Įvadas
Gausėjant alerginiams, vėžiniams ir kitokiems susirgimams, plintant
apsigimimams ir pasitaikant apsinuodijimų pesticidais atvejų, žmonės ima vengti
chemikalais apdorojamų produktų. Europos Sąjungoje (ES) dabar nėra kitos tokios
žemės ūkio specializacijos srities, kuri taip sparčiai didėtų kaip ekologinė žemdirbystė.
Kiekvienais metais ekologiškas maistas įgauna vis didesnį populiarumą ne tik Europoje,
bet ir visame pasaulyje. Todėl sparčiai didėja jo paklausa (apytikriais skaičiavimais,
bendra ekologiškų produktų paklausa viršys pasiūlą dar mažiausiai 5-10 metų).
Ekologiškų produktų gamyba – tai papildomos pajamos kaimui, didesnis darbo vietų
skaičius. Tokia sparti plėtra – naujos galimybės ne tik ūkininkams, maisto
perdirbėjams, prekybininkams, bet ir vartotojams.
Reikia paramos
Įvertinus pasaulines ekologinio ūkininkavimo plėtros tendencijas, ES Bendrosios
žemės ūkio politikos reformos nuostatas, kur ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai,
tikslinga skatinti ekologiškai ūkininkaujančius sparčiau plėtoti tokį žemės ūkį, nes esant
spartesniems ekologinio ūkio augimo tempams kitose šalyse nei Lietuvoje, mūsų rinką gali užplūsti brangesni užsienietiški ekologiški produktai. Be to, ekologinio veiksnio pranašumas gali būti išnaudojamas, įsitvirtinant žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkose.Pirmojoje ekologinio žemės ūkio plėtros strategijos konferencijoje, kuri 1999 m. vyko Austrijoje, įvairių šalių vyriausybių atstovai pabrėžė, kad ekologinis žemės ūkis yra ateities ūkio modelis ir jo plėtrai turi būti skiriamas didelis dėmesys bei parama.
Lietuvoje, siekiant paskatinti tokio ūkininkavimo būdo plėtrą, taipogi reikalinga
valstybės parama.Ekologinio ūkio plėtros tempai pastarajame dešimtmetyje ES vidutiniškai per metus siekė 20-30 proc. ir labai skyrėsi nuo kitų žemės ūkio sektorių. Tose šalyse, kuriose parama ekologiškai ūkininkaujantiems buvo didelė (Austrijoje, Suomijoje, Italijoje, Švedijoje),ekologinis ūkis pasiekė gerų ūkių plėtros rezultatų.
1. Sertifikuotų ekologinių ūkių plotas ES šalyse svyruoja nuo 0,7 iki 8,7 proc. žemės
ūkio naudmenų.
2. Kiekvienoje valstybėje išmoka ekologiškai ūkininkaujantiems yra skirtinga, nes ji
nustatoma, įvertinus išmoką įtakojančius veiksnius, kurių dydis kiekvienoje šalyje yra
skirtingas.
3. Lietuvoje sertifikuotų ekologinių ūkių plotas sudaro apie 0,7 proc. žemės ūkio
naudmenų ploto.
4. Lietuvoje ekologinio ūkio vidutinis dydis – 34 ha. Ekologiniai ūkiai daugiausia mišrios
gamybos.
5. Ekologinė žemdirbystė – tai ne vien nenaudojimas mineralinių trąšų ir sintetinių
augalų apsaugos priemonių. Ekologinėje žemdirbystėje didelis dėmesys skiriamas
augalų apsaugai panaudojant įvairias agrotechnines ir fiziologines priemones. Minėtų
priemonių įgyvendinimas turi įtakos ūkinės veiklos ekonominiams rezultatams
(mažėja augalų derlingumas, gyvulių produktyvumas, didėja išlaidos produkcijos
vienetui pagaminti).
6. Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad ekologiškai ūkininkaujantys dėl žemės ūkio
produkcijos gamybos technologinių ypatumų, ypač pereinamajame iš tradicinio į
ekologinį ūkininkavimą etape, patiria ekonominių nuostolių: vidutinės gamybos
išlaidos priklausomai nuo žemės ūkio produkcijos rūšies, skaičiuojant Lt/t, padidėja
vidutiniškai nuo 24 iki 87 proc.
7. Pagal ES rekomendacijas, kitų valstybių patirtį, nustatant išmokų lygį ekologiškai
ūkininkaujantiems, įvertinami sutaupyti ir papildomi kaštai bei prarastos pajamos
(Lt/ha), susidarantys dėl reikalavimų ekologiniams ūkiams vykdymo. Be to,
ūkininkaujančių ekonominei motyvacijai paskatinti skiriamas tam tikro dydžio
priedas: kompensacinės išmokos suma gali būti padidinta 10 – 15 proc.
8. ES valstybėse (pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje) išmokų skaičiavimo metodikoje
ekonominiai rodikliai, kurie skaičiuojami nustatant išmokų lygį, įvertinami ES
vidutinėmis kainomis ir, kintant rinkos sąlygoms, išmokų dydis koreguojamas.
9. Kompensacinė išmoka už javų ha pereinamajame iš tradicinio į ekologinį
ūkininkavimą laikotarpiu ūkininkui turėtų sudaryti 774 Lt/ha (649 Lt/ha – (597 Lt/ha
plius 756 Lt/ha)) plius 70 Lt/ha. Ekologiškai ūkininkaujantis gautų 50 proc. minėtos
kompensacinės išmokos lygio. Tai sudarytų 387 Lt/ha.
10. Kompensacinė išmoka už bulvių ha pereinamajame iš tradicinio į ekologinį
ūkininkavimą laikotarpiu ūkininkui turėtų sudaryti 1811 Lt/ha (1492 Lt/ha – (1038
Lt/ha plius 2100 Lt/ha)) plius 165 Lt/ha. Ekologiškai ūkininkaujantis gautų 50 proc.
minėtos kompensacinės išmokos lygio. Tai sudarytų 905 Lt/ha.
Ekologinio ūkininkavimo plėtra ES šalyse …
Ieškant naujų Lietuvos žemės ūkio galimybių ir perspektyvų, būtina įvertinti ES žemės
ūkio plėtros ir rinkos tendencijas. Ekologinio žemės ūkio sektorius yra vienas dinamiškiausių
Europoje. ES dabar nėra kitos tokios žemės ūkio specializacijos srities, kuri taip sparčiai
augtų kaip ekologinė žemdirbystė. Ekologiškai ūkininkaujančių plotai joje didėja labai greitai
(1 pav.). 1985 m. ekologiškai ūkininkauta 0,1 mln. ha plote, o 2001-ųjų pabaigoje ekologinių
ūkių plotai užėmė daugiau nei 4,4 mln. ha. Nors ekologinių ūkių bendras žemės
plotas
palyginti nėra didelis (daugiau kaip 2 proc. žemės ūkio naudmenų), tačiau stebina ekologinio
ūkio plėtros tempai (pastarajame dešimtmetyje augimas vidutiniškai per metus siekė 20-30
proc.), kurie labai skiriasi nuo kitų žemės ūkio sektorių. Ypač sparčiai ekologinių ūkių
skaičius didėjo Skandinavijos ir Viduržemio jūros šalyse. Per pastaruosius penkerius metus
ūkių skaičius Švedijoje padidėjo 2, Suomijoje – 3, Danijoje – 4, Italijoje – 6, Ispanijoje – 12kartų.
Ekologinio ūkio plėtrai įtakos turi rinkos augimas ir valstybės parama. Tose šalyse,
kuriose parama ekologiškai ūkininkaujantiems buvo didelė (Austrijoje, Suomijoje,Italijoje,Švedijoje), ekologiškai ūkininkaujančių skaičius didėjo ypač sparčiai.
