Duomenų suspaudimas archyvavimas
5 (100%) 1 vote

Duomenų suspaudimas archyvavimas

Turinys

1 ARCHYVAVIMO SAMPRATA IR PASKIRTIS 2

2 ARCHYVAVIMO PROGRAMOS 3

2.1 PROGRAMA “WINRAR” 5

2.1.1 PROGRAMOS GALIMYBĖS 5

2.1.2 DARBO REŽIMAI 6

2.1.3 MENIU SKYRIUS FILE 7

2.1.4 MENIU SKYRIUS COMMANDS 7

2.1.5 MENIU SKYRIUS OPTIONS 9

2.1.6 VEIKSMAI SU BYLOMIS 10

2.2 PROGRAMA “WINZIP” 11

2.2.1 NAUJO ARCHYVO SUKŪRIMAS 11

2.2.2 ARCHYVO ATVĖRIMAS 12

2.2.3 ARCHYVŲ VALDYMAS 12

2.2.4 NAUJŲ BYLŲ ĮTERPIMAS Į ARCHYVĄ 12

2.2.5 BYLŲ IŠARCHYVAVIMAS 13

2.2.6 ARCHYVO BYLŲ PERŽIŪRA 14

2.2.7 IŠSIARCHYVUOJANČIŲ BYLŲ SUKŪRIMAS 14

2.3 “WINRAR” IR “WINZIP” PROGRAMŲ NAUDOJIMO ATMINTINĖ (3LENT) 15

3 LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

1 Archyvavimo samprata ir paskirtis

Bylos su tekstine, o ypač grafine informacija, užima daug atminties diskuose arba diskeliuose. Jeigu šiomis bylomis nuolatos nesinaudojama arba jeigu informaciją reikia perduoti kitam vartotojui, tikslinga bylas archyvinti ( suspausti ). Programų, tekstų, o ypač grafinėse bylose yra daug pasikartojančios informacijos ( brėžinį sudaro tuščia erdvė, kurioje tik kai kur nubrėžtos linijos, tekste yra pasikartojančios raidžių grupės ir t.t. ). Archyvatorius nustato tokią pasikartojančių simbolių seką ir visoje byloje ją žymi vienu simboliu. Suarchyvinus tekstinę informaciją, byla diske užima 2-5 kartus, o grafinę – 10-50 kartų mažiau vietos. Informacijos archyvinimą ir dearchyvinimą atlieka specialios programos: PKZIP, PKUNZIP, ICE, RAR, ARJ ir t.t.

Gana paplitęs ir kitas, vadinamas dinaminis informacijos suspaudimas. Specialiomis programomis ( STACKER, DOUBLESPACE ir kt. ) diskas padalinamas į dalis. Viena dalis normali, o kitoje dalyje informacija įrašymo metu yra suspaudžiama. Kreipiantis į bylą, esančią tokioje disko dalyje, kompiuteris automatiškai ją išarchyvina. Tačiau toks duomenų suspaudimas sulėtina kompiuterio veiklą.

Išorinėje kompiuterio atmintyje saugomi duomenys gali būti sugadinti ar prarasti. Tai gali įvykti dėl daugelio priežasčių: fiziškai sugadinus diską, neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus saugomus duomenis, dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir pan. Siekiant išvengti galimų informacijos praradimo nuostolių ar juos sumažinti, tikslinga turėti naudojamų duomenų archyvines kopijas ir reguliariai atnaujinti besikeičiančių duomenų kopijas. Nors pastaruoju metu gerokai padidėjo kompiuterinių duomenų kaupiklių talpa ir duomenų perdavimo sparta, tačiau naudojamų duomenų apimtys padidėjo dar ženkliau. Todėl tiesiogiai saugoti, atnaujinti ir perduoti visus jų kopijas dažnai gali būti sunku, tai gali ir brangiai kainuoti. Duomenų apimtis sumažinama įvairiais suglaudinimo (sutankinimo) metodais ir juos realizuojančiomis programomis.

