Dualizmas ir mirtis hermano hesės kūryboje
5 (100%) 1 vote

Dualizmas ir mirtis hermano hesės kūryboje

Turinys

Įžanga…………………………………………………………………………………………………………………..2

Amžinasis būties dualizmas H. Hesės kūryboje…………………………………………………………3

Mirties problema H. Hesės kūryboje………………………………………………………………………..6

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………………8

Įžanga

Visų pirma noriu pasakyti, kad nesu filosofiją studijuojantis žmogus, rimtai užsiiminėjantis ja ir rimtai besigilinantis į jos apraiškas literatūroje, todėl panagrinėsiu tik vieno rašytojo kūryboje pasireiškiančius filosofinius apmąstymus ir ieškojimus.

Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti paprastų mitologinių atsakymų į jį kamuojančius klausimus. Ji vystėsi po truputį ir antikos laikais įgavo mokslo statusą ir pavadinimą „filosofija“. Manoma, kad šį pavadinimą sugalvojo Pitagoras. Antikos laikais daug filosofų nagrinėjo labai įvairias problemas: būtis, daiktų pradai, siela ir t.t. Nors įvairios filosofų mokyklos nagrinėjo skirtingus klausimus, arba į tuos pačius klausimus žiūrėjo skirtingai, buvo padėtas tvirtas pagrindas visai filosofijai ir netgi kitiems mokslams. Taip galima teigti, nes visos antikoje iškeltos idėjos gyvuoja ir dabar. Kai kurios truputį patobulintos, kitos visai nepakitę, o vėlesnių filosofų darbai yra tik prierašai prie pradinio darbo. Šios pagrindinės idėjos davė peno mąstymui vėlesniems filosofams, jomis remiantis arba joms prieštaraujant buvo sukurta daugybė teorijų, iškelta begalė naujų klausimų.

Idėjų ir daiktų pasaulio teorija atsirado 428/427-347 m. Pr. Kr., t.y. su Platono idėjomis. Platonas toliau rutuliojo Sokrato pradėtas mintis, kad reikia ieškoti žinių esmės. Platonas sukūrė idealistinės filosofijos kryptį teigdamas, kad egzistuoja du pasauliai, idėjų ir materialus. Idėja, tai daikto esmė, sąlygojanti jo rūšinę priklausomybę (dabar esmę suprantame kaip daikto rūšinių požymių visumą). Idėja yra nenykstanti, tobula, o žmogus mato tik jos atspindžius, šešėlius. Šie atspindžiai ir yra pasaulis, kurį mes jaučiame, kurį matome ir kurį suvokiame. Realus pasaulis gali būti visai kitoks.

Platono mokinys, Aristotelis, kritikavo savo mokytojo mokymą ir teigė, kad daikto idėja slypi pačiame daikte, kad egzistuoja medžiagos ir formos dualizmas. Medžiaga (tai, kas neapibrėžiama) ir forma (bendros, rūšinės daiktų savybės) reiškiasi kartu.

Žmogų taip pat galima nagrinėti per šią prizmę. Žmogus yra sudarytas iš kūno ir sielos. Abu, Platonas ir Aristotelis, sutinka, kad kūnas yra vienu laipteliu žemiau sielos, kad tai forma, kiautas, kuriame yra įkalinta žmogaus siela. Platono dvasia veikia materialųjį kūną, vadinasi egzistuoja daiktų ir idėjų pasaulis, dualizmas. Dėl gamtoje kylančių taisyklingų, tikslingų reiškinių, Platonas teigė, kad viską sukūrė Dievas, tobulybė, naudodamas jau esančią materiją. Aristotelio siela nėra aukščiausias būties hierarchijos laipsnis, nes aukščiau stovi forma, kurios realizacijai nereikia materijos (Dievas).

Vėlesni mąstytojai nekūrė naujų teorijų apie daiktų esmę, o palaikė ir papildė Aristotelio arba Platono pusę. Filosofai daugiau mąstė ne apie pačių daiktų, o apie sielos prigimtį: ar ji amžina, ar ji miršta kartu su kūnu ir t.t. Krikščioniškoji filosofija palaikė Platono idėjų pasaulio teoriją iki V amžiaus (Šv. Augustinas), o vėliau autoritetu pradėtas laikyti Aristotelis (T. Akvinietis), aišku šių antikos filosofų idėjas pritaikant Šv. Raštui. Dekartesas, buvo dualizmo šalininkas, o monizmo (kūnas reiškiasi kartu su idėja) šalininkai buvo Hobsas, Berklis, Dž. Lokas, Spinoza, Hegelis. Atsirado ir pliuralizmo šalininkų, pavyzdžiui Leibnicas, kuris teigė, kad viskas kas egzistuoja yra sudaryta iš begalinio skaičiaus substancijų, monadų.

Visi šie filosofai padarė didelę įtaką ne tik pačios filosofijos raidai, bet ir visom gyvenimo sritim, ypač kultūrinei.

