Dokumento rengimo ir įforminimo taisyklės
5 (100%) 1 vote

Dokumento rengimo ir įforminimo taisyklės

1121

I. DOKUMENTO RENGIMO IR IFORMINIMO TAISYKLĖS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas, tvarkomųjų, organizacinių, informacinių dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimus, kurie taikomi nepriklausomai nuo šių dokumentų parengimo būdo ar laikmenos.

Šiose taisyklėse nustatyti dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimai taikomi ir kitiems įstaigų dokumentams, atsižvelgiant į jų paskirtį bei kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2. Šiose taisyklėse nustatyti dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimai privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims yra rekomendaciniai.

3. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų (Žin., 1995, Nr. 41-991), Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūcio 19 d. įsakymų Nr. 104 (Žin.,1998, Nr. 87-2416, 2002, Nr. 50-1923), kitais teisės aktais ir tarptautiniais standartais.

4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Rekvizitas – dokumento sudedamoji dalis, reiškianti nustatytas dokumento rengimo ir įteisinimo procedūras ir turinti nustatytą pastovią vietą.

Blankas – nustatyto formato popieriaus lapas su išdėstytais dokumento įforminimo rekvizitais, susijusiais su dokumento sudarytoju, turinčių teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

Dokumento sudarytojas – kolegiali institucija, įstaiga, jos struktūrinis padalinys, įstaigos vadovas, kiti asmenys, turintys teisę sudaryti dokumentus.

Tvarkomieji dokumentai – kolegialių institucijų, įstaigų vadovų, kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčių valstybės tarnautojų leidžiami teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti (nutarimai, sprendimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.).

Organizaciniai dokumentai – tvarkomaisiais dokumentais tvirtinami kiti teisės aktai, nustatantys įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinio normas (nostatai, įstatai, taisyklės, reglamentai ir kt.).

Informaciniai dokumentai – įstaigų siunčiamieji ir vidaus dokumentai, kuriuose pateikiama informacija ar duomenys, fiksuojami su įstaigos veikla susiję faktai, įvykiai, ryšiai su kitomis įstaigomis (raštai, pažymos, aktai, protokolai ir kt.).

ĮSTAIGOS DUOMENYS

Įstaigos duomenys rašomi vienoje eilutėje arba išdiestomi stulpeliais po dokumento sudarytojo pavadinimu arba dokumento pirmojo lapo apatinėje paraštėje. Kai įstaigos duomenys rašomi vienoje eilutėje, tarp atskirų duomenų paliekamas didesnis intervalas arba dedami atitinkamai skyrybos ženklai. Įstaigos duomenys rašomi mažesnėmis negu kiti rekvizitai raidėmis ir gali būti atskirti linija.

Kai informacinio dokumento (rašto) sudarytojai yra kelios įstaigos, įstaigos duomenys rašomi po kiekvienos įstaigos pavadinimu.

Įstaigos duomenys sudaro: įstaigos kodas, buveinės adresas ir kita reikalinga informacija (telefonų ir faksų numeriai, elektroninio pašto adresas ir kt.). Telefonų ir faksų numeriai rašomi pagal Telekomunikacijų technikos taisykles TT 33-99 „Bbendrojo telefono tinklo abonentų aptarnavimas. Nacionalinių ir tarptautinių telefono numerių rašymas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 15 d. įsakymų Nr. 438 (Žin., 1999, Nr. 108-3154).

DOKUMENTO TEKSTAS

Dokumento tekstas (lentelė, grafikas ir kt.) rašomas po dokumento datos, registracijos numerio, sudarymo vietos, raštuose – po antraštės rekvizitais. Tekstas (lentelė, grafikas ir kt.) nuo aukščiau parašytų rikvizitų atskiriamas ne mažiau kaip vienos eilutės intervalu. Atsižvelgiant į dokumento paskirtį, jo tekstui šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatomi atitinkami reikalavimai:

1. Teksto pastraipų pirmosios eilutės spausdinamos vienodu, ne daugiau kaip 22 mm atstumu nuo kairiosios paraštės.

2. Tekstas gali būti skirstomas skyriais, skirsniais, punktais ir jų pastraipomis, punktų papunkčiais.

3. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės ir turi pavadinimus. Pavadinimai rašomi didžiosiomis pariškintomis raidėmis, išliginiu centruotu būdu ir atskiriami nuo teksto ne mažiau kaip vienos eilutės intervalu, pvz.:

III. DOKUMENTŲ REKVIZITAI

4. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir visame tekste numeruojami iš eilės, po skaitmens dedamas taškas ir pradedama rašyti didžiaja raide. Papunkčius sudaro punkto ir papunkčio eilės numeriai. Tarp punkto ir papunkčio ir po papunkčio skaitmenų dedami taškai. Kai papunkčius sudaro sakinio dalys, jie pradedami rašyti mažąja raide ir atskiriami vienas nuo kito kabliataškiu. Papunkčiai, kuriuos sudaro sakinys ar keli sakiniai, pradedami rašyti didžiąja raide.

5. Dokumento tekstas gali būti išdėstomas laisva forma (veiklos įsakymai, nutarimai, sprendimai, potvarkiai, nurodymai, raštai, dalykiniai laiškai, pažymos, prašymai ir t.t.), pagal trafaretą (kadrų įsakymai ir t.t.), anketos (charakteristika, rekomendacija ir t.t.) arba lentelės forma (aktas, bylų nomenklatūra, apyrašai).

6. Kai kurie dokumentai rašomi laikantis tam tikros logiškai nuoseklios dokumentų tekstų tvarkos – trafareto. Dokumento
trafaretą sudaro tam tikri unifikuoti žodžių junginiai bei sakiniai (pastovi informacija), o po jų palikta vieta kintamai informacijai įrašyti. Įforminant konkretų dokumentą, užpildomas trafaretas – įrašoma kintamoji informacija.

7. Kai kurie dokumentai gali būti įforminami anketos forma, kurioje duodamas vieno objekto ar asmens tam tikrų rodiklių pavadinimai – klausimai. Rengiant dokumentą, tuščiose vietose įrašomi vienareikšmiai atsakymai – kintamoji informacija.

8. Lentelė – taip pat unifikuoto dokumento teksto forma, tačiau joje pateikiamos kelių objektų įvairių rodiklių charakteristikos. Lentelėje vertikaliai (skiltyse) surašomi objektų pavadinimai, o horizontaliai (eilutėse) surašomos tų objektų rodiklių charakteristikos. Įforminant dokumentą, įrašoma kintama informacija.

PARAŠO REKVIZITAS

Parašas – būtinas kiekvieno dokumento rekvizitas. Dokumentas juridinę galią įgyja tik pasirašytas. Parašas reiškia, kad pasirašęs asmuo atsako už dokumento teisėtumą ir jo turinį.

Dokumentus pasirašo įstaigos vadovai arba jų pavaduotojai, kolegialių organų vadovai, struktūrinių padalinių vadovai, remdamiesi įstatymų ar kitų teisinių aktų nustatyta savo kompetencija. Paprastai pasirašomas vienas pirmasis dokumento egzempliorius (originalas).

Dokumentų antrųjų egzempliorių parašo rekvizite, vietoje parašo dedamas už įstaigos raštvedybą atsakingo struktūrinio padalinio antspaudas.

Parašo rekvizitas rašomas po dokumento tekstu:

1. Paraso rekvizitą sudaro dokumentą pasirašiusio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Rekvizito dalys rašomos vienoje eilutėje ir atskiriamos nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu. Pareigų pavadinimas pradedamas rašyti nuo kairiosios paraštės, vardas ir pavardė rašoma eilutės dešinėje pusėje, pasirašoma eilutės viduryje, pvz.:

Generalinis direktorius (Parašas) (Vardas ir pavardė)

2. Kai dokumentą pasirašo ne vienas tos pačios įstaigos tarnautojas, parašo rekvizitai dėstomi vienas po kito pagal einamas pareigas ir vienas nuo kito atskiriami ne mažiau kaip vienos eilutės intervalų, pvz.:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1029 žodžiai iš 2023 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.