Ekologinis žemės ūkis
5 (100%) 1 vote

Ekologinis žemės ūkis

11213141516171

21. Ekologinės žemdirbystės samprata ir atsiradimo priežastys. Mokslo ir

technikos pasiekimai atvėrė žmogui galimybes paveikti gamtą. Aštrėjo

prieštaravimai tarp gamybos augimo ir aplinkos kokybės. Iškilo alternatyvos

neturinti būtinybė : vystant ir plečiant gamybą tausoti gamtą ir jos

turtus, kad išliktų galimybė gyventi ir ateinančioms kartoms. Ryškėjo

neigiami žmogaus veiklos sukelti poslinkiai žemės ūkyje : dirvožemio

degradacija, biologinės įvairovės mažėjimas, didesnės materialinės ir

energetinės sąnaudos, auganti aplinkos ir žemės ūkio produktų tarša,

cheminėmis medž užteršto maisto sukeltos ligos. Ekologinis žemės ūkis

pagrįstas moderniomis technologijomis. Ekologiniame žemės ūkyje naudojamos

ne sintetinės cheminės medžiagos(trąšos, pesticidai), o natūralios

organinės ir mineralinės medžiagos.Ekologinio ūkininkavimo sistema pagrįsta

specialiosiomis sėjamosiomis ,ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis

(augalų liekanomis, gyvulių mėšlu) ,kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės

kontrolės metodais.šioje ūkininka-vimo sistemoje siekiama uždaro energijos

ir maisto medžiagų apytakos ciklo.

22. Ekologinių ūkių plėtros tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje. XXa. visame

pasaulyje pradėjo plisti ekologinės ir tausojančios žemdirbystės

įdėjos.Ūkininkavimas skatino stiprėjantys susirūpinimas aplinkos apsauga,

sveikatos problemos, prasidėjus naftos krizei, brango žaliavos, energija ir

pašarai. Išsivysčiūsių šalių žemės ūkyje didėjo preprodukcija, buvo

liberalizuojama žemės ūkio produktų rinka.Iškilo nauja grėsmė gamtai-genų

inžinerijos metodų taikymas žemės ūkio bei maisto produktų gamyboje.Visa

tai vertė stiprinti ir vienyti viso pasaulio žemės ūkyje plintančius

ekologinius judėjimus.Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimų

federacija-IFOAM, įkurta Paryžiuje 1972m. šiuo metu jungia 600 organizacijų

iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Lietuvos ekologinės žemdirbystės

bendrija“Gaja“, įkurta 1990m., kitais metais tapo IFOAM nare. Ekologinio

ūkio plėtrai įtakos turi rinkos augimas ir valstybės parama.Tose šalyse

parama buvo didelė, ūkininkaujančių sk. Didėjo ypač sparčiai.Ekologinis

žemės ūkis plėtojamas visose naujose ES narėse.Sertifikuotų ekologinių ūkių

sk. ir plotas Lietuvoje didėja, ypač padidėjimas pastebimas 2003m.

Sertifikuotų ekologinių ūkių plotas sudaro apie 0,7% bendro Lietuvos žemės

ūkio naudmenų ploto.

23. Teisės, reguliuojantys ekologinį ūkininkaviną. LR Gyvulių veislinin-

kystės įstatymas, LR žuvininkystės įstatymas, augalų sėklininkystės

įstatymas, LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, LR ūkininko

ūkio įstatymas, LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas ir LR iįstamymas

“Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo ir ekologiškų žemės ūkio

produktų gamybos proceso ir produkcijos sertifikavimo“.

25. Reikalavimai ekologinei žemdirbystei. Ekologinio žemės ūkio taisyklės

nustato ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo,

saugojimo, realizavimo, sertifikavimo reikalavimus. Produktai atitinkantys

taisyklių reikalavimus gali būti vadinami ekologiškais produktais ir

ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu. Taisyklės privalomos

asmenimis, auginantims, perdirbantiems bei realizuojantiems ekologošką

Ž.Ū.pro-dukcija pagal taisyklių reikalavimus.