Ekologinis žemės ūkis plėtojamas visose šalyse kandidatėse į ES. Daugiausia
sertifikuotų ekologinių plotų Čekijoje (apie 5 proc. visų žemės ūkio naudmenų). Didžiausią dalį sudaro žalienos. Slovakijoje ekologiškai ūkininkaujama 2,4 proc., Estijoje – 2, Vengrijoje– 1,8, Latvijoje – 0,8, Lenkijoje 0,3 proc. žemės ūkio naudmenų. Vidutiniškai šalyse kandidatėse ekologiškai ūkininkaujama apie 0,28 proc. žemės ūkio naudmenų.ES paramą ekologiškai ūkininkaujantiems reglamentuoja dokumentas dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) paramos kaimo plėtrai (Nr. 1257/1999,1999 05 17). Jame nurodytos maksimalios sumos, kurios gali būti mokamas už reikalavimųekologiniams ūkiams įgyvendinimą, t.y. už vienmetes kultūras numatyta 600 eurų/ha, už specializuotas daugiametes kultūras – 900 eurų/ha, už kitos paskirties žemę – 450 eurų/ha.
Kiekvienoje valstybėje išmokos dydis ekologiškai ūkininkaujantiems skirtingas, nes
jis nustatomas, įvertinus išmokos dydį įtakojančius veiksnius, kurie kiekvienoje šalyje yra
skirtingi. Pagal ES rekomendacijas, parama apskaičiuojama remiantis prarastomis pajamomis,papildomomis išlaidomis, kurios atsiranda dėl aplinkosauginių įsipareigojimų įgyvendinimo ir būtinybe suteikti paskatą. ES įsipareigoja sumokėti 75–80 proc. nustatytos išmokos dydžio, o nacionalinis biudžetas turi skirti – 20-25 proc. Kaip jau buvo minėta, kiekviena valstybė nustato tokį pagrįstą išmokos dydį, kuris atitinka šalies sąlygas ir neviršija ES teisės aktuose nustatytų dydžių.
Antai, Airijoje ekologiškai ūkininkaujantiems kompensacinė išmoka svyruoja nuo 91
iki 242 eurų/ha. Airijoje 80 proc. ekologiškos produkcijos sudaro jautiena ir ėriena. Beveik visa ekologiška produkcija eksportuojama.
Portugalijoje siekiant sumažinti užterštumą ir gaminti ekologiškus, aukštos kokybės
žemės ūkio produktus, teikiama tokio lygio išmoka:- už gumbavaisius (bulvės, raudonieji burokėliai, morkos ir kt.) – 475 eurai/ha;- už javus ir kitus augalus – 250 eurų/ha.
Kompensacija nuostoliams padengti ávertinama atsiþvelgiant á tai, kad padidëja sveiko,
kokybiško þemës ûkio produkto kaina, o išlaidos vien darbo uþmokesèiui (padidëjus
darbo sànaudoms) padidëja daugiau kaip 10 proc.
Jungtinėje Karalystėje kompensacinės išmokos apskaičiuojamos remiantis ūkio
bendruoju pelnu. Pelnas ir kintami (tiesioginiai) bei pastovūs kaštai apskaičiuojami naudojant standartinius bendro derliaus, pelno bei darbo, įrengimų, sėklų, trąšų, pesticidų ir t.t. kaštų indikatorius.
Olandijoje išmokos apskaičiuojamos įvertinant ūkio pajamų pasikeitimus, susijusius
su ūkininkaujančio įsipareigojimais ir taikoma metodika mažiausiems gamybinės veiklos
pokyčiams įvertinti. Įvertinami finansiniai pasikeitimai, kurie gali įvykti keičiantis ūkinei
veiklai. Iš šių skaičiavimų matyti, kurie pasikeitimai turės teigiamos, kurie neigiamos įtakos ūkininko pajamoms. Atimant neigiamas prognozuojamas pasekmes iš teigiamų, įvertinami pajamų pokyčiai.
