21. Ekologinės žemdirbystės samprata ir atsiradimo priežastys. Mokslo ir
technikos pasiekimai atvėrė žmogui galimybes paveikti gamtą. Aštrėjo
prieštaravimai tarp gamybos augimo ir aplinkos kokybės. Iškilo alternatyvos
neturinti būtinybė : vystant ir plečiant gamybą tausoti gamtą ir jos
turtus, kad išliktų galimybė gyventi ir ateinančioms kartoms. Ryškėjo
neigiami žmogaus veiklos sukelti poslinkiai žemės ūkyje : dirvožemio
degradacija, biologinės įvairovės mažėjimas, didesnės materialinės ir
energetinės sąnaudos, auganti aplinkos ir žemės ūkio produktų tarša,
cheminėmis medž užteršto maisto sukeltos ligos. Ekologinis žemės ūkis
pagrįstas moderniomis technologijomis. Ekologiniame žemės ūkyje naudojamos
ne sintetinės cheminės medžiagos(trąšos, pesticidai), o natūralios
organinės ir mineralinės medžiagos.Ekologinio ūkininkavimo sistema pagrįsta
specialiosiomis sėjamosiomis ,ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis
(augalų liekanomis, gyvulių mėšlu) ,kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės
kontrolės metodais.šioje ūkininka-vimo sistemoje siekiama uždaro energijos
ir maisto medžiagų apytakos ciklo.
22. Ekologinių ūkių plėtros tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje. XXa. visame
pasaulyje pradėjo plisti ekologinės ir tausojančios žemdirbystės
įdėjos.Ūkininkavimas skatino stiprėjantys susirūpinimas aplinkos apsauga,
sveikatos problemos, prasidėjus naftos krizei, brango žaliavos, energija ir
pašarai. Išsivysčiūsių šalių žemės ūkyje didėjo preprodukcija, buvo
liberalizuojama žemės ūkio produktų rinka.Iškilo nauja grėsmė gamtai-genų
inžinerijos metodų taikymas žemės ūkio bei maisto produktų gamyboje.Visa
tai vertė stiprinti ir vienyti viso pasaulio žemės ūkyje plintančius
ekologinius judėjimus.Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimų
federacija-IFOAM, įkurta Paryžiuje 1972m. šiuo metu jungia 600 organizacijų
iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Lietuvos ekologinės žemdirbystės
bendrija“Gaja“, įkurta 1990m., kitais metais tapo IFOAM nare. Ekologinio
ūkio plėtrai įtakos turi rinkos augimas ir valstybės parama.Tose šalyse
parama buvo didelė, ūkininkaujančių sk. Didėjo ypač sparčiai.Ekologinis
žemės ūkis plėtojamas visose naujose ES narėse.Sertifikuotų ekologinių ūkių
sk. ir plotas Lietuvoje didėja, ypač padidėjimas pastebimas 2003m.
Sertifikuotų ekologinių ūkių plotas sudaro apie 0,7% bendro Lietuvos žemės
ūkio naudmenų ploto.
23. Teisės, reguliuojantys ekologinį ūkininkaviną. LR Gyvulių veislinin-
kystės įstatymas, LR žuvininkystės įstatymas, augalų sėklininkystės
įstatymas, LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, LR ūkininko
ūkio įstatymas, LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas ir LR iįstamymas
“Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo ir ekologiškų žemės ūkio
produktų gamybos proceso ir produkcijos sertifikavimo“.
25. Reikalavimai ekologinei žemdirbystei. Ekologinio žemės ūkio taisyklės
nustato ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo,
saugojimo, realizavimo, sertifikavimo reikalavimus. Produktai atitinkantys
taisyklių reikalavimus gali būti vadinami ekologiškais produktais ir
ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu. Taisyklės privalomos
asmenimis, auginantims, perdirbantiems bei realizuojantiems ekologošką
Ž.Ū.pro-dukcija pagal taisyklių reikalavimus.