Suglaudinimas galimas dėl to, kad duomenų apimtis dažnai yra didesnė nei jų teikiama informacija. Pavyzdžiui, “1998m.” ir “tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntieji metai” teikia tiek pat informacijos, tačiau pirmasis užrašas žymiai trumpesnis. Sukurta daug įvairių suglaudinimo metodų, kurie padeda surasti “perteklinius duomenis” ir pakeisti juos lakoniškesniais. Vienoje suglaudinimo programoje gali būti realizuotas ir vienas, ir keli metodai. Suglaudinimo metodai parenkami atsižvelgiant į duomenų pobūdį. Be to, ypač efektyvūs metodai, t.y. padedantys pasiekti didelį suglaudinimo laipsnį, gali būti pernelyg “lėti”, todėl jie netinkami praktikoje. Parenkant metodus ir juos realizuojančias programas, reikia rasti optimalų laiko ir sutaupytos atminties santykį.

Suglaudinimo programų darbo rezultatas – failas ar jų rinkinys, vadinamas archyvu. Todėl suglaudinimo programos dažniausiai vadinamos archyvavimo programomis arba tiesiog archyvatoriais.

Archyve saugoma ir papildoma informacija: failų vardai, modifikavimo datos, kontrolinės sumos (pvz., bendras vienetukų skaičius failo duomenyse). Tai padeda patikrinti, ar failai iš archyvo atkurti teisingai. Jei archyve yra informacija apie katalogus, tai jis vadinamas archyvu su katalogų struktūra. Toks archyvas naudingas tuomet, kai archyvuojami viso katalogo ir jo pakatalogių failai. Galima pageidauti, kad archyvavimo programa sukurtų archyvą keliuose failuose, nurodant didžiausią vieno failo dydį. Toks archyvas vadinamas daugiatomiu, ir jį tikslinga kurti, jei, sakysim, archyvą reikia įrašyti į diskelį, o archyvas viename faile į jį netelpa.

2 Archyvavimo programos

Archyvavimo programų pagrindinės funkcijos yra šios: archyvuoti ar atkurti (išarchyvuoti) nurodytus katalogus ar failus, peržiūrėti archyvo turinį, išmesti ar įvesti failus į archyvą. Daugelis jų leidžia pasirinkti suglaudinimo lygį. Pasirinkus aukštesnį lygį, suglaudinimas trunka ilgiau, tačiau sukuriamas mažesnės apimties archyvas. Gali būti sukuriamas ir slaptažodžiu apsaugotas archyvas. Įvairūs archyvatoriai skiriasi archyvinių failų formatu, darbo greičiu, failų suglaudinimo laipsniu, naudojimosi patogumu. Nėra nė vieno archyvatoriaus, kuris visais parametrais būtų geresnis už kitus. Neatsiranda tarp jų lyderio netgi lyginant tik jų pasiekiamą suglaudinimo laipsnį – įvairūs failai geriau suglaudinami įvairiais archyvatoriais. Toliau panagrinėsime kai kuriuos plačiai naudojamus archyvatorius.

MS DOS naudojami šie populiarūs archyvatoriai: ZIP, ARJ,
RAR. Visi jie valdomi DOS komandų eilute. Norint dirbti su konkrečiu archyvatoriumi (pavyzdžiu imsime RAR), jis iškviečiamas komandų eilutės pradžioje užrašius jo vardą. Taigi, užrašę “rar”, pereisime į RAR aplinką, kuri panaši į Norton Commander aplinką, t.y. analogiškas informacijos pateikimas languose, meniu sistema ir kt. Archyvo kūrimo arba papildymo komanda yra “a”. Po jos nurodomas kuriamo archyvo vardas ir failai, kurie bus įtraukiami į archyvą. Pvz., komandų eilutėje surinkus rar a archyv f1.txt *.doc bus iškviestas archyvatorius RAR ir sukurtas archyvas archyv.rar. Jei archyvas tokiu vardu jau yra, tai jis bus tik papildytas. Archyvą archyv.rar sudarys failas f1.txt bei visi aktyvaus katalogo failai, turintys plėtinius doc. Panašiai galima užrašyti komandines eilutes atlikti kitas archyvatoriaus funkcijas. Archyvo turinio peržiūrai naudojama komanda “l”, o failams atkurti iš archyvo (išarchyvuoti) – komandos “e” ir “x”. Pastarosios skiriasi tuo, kad pirmoji grąžina visus failus į aktyvų katalogą ir nesukuria pakatalogių (net jei archyvas turi išsaugotą katalogų struktūrą), o antroji atkuria ir pakatalogių struktūrą. Komanda “m” įkelia failus į archyvą, t.y., jie suglaudinami, keliami į archyvą ir ištrinami iš katalogo.

