Duomenu baziu technologuju tandencijos
5 (100%) 1 vote

Duomenu baziu technologuju tandencijos

Turinys

Įvadas¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………¼¼¼¼¼¼……3

1. Sąvokos….¼¼¼……….¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…………4

2. Duomenų saugyklų privalumai¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼.¼¼¼¼…………4

3. Duomenų saugyklų charakteristika…¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………5

4. Duomenų saugyklų architektūra….¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………..5

4.1 Centralizuota architektūra……………………………………………………………….6

4.2 Apjungtoji architektūra………………………………………………………………….6

4.3 Sluoksniuota architektūra………………………………………………………………..6

5. Duomenų saugyklos sudarymo ir naudojimo procesas¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………….7

6. Elektroninės saugyklos ¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………….7

6.1. Elektroninių išteklių saugyklos patikimumas………………………………………8

6.2. Elektroninių išteklių saugumas……………………………………………………..9

6.3. Ilgalaikis išteklių saugojimas..…………………………………………………….10

6.3.1. Informacijos išsaugojimas keičiantis saugojimo laikmenoms ir duomenų

formatams……………………………………………………………………10

6.3.2. Informacijos pasiekiamumo išsaugojimas…………………………………..11

6.4. Elektroninės saugyklos patikimumo, saugumo ir ilgalaikio išteklių saugojimo išvados ir

rekomendacijos…………………………………………………………………….11

7. Duomenų saugyklų nauda. ¼…………¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼.……….12

8. Duomenų saugyklų kainos¼¼………….¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼.……12

9. Duomenų saugyklos Internete ¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…………….12

10. Duomenų saugyklų tinkamumas ¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…………………13

11. Duomenų saugyklų strateginis naudojimas ¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…..13

12. Duomenų saugyklų pavizdys: “Lietuvių etninės kultūros lobių aruodai”…………………..13

Išvados¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………………….18

Literatūros sąrašas¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…………19

Priedai¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………..20

ĮVADAS

Kompiuterių bumas jau praityje. Žmonių susidomėjimas skaitmenine technika slopsta, bet nesiliauja. Bebaigianti išnykti „Infobalt“ paroda – geras šios tendencijos pavyzdys.

Informacinės technologijos kasdien tobulėja, o objektus skaitmeninėje terpėje norėtume išsaugoti šimtmečius. Taigi besivystančių informacinių technologijų pagalba, tai įmanoma įgyvendinti. Duomenų saugyklos yra viena iš duomenų bazių technologijų tendencijų. Jos atsirado visai neseniai – 1990 metais ir yra naudojamos vidutinių bei didelių įmonių. Jų dėka įmonės, organizacijos bei kitos ivairios įstaigos gali išsaugoti duoenys, kurių pagalba lengviau priimti sprendimus.

Taigi šioje temoje mes plačiau pakalbėsie apie duomenų saugyklas. Pateiksime keletą duomenų saugyklos sąvokų, išvardinsime privalumus bei jų teikiamą naudą. Galiausiai pateiksime konkretų duomenų saugyklos pavyzdį.

1. SĄVOKOS

· Duomenys – tai informacija, išreikšta tam tikru pavidalu, tinkamu apdoroti kompiuteriui arba žmogui.

· Duomenų bazė – tai tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys. Duomenys gali būti įvairūs: tekstai, paveikslai, garsai. Juos tvarko duomenų bazės valdymo sistema (DBVS).

· W.Inmon: Duomenų saugykla – tai vienintelis duomenų šaltinis, priemonė siekti pagalbos sprendime.

· E.Turban: Duomenų saugykla – tai saugykla istorinių duomenų, orientuota ir organizuota, apibendrinta, ir integruota iš skirtingų šaltinių, tam kad gauti priėjimą ir galimybę manipuliuoti sprendimais.

· DIS(Department of Information Systems): Duomenų saugykla – tai atskiras specialus duomenų saugojimas, paimtas iš verslo sprendimų, kurie dažnai yra apjungiami su gauta informacija.

· Wikipedia(Elektroninė enciklopedija): Duomenų saugykla -tai duomenų bazėje išsaugoti verslo įvykiai, kurie įmonėms padeda lengviau priimti tolimesnius sprendimus.

Duomenų saugyklose yra talpinamas didelis kiekis informacijos, kuris yra paskirstomas į

mažesnius loginius elementus, kurie vadinami priklausomomis loginėmis vitrinomis.

2. DUOMENŲ SAUGYKLŲ PRIVALUMAI

Yra išskiriami du pagrindiniai duomenų saugyklų privalumai:

· Sugebėjimas gauti duomenys greitai, nes jie yra patalpinti vienoje vietoje;

· Galutiniai vartotojai interneto pagalba sugeba gauti duomenys dažniau ir lengviau.