26. Ekologinio ūkio sertifikavimas ir organizavimas. Ekologinės gamy-bos
ūkio sertifikavimas – tai viso žemės ūkio produktų gamybos proceso
tikrinimas: nuo aplinkos sąlygų vertinimo, dirvos paruošimo, technologijų
parinkimo iki produktų pateikimo vartotojui. Ekologinės gamybos žemės ūkio
sertifikavimas skiriasi nuo kitų sertifikavimo rūšių tuo, kad tikrinamas
visa gamybos procesas, o ne galutinis produktas. Nusprendus ekologiškai
ūkininkauti, būtina susipažinti su Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis
(EŽŪT). Reikia kreiptis į sertifikavimo įstaigą „Ekoagros“ dėl ūkio
sertifikavimo.
27. Dirvož desertifikavimas ir sankcijos. Sertifikacijos įstaiga turi teisę
laikinai sustabdyti sertifikavimo galiojimą, jį anuliuoti arba taikyti
kitas sankcijas (įspėjimą, griežtą papeikimą, pranešimą, nustatyti spe-
cialus terminus likviduoti pažeidimus, skirti papildomą tikrinimą ir kt.).
Desertifikavimas – procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga pripažįsta, kad
sertifikuotas produktas, gamybos pro-cesas nebeatitinka nustatytų reikala-
vimų.
Desertifikavimas. Sertifikacijos įs-taiga turi teisę laikinai sustabdyti
sertifikato galiojimą, jį anuliuoti arba taikyti kitas sankcijas, jei
pažeidžia reikalavimus, neteisingai naudoja sertifikatą, produkcijoje
rastas dides-nis užterštumo lygis nei nustatytas normose. Padarius
pakartotinius, tyčinius pažeidimus, produkcija yra desertifikuojama.
Sertifikatas anu-liuojamas laikotarpiui iki 5 m.
28. Reikalavimai aplinkos sąlygoms ir taršos dydžiui. Ekologinės gamybos
ūkyje turi būti ūkininkaujama tausojant aplinką, saugojant kraštovaizdį,
biologinę įvairovę, dirvožemį nuo erozijos, siekiant uždara maisto
medžiagų
apytakos ciklo. Ekologinis žemės ūkis negali būti plėtojamas užterštoje
aplinkoje arba teršti aplinką. Esant taršos rizikai, sertifika-cijos
įstaiga atlieka dirvožemio, van-dens, produktų ir kitų medžiagų, naudojamų
gamyboje, tyrimus.
29. Reikalavimai augalininkystės produkcijai: sėjomainos ir augalų
parinkimas, žemės dirbimas, sėkli-ninkystė, augalų priežiūra, tręšimas,
apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių ekologinėje žemdirbystėje.
Sėjomaina – turi didinti dirvož. derlingumą, palaikyti teigiamą maisto
medžiagų balansą, mažinti piktožo-litumą, augalų ligų ir kenkėjų išplitimą,
saugoti nuo erozijos. Sėjomainose reikia auginti nemažiau kaip 20 proc.
ankštinių augalų kurie didino azoto kiekį ir biologinį aktyvumą
dirvožemyje, pasisavina maisto medž iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.
Kultūrinėse gamyklose turi vyrauti ankštinės žolės. Esant nepakankamam
organinių trąšų kiekiui, į sėjomainą privalu įtraukti augalus, skirtus
žaliajai. Dirvožemyje butina stebėti N, P, K, humuso kiekį pagal tai
parenkant sėjomainos augalus.
Augalų parinkimas. Žemės ūkio augalai ir veislės turi pasižymėti didesniu
atsparumu ligomis ir kenkėjams, būti maksimaliai pritai-kytos prie
dirvožemio ir klimato sąlygų. Parenkant augalų veisles, pirmenybė teikiama
vietinėms veislėms. Sėklos ir sodinukai turi būti išauginti ekologinės
gamybos kiuose . Jei sertifikuojamuose ir nesertifi-kuojamuose plotuose
auginama paralerinė produkcija, turi būti auginamos skirtingos veislės (su
skirtingais išoriniais požymiais).
