Duomenų saugojimo įrenginiai
2.17 (43.33%) 12 votes

Duomenų saugojimo įrenginiai

TURINYS

ĮVADAS 4

1.MAGNETINIAI INFORMACIJOS KAUPIKLIAI 4

1.1 USB raktas 5

1.2 Standusis diskas (HDD) 7

1.3 Lankstusis diskelis 8

2. OPTINIAI INFORMACIJOS KAUPIKLIAI 8

2.1 ISTORIJA 8

2.2 DVD diskas 9

2.3 DVD-Video 10

2.4 DVD-Audio 11

2.5 DVD-ROM įrenginių greičiai 12

2.6 MiniDVD 13

2.7 DVD-RAM 13

2.8 Palyginimas 14

2.9 Kompaktinė plokštelė 15

2.9.1Kompaktinio disko struktūra 16

2.9.2 Kompaktinio disko klausymas ir įrašymas 18

2.9.3 Optinių įrenginių sąsaja 18

3. MAGNETINIŲ JUOSTŲ ĮRENGINIAI 18

4. MAGNETINIAI JUOSTLAIKIAI 19

5. KIETO KŪNO KAUPIMO ĮRENGINIAI(SOLID STATE STORAGE) YRA STACIONARŪS (BE JUDESIO) KAUPIKLIAI. 19

6. MASINĖS INFORMACIJOS KAUPIMO ĮRENGINIAI 19

7. IŠVADOS 20

8. LITERATŪRA 21



ĮVADAS

Pagrindinis AK1 išorinės atmintines įtaisas – stacionarus standusis diskas, kuriame saugoma kompiuteriui valdyti ir skaičiavimams atlikti reikalinga programinė įranga bei įvairūs duomenys.

Informacijai į kitą AK perkelti ar laikinai saugoti skirtas lankstusis diskelis. Šiuolaikinių AK lanksčiųjų diskelių talpa siekia kelis megabaitus. Pastaruoju metu sparčiai plinta optiniai ir magnetooptiniai diskai, kuriuose duomenys rašomi ir skaitomi lazerio spinduliu. Šiuo metu AK dažniausiai aprūpinami tik skaitymui skirtu optiniu disku, kurie vadinami kompaktiniais diskais (CD-ROM), įrenginiais. Standartine vieno tokio disko talpa yra 640 megabaitu.

Inžinieriai, stengdamiesi padidinti keičiamų diskelių talpą, sukūrė naujus išorinės atmintines tipus. Pavyzdžiui, vadinamajame zip diskelyje telpa 100 megabaitų (maždaug 70 kartų daugiau nei paprastame diskelyje).

Paprastai išorinės atmintinės įtaisais yra vadinami visi informacijos kaupikliai, nesantys pagrindinėje plokštėje, tad prie šios kategorijos priskiriami net ir standieji diskai, kurie dažniausiai būna įmontuoti kompiuterio pagrindinio bloko viduje.

Išoriniai kaupikliai(Backing Storage) yra:

• magnetinių diskų įrenginiai;

• optinių diskų įrenginiai;

• magnetinių juostų įrenginiai;

• magnetinių kasečių įrenginiai;

• kieto kūno įrenginiai;

• masinės informacijos įrenginai;

1.Magnetiniai informacijos kaupikliai

Kiekviename kompiuteryje vis dar galima rasti įmontuotą lanksčiųjų diskelių (floppy disk) įrenginį (Paveikslėlis 4). Tai turbūt mažiausias magnetinis informacijos kaupiklis – į vieną 3,5 colių diskelį telpa tik 1,44 MB informacijos. Jie vis dar naudojami mažiems informacijos kiekiams greitai perkelti tarp kompiuterių, kurie nesujungti tinklu. Jie taip pat vis dar labai praverčia norint įdiegti į kompiuterį operacinę sistemą. Visgi galima būtų spėti, kad plintant kompiuterių tinklams bei įrašomiems kompaktiniams diskams, lanksčiųjų diskelių įrenginiai palaipsniui išnyks.