…ir Lietuvoje
Sertifikuotų ekologinių ūkių skaičius ir plotas Lietuvoje didėja Ypatingai
ženklus ekologinės gamybos padidėjimas pastebimas 2003 m. Jau yra daugiau kaip 700
ekologinių ūkių, o žemės plotas, kuriame ekologiškai ūkininkaujama, siekia 24 tūkst. ha.
Sertifikuotų ekologinių ūkių plotas sudaro apie 0,7 proc. bendro Lietuvos žemės ūkio
naudmenų ploto. Vidutinis ekologinio ūkio dydis – 34 ha. Ekologiniai ūkiai, kaip ir tradiciniai,daugiausia – mišrios gamybos.
Apie 40 proc. žemių sudaro žalienos ir pūdymai. 24 proc. ploto auginami varpiniai ir
ankštiniai javai, daugiau kaip 10 proc. – grikiai. Pernai ypač padidėjo ekologiškų grikių
plotai. Ekologiškų bulvių ir daržovių plotai sudaro 1,5 proc. ekologinės gamybos
žemėnaudos, uogynai – 1,0 proc., sodai – 1,5 proc. Pernai pradėta vystyti ekologinė
žuvininkystė.
Ekologiškų produktų gamybai Lietuvoje yra sudarytos prielaidos – tai stiprėjanti
aplinkosauginė motyvacija, besiplečianti ekologiškų produktų rinka, teikiama valstybės
parama, nacionalinis ir tarptautinis sertifikacijos įstaigos “Ekoagros” pripažinimas,
suteikiantis galimybes ekologiškus produktus eksportuoti. Tačiau visiškai nesiplėtoja
kooperacija, be to, gaunamos mažos ūkių pajamos, menkas ūkininkų verslumas, ekologiškai ūkininkaujančių poreikiams nepritaikyta švietimo ir konsultavimo sistema.
Nepaisant to išauginama vis daugiau ir įvairesnės ekologinės žemės ūkio produkcijos.
Ūkininkai augina ekologiškus javus,
daržoves, daigina grūdus, verda uogienes, kopia medų. Ekologinių ūkių skaičius ir jų plotai didėja, tačiau ekologiškų produktų rinka vystosi chaotiškai. Gamintojai neįstengia ekologiškais žemės ūkio produktais aprūpinti vidaus rinkos, jų mūsų šalyje neranda ir užsienio prekybininkai. Tam įtakos turi ne vien šių produktų stygius, bet ir nepakankamai patraukli produkcijos prekinė išvaizda.
Ekologiškai ūkininkaujantys dėl žemės ūkio produkcijos gamybos technologinių
ypatumų gauna mažesnius derlius, ne visa produkcija yra geros prekinės išvaizdos, be to, tam tikri technologiniai aspektai reikalauja didesnių žmogaus ir technikos darbo sąnaudų. Dėl to ekologiškai ūkininkaujantys, ypač pereinamajame iš tradicinio į ekologinį ūkininkavimą etape patiria ekonominių nuostolių, kuriuos iš dalies gali kompensuoti didesnė ekologiško produkto pardavimo kaina. Tačiau, siekiant paskatinti tokio ūkininkavimo būdo plėtrą, reikalinga ir valstybės parama.
Valstybė kasmet didina finansinę paramą ekologiniam žemės ūkiui plėtoti. 2001 m.
buvo skirta apie 0,5 mln. Lt, 2002-aisiais – 1,5 mln. Lt, 2003 m. – daugiau kaip 2 mln. Lt.
Ekologiškai ūkininkaujantiems teikiama parama, mokant tiesiogines išmokas už ekologiškųpasėlių ploto hektarą bei kompensuojant dalį sertifikavimo išlaidų (už sertifikavimo darbus pagal žemės ūkio ministro patvirtintus įkainius 75 proc. išlaidų kompensuojama iš Kaimo rėmimo programos lėšų, 25 proc. apmoka žemės ūkio veiklos subjektas).