Kartu su komanda galima naudoti raktus, kurie pakeičia jos vykdymą, t.y., apibrėžia jos veikimo režimą. Prieš rakto simbolį rašomas “-” ženklas, todėl raktas, priešingai nei komandos simbolis, gali būti bet kurioje komandų eilutės vietoje. Raktų pavyzdžiai galėtų būti šie:

“-r” – suglaudinti failus iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių bei išsaugoti katalogo struktūrą;

“-mN” – nurodyti suglaudinimo laipsnį; čia N – skaičius, kuris imamas iš intervalo [0;5]. Kuo N didesnis, tuo suglaudinama geriau, bet lėčiau;

“-vD” – kurti daugiatomį archyvą, t.y. keliuose failuose, kurių dydis neviršija nurodyto (D- maksimalus failo dydis); pradedant nuo antro archyvo failo, jam priskiriamas plėtinys su failo eilės numeriu: pvz., jei sukurtas archyvas mano.rar, tai jo failų vardai bus: mano.r00, mano.r01 ir t.t.;

“-pZ” – sukurti slaptažodžiu “z” apsaugotą archyvą. Iš tokio archyvo paimti failus galima tik žinant slaptažodį.

Pavyzdžiui, komandinė eilutė rar m -pXXX -v1400k -m5-r archyv.rar *.* nurodo iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių (nes yra raktas “-r”) į daugiatomį archyvą “archyv.rar” įkelti visus failus. Failai suglaudinami geriausiu, bet lėčiausiu būdu (raktas “-m5”) ir užkoduojami slaptažodžiu “xxx”. Archyvas suskaidomas į failus, kurių dydis neviršija 1400 kilobaitų.

OS Windows archyvatorius (1 pav) paprasčiau naudoti dėl paprastos ir vaizdžios grafinės sąsajos. Dažniausiai pagrindiniame archyvatoriaus lange matyti archyvo turinys. Visas archyvatoriaus komandas (analogiškas nagrinėtoms) galima įvykdyti, paspaudus lange esančius mygtukus arba pasirinkus meniu punktus. Dauguma WINDOWS terpės archyvatorių turi “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybę, t.y., failus, kuriuos reikia įtraukti į archyvą, galima pele “nutempti” iš Windows Explorer lango į archyvatoriaus langą. Suglaudinimo programos Windows sistemai kuria tokius pačius archyvus, kaip ir komandine eilute valdomi archyvatoriai. Todėl tie patys archyvai sėkmingai naudojami DOS ir Windows terpėse. Populiarūs Windows sistemos archyvatoriai: WinRAR, WinZIP. Archyvatorius “ZipMagic” skirtas “zip” tipo archyvams kurti, tačiau jis gali atkurti failus ir iš kito tipo archyvų, pvz., “arj” tipo. Svarbiausia tai, kad šis archyvatorius papildo Windows sistemą taip, kad ji traktuoja “zip” tipo archyvus kaip katalogus. Nors duomenys šiuose pseudokataloguose yra suglaudinti, tačiau visos programos gali juos skaityti, kurti pakatalogius ir naujus failus, vykdyti archyve saugomas programas.

Jei katalogas pervardijamas, suteikus vardui plėtinį .zip , tai ZipMagic jį automatiškai suglaudina Šis archyvatorius taip pat turi savo aplinką, kuri panaši į Windows Explorer langus, todėl juo lengva naudotis.

2.1 Programa “WinRAR”

2.1.1 Programos galimybės

Duomenų suglaudinimo programa “WinRAR” yra puikus įrankis , leidžiantis kurti, valdyti ir apdoruoti archyvus. Yra daug šios programos versijų – pradedant dar pasitaikančiomis DOS ir baigiant Unix bei Linux operacinėse sistemose naudojamomis versijomis. Čia aprašoma “WinRAR” versija 2.06, naudojama “Windows” aplinkoje. (1 pav) Šios programos galimybės yra tokios:

• naudojamas originalus ir efektyvus glaudinimo algoritmas;

• specialus glaudinimo algoritmas multimedia byloms;

• įprastinė vartotojo sąsaja su “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybe;

• komandinės eilutės sąsaja;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1420 žodžiai iš 4715 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.