26. Ekologinio ūkio sertifikavimas ir organizavimas. Ekologinės gamy-bos

ūkio sertifikavimas – tai viso žemės ūkio produktų gamybos proceso

tikrinimas: nuo aplinkos sąlygų vertinimo, dirvos paruošimo, technologijų

parinkimo iki produktų pateikimo vartotojui. Ekologinės gamybos žemės ūkio

sertifikavimas skiriasi nuo kitų sertifikavimo rūšių tuo, kad tikrinamas

visa gamybos procesas, o ne galutinis produktas. Nusprendus ekologiškai

ūkininkauti, būtina susipažinti su Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis

(EŽŪT). Reikia kreiptis į sertifikavimo įstaigą „Ekoagros“ dėl ūkio

sertifikavimo.

27. Dirvož desertifikavimas ir sankcijos. Sertifikacijos įstaiga turi teisę

laikinai sustabdyti sertifikavimo galiojimą, jį anuliuoti arba taikyti

kitas sankcijas (įspėjimą, griežtą papeikimą, pranešimą, nustatyti spe-

cialus terminus likviduoti pažeidimus, skirti papildomą tikrinimą ir kt.).

Desertifikavimas – procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga pripažįsta, kad

sertifikuotas produktas, gamybos pro-cesas nebeatitinka nustatytų reikala-

vimų.

Desertifikavimas. Sertifikacijos įs-taiga turi teisę laikinai sustabdyti

sertifikato galiojimą, jį anuliuoti arba taikyti kitas sankcijas, jei

pažeidžia reikalavimus, neteisingai naudoja sertifikatą, produkcijoje

rastas dides-nis užterštumo lygis nei nustatytas normose. Padarius

pakartotinius, tyčinius pažeidimus, produkcija yra desertifikuojama.

Sertifikatas anu-liuojamas laikotarpiui iki 5 m.

28. Reikalavimai aplinkos sąlygoms ir taršos dydžiui. Ekologinės gamybos

ūkyje turi būti ūkininkaujama tausojant aplinką, saugojant kraštovaizdį,

biologinę įvairovę, dirvožemį nuo erozijos, siekiant uždara maisto
medžiagų

apytakos ciklo. Ekologinis žemės ūkis negali būti plėtojamas užterštoje

aplinkoje arba teršti aplinką. Esant taršos rizikai, sertifika-cijos

įstaiga atlieka dirvožemio, van-dens, produktų ir kitų medžiagų, naudojamų

gamyboje, tyrimus.

29. Reikalavimai augalininkystės produkcijai: sėjomainos ir augalų

parinkimas, žemės dirbimas, sėkli-ninkystė, augalų priežiūra, tręšimas,

apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių ekologinėje žemdirbystėje.

Sėjomaina – turi didinti dirvož. derlingumą, palaikyti teigiamą maisto

medžiagų balansą, mažinti piktožo-litumą, augalų ligų ir kenkėjų išplitimą,

saugoti nuo erozijos. Sėjomainose reikia auginti nemažiau kaip 20 proc.

ankštinių augalų kurie didino azoto kiekį ir biologinį aktyvumą

dirvožemyje, pasisavina maisto medž iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.

Kultūrinėse gamyklose turi vyrauti ankštinės žolės. Esant nepakankamam

organinių trąšų kiekiui, į sėjomainą privalu įtraukti augalus, skirtus

žaliajai. Dirvožemyje butina stebėti N, P, K, humuso kiekį pagal tai

parenkant sėjomainos augalus.

Augalų parinkimas. Žemės ūkio augalai ir veislės turi pasižymėti didesniu

atsparumu ligomis ir kenkėjams, būti maksimaliai pritai-kytos prie

dirvožemio ir klimato sąlygų. Parenkant augalų veisles, pirmenybė teikiama

vietinėms veislėms. Sėklos ir sodinukai turi būti išauginti ekologinės

gamybos kiuose . Jei sertifikuojamuose ir nesertifi-kuojamuose plotuose

auginama paralerinė produkcija, turi būti auginamos skirtingos veislės (su

skirtingais išoriniais požymiais).

Žemės dirbimas. Jei tos pačios žemės ūkio mašinos naudojamos ir ekologinės

ir įprastinės gamybos ūkio dalyse, jos turi būti rūpestingai išvalomos

kiekvieną kartą prieš naudojant ekologinės gamybos plotuose. Draudžiama

naudoti sintetinius herbicidus fungicidus, insekticidus ir kitus pesticidus

sintetinius augimo reguliatorius bei sintetinius dažus, taip pat genetiškai

modifikuotus organizmus ar produk-tus, pagamintus iš jų.

