Ekonomines informacines sistemos kurimo principai
5 (100%) 1 vote

Ekonomines informacines sistemos kurimo principai

1. Ekonominės informacinės sistemos kūrimo principai

Literatūroje yra išskiriami keturių pagrindinių rūšių principai, kurie

padeda racionalizuoti projektavimo darbus ir sukurti kuo kokybiškesnes

sistemas įmonėms, tai (Simanauskas, 2000):

1. sąryšių su valdymo objektu principai;

2. projektavimo metodologijos principai;

3. informacinių išteklių formavimo ir naudojimo principai;

4. kiti principai, kuriems priskiriami tokie principai, kaip:

standartizacijos ir unifikacijos principai, laisvos konkurencijos

principas ir technologinės pažangos principas.

Darbo tema daugiau įpareigoja išskirti ir aptarti projektavimo

metodologinius principus.

Projektavimo metodologijos principai

Projektavimo kompleksiškumo principas. Esmė, kad projektuojant

sistemą, reikia kiek galima išsamiau analizuoti, įvertinti ir išlaikyti

visus svarbiausius tiek valdymo objekto, tiek valdymo sistemos, taip pat

informacinės sistemos ir išorinės aplinkos ryšius. Išsamiau įvertinamos

prielaidos, sąlygos ir ištiriamos elementų sąveikos. Be to, geriau

nustatomi veiksmai, kurie lemia sistemos kokybę ir veiksmingumą, ieškoma

efektyviausių projektinių sprendimų.

Hierarchijos principas. Gali būti kalbama apie struktūrinę objektų

hierarchiją ir struktūrinę klasių hierarchiją. Pirmu atveju, turime

hierarchiją „yra dalis“ (part of), kuri rodo, kad vieni objektai yra kitų

objektų dalys (vieni objektai susideda iš kitų objektų). Antru atveju,

turime „yra vienas iš“ (is a) hierarchiją, kuri rodo, kad vieni objektai

yra atskiras kitų objektų atvejis (vieni objektai yra kitų objektų

apibendrinimas). Projektuojama naudojant smulkinamojo arba stambinamojo

projektavimo strategijas.

Pirmu atveju struktūrizavimą galima sieti su dekompozicijos principu.

Dekompozicija – visumos išskaidymas į paprastesnes sudedamąsias dalis

siekiant analizuoti, vertinti, o neretai ir projektuoti kiekvieną

nepriklausomai nuo kitų. Matematiniu požiūriu – tai didesnio matavimo

skaičiaus uždavinio pakeitimas keliais mažesniais.

Nuoseklių tikslinimų principas. Jo idėja: iš pradžių priimami bendresni

ir apytikriai sprendimai, realizuojami bendresni tikslai. Po to vertinami

konkretesni tikslai ir priimami detalesni sprendimai. Analizė pradedama nuo

sistemos, kaip visumos, kuri projektuojant skaidoma į posistemius ir

kompleksus, nagrinėjimo. Analizuojama ir vertinama kiekvieno įtaka kitoms

sistemos dalims ir sistemos vartotojams. Taip reikia projektuoti, kai iš

pradžių nėra pakankamai reikiamų žinių, kai ne viskas apibrėžta.

Abstrakcijos principas. Nagrinėjami keli projektinių sprendimų lygmenys,

pradedant nuo detalesnio. Kiekvienu paskesniu abstrakcijos lygmeniu

nagrinėjami bendresni sprendimai, atsisakoma vis daugiau detalių.

Struktūrizavimo principas. Jis atsirado pradėjus plėtoti struktūrinį

programavimą. Jis naudingas struktūrizuojant kompiuterizuojamas funkcijas,

duomenis.

