atradimų periodas ir jų socialinės ekonominės prielaidos

DIDŽIŲJŲ GEOGRAFINIŲ ATRADIMŲ PERIODAS IR JŲ SOCIALINĖS, EKONOMINĖS PRIELAIDOS

Referatas

Turinys

Įvadas – 3 –

Didžiųjų geografinių atradimų žemėlapis – 4 –

Kristupas Kolumbas ir jo projektas – 5 –

Amerigo Vespučis – 7 –

Vasko Da Gama – jūrų kelio į Indiją atradėjas – 9 –

Magelano kelionė aplink pasaulį – 10 –

Piratų ekspedicijos: Frencis Dreikas ir jo kelionė aplink pasaulį – 12 –

Išvados – 20 –

Naudota literatūra – 21 –

Įvadas

Didieji geografiniai atradimai – tai trys žymiausi XV a. pab. – XVI a. vid. įvykiai:

• Amerikos atradimas;

• Jūrų kelio iš Europos į Indiją atradimas;

• Pirmoji kelionė aplink pasaulį.

Kapitalizmo formavimasis Europoje skatino ieškoti naujų prekybos kelių ir žemių.Didėjanti prekinė gamyba, žaliavų bei įvairių Rytų šalių prekių (prieskonių, cukraus, arbatžolių, nematytų šilko audinių bei žvėrių kailių, aukso, brangakmenių bei papuošalų ir t.t.) paklausa Europoje skatino ieškoti naujų jūrinių kelių ir užjūrio žemių.

Galingiausių jūrinių valstybių – Ispanijos, Portugalijos, Anglijos, Olandijos, Italijos jūreivių ir keliautojų svarbiausieji atradimai vyko 1480 – 1613 m.Šiuo laikotarpiu:

• Kristupas Kolumbas atrado Ameriką (1492 m. spalio 12d.);

• Vasko da Gama pirmasis nuplaukė iš Europos į Indiją aplink Afriką (1497 – 1498 m.);

• Fernando Magelano ekspedicija pirmoji apiplaukė Žemę, atradusi jūrų kelią aplink pasaulį (1519 – 1522 m.).Pastarasis atradimas patvirtino, kad Žemė yra rutulio formos.

Didžiųjų geografinių atradimų žemėlapis

Kristupas Kolumbas ir jo projektas

Naujojo pasaulio atradėjas Kristupas Kolumbas (itališkai – CRISTOFORO COLOMBO, ispaniškai – CRISTOVAL COLON) gimė 1451 m. Genujoje, Italijoje.Kristupas buvo vyriausias iš 5 vaikų.Jaunystėje plaukiojo su piratais ir įgijo patyrimo.Kolumbas išstudijavo daugybę žemėlapių, planų, kelionių aprašymų ir priėjo išvadą, kad, jei Žemė apvali, plaukiant į vakarus galima pasiekti Indiją.Užaugęs tapo laivo kapitonu ir gabiu jūrininku.Laikui bėgant jis garantavo, kad įmanoma rasti kelią į Rytų Aziją, plaukiant tiesiai į Vakarus per Atlanto vandenyną.Jam pavyko įkalbėti Kastilijos karalienę Izabelę I finansuoti jo kelionę. Jo laivai “Nina”, “Pinta” ir “Santa Marija” išplaukė iš Ispanijos, Paloso miesto uosto, 1492 m. rugpjūčio 3d.Pirmasis sustojimas buvo Kanarų salose.Rugsėjo 6 d. laivai paliko Kanarų salas ir išplaukė į vakarus.1492 m. spalio 12 d. jie pasiekė žemę. Tai buvo Bahamų salų grupės Vatlingo sala, kurią Kolumbas pavadino San Salvadoru.1493 m. kovo 15 d. Kolumbas grįžo į Ispaniją, kur buvo sutiktas su didžiausia pagarba. 1493 m. rugsėjo 25 d. iš Kadiso miesto uosto jis išplaukė į antrą kelionę iš kurios grįžo 1496 m. birželio 11 d. Į trečiąją kelionę Kolumbas išplaukė 1498 m. gegužės 30 d. iš Sevilijos miesto, grįžo 1500 m. spalio mėn. Į paskutinę savo kelionę, į naująjį pasaulį išplaukė 1502 m. gegužės mėn. iš San Lukaro miesto, į kurį grįžo 1504 m. lapkričio 1 d.