Naudojami duomenys turi būti pertvarkyti į panašias formas, kurios daro juos paklusnius analitiniuose procesuose, tam kad padėti duomenų prieinamumui, detalumui. Tokiu būdu duomenų saugyklos nesuvokiamos atskirai, tačiau jos susijusios su duomenų prieinamumu, paieška, jų analize ir vaizdavimu.

3. DUOMENŲ SAUGYKLŲ CHARAKTERISTIKA

Duomenų saugyklų
pagrindinės charakteristikos:

· Organizacija. Duomenys yra grupuojami į atskiras grupes, pavyzdžiui, klientus, produktus, kainas, vietą ir sudaro informaciją, kuri tinka tik sprendimo palaikymui.

· Nuoseklumas. Duomenys skirtingose duomenų bazėse yra šifruojami skirtingai. Pavyzdžiui, vienose sistemose duomenys užkuoduojami „0“ ir „1“, kitose sistemose „m“ ir „f“. O duomenų saugyklose jie koduojami suderintai.

· Ilgalaikiškumas. Duomenys yra laikomi daug metų, todėl jie visą laiką naudojami prognozavimui, palyginimui ir tendencijoms.

· Duomenys yra neatnaujinami. Kartą patalpinti į duomenų saugyklą duomenys nebeatnaujinami.

· Struktūrizuota. Tipiškai duomenų saugyklos yra naudojamos struktūrizuotai.

· Klientai/serveris. Duomenų saugyklos naudoja kliento/ serverio architektūrą daugiausia aprūpindamos galutinį vartotoją lengvai pasiektais duomenimis.

· Web-bazė. Šiandien duomenų saugyklos yra kuriamos tam, kad aprūpintų aplinką efektyviam web – bazių taikymui.

4. DUOMENŲ SAUGYKLŲ ARCHITEKTŪRA

Yra trys pagrindinės duomenų saugyklų architektūros:

· Centralizuota

· Apjungtoji

· Sluoksniuota

4.1 Centralizuota architektūra

Centralizuotoje architektūroje veikia tik viena duomenų saugykla, kuri kaupia visus reikalingus duomenys verslo analizei. Visos abejonės ir atnaujinimai turi būti apdorojami vienoje duomenų bazių sistemoje.

Kita vertus, prieinamumas prie duomenų nesudėtingas, nes tik vienas duomenų modelis yra tinkamas. Be to, kurti ir palaikyti centralizuotą duomenų saugyklą yra žymiai lengviau negu suskirstytoje aplinkoje. Centralizuotos duomenų saugyklos yra naudingos toms kompanijoms, kuriose taipogi egzistuoja centralizuota struktūra.(žiūrėti priede, pav.1)

4.2 Apjungtoji architektūra

Decentralizuota architektūra yra naudinga tik tada, kai operacinė aplinka taip pat paskirstyta. Šioje architektūroje duomenys yra logiškai grupuojami, bet laikomi skirtingose duomenų bazėse panašiose ar skirtingose vietose. Vietinė duomenų vitrina laiko tik dalykiškai svarbią informaciją. Nes palyginus su centralizuota duomenų saugykla, duomenų kiekis yra suvestas priešingai. Taip pat vietinė duomenų saugykla gali sudaryti visų lygių detales. Taigi detalizuota informacija gali būti perduota į vietines sistemas. (žiūrėti priede, pav.2)

4.3 Sluoksniuota architektūra

Apjungtosios architektūros ateityje yra svarbu tai, kad loginės duomenų saugyklos yra tik tai virtualios. Priešingai sluoksniuotoje architektūroje centrinė duomenų saugykla yra taip pat fizinė. Be to šiose saugyklose egzistuoja vietinės duomenų vitrinos skirtinguose sluoksniuose, kurios kaupia kopijas arba reziumuoja prieš tai esančius sluoksnius. Bet domesys yra nedetalizuoti kaip tai vaizduojama apjungtoje architektūroje.