Augalų priežiūra. Jei iškyla tiesio-ginė grėsmė žemė ūkio augalams,

leidžiama naudoti taisyklėse išvardin-tomis augalų apsaugos priemones

(bičių vaškas – naudojama genėjimui ; želatina-insekticidas; lecitinas –

fun-gicidas; preparatai iš mikroor-ganizmų; skistas muilas – insektici-das;

kalio permanganatas, soda – fungicidas). Kitos priemonės gali būti

naudojamos tik gavus sertifikacijos įstaigos leidimą.

Tręšimas. Tręšti dirvožemį galima tik taisyklių išvardintomis organinė-mis

ir mineralinėmis medž. Minerali-nėmis medž gali būti naudojamos tik

natūralios kilmės. Kitos medžiagos gali būti naudojamos tik gavus

sertifikacijos įstaigos leidimą. Trąšų normos turi būti tiksliai apskaičiuo-

tos, atsižvelgiant į dirvožemio savybes. Tręšiant mėšlu ir srutomis, būtina

laikytis LAND“Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos

reikalavimai“ nustatytų normų. Srutos vartojamos tik fermentuotos arba

praskiestos. Dirvos kalkinti naudojamos natūralios kalkinės medžiagos.

Ruošti kopostą, kaupti ir naudoti mėšlą, srutas ir šiaudus reikia taip, kad

btų prarandamas kuo mažesnis maisto medžiagų kiekis ir nebūtų teršiama

aplinka. Draudžiama deginti ūkyje sausą žolę, ražienas.

Apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių. Parenkant tinkamas augalų rūšis ir

veisles. Taikant tinkamą sėjomainą ir agrotechnines priemo-nes. Saugant ir

prižiūrint natūralius kenkėjų priešus (įrengiant paukš-čiams peryklas,

prižiūrint kelkraščius, želdinant aplinką gyvatvorėmis). Vartojant

nuovirus, pagamintus iš pesticidinių savybių turinčių augalų ( svogūnų,

česnakų, pomidorų). Šių produktų naudojimas negali kelti pavojaus

ekosistemai ir ekologiškų žemės ūkio produktų kokybei. Sodinant

pesticidinių savybių turinčius augalus. Naikinant piktžoles garais ir

liepsna.

30. Reikalavimai gyvulininkystės produkcijai: gyvulių veisimas, laikymas,

priežiūra, šėrimas, gydymas, pervežimas.

Gyvulinkystės produkcija – naminių, prijaukintų laukinių gyvulių ir vandens

gyvių produkcija. Sumedžioti laukiniai žvėrys nelaiko-mi ekologinės

gyvulininkystės pro-dukcija. Plėtoti ekologinę gyvulininkystę galima tik

turint žemės, valdomos nuosavybės teisę. Gyvuliai ekol gamybos ūkyje turi

augti sveiki ir duoti kokybišką produkciją. Įsigyjant gyvulius pirme-nybė

teikiama vietinėms veislėms. Genetiškai modifikuotus gyvulius veisti ir

laikyti ekol ūkiuose draudžiama. Gyvulius galima įsigyti tik iš ekologinės

gamybos ūkių. Pašarai turi būti geros kokybės, parinkti kiekvienai gyvulių

rūšiai. Gyvuliai turi bti šeriami ekol ūkiuose išaugintais pašarais.

Gyvulių negalima šerti augimą lėtinančiais preparatais, arklių, paukščių ar

kitokiu mėšlu, nugriebtu pienu ar kitais perdirbtais pieno produktais.

Aplinkoje turi būti sudarytos sąlygos gyvuliams natūraliai elgtis ir

užtikrinti jų sveikatingumą. Šaltuoju laikotarpiu turi būti apsaugoti nuo

šalčio, laikomi tvartuose. Savininkas turi tinkamai prižiūrėti
nesirgtų. Jei gyvulys suserga ar susižeidžia, jam nedelsiant

suteikiama veterinarinė pagalba ir gydymas. Profilaktiškai gyvuliams duoti

sintetinius medikamentus ir cheminius preparatus draudžiama. Gyvuliai

vakcinuojami, jei kyla pavojus susirgti kokia nors liga. Genetiškai

pakeistos vakcinos draudžiama.