Panašiu principu yra pagaminti plačiausiai naudojami informacijos kaupikliai – standieji diskai (standusis diskas – hard disk) (Paveikslėlis 3). Tai maždaug delno dydžio metalinės dėžutės, kurių viduje išsiurbtas oras, o informacija laikoma daugybėje ant vienos ašies sumautų magnetinių diskelių, tarp kurių juda informaciją rašančios ir nuskaitančios galvutės. Informacija standžiuosiuose diskuose gali išlikti ilgus metus, ji gali būti tūkstančius ir daugiau kartų trinama ir vėl įrašoma. Tačiau reikia žinoti, kad magnetai gali sugadinti jų duomenis, tai pat negalima judinti diskų, kai jie veikia: galvutės gali subraižyti diskelius. Per pastaruosius metus standieji diskai labai stipriai atpigo, o juose įrašomos informacijos kiekis šoktelėjo į viršų: dabar kompiuteriai parduodami su įmontuotais 60 – 80 GB dydžio diskais, galima nusipirkti ir per 100 GB talpos diskų. Vieno gigabaito kaina dabar yra apie 5 Lt (palyginimui: lankstusis diskelis, apie tūkstantoji gigabaito dalis, kainuoja maždaug vieną litą).

Žinoma, svarbu yra ne tik informacijos kiekis, kurį gali išlaikyti kaupiklis, bet ir greitis, kuriuo tą informaciją galima pasiekti. Dabartiniai standieji diskai gali perduoti informaciją dešimčių ir šimtų megabaitų per sekundę greičiu (palyginimui: lankstieji diskeliai – tik keliasdešimt kilobaitų per sekundę). Diskų greitis proporcingas jų sukimosi dažniui, kuris matuojamas apsisukimų skaičiumi per minutę (rpm – rotations per minute). Pagal diskų prijungimo prie pagrindinės plokštės būdą jie skirstomi į IDE (Integrated Drive Electronics) bei SCSI (Small computer systems interconnect) diskus. IDE diskai pasitaiko dažniausiai, jų sukimosi greitis gali būti 5400 rmp ir 7200 rpm. SCSI diskų sparta yra didesnė (viršija 10000 rpm), tačiau jie gerokai brangesni, tad paprastai naudojami dideliuose serveriuose.

Standieji diskai gali būti įmontuoti į sisteminį bloką, bet gali būti ir nešiojamieji – prie kompiuterio prijungiami laidu ar specialia jungtimi. pasidarė nešiojamieji USB diskai, (Paveikslėlis 1) (Universal Serial Bus – Universalioji nuoseklioji jungtis), dar vadinami Flash drive arba Flash Key. Jų būna net 1 GB talpos (paprastai – 128 MB). Vienas USB disko megabaitas kainuoja apie litą, o dydis gali būti toks mažas, kad į degtukų dėžutę nesunkiai tilptų keli diskai. Galima spėti, kad jie netrukus visiškai išstums lanksčiuosius diskelius ir bus rimti konkurentai kompaktiniams diskams.

1.1 USB raktas

Vartotojo instrukcija

USB raktas yra
išorinis informacijos kaupiklis, prie asmeninio kompiuterio jungiamas per USB prievadą. USB rakte galima kaupti duomenis, šiuo įtaisu juos nesudėtinga perkelti į kitą kompiuterį ar net specializuotą įtaisą. Šioje trumpoje instrukcijoje paaiškinta, kaip naudotis USB raktu.

Minimalūs reikalavimai sistemai

Kompiuteris: suderinamas su IBM PC/AT arba „Macintosh“ su atitinkamu USB prievadu

OS: „Windows“ (98 SE, ME, 2000, XP), „Linux“ (ne senesnis kaip 2.4 branduolys), „Mac OS“ (9.0 arba vėlesnė)

Sąsaja: USB

Laisva vieta diskiniame kaupiklyje: ne mažiau 3 MB

Pastaba: „Windows 98 SE“ gali prireikti papildomos tvarkyklės – „Mass Storage Driver“

Naudojimas

USB raktą sudaro du pagrindiniai komponentai – USB jungtis ir atmintinė (dažniausiai – „Flash“). Priklausomai nuo tikslaus USB rakto modelio, kai kurių iš jų USB jungtys gali būti uždengtos specialiu dangteliu.