Šios struktūros privalumai yra šie: a)greitas atsakymo laikas, nes duomenys yra patalpinami arčiau vartotojų, b) sumažinti duomenų kiekį, kuris yra ieškomas. Nors keletą mechanizmų turi būti naudojama paskirstytoje architektūroje, tai turi rezultatu žemesniuose “hardware & software” kainose, nes visi duomenys turi būti patalpinti vienoje vietoje ir abejonės yra įvykdomos skirtinguose mechanizmuose. Sluoksniuota architektūra yra labai svarbi duomenų saugykloms. Duomenų saugyklos nėra statistinės sistemos, jos vystosi ir auga visą laiką. Todėl architektūros pasirinkimas, kuriant duomenų saugyklą, turi būti lengvai išplėstas ir restruktūrizuotas. (žiūrėti priede, pav.3)

5. DUOMENŲ SAUGYKLOS SUDARYMO IR NAUDOJIMO PROCESAS

Duomenų saugyklų kūrimo ir naudojimo procesas vaizduojamas priede 4 pav. Organizacijų duomenys yra laikomi operacinėse sistemose (paveikslo kairėje pusėje). Naudojant specialią programinę įrangą ETL (extraction/ištraukymas, tranformation/transformacija, load/kaupimas) duomenys yra apdorojami ir tada saugomi duomenų saugyklose. Duomenys, kurie perkelti yra organizuojami saugyklų viduje, tokiose formose, kurios lengviau suprantamos galutiniams vartotojams. Operaciniai duomenys organizuojami pagal verslo procesus, pavyzdžiui, kaip pervežimas, pardavimas ar inventoriaus kontrolė. Duomenų saugyklas aprūpina saugojimui METADAT, tai yra duomenys apie duomenys. Ji įtraukia programinę įrangą, apie duomenys ir taisykles. Organizuojant duomenys ir duomenų santraukas, kuriuos lengviau indeksuoti ir ieškoti, ypač su web-įrankiais. Taigi Middleware įrankiai duoda galimybę priėjimui prie duomenų saugyklų

6. ELEKTRONINĖS SAUGYKLOS

Viena iš pagrindinių įmonių leidybos e.išteklių produkcijos ir sklaidos centro funkcijų – užtikrinti patikimą, saugią ir ilgalaikę skaitmeninės saugyklos (skaitmeninio archyvo) veiklą. Patikima skaitmeninė saugykla turi būti kuriama, atsižvelgiant į pasaulyje pripažintus duomenų saugumo standartus. Tik tokiu atveju galima užtikrinti, kad elektroniniai ištekliai bus prieinami būsimoms kartoms. Elektroninės saugyklos strategija, tvarka, darbas turėtų būti tikrinami ir įvertinami nepriklausomų ekspertų.

Šiuo metu pasaulyje remiamasi plačiai pripažintu saugumo standartu ISO17799 (http://www.iso-17799.com/). Baigiamos rengti rekomendacijos atviro archyvo informacijos sistemų (AAIS) standartų modeliui (Draft Recommendation for Space Data System Standards, 1999, http://www.ccsds.org). Jos yra ypač svarbios, kadangi aprašo
išsaugojimo metaduomenis, t.y. informaciją, kuri būtina norint užtikrinti ilgalaikį elektroninių išteklių gyvybingumą, vizualumą ir suprantamumą (viability, renderability, understandability.). Gyvybingumui palaikyti reikia, kad saugoma skaitmeninė bitų seka būtų nesugadinta ir būtų nuskaitoma iš įrenginių, kuriuose ji saugoma. Vizualumo palaikymas turi leisti transformuoti bitų srautą į žmogaus akiai įprastą vaizdą. Suprantamumui užtikrinti reikia, kad būtų saugoma ir tokia informacija, kuri leistų teisingai suprasti vizualų turinį.

6.1. Elektroninių išteklių saugyklos patikimumas

Pagrindinės patikimų elektroninių saugyklų nuostatos pateikiamos šaltinyje (Trusted Digital Repositories: Attributes and Responsibilities, 2002, http://www.rlg.org.). Patikimos skaitmeninės saugyklos gali būti sukurtos skirtingais būdais: vienu atveju organizacija gali kurti vietinę saugyklą, kitais atvejais elektroninius išteklius palaikyti ir saugoti gali būti naudojamasi trečių šalių paslaugomis. Tačiau visais atvejais būtina:

· prisiimti atsakomybę už ilgalaikį elektroninių išteklių palaikymą esamiems ir būsimiems vartotojams;

· turėti organizacinę struktūrą, kuri palaikytų ne tik ilgalaikį saugyklos gyvybingumą, bet ir skaitmeninę informaciją, kurią įsipareigota saugoti;

· atsižvelgti ir laikytis visuotinai priimtų susitarimų bei standartų, kurie užtikrintų tinkamą saugyklos projektavimą ir valdymą;

· turėti metodologiją, kuri leistų viešai ir atvirai vertinti saugyklos darbą.

6.2. Elektroninių išteklių saugumas

Pagrindiniai reikalavimai elektroninių išteklių saugumui užtikrinti yra šie:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1356 žodžiai iš 4508 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.