31. Bitininkystė ekologiniame ūky-je. Ekol bitininkystės ūkio statusą lemia

bičių gydymo metodai, aplinkos, kurioje bitės renka nektarą, švarumas bei

medaus ir kt produktų surinkimas. Visuose ekol bityno skyriuose turi būti

bitininkaujama laikantys taisyklių. Jei nėra galimybės laikytis

reikalavimų, skyriai turi būti perkelti i kitą vietovę. Surinkta produkcija

perdirbama ir sande-liuojama atskirai, negali būti ženklinama ir

realizuojama kaip ekologiška. Bitininkas turi pateikti reikalingus

dokumentus ir įrodymus, kad bičių ganyklos atitinka taisyklių reikalavimus.

Bityno vieta turi būti parenkama kur būtų pakankamai natralaus nektaro,

žiedadulkių, vandens. Dirbtinis maitinimas leidžia-mas tik dėl klimatinių

sąlygų kilus pavojui bičių šeimos sėkmingam žiemojimui. Tokiu atveju gali

būti maitinama ekologinių medumi, kuris gali būti pakeičiamas ekologiško

cukraus sirupu ar melasa. Sintetiniai vaistai gali būti naudojami jeigu

bičių ligos neišgydomos ar ken kėjai neišnaikinami. Aviliai turi būti

padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių jokio tąršos pavojaus aplinkai

ar bičių produktams.

32. Ekologinė natūralioji produkcija. Natūralioji produkcija gali būti

ženklinama kaip ekologiška, jeigu atitinka taisyklių reikalavimus ir yra

sertfikuota. Produkcija turi būti renkama iš nurodytų (žemėlapyje pažymėtų)

plotų, kuriuose nėra taršos šaltinių ar užterštumo. Produkcija renkama tik

vietovėse, kuriose mažiausiai 3 metus nebuvo naudojamos sintetinės trąšos

ir cheminės augalų apsaugos priemonės. Vietovė privalo turėti apsauginę

zoną nuo judrių kelių. Perdirbami sertifikuoti natūraliai augę produktai

gali būti maišomi su ekologiniame žemės ūkyje išaugintais produktais.

Natūralios produkcijos rinkimas neturi pažeisti natūralios gamtos

pusiausvyros ekosistemų stabilumo ar pakenkti augalų ir gyvūnų rūšių

egzistencijai. 2000m. Įsakymas“Laikinės augalijos išteklių naudojimo

tvarkos“.

33. Ekologinė žuvininkystė. Ekolo-ginės žuvininkystės taisyklės nustato

ekologiškų žuvininkystės produktų tvenkiniuose gamybos, perdirbimo,

gabenimo, saugojimo, realizavimo ir sertifikavimo reikalavimus. Produk-tai,

atitinkantys šių taisyklių reika-lavimus, bus vadinami ekologiškais ir

ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu. Tai didins jų

paklausą, nes padės pirkėjams atskirti šiuos produktus rinkoje.

34. Ekologinės produkcijos sertifikavimas, perdirbimas, pakavimas,

ženklinimas, laikymas, gabenimas ir prekyba.

Ekologiškų žemės ūkio produktų sertifikavimas. Sertifikuojama žemės ūkio

produkcija turi būti gaminama, perdirbama, realizuojama ir ženkli-nama

pagal reikalavimus. Tikrinamas visas žemės ūkio produktų gamybos procesas

ir produkcija, taip pat medž, naudojamos ir gaminamos šio proce-so metu.

Norint sertifikuoti produk-ciją, sertifikacijos įstaigiai pateikia-mas

prašymas. Sertifikatas išduo-damas vieneriems metams.

Produktų perdirbimas. Ekologiškų produktų perdirbimas turi atitikti „maisto

higieną“ reikalavimus. Perdirbimui skirti produktai turi būti pagaminti

pagal taisyklių reika-lavimus ir sertifikuoti. Perdirbti rekomenduojama jų

auginimo vietose arba arčiau jų. Ekologiškų produktų perdirbimo metu turi

būti nusatyti galimi produktų taršos šaltiniai ir parengtos priemonės

produktų saugai užtikrinti. Ekologiškų produktų perdirbimo metu neturi būti

teršiama aplinka, todėl reikia naudoti aplinką tausojančias gamybos

technologijas. Produktams perdibti leidžiama naudoti mechaninius, fizinius

ir biocheminius procesus. Negali būti pagamintos iš medž, galinčių užteršti

maisto produktus. Jeigu ekologiški ir įprastiniai produktai perdirbami tais

pačiais įrengimais, operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš

perdirbant produktus reikia išvalyti įrengimus, priemones bei patalpas.