Iteracijų principas. Remiantis šiuo principu turi būti projektuojama

taip, kad kiekvienu etapu būtų naudojami prieš tai gauti rezultatai, ir tai

dažniausiai daroma labiau detalizuotai (arba apibendrintai). Pirmiausiai

etapuose naudojami artutiniai metodai ir bendri vertinimai, atmetami

antraeiliai veiksniai, siekiama suprasti pagrindinius procesus, nustatyti

svarbiausius parametrus. Tik po to įtraukiami ir nagrinėjami anksčiau

atmesti veiksniai ir parametrai. Vėl grįžtama prie pagrindinių veiksnių,

procesų ir parametrų analizės, tačiau dabar jau visa tai įvertinama kartu

su antraeiliais veiksniais ir konkrečiau. Toliau kartojamas procesas

tikslinamas, detalizuojamas ar apibendrinamas.

Adaptacijos principas. Jo laikantis nereikia stengtis sistemos daryti

absoliučiai ir visam laikui tobulos, o padaryti tik pakankamai gerą,

tenkinančią projektuojant keliamus reikalavimus. Svarbu jau iš pat pradžių

numatyti galimybes ekonominę informacinę sistemą nesunkiai modernizuoti ir

tobulinti jos dalis, plėsti, naudoti naujus elementus, metodus ir pan.

Išskyrėme ir aptarėme pagrindinius informacinių sistemų projektavimo

principus, kurie taip pat tinka projektuojant ekonomines informacines

sistemas. Kitame skyrelyje trumpai išanalizuosime informacinių sistemų

(taip pat ir ekonominių informacinių sistemų) projektavimo metodus.

2. Ekonominių informacinių sistemų projektavimo metodai

Aptarsime metodus, kurių dėmesio centre yra tinkamas ir efektyvus

sudėtingos sistemos struktūrizavimas. Juos galima sieti su programavimo

stiliais, kaip būdais organizuoti programas remiantis tam tikru koncepciniu

programavimo modeliu ir programavimo kalba, kuri yra tinkama rašyti aiškias

programas šiuo stiliumi. Plačiausiai yra žinomi procedūrinis ir objektinis

projektavimo stiliai. Pirmasis pagrįstas informacinių procesų algoritmavimu

ir geriausiai tinka sistemoms su intensyviais skaičiavimais projektuoti.

Atliekant objektinį programavimą baziniais loginiais konstravimo blokais

yra ne algoritmai, o objektai (Simanauskas, 2000).


1. Procedūrinis informacinės sistemos projektavimas

Informacinės sistemos projektavimas įsivaizduojamas kaip informacijos,

jos išdėstymo įvairiose laikmenose ir apdorojimo procedūrų projektavimas.

Paprastai realizuojama žemėjančio projektavimo strategija, pereinant visas

projekto kūrimo, jį detalizuojant, proceso stadijas. Išskiriamos tokios

projektavimo stadijos (Simanauskas, 2000):

1. Sistemos specifikavimas.

Analizuojama esama padėtis, kitų patyrimas ir vartotojų pageidavimai.

Juos apibendrinus formuluojami tikslai, kurių siekiama kuriant sistemą.

Tikslai transformuojami į jų pasiekimo vertinimo kriterijus, ribojimus ir

reikalavimus, keliamus būsimai sistemai. Aptariama kompiuterizuojamo

objekto būsena, planuojamos sąnaudos ir nauda. Iškeliami techninių

priemonių, programinės įrangos ir kompiuterių tinklo, dokumentacijos,

duomenų rinkimo, ruošimo, laikymo, kontrolės ir apsaugos, taip pat

personalo kvalifikacijos reikalavimai, teisinės ir organizacinės sąlygos

sistemai sukurti ir eksploatuoti. Parengiama ir patvirtinama sistemos

specifikacija.