Amžinasis būties dualizmas Hermano Hesės kūryboje

Ne vienas yra skaitęs ar girdėjęs apie garsaus vokiečių rašytojo Hermano Hesės kūrinius. Jo kūryba giliai veikė tuometinės visuomenės sąmonę, ji svarbi ir dabar. Tačiau dažnai, dėl filosofinio išsilavinimo trūkumo, žmogus į šio puikaus rašytojo kūrybą gali pažvelgti tik vienapusiškai. Po filosofijos kurso aš pakeičiau savo požiūrį ir pradėjau suprasti, kas iš tiesų neramino, ko ieškojo, ką norėjo pasakyti skaitytojams šis rašytojas. Šio rašytojo kūrybą galima skirstyti į tris etapus: pirmasis yra duoklė jaunatviškam sentimentalizmui, antrasis, tai hesiškasis etapas, kur jaučiamas maištas, savęs ieškojimas, suvokimas apie priešingus egzistencijos polius. Trečiasis etapas prasideda vėlai, tai brandžiausias etapas, kai rašytojas bando išreikšti tą dvilypumą, kurį jis jaučia, bando savo kūryba suvienyti, sulipdyti tuos skirtingus polius, kuriuos jaučia savo sieloje.

Hermanas Hesė buvo labai apsišvietęs žmogus, kurį ypač domino ir veikė Kinijos ir Indijos kultūra ir filosofija, Getės estetinės pažiūros, Nyčės,
Dostojevskio, Froido, Jungo veikalai. Jo dualistinį gyvenimo suvokimą sąlygojo rytų filosofija, rašytojo kūryboje labai anksti ėmė kartotis formulės: „amžinasis gyvenimo dualizmas“, „amžinai galiojanti antitezė“. Rašytoją visada domino idėjų, o ne daiktų pasaulis, dvasios, o ne materijos sfera. Todėl epochos problemos jo kūryboje pateikiamos apibendrinamai, sudaro nežymų foną, o H. Hesė gilinasi į žmogaus vidines problemas ir kančias.

Ankstyvojo periodo H. Hesės kūriniuose gyvenimo dualizmas atsiskleidžia per konkrečius prieštaravimus tarp miestiečio ir menininko, tarp civilizacijos ir gamtos. Tolimesnis kūrybos kelias veda prie vis gilesnio ir dramatiškesnio būties poliariškumo suvokimo. Iš antrame etape parašytų kūrinių man didesnį įspūdį paliko romanas „Demianas“ ir apysaka „paskutinė Klingzoro vasara“.

Romane „Demianas“ H. Hesė tarsi atkartoja savo paties nuopolius ir pakilimus. „Demianą“ ir turėtume suvokti kaip vienos sielos biografiją, nes šis romanas – ir kaip asmens tapsmo asmenybe procesas. Romano pamatas: K. G. Jungo psichoanalizės metodai, tačiau pats H. Hesė paaiškina: „psichoanalizė – ne tikėjimas ir ne filosofija, o išgyvenimas“. Psichoanalizėje siekiama harmonijos tarp personažų, mokyklos ir smuklės, dangaus, karo griausmo ir vargonų muzikos, nerūpestingumo ir atsakomybės… Panagrinėjus H. Hesės autobiografiją galime matyti, kad jis pats sau taikė psichoanalizę, siekė sulipdyti savo sudužusią širdį, grąžinti į tikrąjį kelią savo gyvenimą. Šį jo kūrinį galima traktuoti kaip tam tikrą išpažintį sau, tarsi terapiją. Šioje knygoje ypač būdinga introversija – susikoncentruojama ties vieno personažo išgyvenimais (kas kartojasi vėlesniuose rašytojo kūriniuose), rašytojas pradeda gilintis į žmogaus sielą, galutinai suvokia konfliktą tarp kūno ir dvasios („aš visada buvau didelis svajoklis ir godose gyvenau daugiau nei tikrovėje – švaisčiau miražams jėgas ir gyvenimą“). Rašytojas labai jausmingai aprašo dualizmą: „mūsų matomi daiktai,- tarė Pistorijus tyliai,- Tai tie patys daiktai, kurie yra mumyse. Nėra kitos tikrumos be tos, kurią turime savyje. Dauguma ž-monių gyvena taip netikroviškai todėl, kad tikrove laiko išorės vaizdus ir neleidžia pasireikšti savo vidiniam pasauliui. Šitaip galima gyventi laimingai. O kai atsiskleidžia kitkas, nebelieka pasirinkimo, ar eiti daugumos keliu, ar savo. Daugumos kelias, Sinkleri, lengvas, mūsų – sunkus. Na, bet eime!“ Autorius bando rasti prasmę, kuri gimsta tarp dviejų priešybių. Šiuo atveju herojus tiki meile ir visų vienybe, kuri atsiranda karo, t.y. neapykantos ir nesutarimo, akivaizdoje. Su kokia aistra ir ilgesiu H. Hesė rašo šias eilutes: „Pirmąkart išorinis ir mano vidinis pasauliai suskambo tobula derme – tuomet sielai šventė, tuomet žinai, kad gyventi verta. Nė vienas namas, nė viena vitrina, nė vienas veidas gatvėje netrukdė man,- viskas buvo savo vietoje, kaip ir turėjo būti, tačiau be tuščios nuobodžio ir kasdienybės išraiškos: viskas virto lūkestinga gamta, pasirengusia su didžiausia pagarba pasitikti likimą“. Herojus rado laimę žmonių vienybėje atėjus karui, o H. Hesei reikėjo vidinės vienybės, kad būtų laimingas. Aišku, ko trūko autoriui, kas vertė jį rašyti toliau ir ieškoti atsakymų savo eilutėse, pastraipose ir romanuose…

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1324 žodžiai iš 4135 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.