Egzistencializmas postmodernizmas vakarų drama absurdo teatras
5 (100%) 1 vote

Egzistencializmas postmodernizmas vakarų drama absurdo teatras

[EGZISTENCIALIZMAS]: po antro pasaulinio karo vakarø literatûroje reiðkiasi dvi tendencijos literatûroje. Susijusi su raðytojø siekimu áprasminti karo patirtá, bei þmogaus bûtá tikà praëjusiø ir ateityje galimø sukrëtimø akivaizdoje. Ðis áprasminimas rëmësi egz filosofiniais filosofiniais principais. Absurdo, þmogaus vienatvës ir beprasmybës idëjose daugelis raðytojø atrado faðizmo ir bolðevizmo, þvëriðkø nusikaltimø paaiðkinimà. Ði filosofija buvo plaèiai propaguojama groþinëje literatûroje. Tai lëmë jos populiarumà literatûroje. Susilaukë daug ðalininkø pavertusiu egz mada.

Egz kelia bûties ir þmogaus egzistavimo problemas – gyvenimo prasmës, mirties, kanèios. Þmogaus egzistencijos problema yra pagrindinis egzisencialistø tyrinëjimo objektas. Egzistencijai jie teikia reikðmæ prieð esmæ. Egzistencija kuriama kiekvienu momentu konkreèioje situacijoje.

Þmogus egzistencialistø suprantamas kaip subjektyvi esybë, laisvai pati save kurianti. Klaidinga bûtø manyti, kad egzistencialistai þmogø nagrinëja izoliuotai nuo pasaulio ir visuomenës. Jie pripaþásta þmogaus ryðá su kitais ir já supanèiu pasauliu.

Þmoniø egzistavimo tarpusavio problema yra labai svarbi egz filosofijoje. Neteisinga bûtø tapatinti egz su kokio vieno filosofo sukurta sistema todël, kad ði filosofinë kryptis atstovaujama daugelio filosofø ir kiekvienas jø savitai sprendþia egzistencijos klausimus.

Egz pagrindëjais laikomi vokieèiø filosofai Martynas Haidegeris ir Karlas Jaspersas (3-4 deðimtmetis). Prancûzijoje ir italijoje ásigalëjo II pasaulinio karo ir ypaè pokario metais. Prancûzijoje vyravo dvi kryptys: Þano Polio Sarto ateistinë ir Gabrielio Marselio katalikiðkoji. Egz bûdingi bruoþai matomi ir lietuviø filosofø Antano Maceinos ir Juozo Griniaus pasaulëþiûroje.

Pagrindiniai egz principai suformuluoti haidegerio knygoje “Bûtis ir laikas”, kurioje keliamas bûties prasmës klausimas. Haidegeris remiasi fenomenologiniu metodu. Fenomenas – tai, kas yra paèiu savimi, reiðkiasi tox kox yra. Þmogaus bëgimà nuo savæs gimdo baimë, dël atsakomybës uþ savarankiðkai pasirinktà nuostatà. Ði baimë verèia ieðkoti prieglobsèio bûklëje, kurià Haidegeris apibûdina beasmeniu ávardþiu “man”. Apie ðiuolaikiná pasaulá ir þmogaus situacijà jis kalba vizijø vaizdais. Mûsø epochà vadina “pasaulio naktimi”, “skurdþiuoju laiku”, þemës sutemomis”. “Pasaulio nakties” bruoþais jis laiko “dievø pabëgimà”, þemës niokojimà bei griovimà, þmoniø sumasiðkëjimà ir visutinybës teorijà.

Karlas Jaspersas akcentavo aktyvaus pasirinkimo laisvæ. Tikroji egzistencijos prasmë, atsiskleidþianti ribinëse kaltës, kovos, kanèios, mirties situacijose, kai iðsivaduojama ið kasdieniðkumo. Mirties akivaizdoje ypaè iðryðkëja pasaulio ir gyvenimo beprasmybë, o mirtis lyg tampa gyvenimo veidrodþiu. K.J. siekë suformuoti individo etikos principus, padedanèius jam neprarasti savo autentiðkumo. Knygoje “Egzistencijos filosofija” K.J. pabrëþë technikos amþiuje didëjanèià dvasios tuðtumà ir vienatvæ.

Heidegeris ir Jaspersas pasisakë prieð þmogaus susvetimëjimà. Stengësi reabilituoti þmogø kaip asmenybæ, kviesdami kiekvienà bûti paèiu savimi. Egz filosofija kelia aukðtus reikalavimus þmogui, pabrëþia jo atsakomybæ uþ savo poelgius ir moralinæ nuostatà. Totalitariniø sistemø vieðpatavimo epochoje tai buvo vienintelis iðsigelbëjimas.

[POSTMODERNIZMAS]: antroji tendencija 20a II pusës vakarø literatûroje sietina su post. Terminas atsirado VII deðimtmeèio viduryje ir pirmiausiai buvo taikomas dailës ir architektûros kûriniams, jungiantiems “aukðtà” ir “þemà” stilius, derinantiems ðiuolaikines ir klasikines formas. Ðiuo metu “postmoderno” savoka apibûdinamas epochos kultûrinis klimatas, ðiuolaikinë þmogaus “jausmø struktûra”, siekimas integruoti savo egzistencijà á bendrà istorijos raidà. Post bûdinga pagarba praeities menui ir tradicijai, tuo jis skiriasi nuo avangardistiniø krypèiø – futurizmo, dadaizmo, kubizmo, siurrealizmo, expresionizmo. Tiek post kûrëjai, tiek ir jo tyrinëtojai ásitikinæ, kad ðiuolaikinis menininkas gali bûti suprastas kai jis neneigia praeities kultûros, o jà naujai áprasmina. Amerikieèiø raðytojas Dþonas Bartas teigë, kad literatûra jau “iðsisëmusi”, todël tik belieka naujai kombinuoti þinomus siuþetus, motyvus, formas. Klasikiniui menui bûdingi vienovës ieðkojimai pakeièiami stilizacija, skirtingiems kultûriniams klodams priklausanèiø formø kombinavimu.

Post iðtakas galime rasti Dþeimso Dþoiso ir Tomo Sternso Elijoto kûryboje, kur nûdienis pasaulis perteikiamas graikø ir biblijiniø mitø, Dantës ir kitø klasikø poetø bûdingomis struktûromis. Post terminà literatûroje pirmas paaiðkino Dþonas Bartas ese “Iðsisëmusi literatûra”.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 710 žodžiai iš 1327 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.