• Nuimkite USB rakto jungties dangtelį (jei jis yra).

• Įstatykite USB rakto kištuką į asmeninio kompiuterio USB prievadą. Patikrinkite, ar kištukas nukreiptas teisingai. Jei kištuko įstumti nepavyksta, jokiu būdu nespauskite jo jėga. Dar kartą patikrinkite, ar kištukas nukreiptas teisingai ir ar mėginate įstatyti jį į tinkamą jungtį. Jei USB rakto įstatyti nepavyksta, kreipkitės į pardavėją.

• USB raktą prijungus prie kompiuterio jis atpažįstamas automatiškai. Daugeliu atvejų kompiuteryje parodomas naujas loginis diskas, iš kurio galite perskaityti arba įrašyti informaciją. Operacijų sistemoje „Windows“ šio loginio disko turinį galite pamatyti dusyk spragtelėję „My Computer“, o po to – „Removable Disk (E:)“ piktogramą (vietoje E: gali būti rodoma ir kita raidė – tai priklauso nuo kompiuterio techninės įrangos komplekto).

• Baigę naudotis USB raktu, jį galite tiesiog išimti. Tačiau „Windows ME“ / „Windows 2000“ operacinėse sistemose prieš išimant USB raktą būtina jį išregistruoti. Tai daroma dusyk spragtelėjus „Windows“ užduočių juostoje rodomą „Safely Remove Hardware“ piktogramą (Paveikslėlis 2). Atsidariusiame lange pasirinkite įtaisą, kurį pageidaujate išregistruoti ir spragtelėkite „Stop“ mygtuką. Tada įtaisą galite saugiai išimti.

Pastabos:

Naujai atsiradusiame loginiame diske rodomas USB rakto turinys.

USB rakte gali būti šviesos indikatorius, kuriuo rodoma kreiptis (skaitymas arba rašymas į USB raktą). Kreipties metu (t.y., kai šviesos indikatorius veikia) išimti USB raktą iš kompiuterio draudžiama. Nepaisydami šios rekomendacijos galite prarasti svarbius duomenis.

Kitose OS (ne „Windows“) USB rakto naudojimas gali būti ir kitoks. Tikslias USB kaupiklių instrukcijas žr. atitinkamos operacinės sistemos instrukcijoje.

Kai kurie USB raktai gali būti pateikti su specialia programine įranga, kuria nustatomos prieigos teisės ir pan. Dėl to tokie raktai gali būti naudojami ir kitaip. Daugiau informacijos – žr. USB rakto ir atitinkamos programinės įrangos instrukcijose.

1.2 Standusis diskas (HDD)

Kietasis diskas – duomenų saugojimo įrenginys. Priešingai nei laikinojoje atmintinėje duomenys kietajame diske išlieka ir išjungus elektros srovę. Kietasis diskas susideda iš kietų (iš to kilo ir pavadinimas) neįsimagnetizuojančių (aliumininių, stiklinių ar pan.) diskų (nepainiojant su paties įrenginio pavadinimu toliau vadinamų plokštelėmis), padengtų magnetine danga (dažniausiai geležies(III) oksidu), magnetinių galvučių, kitos elektroninės įrangos ir ją reguliuojančio kontrolerio, sujungtų į vieną įtaisą. Dažniausiai naudojami vidiniai kietieji diskai, kaip kompiuterio ar kito įrenginio dalys, nors būna ir išorinių. Vidiniai diskai su kompiuteriu dažniausiai jungiami ATA, SCSI, Serial ATA, išoriniai – USB, Firewire (IEEE1394) interfeisais.

Visi magnetiniai diskai konstruojami tuo pačiu principu: viena ar kelios magnetine medžiaga padengtos plokštelės, pritvirtintos prie veleno, kartu su informacijai įrašyti ir skaityti skirtomis specialiomis galvutėmis bei varikliais, sukančiais diską reikiamu greičiu ir stumdančiais galvutes, uždaromos hermetiškame korpuse. Toks darinys dydžiu prilygsta pusei nestoros knygos.