Pakavimas. Ekologiškiems produk-tams pakuoti rekomenduojama nau-doti medž,

kurios gali būti pakartotinai perdirbtos ar yra savaime suyrančios ir

neteršiančios aplinkos. Produktų pakuotė turi atitikti medž ir gaminių,

kontaktuojančių su maisto produktais reikalavimais, nustatytais Lietuvos

higienos normoje „medž ir gaminiai besiliečiantys su maistu“. Draudžiama

pakavimui naudoti polivinilchloridą bei kitas chloro turinčias pakavimo

medž. Pakavimo medž sudėtyje negali būti kancerogeninių ar kitų cheminių

medž, kurios galėtų užteršti produktus ir aplinką.

Ženklinimas. Produktai ženklinami ekologiškiu žemės ūkio produktų

sertifikavimo ženklu. Naudojamas prierašas „ekologiškas produktas“, kai

produktų sudėtyje yra nemažiau kaip 95% ekologiškų ingredientų. Prierašas

„X% ekologiškų ingredientų“ naudojamas ženklinti produk-tams, kai

ingredientai
sudaro ne mažiau 70% produkto masės. Prie-rašas „pereinamojo

laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį produktas“ naudojamas vienos rūšies

pereina-mojo laikotarpio augalininkystės produktams ženklinti, išskyrus

pirmųjų pereinamojo laikotarpio metų produkciją. Produktų etiketėse turi

būti nurodyta: gamintojas, adresas, sertifikato nr, jį išdavusi

sertifikacijos įstaiga, produkto ingredientai, jų kilmė, produkto sudėtis

%. „Prieskoniais“ vad, kai produkto sudėtyje prieskonių ar prieskoninių

augalų yra mažiau kaip 2% bendro produkto svorio. Ženklinant produk-tus

privaloma laikytis LR prekių ženklinimo taisyklių bei kitų teisės aktų.

Laikymas. Ekologiški produktai turi būti laikomi atskiroje patalpoje.

Ekologiškų produktų laikymo patal-pose negali būti laikomos kitos

medžiagos, išskyrus leidžiamas nau-doti ekologinėje gamyboje. Laikymo

patalpos ar taros, kuriose prieš tai buvo laikoma įprastinė produkcija,

turi būti kruopščiai išvalytos laikantis higienos reikalavimų. Ekologiški

produktai gali būti laikomi kambario temperatūroje arba specialiomis

sąlygomis. Transporto priemonės ar konteineriai gabenimui turi būti švarūs,

suremontuoti, kad juos būtų galima išvalyti ir dezinfekuoti.

Gabenimas. Maisto produktams gabenti reikalingas higienos pasas. Jei prieš

tai tomis pačiomis transporto priemonėmis buvo vežta produkcija, ji turi

būti išvalyta ir dezinfekuota. Ekologiški ir kiti (nesertifikuoti)

produktai negali būti gabenami kartu. Ekologiški produktai turi būti

pervežami tik gerai uždarytuose įpakavimuose, kur nebūtų galima pakeisti

pakuotės. Mažmeninės ir didmeninės įmonės, prekiaujančios nefasuotais

ekologiškais produktais, turi būti sertifikacijos įstaigos sertifikuojamos.

Įmonė prekiaujanti nefasuotais ekologiškais ir kitais produktais, turi

užtikrinti, kad šie produktai nebūtų sumaišomi.