Žemės dirbimas. Jei tos pačios žemės ūkio mašinos naudojamos ir ekologinės
ir įprastinės gamybos ūkio dalyse, jos turi būti rūpestingai išvalomos
kiekvieną kartą prieš naudojant ekologinės gamybos plotuose. Draudžiama
naudoti sintetinius herbicidus fungicidus, insekticidus ir kitus pesticidus
sintetinius augimo reguliatorius bei sintetinius dažus, taip pat genetiškai
modifikuotus organizmus ar produk-tus, pagamintus iš jų.
Augalų priežiūra. Jei iškyla tiesio-ginė grėsmė žemė ūkio augalams,
leidžiama naudoti taisyklėse išvardin-tomis augalų apsaugos priemones
(bičių vaškas – naudojama genėjimui ; želatina-insekticidas; lecitinas –
fun-gicidas; preparatai iš mikroor-ganizmų; skistas muilas – insektici-das;
kalio permanganatas, soda – fungicidas). Kitos priemonės gali būti
naudojamos tik gavus sertifikacijos įstaigos leidimą.
Tręšimas. Tręšti dirvožemį galima tik taisyklių išvardintomis organinė-mis
ir mineralinėmis medž. Minerali-nėmis medž gali būti naudojamos tik
natūralios kilmės. Kitos medžiagos gali būti naudojamos tik gavus
sertifikacijos įstaigos leidimą. Trąšų normos turi būti tiksliai apskaičiuo-
tos, atsižvelgiant į dirvožemio savybes. Tręšiant mėšlu ir srutomis, būtina
laikytis LAND“Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos
reikalavimai“ nustatytų normų. Srutos vartojamos tik fermentuotos arba
praskiestos. Dirvos kalkinti naudojamos natūralios kalkinės medžiagos.
Ruošti kopostą, kaupti ir naudoti mėšlą, srutas ir šiaudus reikia taip, kad
btų prarandamas kuo mažesnis maisto medžiagų kiekis ir nebūtų teršiama
aplinka. Draudžiama deginti ūkyje sausą žolę, ražienas.
Apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių. Parenkant tinkamas augalų rūšis ir
veisles. Taikant tinkamą sėjomainą ir agrotechnines priemo-nes. Saugant ir
prižiūrint natūralius kenkėjų priešus (įrengiant paukš-čiams peryklas,
prižiūrint kelkraščius, želdinant aplinką gyvatvorėmis). Vartojant
nuovirus, pagamintus iš pesticidinių savybių turinčių augalų ( svogūnų,
česnakų, pomidorų). Šių produktų naudojimas negali kelti pavojaus
ekosistemai ir ekologiškų žemės ūkio produktų kokybei. Sodinant
pesticidinių savybių turinčius augalus. Naikinant piktžoles garais ir
liepsna.
30. Reikalavimai gyvulininkystės produkcijai: gyvulių veisimas, laikymas,
priežiūra, šėrimas, gydymas, pervežimas.
Gyvulinkystės produkcija – naminių, prijaukintų laukinių gyvulių ir vandens
gyvių produkcija. Sumedžioti laukiniai žvėrys nelaiko-mi ekologinės
gyvulininkystės pro-dukcija. Plėtoti ekologinę gyvulininkystę galima tik
turint žemės, valdomos nuosavybės teisę. Gyvuliai ekol gamybos ūkyje turi
augti sveiki ir duoti kokybišką produkciją. Įsigyjant gyvulius pirme-nybė
teikiama vietinėms veislėms. Genetiškai modifikuotus gyvulius veisti ir
laikyti ekol ūkiuose draudžiama. Gyvulius galima įsigyti tik iš ekologinės
gamybos ūkių. Pašarai turi būti geros kokybės, parinkti kiekvienai gyvulių
rūšiai. Gyvuliai turi bti šeriami ekol ūkiuose išaugintais pašarais.
Gyvulių negalima šerti augimą lėtinančiais preparatais, arklių, paukščių ar
kitokiu mėšlu, nugriebtu pienu ar kitais perdirbtais pieno produktais.