2. Bendrasis projektavimas.

Detalizuojami ir patikslinami sistemos specifikacijoje nustatyti

tikslai, kriterijai ir ribojimai, aptariamos juos realizuojančios sistemos

funkcijos, parengiamas bendras kompiuterizuojamo objekto modelis. Aprašomi

kompiuterizuojamos veiklos požiūriu svarbūs objekto komponentai

(padaliniai, darbuotojai ir pan.), jų tarpusavio ryšiai, išsidėstymas,

duomenų srautai, juos veikiantys procesai, procesus sąlygojantys įvykiai,

jų vykdymo tikslai ir realizavimo strategijos. Detalizuojant

specifikacijoje pateiktus aprašus ir reikalavimus, perfrazuojamos

vartotojų (valdymo personalo) sąvokos ir terminai į specialistų

(projektuotojų) sąvokas ir terminus. Visi siūlymai įvertinami ir

įsitikinama, kad pagal pasiūlytą bendrą projektą realizuota ekonominė

informacinė sistema (arba bent jos pagrindiniai komponentai) tikrai leis

pasiekti suformuluotuosius tikslus ir tenkins reikalavimus. Sistemai

keliami reikalavimai turi būti perfrazuojami į reikalavimus atskiriems

sistemos komponentams, detalizuojami tų komponentų parametrai, išskiriamos

prasmingų sistemos realizavimo variantų alternatyvos, jos įvertinamos ir

išrenkami geriausi (efektyvūs) jų variantai ir deriniai, formuluojami

taikomieji kompleksai.

3. Detalus projektavimas.

Parengus ir suderinus bendrą projektą, specifikuojami, projektuojami

ir konstruojami arba įgyjami visi reikalingi sistemos komponentai

(techninės priemonės, programų sistemos, taikomosios programos, duomenų

bazės, kompiuterizuotos darbo vietos). Po to jie sujungiami į visumą

(sistema integruojama), įsitikinama, kad suprojektuota sistema tenkina

reikalavimus, numatytus sistemos specifikacijoje ir bendrame sistemos

projekte.

4. Projekto realizavimas.

Patikrinama, kaip sistema veikia realiomis sąlygomis, pasirengiama

dirbti veikiant naujai sistemai ir apmokomi būsimieji jos vartotojai. Po

bandomojo eksploatavimo pašalinami pastebėti defektai ir sistemos projektas

patikslinamas, atsižvelgiant į jo eksploatavimo metu sukauptą patirtį.

2. Objektinis ekonominės informacinės sistemos projektavimas

Pastaruoju metu vis populiarėja objektinis programavimo stilius ir

atitinkamai objektinis projektavimas. Jo atsiradimą sąlygojo tai, kad

prireikė rengti vis sudėtingesnes programų sistemas, o programavimui

naudojant algoritmines kalbas darėsi vis sunkiau tai daryti (Simanauskas,

2000).

Projektavimo esmė: realaus pasaulio aprašymui sudaromi objektiniai

modeliai, kurių baziniai elementai ir yra taikomosios srities objektai,

turintys savo savybių ir srautus; kiekvienas objektas yra tam tikros klasės

elementas; klasės yra hierarchiškai susietos. Projektuojant konstruojami

loginiai modeliai, aprašantys klases ir objektus, ir fiziniai modeliai –

modulius ir procesus, taip pat jų statinius ir dinaminius aspektus.

Modeliai padeda geriau suvokti problemas, modeliuoti dalykines sritis,

bendrauti su taikymo srities ekspertais, projektuoti programas ir duomenų

bazes, net rengti dokumentus.

Objektinis projektavimas būtinai susijęs su objektine dekompozicija ir

naudojamos skirtingos notacijos išreikšti įvairius loginius ir fizinius

sistemos modelius. Objektiniame projektavime klasės ir objekto abstrakcijos

padeda logiškai suskaidyti sistemas.

Objektinio stiliaus koncepcinė bazė yra objektinis modelis, o

pagrindiniai elementai – abstrahavimas, inkapsuliavimas, moduliškumas ir

hierarchija. Jei trūksta nors vieno elemento, modelis nėra objektinis.

Abstrahavimas leidžia nusakyti esmines objekto charakteristikas,

kurios išskiria jį iš kitų objektų ir tuo būdu apibrėžia griežtas

konceptualias ribas, priklausančias nuo stebėtojo perspektyvos. Pagal

naudingumą gali būti naudojamos dalykinės srities objektų abstrakcijos:

esybės, kai objektas vaizduoja naudingą dalykinės srities arba sprendimo

srities esybės modelį;
elgsenos abstrakcija, kai objektas susideda iš

apibendrintos aibės operacijų, kurios atlieka tos pačios rūšies funkciją;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1263 žodžiai iš 4174 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.