35. Trąšos, augalų apsaugos priemonės, pašarai ir jų priedai, vaistai ir

sanitarinės medž leidžia-mi naudoti ekologiniame ūkyje. 1) organines trąšos

(gyvulių ir paukščių mėšlas, fermentuotos srutos, augalų liekanos,

žaliosios trąšos, šiaudai ir kitos mulčiuoti naudojamos medž), 2) organinės

trąšos įvestos iš kitų šaltinių (mėšlas, pjuvenos, medžio drožlės,

kompostai, maisto pramonės ir buitinės maisto atliekos be sintetinių

priedų, durpės be sintetinių priedų, kraujo, mėsos, kaulų plunksnų miltai,

sapropelis ir dumblas ), 3) mineralinės trąšos (natūralios kilmės kalcio ir

magnio karbonatai, magnio sulfatas, medžio pelenai, natūralūs fosfatai,

natūralios kalio trąšos, gipsas, molis, kalcio chloridas, mikroelementai),

4) kiti preparatai (bakteriniai preparatai, biodinaminiai augalų preparatai

ir ekstraktai). Augalų apsaugos priemonės: 1) augalinės ir gyvulinės kilmės

medž (azadirachtinas, bičių vaškas, želatina, hidrolizuoti baltymai, leciti-

nas, augaliniai aliejai, kasija, roteno-nas, tabako arbata), 2) mikroor-

ganizmai, naudojami biologinei kenkėjų kontrolei (preparatai iš

mikroorganizmų, t.y. virusų, bakte-rijų, grybų). 3) medžiagos naudo-jamos

spąstuose arba gaudyklėse. 4) kitos priemonės naudojamos ekolo-giškai

ūkininkaujant (vario junginiai, skystas muilas, kalcio polisulfidas,

parafininė alyva, mineralinės alyvos, kalio permanganatas, kvarcinis

smėlis, siera, diatoninė žemė, etano-lis, entomofagai, akarifagai, soda).

Augalinės kilmės pašarai: 1) grūdai, jų pagrindiniai ir šalutiniai

produktai, 2) Aliejingos sėklos, vaisiai, jų pagrindiniai ir šalutiniai

produktai, 3) Ankštinių augalų sėklos, jų pagrindiniai ir šalutiniai

produktai, 4) Šakniavaisiai, gumbavaisiai, jų pagrindiniai ir šalutiniai

produktai, 5) Kitos sėklos, vaisiaio, jų pagrindiniai ir šalutiniai

produktai. 6) Stambūs ir sultingi pašarai, kiti augalai, jų produktai ir

šalutiniai produktai. Gyvulinės kilmės pašarai: 1) pienas ir jo produktai,

2) žuvys, kiti jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Pašarų

priedai: 1) makroelementai: natrio junginiai (nerafinuota jūros druska,

rupi akmens druska, natrio sulfatas, natrio karbonatas, natrio – vandenilio

karbo-natas, natrio chloridas), kalcio junginiai (vandens gyvių kiaukutai,

kalcio karbonatas, kalcio laktatas, kalcio gluikonatas), fosforo junginiai

(natūralūs kalcio fosfatai), magnio junginiai (bevandenė magnezija, magnio

sulfatas, magnio chloridas, magnio karbonatas), sieros junginiai (natrio

sulfatas). 2) Mikroelementai: El geležis (geležies II karbonatas, geležies

II sulfato monohidratas, geležies II oksidas), E2 jodas (kalcio jodatas,

kalcio jodato heksahidratas, kalio jodidas), E3 Kobaltas (kobalto II

sulfato monohidratas ir heptahidratas, bazinio kobalto II karbonato

monohidratas), E4 Varis (vario II oksidas, bazinio vario II karbonato

monohidratas, vario II sulfatas), E5 Manganas (mangano II karbonatas,

mangano oksidas, mangano II sulfato mono- ir tetra- hidratas), E6 Cinkas

(cinko karbonatas, cinko oksidas, cinko sulfato mono- ir tetra- hidratas)

E7 Molibdenas (amonio molibdatas, natrio molibdatas), E8 Selenas
natrio selenitas). Vaistai ir sanitarinės medž leidžiami naudoti

ekologiniame ūkyje. Vaistai ir preparatai: 1) vaistažolės, 2) mineraliniai

preparatai (kalcio boro gliuykonatas, kalcio gliukonatas, kalcio chloridas,

kalcio fosfatas, magnio fosfatas, kalcio ir magnio druskų mišinys), 3)

Mineralinių medž. ir vitaminų mišiniai, 4) Vidurius laisvinantys preparatai

(vaistažolės, ricinos aliejus, sėmenų gleivės), 5) vaistai nuo viduriavimo

(aktyvuota medžio anglis, ąžuolo žievė, ramunėlių ir kitų vaistažolių

arbata), 6) elektrolitai (Ringerio tirpalas, fiziologinis 0,9 proc.