Šiuolaikinių AK standžiųjų diskų talpa siekia keliolika ar net keliasdešimt gigabaitų. Kitas svarbus šių diskų parametras – informacijos išrinkimo trukmė, siekianti 7-10 ms. Diskuose esanti informacija į pagrindinę kompiuterio atmintinę (taip pat ir priešinga kryptimi) perkeliama kelių ar keliolikos MB/s sparta, o labai dideliu greičiu besisukančių diskų (7200 aps/min ir net 10800 aps/min.) – apie 60 MB/s.

Paveikslėlis 5 Vienas pirmųjų kietųjų diskų, pagamintas IBM



1.3 Lankstusis diskelis

Informacijai į kitą AK perkelti ar laikinai laikyti skirtas lankstusis diskas arba diskelis, kuris įrašomas naudojant diskelių įrenginys.

Paveikslėlis 4 . Lankstusis diskelis ir jo įrenginys



Tai apvali 3,5 colio (maždaug 9 cm) skersmens plastikinė plokštelė, padengta magnetinės medžiagos oksidais ir specialiu apsauginiu lako sluoksniu. Siekiant juos apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, dulkių ir kitų išorės poveikių, diskeliai įdedami į standų plastmasinį vokelį. Šiuolaikinių standartinių diskelių (jie būna pažymėti raidėmis HD (angl. High Density) talpa – 1,44 MB, o kai kurie įtaisai ir
kokybės diskeliai (jie būna pažymėti raidėmis ED – Extra-High Density) leidžia įrašyti dvigubai daugiau informacijos (2,88 MB). Diskeliuose esanti informacija į pagrindinę kompiuterio atmintinę (taip pat ir priešinga kryptimi) perkeliama maždaug 0,1 MB/s sparta.

2. Optiniai informacijos kaupikliai

2.1 ISTORIJA

Pirmasis optinis diskas, kuris buvo nuskaitomas ir įrašomas naudojant optinius įrenginius (lazerius) buvo sukurtas vėlyvaisiais 1960. Džeimsas Raselas (James T. Russel) sukūrė sistemą, kuri galėjo įrašyti ir skaityti audio/video diskus naudojant šviesą, t.y. be tiesioginio kontakto tarp disko ir nuskaitymo (įrašymo) galvutės. Raselas sukūrė šviesai jautrų diską, kuris sugebėjo saugoti informaciją vieno mikrono platumo takeliuose, kuriuose buvo šviesūs-tamsūs taškeliai. Taškeliai buvo nuskaitomi lazerio ir paverčiami į elektrinį signalą, kurį įgarsindavo arba atvaizduodavo specialios sistemos – dekoderiai. Raselo įkurta kompanija pirmajį diskų grotuvą pagamino 1980 metais. Tačiau ši technologija taip ir nepaplito iki tol, kol jos nepradėjo plėtoti SONY ir PHILIPS. 1982 metais, SONY ir PHILIPS išleido pirmajį kompaktinių diskų formatą (CD), kuris buvo pavadintas CD-DA (Compact Disk Digital Audio). Bėgant metams, kompanijos sukūrė naujų standartų, reikalingų vis didėjantiems poreikiams patenkinti. Digatal Versatile disc (DVD) buvo sukurtas 1994 metais, kai buvo pristatyti dar du formatai – Super Diskas (SD) ir daugialypės terpės formatas (Multimedia CD arba MMCD). Gamintojams niekaip nepavyko susitarti dėl vieningo formato iki pat 1996 metų. Tais metais DVD buvo pasirinktas kaip bendras ir visiems gamintojams tinkamas standartas. Po kelių metų DVD pasivijo ir aplenkė savo galimybėmis jau nusistovejusį CD formatą, buvo sukurti ir vis dar kuriami nauji formatai ir jų modifikacijos.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1737 žodžiai iš 5227 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.