Eismo inžinerijos konspektai
5 (100%) 1 vote

Eismo inžinerijos konspektai

1.Eismo inž. tikslai ir uždaviniai.

Per pastaruosius 10 metų transporto srautai Lietuvos gatvėse padidėjo 2,4 karto. Todėl padaugėjo avarijų, padidėjo transporto eilės, laiko nuostoliai sankryžose, be to padidėjo aplinkos užterštumas išmetamosiomis dujomis ir transporto keliamu triukšmu, „piko“ valandomis sankryžose susidaro transporto spūstys, perkrauti srautai. Transporto srautų reguliavimas yra kompleksinis miestų planavimo ir eismo organizavimo uždavinys, kurio svarbiausi tikslai yra: 1.Mažinti visuomeninio, krovininio ir individualaus transporto laiko nuostollius sankryžose. 2.Sankryžose didinti eismo juostų pralaidumą. 3.Mažinti keleivių laiko nuostolius sankryžose. 4.Mažinti įskaitinių ir neįskaitinių autoavarijų skaičių sankryžose. 5.Mažinti papildomas kuro sąnaudas. 6.Mažinti stabdymo skaičių. 7.Užtikrinti visų transporto priemonių tolygesnį judėjimą ir mažinti greičio svyravimą. 8.Mažinti transporto keliamo triukšmo lygį. 9.Mažinti aplinkos teršimą išmetamosiomis dujomis. 10.Mažinti bendrus nuostolius, kuriuos patiria ūkis dėl chaotiško transporto srautų judėjimo, jei jie nereguliuojami.

2.Eismo inž. priemonės miestuose.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas reglamentuoja visą gatvės eismą. 1.Eismo tvarka, tai transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimas, sustojimas, stovėjimas. 2.Eismo dalyvis yra asmuo dalyvaujantis kelių eisme, tai būtų transporto priemonės vairuotojas, keleivis, pėsčiasis, važnyčiotojas, asmenys dirbantys kelyje. 3.Vairuotojas, tai vairuojantis transporto priemonę, keliu varantis gyvulius arba jojantis jais. 4.Pėsčiasis, tai asmuo esantis kelyje esantis ne transporto priemonėje. Prie pėsčiųjų priskiriami invalidai vežimėlyje, su riedučiais, riedlentėm, vedantis šalia motociklą. Tačiau pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo. 5.Transporto priemonė yra skirta kroviniams ir žmonėms vežti. Prie transporto priemonių priskirama traktorius, savaeigės mašinos. 6.Kelias, tai eismui skirta ir naudojama žemės paviršiaus juosta per visą jos plotį įskaitant važiuojamąją dalį, šaligatvius, dviračių takelius ir pan. 7.Važiuojamoji dalis- kelio dalis skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą skiriamąją juosta atskirtų dalių. 8.Kelkraštis- šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, turintis tokią pačią dangą ir atskirtas skiriamąja juosta. 9.Šalygatvis- pėsčiųjų eismui skirta kelio dalis esanti šalia važiuojamosios dalies ir nuo jos atskirta želdiniais, žalia juosta. 10.Pėsčiųjų takas- pėsčiųjų eismui skirta kelio dalis, arba atskira kelio danga. 11.Dviračių takai- dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba specialiai tam nutiestas takas. 12.Sustojimas, tai iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas išlaipinti keleivius ar pakrauti krovinius. 13.Stovėjimas, tai yra iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui.

3.Gatvių tiklo parametrų įtaka eismo saugumui.

Susisiekimo elementas yra gatvė arba jos važiuojamoji dalis. Važiuojamosios dalies plotis arba eismo juostų skaičius paprastai tiesiai koreliuoja su eismo intensyvumu. Pastarasis su triukšmo, oro taršos lygiu ir su eismo nelaimių tikimybe. Svarbiausi gatvių ir kelių suplanavimo elementai, kurie turi įtakos eismo saugumui yra tokie, kaip važiuojamosios dalies plotis ir eismo intensyvumas, skiriamoji juosta, nuolydžiai, kreivės, matomumas. Vieni iš saugiausių kelių yra plačios autostrados. Nemažą įtaką turi sankasos plotis, kelkraščiai (naujuose keliuose juos stengiamasi paplatinti). Dėl to, kad didėja eismo intensyvumas autoavarijų skaičiaus irgi didėja to paties pločio keliuose. Taip pat nemažą įtaką eismo saugumui turi važiavimo juostų skaičius ir skiriamoji juosta. Nustatyta, kad labai pavojingi kreivi trijų juostų keliai. Dėl to kaikuriose šalyse šie keliai normatyvuose nenumatomi, bet kitose šalyse šio požiūrio nepatvirtina ir turbūt dėl to, kad kol eismo intensyvumas nedidelis, trečioji juosta yra naudinga lenkimo manevrui. Kreivuose keliuose mažesniu spinduliu kaip 100m įvyksta keturis kartus daugiau avarijų negu tuose kur spindulys daugiau kaip 1000m. Eismo saugumui taip pat turi įtakos ir nuolydis. Kreivuose keliuose kur spindulys mažesnis už 2000 ir mažas nuolydis, įvyksta daug daugiau avarijų. Matomumas turi didelę reikšmę saugumui, ypač jei dar atsiranda kokia nors netikėta kliūtis. Minimali matomumo distancija turi būti išlaikoma keliais atvevais: a)staiga pasirodžius kliūčiai, b)lenkiant ir sutinkant automobilį, c)važiuojant išgaubtu ir kreivu keliu. Matomumo lauke neturi būti jokių objektų, kurie užstotų t.y. medžių ir kt. Miestų gatvių sankryžoms dažnai sudaromi matomumo trikampiai, kurių zonoje nestatoma kelių įrengimų, pastatų įrengimų, nesodinama medžių.