valgomosios druskos tirpalas). Sanitarinės medžiagos: natrio ir kalio

muilas, kalio šarmas, natrio šarmas, vanduo ir garai, natrio hipochloritas,

natūralios augalų esencijos, skruzdžių ir pieno ir oksalo ir acto rūgštys,

nitritinė rūgštis, formaldehidas, valančios ir dezinfekuojančios karvių

spenius medžiagos, kalkių pienas, vandenilio peroksidas, fosforo rūgštis,

natrio karbonatas.

http://www.organic.lt/lt/pages,id.46

AR “NATURALUS” REIŠKIA “EKOLOGIŠKAS”?

Jokiu būdu ne. “Ekologiškas” ir “naturalus negali būti sutapatinami. Dažnai

matome ant produktų etikečių “tik iš natūralių ingredientų”, “be hormonų”,

“genetiškai nemodifikuota”, bet tai dar nereiškia, kad jie yra ir

ekologiški. Tik terminas “ekologiškas” įteisintas Europos Sąjungos

reglamente 2092/91/EEB ir Lietuvos įstatymuose.

Nepakanka to, kad gamyboje nėra naudojami dirbtinės sintetinės trąšos,

dirbtiniai sintetiniai pesticidai.

Būtina augalą ir pamaitinti, ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Bet

ekologinės gamybos ūkyje tai daryti reikia alternatyviomis priemonėmis

(pagrindas augalo pamaitinimui – sėjomaina, kurioje kasmet didelę dalį,

pageidautina ne mažiau, kaip 50 proc., sudarytų ankštinės kultūros, kurios

dirvožemį praturtina azotu bei įvairūs kompostai bei perpuvęs mėšlas;

pagrindas augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų – švarioje aplinkoje

susiformavusi bioįvairovė).

Būtina ūkininkauti švarioje aplinkoje.

Tad galime teigti, kad natūrinė gamyba (kurioje taip pat nenaudojami minėti

chemikalai) yra žemiausia žemdirbystės kultūra, kurioje augalai ir iš jų

pagaminti produktai gali būti net kenksmingi sveikatai (pvz. kūlėti

javai). O ekologinė gamyba – tausojamojo žemės ūkio viršūnė. 

KAIP ATSKIRTI EKOLOGIŠKUS PRODUKTUS NUO ĮPRASTINIŲ?

Ekologinė gamyba turi griežtai laikytis ekologinio žemės ūkio taisyklių. O

tą atiktį taisyklėms (aplinką, gamybą ir pan.) sertifikuoja trečia

(nepriklausoma nei nuo gamintojo nei nuo vartotojo nei nuo kokio tai kito

intereso) šalis.

Atkreipdami dėmesį į produkto etiketę, joje ieškokite lietuviškų ekologiškų

produktų sertifikavimo ženklo. (EKOagros ženklas) – ekologiškas produktas.

Naudodamas šį ženklą, gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktas

yra tikrai ekologiškas, nepalikdamas vartotojui abejonių.

EKOLOGIŠKI ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTAI – KAS TAI?

Tai sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami perdirbami,

ženklinami ir realizuojami pagal griežtų taisyklių reikalavimus.

KODĖL VERTA SERTIFIKUOTI SAVO ŪKĮ?

Didesnė produktų paklausa;

Didesnis vartotojų pasitikėjimas produktu;

Aplinkos tausojimas;

Eksporto galimybės (ekologiškiems produktams nėra kvotų);

Didesnės kompensacinės išmokos už sertifikuojamus ekologinės gamybos

pasėlius;

Didesnė produktų kaina.