Aplinkoje turi būti sudarytos sąlygos gyvuliams natūraliai elgtis ir
užtikrinti jų sveikatingumą. Šaltuoju laikotarpiu turi būti apsaugoti nuo
šalčio, laikomi tvartuose. Savininkas turi tinkamai prižiūrėti
nesirgtų. Jei gyvulys suserga ar susižeidžia, jam nedelsiant
suteikiama veterinarinė pagalba ir gydymas. Profilaktiškai gyvuliams duoti
sintetinius medikamentus ir cheminius preparatus draudžiama. Gyvuliai
vakcinuojami, jei kyla pavojus susirgti kokia nors liga. Genetiškai
pakeistos vakcinos draudžiama.
31. Bitininkystė ekologiniame ūky-je. Ekol bitininkystės ūkio statusą lemia
bičių gydymo metodai, aplinkos, kurioje bitės renka nektarą, švarumas bei
medaus ir kt produktų surinkimas. Visuose ekol bityno skyriuose turi būti
bitininkaujama laikantys taisyklių. Jei nėra galimybės laikytis
reikalavimų, skyriai turi būti perkelti i kitą vietovę. Surinkta produkcija
perdirbama ir sande-liuojama atskirai, negali būti ženklinama ir
realizuojama kaip ekologiška. Bitininkas turi pateikti reikalingus
dokumentus ir įrodymus, kad bičių ganyklos atitinka taisyklių reikalavimus.
Bityno vieta turi būti parenkama kur būtų pakankamai natralaus nektaro,
žiedadulkių, vandens. Dirbtinis maitinimas leidžia-mas tik dėl klimatinių
sąlygų kilus pavojui bičių šeimos sėkmingam žiemojimui. Tokiu atveju gali
būti maitinama ekologinių medumi, kuris gali būti pakeičiamas ekologiško
cukraus sirupu ar melasa. Sintetiniai vaistai gali būti naudojami jeigu
bičių ligos neišgydomos ar ken kėjai neišnaikinami. Aviliai turi būti
padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių jokio tąršos pavojaus aplinkai
ar bičių produktams.
32. Ekologinė natūralioji produkcija. Natūralioji produkcija gali būti
ženklinama kaip ekologiška, jeigu atitinka taisyklių reikalavimus ir yra
sertfikuota. Produkcija turi būti renkama iš nurodytų (žemėlapyje pažymėtų)
plotų, kuriuose nėra taršos šaltinių ar užterštumo. Produkcija renkama tik
vietovėse, kuriose mažiausiai 3 metus nebuvo naudojamos sintetinės trąšos
ir cheminės augalų apsaugos priemonės. Vietovė privalo turėti apsauginę
zoną nuo judrių kelių. Perdirbami sertifikuoti natūraliai augę produktai
gali būti maišomi su ekologiniame žemės ūkyje išaugintais produktais.
Natūralios produkcijos rinkimas neturi pažeisti natūralios gamtos
pusiausvyros ekosistemų stabilumo ar pakenkti augalų ir gyvūnų rūšių
egzistencijai. 2000m. Įsakymas“Laikinės augalijos išteklių naudojimo
tvarkos“.
33. Ekologinė žuvininkystė. Ekolo-ginės žuvininkystės taisyklės nustato
ekologiškų žuvininkystės produktų tvenkiniuose gamybos, perdirbimo,
gabenimo, saugojimo, realizavimo ir sertifikavimo reikalavimus. Produk-tai,
atitinkantys šių taisyklių reika-lavimus, bus vadinami ekologiškais ir
ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu. Tai didins jų
paklausą, nes padės pirkėjams atskirti šiuos produktus rinkoje.
34. Ekologinės produkcijos sertifikavimas, perdirbimas, pakavimas,
ženklinimas, laikymas, gabenimas ir prekyba.
Ekologiškų žemės ūkio produktų sertifikavimas. Sertifikuojama žemės ūkio
produkcija turi būti gaminama, perdirbama, realizuojama ir ženkli-nama
pagal reikalavimus. Tikrinamas visas žemės ūkio produktų gamybos procesas
ir produkcija, taip pat medž, naudojamos ir gaminamos šio proce-so metu.