4.Eismo technologija.

Pagrindinės transporto srauto charakteristikos: eismo intensyvumas ir eismo tankis. Eismo intensyvumas, tai transporto priemonių skaičius per laiko vienetą (auto/parą; auto/val; auto/min). Eismo tankis, tai transporto priemonių skaičius tam tikro ilgio kelyje arba gatvėje (auto/km; auto/100m). Eismo modeliai sudaromi apytiksliai, nes taip lengviau skaičiuoti. Daromos šios prielaidos: 1. Automobiliai važiuodami pasiskirsto tolygiai, t.y. laiko intervalai ar
atstumai tarp jų lygūs. 2. Tarp automobilių važiuojant vienam paskui kitą yra vienodi atstumai, lygūs stabdymo keliui. 3.Visos transporto priemonės važiuoja vienodu greičiu. Jau labai seniai projektuojamos gatvės ir keliai, kurie pritaikyti judėti kelioms transporto priemonių kolonoms, viena kitai priešingomis arba ta pačia kryptimi. Norint apskaičiuoti atstumus tarp važiuojančių kolonose automobilių, naudojame formulę: Ld =lg+trVs+S; čia lg- automobilio ilgis, tr- vairuotojo reakcijos laikas sek., S- stabdymo kelias m., Vs- eismo greitis m/s. Norint nustatyti tikrąsias eismo sąlygas, charakteristikas (pvz.: stabdant nuvažiuotą kelią), reikia žinoti dangos nusišlifavimą, rato protektoriaus būklę, kelio dangos švarumą, bei sukibimo koeficientą φ.

Projektuojant važiuojamosios juostos plotis imamas 3; 3,5; 3,75; 4m. Kreivėse platinama važiuojamoji dalis. Eismo dalyvių t.y. vairuotojų, pėsčiųjų savybės, jų poelgiai įvairiose situacijose nagrinėjami kartu su gatvių, kelių, transporto srautų charakteristikomis. Svarbu žinoti ne tik žmogaus jutimo organų (regėjimo, klausos) savybes, bet ir emocinę būseną, jo reakciją ir panašiai. Reakcijos laikas priklauso nuo įgimtų fizinių savybių, temperamento, amžiaus, treniruotumo, nuovargio ir panašiai. Eismo saugumas priklauso nuo žmogaus emocinės psichologinės būsenos. Nedarbingiausias periodas yra 01-03val., o darbingiausias 09-12val. ir 15-18val. Eismo inžinerijoje daug nelaimių būna dėl greičio, tai priklauso nuo stažo ir amžiaus.

5.Sistema: žmogus-vairuotojas-kelias.

Sistema žmogus- vairuotojas- kelias yra dinaminė. Nuo jos priklauso eismo greitis, pralaidumas, saugumas.

Žmogus-vairuotojas (vairuotojo profesionalumas, vairuotojo fiziologinės ir psichologinės savybės), kelias (kelio parametras, kelio danga). Įtakojančios savybės: Kelias. Šiuo metu keliai yra pakankamai pralaidūs. Keliams būtina sąlyga, kad atitiktų keliamas saugumo sąlygas, t.y. kelio parametrai, visos charakteristikos, taip pat svarbu kelio danga, eismo intensyvumas atitikties esamus gatvių parametrus.

Lietuvoje yra apie 450km ilgio automagistralių su skiriamąja juosta. Saugiausi keliai- plačios autostrados. Nemažą įtaką turi sankasos plotis, kelkraščiai, važiavimo juostų skaičius ir skiriamoji juosta. Saugumui turi didelę reikšmę matomumas. Jo lauke neturi būti jokių objektų, kurie užstotų. Miestų gatvių sankryžoms sudaromi matomumo trikampiai, kurių zonoje nestatomi kelių įrengimai, pastatų įrengimai, nesodinami medžiai.

Labai atsižvelgiama į dangos šiurkštumą. Žiemą valomas sniegas šepečiais, autogreideriais. Apledėjusi kelio danga barstoma smėliu, šlaku (bet atsiranda pavojus užsikimšti lietaus kanalizacijai, užteršti miestą), druska (kenkia augmenijai, sukelia automobilio koroziją). Radikaliausia priemonė yra dangų šildymas elektros energija, dujomis. Bet dėl to, kad brangu tuo pasinaudoti galima tik svarbiais atvejais.

Žmogus. Jis irgi turi nemažai savybių, tai būtų vairuotojo profesionalumas. Metus važiuoja lėtai, atsargiai (pavojingumas nedidelis); du tris metus (vairuotojai pavojingiausi). Gerai mokantis važiuoti skaitosi kai pravažiuoja 100000 km važinėdamas 4-5 metus intensyviai. Dar svarbu vairuotojo fiziologinės ir psichologinės savybės.

Vairuotojo psichinės savybės- tai svarbiausias eismo organizavimo veiksnys. Eismo požiūriu svarbiausios vairuotojo savybės yra pojūčiai (klausa, regėjimas) ir reakcija. Pojūčiai yra nevienodi, pavyzdžiui, akys prisitaiko prie tamsos per kelias minutes, o ausis prie garso per 15 sekundžių. Reakcijos laikas priklauso nuo įgimtų psichinių svybių, temperamento, amžiaus, treniruotumo, dirgiklio, aplinkybių, nuovargio, alkoholio, narkotikų poveikio. Orientacinė vidutinė reakcijos trukmė stabdant-0,8s. Paprastą situaciją vairuotojas gali įvertinti per 0,5s, sudėtingai situacijai reikia 3-4s. Reakcijos laikas didėja dėl nuovargio, išgėrus alkoholio, sutemus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1367 žodžiai iš 4274 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.