Ekologinis žemės ūkis
5 (100%) 1 vote

Ekologinis žemės ūkis

Įvadas

Gausėjant alerginiams, vėžiniams ir kitokiems susirgimams, plintant

apsigimimams ir pasitaikant apsinuodijimų pesticidais atvejų, žmonės ima vengti

chemikalais apdorojamų produktų. Europos Sąjungoje (ES) dabar nėra kitos tokios

žemės ūkio specializacijos srities, kuri taip sparčiai didėtų kaip ekologinė žemdirbystė.

Kiekvienais metais ekologiškas maistas įgauna vis didesnį populiarumą ne tik Europoje,

bet ir visame pasaulyje. Todėl sparčiai didėja jo paklausa (apytikriais skaičiavimais,

bendra ekologiškų produktų paklausa viršys pasiūlą dar mažiausiai 5-10 metų).

Ekologiškų produktų gamyba – tai papildomos pajamos kaimui, didesnis darbo vietų

skaičius. Tokia sparti plėtra – naujos galimybės ne tik ūkininkams, maisto

perdirbėjams, prekybininkams, bet ir vartotojams.

Reikia paramos

Įvertinus pasaulines ekologinio ūkininkavimo plėtros tendencijas, ES Bendrosios

žemės ūkio politikos reformos nuostatas, kur ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai,

tikslinga skatinti ekologiškai ūkininkaujančius sparčiau plėtoti tokį žemės ūkį, nes esant

spartesniems ekologinio ūkio augimo tempams kitose šalyse nei Lietuvoje, mūsų rinką gali užplūsti brangesni užsienietiški ekologiški produktai. Be to, ekologinio veiksnio pranašumas gali būti išnaudojamas, įsitvirtinant žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkose.Pirmojoje ekologinio žemės ūkio plėtros strategijos konferencijoje, kuri 1999 m. vyko Austrijoje, įvairių šalių vyriausybių atstovai pabrėžė, kad ekologinis žemės ūkis yra ateities ūkio modelis ir jo plėtrai turi būti skiriamas didelis dėmesys bei parama.

Lietuvoje, siekiant paskatinti tokio ūkininkavimo būdo plėtrą, taipogi reikalinga

valstybės parama.Ekologinio ūkio plėtros tempai pastarajame dešimtmetyje ES vidutiniškai per metus siekė 20-30 proc. ir labai skyrėsi nuo kitų žemės ūkio sektorių. Tose šalyse, kuriose parama ekologiškai ūkininkaujantiems buvo didelė (Austrijoje, Suomijoje, Italijoje, Švedijoje),ekologinis ūkis pasiekė gerų ūkių plėtros rezultatų.

1. Sertifikuotų ekologinių ūkių plotas ES šalyse svyruoja nuo 0,7 iki 8,7 proc. žemės

ūkio naudmenų.

2. Kiekvienoje valstybėje išmoka ekologiškai ūkininkaujantiems yra skirtinga, nes ji

nustatoma, įvertinus išmoką įtakojančius veiksnius, kurių dydis kiekvienoje šalyje yra

skirtingas.

3. Lietuvoje sertifikuotų ekologinių ūkių plotas sudaro apie 0,7 proc. žemės ūkio

naudmenų ploto.

4. Lietuvoje ekologinio ūkio vidutinis dydis – 34 ha. Ekologiniai ūkiai daugiausia mišrios

gamybos.

5. Ekologinė žemdirbystė – tai ne vien nenaudojimas mineralinių trąšų ir sintetinių

augalų apsaugos priemonių. Ekologinėje žemdirbystėje didelis dėmesys skiriamas

augalų apsaugai panaudojant įvairias agrotechnines ir fiziologines priemones. Minėtų

priemonių įgyvendinimas turi įtakos ūkinės veiklos ekonominiams rezultatams

(mažėja augalų derlingumas, gyvulių produktyvumas, didėja išlaidos produkcijos

vienetui pagaminti).

6. Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad ekologiškai ūkininkaujantys dėl žemės ūkio

produkcijos gamybos technologinių ypatumų, ypač pereinamajame iš tradicinio į

ekologinį ūkininkavimą etape, patiria ekonominių nuostolių: vidutinės gamybos

išlaidos priklausomai nuo žemės ūkio produkcijos rūšies, skaičiuojant Lt/t, padidėja

vidutiniškai nuo 24 iki 87 proc.

7. Pagal ES rekomendacijas, kitų valstybių patirtį, nustatant išmokų lygį ekologiškai

ūkininkaujantiems, įvertinami sutaupyti ir papildomi kaštai bei prarastos pajamos

(Lt/ha), susidarantys dėl reikalavimų ekologiniams ūkiams vykdymo. Be to,

ūkininkaujančių ekonominei motyvacijai paskatinti skiriamas tam tikro dydžio

priedas: kompensacinės išmokos suma gali būti padidinta 10 – 15 proc.

8. ES valstybėse (pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje) išmokų skaičiavimo metodikoje

ekonominiai rodikliai, kurie skaičiuojami nustatant išmokų lygį, įvertinami ES

vidutinėmis kainomis ir, kintant rinkos sąlygoms, išmokų dydis koreguojamas.

9. Kompensacinė išmoka už javų ha pereinamajame iš tradicinio į ekologinį

ūkininkavimą laikotarpiu ūkininkui turėtų sudaryti 774 Lt/ha (649 Lt/ha – (597 Lt/ha

plius 756 Lt/ha)) plius 70 Lt/ha. Ekologiškai ūkininkaujantis gautų 50 proc. minėtos

kompensacinės išmokos lygio. Tai sudarytų 387 Lt/ha.

10. Kompensacinė išmoka už bulvių ha pereinamajame iš tradicinio į ekologinį

ūkininkavimą laikotarpiu ūkininkui turėtų sudaryti 1811 Lt/ha (1492 Lt/ha – (1038

Lt/ha plius 2100 Lt/ha)) plius 165 Lt/ha. Ekologiškai ūkininkaujantis gautų 50 proc.

minėtos kompensacinės išmokos lygio. Tai sudarytų 905 Lt/ha.

Ekologinio ūkininkavimo plėtra ES šalyse …

Ieškant naujų Lietuvos žemės ūkio galimybių ir perspektyvų, būtina įvertinti ES žemės

ūkio plėtros ir rinkos tendencijas. Ekologinio žemės ūkio sektorius yra vienas dinamiškiausių

Europoje. ES dabar nėra kitos tokios žemės ūkio specializacijos srities, kuri taip sparčiai

augtų kaip ekologinė žemdirbystė. Ekologiškai ūkininkaujančių plotai joje didėja labai greitai

(1 pav.). 1985 m. ekologiškai ūkininkauta 0,1 mln. ha plote, o 2001-ųjų pabaigoje ekologinių

ūkių plotai užėmė daugiau nei 4,4 mln. ha. Nors ekologinių ūkių bendras žemės
plotas

palyginti nėra didelis (daugiau kaip 2 proc. žemės ūkio naudmenų), tačiau stebina ekologinio

ūkio plėtros tempai (pastarajame dešimtmetyje augimas vidutiniškai per metus siekė 20-30

proc.), kurie labai skiriasi nuo kitų žemės ūkio sektorių. Ypač sparčiai ekologinių ūkių

skaičius didėjo Skandinavijos ir Viduržemio jūros šalyse. Per pastaruosius penkerius metus

ūkių skaičius Švedijoje padidėjo 2, Suomijoje – 3, Danijoje – 4, Italijoje – 6, Ispanijoje – 12kartų.

