Dokumentų ir raštų tekstas
5 (100%) 1 vote

Dokumentų ir raštų tekstas

Dokumentų ir raštų tekstas

Tekstas yra svarbiausia dokumento dalis, nusakanti jo turinį ir paskirtį. Teksto turinys ir pateikiama informacija turi būti teisinga, tiksli, jei reikia, paremta kitais dokumentais ar su jais suderinta, įtikinamai argumentuota.

Raštvedybos dokumentų tekstas turi būti kuo trumpesnis, tikslus ir aiškus, parašytas taisyklinga kalba, kanceliariniu stiliumi. Gali būti vartojami būdingi šios srities terminai, žodžiai ir posakiai, vadinamieji kanceliarizmai, kurie nepažeidžia bendrinės kalbos normų, pvz.: vadovaudamasis (ar remdamasis) įstatymu, pagal įstatymą (ne sutinkamai su įstatymu), sutartis surašoma (ar sudaroma) dviem egzemplioriais (ne dviejuose egzemplioriuose), priimtas išimties tvarka (ne keliu). Reikia vengti sunkiai suprantamų, vaizdingų žodžių ir emocingų pasakymų, neįprastų santrumpų.

Dėstomąjį dalyką galima nusakyti trumpai, net vienu sakiniu, arba iš pradžių pateikiami faktai ir argumentai, paskui daromas apibendrinimas ar sprendimas, pasakomas pageidavimas, prašymas. Pavyzdžiui, kvietimas gali būti trumpas ir konkretus — kas, kur, kada kviečiamas, arba galima paaiškinti renginio pobūdį, apibūdinti programą, dalyvius. Pašalpos galima prašyti be jokių paaiškinimų, arba iš pradžių išdėstomi motyvai ir aplinkybės (kad sunkios gyvenimo sąlygos, atsitiko nelaimė ir pan.), o jau paskui pasakoma, ko prašoma. Tam tikri dokumentai, pavyzdžiui, įgaliojimas, aktas, turi standartinį tekstą, prie kurio nieko nebereikia pridėti. Nesvarbu koks yra raštas ar dokumentas, reikia vengti nukrypimų nuo reikalo esmės, nereikalingų smulkmenų ir tuščiažodžiavimo.

Asmens dokumentai

Asmens dokumentais vadinami asmens tapatybę liudijantys dokumentai. Pagrindiniai iš jų yra: gimimo liudijimas ir pasas.

Gimimo liudijimas — pirminis, o iki paso gavimo ir pagrindinis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Pagal jį išduodami visi kiti dokumentai.

Asmens kodas susideda iš vienuolikos skaitmenų, kurie reiškia: pirmasis — gimimo šimtmetį ir lytį (20-ajame šimtmetyje gimęs vyras — 3, moteris — 4); tolesni šeši — gimimo datą (du paskutiniuosius metų skaitmenis, mėnesį ir dieną); dar tolesni trys skaitmenys — tą dieną gimusių asmenų eilės numerį ir paskutinis — iš kitų skaitmenų išvedamą kontrolinį skaičių.

Pasas — asmens dokumentas, patvirtinantis pilietybę ir tą pilietybę turinčio asmens tapatybę. Mūsų pasas vadinamas Lietuvos Respublikos piliečio pasu.

Įstaigų ir įmonių pavadinimaiĮstaigų ir įmonių pavadinimai sudaromi prie bendrinio pavadinimo (bendrovė, bankas, parduotuvė, mokykla, vaiką darželis…) pridedant skiriamosios reikšmės žodžius, kurie bendrinį pavadinimą paverčia tikriniu. Tikriniai pavadinimai gali būti dvejopi: tiesioginės reikšmės ir simboliniai.Tiesioginės reikšmės pavadinimai įmonę ar įstaigą nusako tiesioginėmis žodžių reikšmėmis. Tiesioginės reikšmės pavadinimus dažniausiai turi valdžios ir kultūros įstaigos.

Tiesioginės reikšmės pavadinimai pradedami didžiąja raide, visi kiti bendriniai žodžiai rašomi mažąja, tik į jį įeinantys tikriniai žodžiai — didžiąja raide.

Adreso rašymasAdresas — asmens gyvenamosios vietos (namų) ar darbovietės, įmonės ar įstaigos buvimo vietos (buveinės) nurodymas. Platesne reikšme adresas apima ir adresatą, lietuviškai sakant — siuntos gavėją, t. y. asmenį ar įmonę, kuriai kas siunčiama. Adresai ant laiškų vokų ar kitų siuntų rašomi Pašto taisyklių nustatyta tvarka: pirma — adresatas, t. y. kam siunčiama, paskui adresas — kur siunčiama.

Adresas pradedamas nuo siauriausios reikšmės vietos — gatvės ar kaimo pavadinimo; toliau eina miestas ar rajonas su priekyje rašomu indeksu; pabaigoje, jei reikia, rašoma valstybė.

Į miestą ar rajono centrą siunčiamo laiško adresas rašomas eilutėmis tokia tvarka: vienoje eilutėje gatvė ir namo numeris (kampinio namo dvigubas numeris rašomas su pasviru brūkšniu), po brūkšnio — buto numeris; kitoje eilutėje pašto indeksas (vienas ar su valstybės kodu LT) ir miestas

Į kaimą atskiromis eilutėmis rašoma: kaimas, paštas, pašto indeksas ir rajonas; į vietovę, turinčią paštą — gatvė ir namo (jei yra, ir buto) numeris, vietovės vardas, pašto indeksas ir rajonas.

Siuntos tik į paštą be namų ar darbovietės adreso adresuojamos dviem būdais — „Iki pareikalavimo“ arba su nuoroda „Pašto dėžutė“ (gali būti trumpinama raidėmis su taškais: P. d

Atgalinis (siuntėjo) adresas rašomas ta pačia tvarka kaip ir gavėjo — pirma siuntėjas (adresantas), paskui jo adresas. Yra tik du skirtumai: pirma, siuntėjas visada (ir siunčiant į užsienį, ir Lietuvoje) rašomas vardininko linksniu; antra, valstybės pavadinimas rašomas gavėjo šalies kalba, skliaustuose — lietuvių kalba (toks turės būti atsakomojo laiško užrašas).

Visas užrašas išdėstomas taip: gavėjas (paryškintu būdu) ir jo adresas (paprastomis raidėmis) rašomi laiško ar kitos siuntos apatinėje dalyje, dešinėje pusėje. Siuntėjo adresas (mažesnėmis raidėmis) rašomas kairiajame viršutiniame voko (ar kitos siuntos) kampe arba kitoje voko pusėje, jo atvarte.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 810 žodžiai iš 2520 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.