Karalienė Izabelė buvo žadėjusi Kolumbui padaryti jį bet kokių jo atrastų žemių valdovu.Tačiau jis buvo nevykęs administratorius, ir galiausiai jį atleido iš pareigų.Gandas, kad Kolumbas mirė skurde, yra nepagrįstas. Mirdamas 1506 m. jis buvo gana turtingas. Kristupas Kolumbas mirė 1506 m. gegužės 20 d. Valjadolido mieste, Ispanijoje, palikęs tris sūnus: Diegą, Ferdinandą ir Bartolomėjų. Tuo metu jam buvo 54 metai.Pirmieji ligos simptomai jam pasireiškė jau trečiosios kelionės metu, prieš 8 metus. Pasak sūnaus Ferdinando, jo mirties priežastis buvo podagra, tačiau tais metais šią ligą diagnozuodavo praktiškai visiems, nežinoma liga sergantiems, žmonėms.

Naujausi Džeraldo Veismano tyrimai rodo, kad greičiausiai Kolumbo mirties priežastis buvo reta tropinė liga – Reiterio sindromas, nors neatmetama versija, kad žymusis keliautojas buvo užsikrėtęs to meto nežinoma venerine liga – sifiliu. Manoma, kad Kolumbas ir jo jūrininkai atvežė šią ligą į Europą. Po mirties Kolumbas buvo palaidotas mažoje Valjadolido koplyčioje, kiek vėliau perkeltas į Seviliją. 1526 m. šalia jo buvo palaidotas ir jo vyriausias sūnus Diego. Diego našlei paprašius, abu kūnai buvo perkelti per Atlanto vandenyną ir palaidoti Haityje. Kristupas Kolumbas buvo palaidotas Santo Domingo katedros altoriaus dešinėje pusėje.

1795m. Prancūzijai užgrobus Haitį palaikai buvo iškasti ir perkelti į Kubos sostinę Havaną.Praėjus šimtmečiui Kuba išsikovojo nepriklausomybę nuo Ispanijos, ir Kolumbo palaikai vėl buvo perkelti per Atlanto vandenyną, bei 1898 m. palaidoti Sevilijoje. Taigi, jei aplankysite Sevilijos soborą, rasite Kolumbo kapą.

Bet tai dar ne visa istorija. 1877 m. darbininkai restauruodami Santo Domingo katedrą, jos altoriaus kairėje pusėje aptiko kapą su žmogaus palaikais. Ant kapo buvo užrašytas Kolumbo vardas. Manoma, kad galėjo būti sumaišytos “kairė” ir “dešinė” pusės ir į Havaną 1795 m. buvo perkelti Kolumbo sūnaus Diego palaikai, o pats Kristupas Kolumbas liko Haityje. Taigi, jei lankysitės Santo Domingo katedroje,
rasite antrą Kolumbo kapą. Yra ir dar keletas versijų. Vieni istorikai teigia, kad ne Kolumbo palaikai buvo perkelti iš Havanos į Seviliją, o kiti istorikai teigia, kad Kolumbo palaikai niekur nebuvo išgabenti, ir kad jis taip ir liko palaidotas Valjadolide.

K. Kolumbo atradimų reikšmė:

Kolumbo amžininkai nesuprato didžiulės atradimų reikšmės.Atrodo, kad ir jis pats nesuprato, nes iki paskutinių savo gyvenimo dienų vis dar tvirtino radęs naują kelią į turtingus Azijos kraštus: Indiją, Kiniją, Japoniją.

Vertinant Kolumbą, nereikia užmiršti, kad jis dažnai labai žiauriai elgėsi su atrastų kraštų gyventojais, daug jų išžudė užkariaudamas tuos kraštus, kitus pavertė vergais; jo palydovai niokojo ir plėšė rastąsias žemes, o ir jis pats siekė kuo daugiau tų kraštų turtų išgabenti i Europą.Po jo kiti tęsė tą darbą.

Kolumbas buvo pirmasis europietis, perplaukęs Atlanto vandenyną subtropikų ir tropikų ruože; jis atrado Didžiųjų Antilų salas – Kubą, Haiti, Jamaiką ir Puerto Riko; jis plaukiojo Karibų jūra, rado daug Mažųjų Antilų salų.Kolumbas pirmasis įžengė į Pietų Amerikos žemyną.

Amerikos žemynas pradžioje buvo vadinamas Naujuoju Pasauliu; vėliau, kai jį labiau ištyrė ir savo raštuose aprašė jūrų keliautojas Amerigo Vespuči, šį žemyną imta vadinti jo vardu – Amerika.Kolumbo verdu buvo pavadinta tik nedidelė Naujojo Pasaulio sritis (Kolumbija).