Ekologinio ūkio plėtrai įtakos turi rinkos augimas ir valstybės parama. Tose šalyse,

kuriose parama ekologiškai ūkininkaujantiems buvo didelė (Austrijoje, Suomijoje,Italijoje,Švedijoje), ekologiškai ūkininkaujančių skaičius didėjo ypač sparčiai.

Ekologinis žemės ūkis plėtojamas visose šalyse kandidatėse į ES. Daugiausia

sertifikuotų ekologinių plotų Čekijoje (apie 5 proc. visų žemės ūkio naudmenų). Didžiausią dalį sudaro žalienos. Slovakijoje ekologiškai ūkininkaujama 2,4 proc., Estijoje – 2, Vengrijoje– 1,8, Latvijoje – 0,8, Lenkijoje 0,3 proc. žemės ūkio naudmenų. Vidutiniškai šalyse kandidatėse ekologiškai ūkininkaujama apie 0,28 proc. žemės ūkio naudmenų.ES paramą ekologiškai ūkininkaujantiems reglamentuoja dokumentas dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) paramos kaimo plėtrai (Nr. 1257/1999,1999 05 17). Jame nurodytos maksimalios sumos, kurios gali būti mokamas už reikalavimųekologiniams ūkiams įgyvendinimą, t.y. už vienmetes kultūras numatyta 600 eurų/ha, už specializuotas daugiametes kultūras – 900 eurų/ha, už kitos paskirties žemę – 450 eurų/ha.

Kiekvienoje valstybėje išmokos dydis ekologiškai ūkininkaujantiems skirtingas, nes

jis nustatomas, įvertinus išmokos dydį įtakojančius veiksnius, kurie kiekvienoje šalyje yra

skirtingi. Pagal ES rekomendacijas, parama apskaičiuojama remiantis prarastomis pajamomis,papildomomis išlaidomis, kurios atsiranda dėl aplinkosauginių įsipareigojimų įgyvendinimo ir būtinybe suteikti paskatą. ES įsipareigoja sumokėti 75–80 proc. nustatytos išmokos dydžio, o nacionalinis biudžetas turi skirti – 20-25 proc. Kaip jau buvo minėta, kiekviena valstybė nustato tokį pagrįstą išmokos dydį, kuris atitinka šalies sąlygas ir neviršija ES teisės aktuose nustatytų dydžių.

Antai, Airijoje ekologiškai ūkininkaujantiems kompensacinė išmoka svyruoja nuo 91

iki 242 eurų/ha. Airijoje 80 proc. ekologiškos produkcijos sudaro jautiena ir ėriena. Beveik visa ekologiška produkcija eksportuojama.

Portugalijoje siekiant sumažinti užterštumą ir gaminti ekologiškus, aukštos kokybės

žemės ūkio produktus, teikiama tokio lygio išmoka:- už gumbavaisius (bulvės, raudonieji burokėliai, morkos ir kt.) – 475 eurai/ha;- už javus ir kitus augalus – 250 eurų/ha.

Kompensacija nuostoliams padengti ávertinama atsiþvelgiant á tai, kad padidëja sveiko,

kokybiško þemës ûkio produkto kaina, o išlaidos vien darbo uþmokesèiui (padidëjus

darbo sànaudoms) padidëja daugiau kaip 10 proc.

Jungtinėje Karalystėje kompensacinės išmokos apskaičiuojamos remiantis ūkio

bendruoju pelnu. Pelnas ir kintami (tiesioginiai) bei pastovūs kaštai apskaičiuojami naudojant standartinius bendro derliaus, pelno bei darbo, įrengimų, sėklų, trąšų, pesticidų ir t.t. kaštų indikatorius.

Olandijoje išmokos apskaičiuojamos įvertinant ūkio pajamų pasikeitimus, susijusius

su ūkininkaujančio įsipareigojimais ir taikoma metodika mažiausiems gamybinės veiklos

pokyčiams įvertinti. Įvertinami finansiniai pasikeitimai, kurie gali įvykti keičiantis ūkinei

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1244 žodžiai iš 4126 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.