Ekologiškos produkcijos gamybos ypatumai
Siekiant įvertinti Lietuvos ekologinių ūkių ekonominę padėtį, pasinaudota
respondentinių ūkių duomenų bazėje esančių 21 ekologinio ūkio gamybiniais ekonominiais rezultatais. Nors dėl mažo respondentų skaičiaus šie duomenys yra nepakankamai reprezentatyvūs, nesant informacijos, jie padės įvertinti kai kuriuos ekologinio ūkio plėtros Lietuvoje aspektus.
Pagal respondentinių ūkių duomenis vidutinis ekologinių ūkių dydis – 57,2 ha.
Ekologiniuose ūkiuose žemės ūkio naudmenų struktūroje didžiausią dalį užima ariama žemė apie 88 proc., pievos ir ganyklos 5 proc., sodai apie 1 proc., miškai apie 5 proc. Ariamoje
žemėje daugiausia auginama javų (71 proc.). Vienmetės ir daugiametės žolės užima apie 15
proc. ariamos žemės, pūdymai – 7,3 proc., bulvės ir lauko daržovės – 1,8 proc.
Vidutiniškai ekologiniame ūkyje laikomos penkios melžiamos karvės, keturi galvijai
iki vienerių metų, trys penimos kiaulės, penkios bičių šeimos.
Bendrosios produkcijos struktūroje 64 proc. sudaro augalininkystės produkcija.
Gyvulininkystės produkcija sudaro 31 proc. Vidutiniškai ekologiniuose ūkiuose 2002 m.
bendrasis pelnas (be išmokų) buvo 266 Lt/ha, ūkių pelningumas siekė 35 proc. Bendrasis
pelnas, įskaitant ir kompensacinę išmoką už ekologinį ūkininkavimą, buvo 361 Lt/ha.
Įskaičius kompensacinę išmoką, ūkių pelningumas padidėjo iki 48 proc.
Ekologiškos produkcijos gamybos reikalavimų ūkio gamybiniams parametrams bei
ekonominiams rezultatams įtakos išsamesnei analizei atlikti pasinaudojome Vokietijos ūkių veiklos rezultatais .
Vokietijos ekologinių ir tradicinių ūkių veiklos rezultatų palyginamoji analizė rodo,
kad darbo sąnaudų poreikis palyginti ekologiniame ūkyje su tradiciniu išauga 8 proc.
Atskirų ekologinių augalininkystės produktų derlingumas sudaro 39-79 proc.
tradiciškai auginamų žemės ūkio augalų derlingumo lygio (5 pav.). Primilžis iš karvės
sumažėja vidutiniškai apie 1,3 t per metus.
Tačiau ekologiškų produktų kainos yra gerokai didesnės negu tradiciškai užaugintos
produkcijos. Mažiausias kainų pokytis yra parduodant ekologišką pieną, t.y. ekologiško pieno kaina yra tik 9 proc. didesnė negu įprastiniame ūkyje gaminamo pieno. Didžiausi kainų skirtumai palyginti ekologišką produktą su įprastiniu yra, realizuojant augalininkystės produkciją, t. y. kainos padidėja nuo dviejų iki trijų kartų (6 pav.).
Didžiausias pajamų skirtumas, lyginant ekologinį ir tradicinį ūkį, gaunamas gaminant
augalininkystės produkciją. Iš augalininkystės produkcijos ekologinis ūkis, skaičiuojant
eurais/ha, gauna 85 proc. daugiau pajamų (įskaitant paramą ir ekologinės produkcijos kainas)negu tradicinis ūkis. Su gyvulininkystės produkcijos gamyba situacija yra nepalanki ekologinės gyvulininkystės produkcijos gamintojams (7 pav.).