Amerigo Vespučis

Amerigas Vespučis gimė 1454 m. Florencijojeir gyveno ten iki 40 metų amžiaus. 1499m., kai Ocheda suorganizavo ekspediciją, Vespučis buvo jos dalyvis. 1501m. jis persikėlė gyventi į Portugaliją ir iki 1502m. plaukiojo i naujai atrastas žemes portugališkais laivais.Vėliau persikėlė į Ispaniją ir 1508m. buvo paskirtas vyriausiuoju Kastilijos pilotu (egzaminuodavo šturmanus).Jis nebuvo nei ekspedicijos viršininkas, nei laivo kapitonas, tačiau jo vardu pavadintas Amerikos žemynas.Tam pasitarnavo du laiškai, parašyti 1503m. ir 1504m. Juose Vespučis aprašė keturias savo keliones.Į pirmą kelionę jis išplaukė 1497m. iš Kadiso uosto link Centrinės Amerikos krantų.Dėl šios kelionės buvo daug abejonių, ar tokai ekspedicija buvo iš tikrųjų.Tik XIXa. A.Humboltas ir brazilas A.Varnchagenas bandė įrodyti, kad Vespučis tikrai plaukiojo Amerikos pakrantėmis.Kiti tyrinėtojai tuo abejoja.

1499m. du laivai atsiskyrė nuo Ochedos ir, plaukdami į pietryčius, atrado dvi dideles upes: viena,kurios plotis apie 30km, tekėjo iš vakarų (Amazonė), kita tekėjo iš pietų (Para).Okeano vanduo 45km atstumu nuo kranto buvo gėlas.Vespučis su 20-čia palydovų valtimis įplaukė į Amazonės žiotis (apie 100km) ir žavėjosi džiunglių harmonija.Toliau laivai plaukė pietų – pietryčių kryptimi, tačiau dėl labai stiprios priešpriešinės srovės nuplaukė tik 250km.taip buvo atrasta Gvianos srovė (Pietų pasatų atšaka), kurios greitis 3 km/h. Išplaukęs iš Gvianos srovės, jis išsilaipino Trinidado saloje.Čia susitiko su Ochedos laivais.Į Ispaniją jie sugrįžo 1500m.

Pasaulinę šlovę Vespučis įsigijo plaukdamas trečią kartą.Tada. 1501 – 1502m., jis dalyvavo portugalų ekspedicijose, kuriai vadovavo G.Kueljus.Apie penkis mėnesius jie plaukiojo prie Brazilijos krantų.Kelionės metu portugalų karininkai ekspedicijos vadovu paskyrė A.Vespučį.Nuo Brazilijos jis pasuko per vandenyną į pietryčius.Kilo audra.Po audros pasirodė nežinoma žemė, tačiau dėl rūko ir pūgos jūreiviai negalėjo išsilaipinti, todėl pasuko į šiaurę ir po 33 dienų pasiekė Sierą Leonę.1502m. du laivai grįžo į tėvynę.Savo laiškuose Amerigas vėliau rašė, kad atrastas žemes reikia laikyti Naujuoju Pasauliu, kadangi Pietų pusrutulyje yra žemynas,kuriame daug žmonių ir gyvūnų.

Pavadinimo „Amerika“ atsiradimas.

Lotaringijoje XVI a.pr. susikūrė geografų būrelis, kuriam priklausė keli mokslininkai.Vienas iš jų, Martinas Valdzėmiuleris, parašė nedidelį traktatą :Įvadas į kosmografiją“, į kurį buvo įtraukti ir du Vespučio laiškai.Šiame traktate pirmą kartą pasirodė ir Amerikos pavadinimas.Traktate rašoma, kad žemė iki šiol buvo dalinama į tris dalis, pavadintas moteriškais vardais: Europa, Azija, Afrika.Tačiau dabar Amerigas Vespučis atrado ketvirtąją dalį, todėl ją reikėjo pavadinti Amerigo arba Amerika.Tuo nenorėta sumažinti Kolumbo nuopelnų, kadangi to laikotarpio geografų įsitikinimu jie atrado naujas teritorijas skirtingose pasaulio dalyse.Jų manymu, Kolumbas tik plačiau ištyrė Senąjį Pasaulį – tropinę R.Aziją, o Vespučis atrado Naująjį Pasaulį, kuris tęsiasi abipus pusiaujo kaip ir Afrika.

Iki 1520m. pasirodė keletas žemėlapių, kuriuose Amerika vadinamas tik pietinis žemynas.Kad šiaurinis žemynas yra savarankiškas, suprasta tik po XVI a. trečiojo dešimtmečio.Pirmasis,kuris „Amerika“ pavadino ir šiaurinį žemyną, buvo Merkatorius (1538m. žemėlapyje).1541m. jis žodį „Amerika“ padalino į dvi dalis: šiaurinei daliai „Ame…“ , o pietinei „…rika“.Nuo XVI a. antrosios pusės pavadinimas „Amerika“ vartojamas daugelyje pasaulio žemėlapių ir gaublių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1554 žodžiai iš 4994 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.