http://www.organic.lt/lt/pages,id.45|Apie ekologinį ūkininkavimą |  |

|[pic] |[pic] |[|

| | |p|

| | |i|

| | |c|

| | |]|

|[pic] |[pic] |[|

| | |p|

| | |i|

| | |c|

| | |]|

|  |  | |

|  |

|Ekologinis žemės ūkis – tai harmoninga ūkininkavimo sistema, kurioje nenaudojant |

|sintetinių cheminių medžiagų siekiama uždaro, tęstinio energijos ir maisto medžiagų|

|apytakos ciklo, neteršiama gamta ir vartotojai aprūpinami sveikais maisto |

|produktais. |

|Ekologinė žemdirbystė – tai tokia ūkininkavimo sistema, kai nenaudojamos sintetinės|

|trąšos ir pesticidai, o taikomos technologijos pagrįstos augalų įvairove, |

|sėjomainomis, naturalios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, |

|natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais. |

|Ekologinė
neatskiriama ekologiškai ūkininkaujančių ūkių dalis, |

|kur gyvuliai ir paukščiai auginami atsižvelgiant į jų fiziologiją, elgesį, |

|paveldimus poreikius, aprūpinant pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškais |

|pašarais ir tinkama veterinarine priežiūra. Ekologinę gyvulininkystę galima vystyti|

|tik turint žemės. |

|Ekologiniame ūkyje žemės ūkio gamyba kiek galima priartinama prie natūralių gamtoje|

|vykstančių procesų ir ryšių tarp atskirų gyvosios gamtos bendrijų. Natūralioje |

|gamtoje kiekvienas jos dalyvis turi savo ‘profesiją’ ir atlieka savo vaidmenį. |

|Žalieji augalai laikomi gamintojais, nes saulės energijos pagalba iš anglies |

|dvideginio, vandens ir druskų kuria organines medžiagas ir jose kaupia energiją. |

|Kurią kaip gyvybės pagrindą (maistą) tiekia kitiems gyvosios gamtos dalyviams – |

|naudotojams (gyvūnams, žmonėms ir kt.). Uždaram apytakos ciklui gamtoje labai |

|svarbūs yra ir skaidytojai (mikroorganizmai, sliekai, bakterijos), kurie suskaido į|

|dirvožemį patekusias mirusių augalų ir gyvūnų liekanas iki pačių primityviausių – |

|jas augalai vėl naudoja kaip maisto šaltinį. Maisto medžiagos juda uždaru ciklu. |

|Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio principai: |

|saugoti mus supančią aplinką (nenaudoti sintetinių pesticidų, trąšų, vaistų ir kitų|

|cheminių medžiagų, tinkamai tvarkyti ir naudoti organines atliekas, prieš |

|piktžoles, ligas ir kenkėjus naudoti agrotechnines priemones ir natūralius gamtoje |

|gyvenančius jų priešus); |

|kurti ir palaikyti uždarus maisto medžiagų ( anglies, azoto ir kt.), apytakos |

|ciklus apykaitinių procesų grandinėje – dirva – augalai – gyvūnai vystant mišrius |

|augalininkystės – gyvulininkystės ūkius; |

|išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą (pasirinkti galimai didesnę augalų |

|įvairovę, augalus auginti sėjomainoje, naudoti organines trąšas); |

|taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius (auginti ankštinius |

|augalus, kaip azoto šaltinį, minimalizuoti žemės dirbimą ir kt.). |

|Ekologiški produktai – tai didelės vertės, neužteršti sintetinėmis cheminėmis |

|medžiagomis produktai, pasižymintys geresnėmis skonio, aromatinėmis bei |

|technologinėmis savybėmis nei įprasitiniai. |

|Tai pasiekiama žemės ūkio augalus ir gyvūnus auginant sertifikuotuose ekologiniuose|

|ūkiuose, kur kontroliuojamos produktų gamybos technologijos, paremtos ekologinio |

|žemės ūkio principais ir taisyklėmis. Gamybai ir perdirbimui nenaudojami |

|sintetiniai priedai. |

| |

http://eko.laei.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=110&Itemid=38

|Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje |[|

| |p|

| |i|

| |c|

| |]||Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje |

|Mano ūkis 2004/10 |

| |

|Emilija KAIRYTĖ |

|Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas |

|Lietuvai tapus ES nare, svarbu gaminti konkurencingus, rinkoje paklausius žemės |

|ūkio produktus pagal tausojamosios žemdirbystės plėtros principus. Tausojamojo |

|ūkininkavimo srityje ypatingas dėmesys skiriamas ekologiniam žemės ūkiui, kuris |

|sukuria ekonominei, socialinei, gamtosaugos bei etnokultūrinei kaimo plėtrai |

|palankią aplinką ir leidžia gerinti gyvenimo kokybę. |

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3883 žodžiai iš 7751 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.