Norint sertifikuoti produk-ciją, sertifikacijos įstaigiai pateikia-mas
prašymas. Sertifikatas išduo-damas vieneriems metams.
Produktų perdirbimas. Ekologiškų produktų perdirbimas turi atitikti „maisto
higieną“ reikalavimus. Perdirbimui skirti produktai turi būti pagaminti
pagal taisyklių reika-lavimus ir sertifikuoti. Perdirbti rekomenduojama jų
auginimo vietose arba arčiau jų. Ekologiškų produktų perdirbimo metu turi
būti nusatyti galimi produktų taršos šaltiniai ir parengtos priemonės
produktų saugai užtikrinti. Ekologiškų produktų perdirbimo metu neturi būti
teršiama aplinka, todėl reikia naudoti aplinką tausojančias gamybos
technologijas. Produktams perdibti leidžiama naudoti mechaninius, fizinius
ir biocheminius procesus. Negali būti pagamintos iš medž, galinčių užteršti
maisto produktus. Jeigu ekologiški ir įprastiniai produktai perdirbami tais
pačiais įrengimais, operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš
perdirbant produktus reikia išvalyti įrengimus, priemones bei patalpas.
Pakavimas. Ekologiškiems produk-tams pakuoti rekomenduojama nau-doti medž,
kurios gali būti pakartotinai perdirbtos ar yra savaime suyrančios ir
neteršiančios aplinkos. Produktų pakuotė turi atitikti medž ir gaminių,
kontaktuojančių su maisto produktais reikalavimais, nustatytais Lietuvos
higienos normoje „medž ir gaminiai besiliečiantys su maistu“. Draudžiama
pakavimui naudoti polivinilchloridą bei kitas chloro turinčias pakavimo
medž. Pakavimo medž sudėtyje negali būti kancerogeninių ar kitų cheminių
medž, kurios galėtų užteršti produktus ir aplinką.
Ženklinimas. Produktai ženklinami ekologiškiu žemės ūkio produktų
sertifikavimo ženklu. Naudojamas prierašas „ekologiškas produktas“, kai
produktų sudėtyje yra nemažiau kaip 95% ekologiškų ingredientų. Prierašas
„X% ekologiškų ingredientų“ naudojamas ženklinti produk-tams, kai
ingredientai
sudaro ne mažiau 70% produkto masės. Prie-rašas „pereinamojo
laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį produktas“ naudojamas vienos rūšies
pereina-mojo laikotarpio augalininkystės produktams ženklinti, išskyrus
pirmųjų pereinamojo laikotarpio metų produkciją. Produktų etiketėse turi
būti nurodyta: gamintojas, adresas, sertifikato nr, jį išdavusi
sertifikacijos įstaiga, produkto ingredientai, jų kilmė, produkto sudėtis
%. „Prieskoniais“ vad, kai produkto sudėtyje prieskonių ar prieskoninių
augalų yra mažiau kaip 2% bendro produkto svorio. Ženklinant produk-tus
privaloma laikytis LR prekių ženklinimo taisyklių bei kitų teisės aktų.
Laikymas. Ekologiški produktai turi būti laikomi atskiroje patalpoje.
Ekologiškų produktų laikymo patal-pose negali būti laikomos kitos
medžiagos, išskyrus leidžiamas nau-doti ekologinėje gamyboje. Laikymo
patalpos ar taros, kuriose prieš tai buvo laikoma įprastinė produkcija,
turi būti kruopščiai išvalytos laikantis higienos reikalavimų. Ekologiški
produktai gali būti laikomi kambario temperatūroje arba specialiomis
sąlygomis. Transporto priemonės ar konteineriai gabenimui turi būti švarūs,
suremontuoti, kad juos būtų galima išvalyti ir dezinfekuoti.
Gabenimas. Maisto produktams gabenti reikalingas higienos pasas. Jei prieš