Ekonominių sistemų tipai
5 (100%) 1 vote

Ekonominių sistemų tipai

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. PAPROČIŲ (TRADICINĖ) EKONOMIKA 5

3. GRYNA KAPITALISTINĖ (LAISVOSIOS VERSLININKYSTĖS) EKONOMIKA 6

4. KOMANDINĖ (PLANINĖ) EKONOMIKA 7

5. MIŠRIOJI EKONOMIKA 8

6. NAUDOTA LITERATŪRA 12

1. ĮVADAS

Vienos šalys yra labai turtingos, kitos – ne tokios turtingos, tačiau visų ištekliai (resursai) yra gana riboti. Todėl reikia pasirinkti, kaip tuos ribotus išteklius naudoti. Nepriklausomai nuo to, kokią šalį ar ūkį paimtume, visada iškyla pagrindinė ekonomikos problema (retumo arba nepakankamumo problema) – rasti efektyviausius ekonominių išteklių paskirstymo būdus ir išspręsti išteklių stygiaus problemą, kuri atsiranda dėl beribių visuomenės poreikių ir ribotų išteklių. Ribotumas ir stygius reikalauja ekonominio sprendimo, kuris reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita, pavyzdžiui, ar išteklius panaudoti 10-ties traktorių gamybai, ar 2 namų statybai; ar gaminti maistą; ar drabužius ir t.t. Todėl apskritai visuomenei ir atskiram individui svarbu įvertinti alternatyvas ir optimaliai pasirinkti. Be to, kiekvienos šalies ekonomika yra gerokai specializuota. Todėl bet kurioje ekonomikoje būtinai veikia tam tikri mechanizmai, padedantys atsakyti į pagrindinius ekonomikos organizavimo klausimus, susijusius su specializacija ir pasirinkimu.

Spręsdama minėtuosius uždavinius, t. y. pasirinkimo klausimus, kurie kyla dėl begalinių poreikių ir ribotų galimybių, kiekviena visuomenė privalo atsakyti į šiuos tris pagrindinius klausimus:

1. Ką gaminti? Kokias gaminti prekes ir kiek, kokias teikti paslaugas ir kiek? Kurį gamybos galimybių kreivės tašką vertėtų pasirinkti?

2. Kaip bus šios prekės ir paslaugos gaminamos, naudojant turimus (dažniausiai ribotus) išteklius? Pavyzdžiui, ar traktorių gamins santykinai mažai darbuotojų automatizuotais įrengimais, ar daugybė darbuotojų santykinai mažu įrengimų kiekiu?

3. Kam bus skiriamos gaminamos prekės ir paslaugos? Kas jas pirks ir vartos?

Atkreipkime dėmesį į kiekvieną paminėtąjį pagrindinį ekonomikos klausimą; kadangi šie klausimai labai svarbūs ekonomikos mokslo supratimui, todėl čia jie bus dažnai pateikiami sutrumpinta forma: ką? kaip? kam? (kas?). Kartais šie trys universalūs pasirinkimai vadinami pagrindinėmis ekonomikos organizavimo problemomis. Jos yra vienodos visiems, visur ir visada, tačiau skiriasi tik jų sprendimo būdai. Visus tokius pasirinkimus organizuoja bei tvarko ekonomika.

Ką gaminti? Kokias gaminti prekes ir kiek, kokias teikti paslaugas ir kiek? Žmonės ir visuomenė gali įsigyti daiktus, gamindami juos patys, keisdamiesi anksčiau turėtais, arba gaudami juos dovanų. Kadangi visuomenė negali turėti visko, ji privalo nuspręsti, kurias prekes ir paslaugas ji įsigis dabar, kurių įsigijimą gali atidėti tolesnei ateičiai, o kurių – visai atsisakyti. Pavyzdžiui, kai kas teigia, kad JAV, siekdama neužleisti rinkos savo varžovams – japonams, turėtų daugiau stengtis gerinti pagrindinių prekių – automobilių ir plieno – gamybą. Siekiant šio tikslo visuomenė raginama kurti daugiau pagrindinių prekių ir paslaugų, o ne prabangos dalykų. Gaminant vieną dalyką, mažiau išteklių lieka kitam.

Rinka (market) – tai visuma mainų santykių, pasireiškiančių pirkimo-pardavimo aktu tarp pardavėjų ir pirkėjų, kurių sprendimai bei perkamoji galia formuoja pasiūlą ir paklausą bei jų tarpusavio ryši. Kitaip tariant, tai vieta, kurioje susitinka ekonominiai subjektai pirkdami – parduodami prekes bei paslaugas ir kitus išteklius; tai mainų mechanizmas, suvedantis produkto, ekonominių išteklių ar vertybinių popierių pardavėjus ir pirkėjus. Kartais gana sunku pasirinkti ką gaminti. Pavyzdžiui, yra tokių neturtingų šalių, kur didžiausia darbo jėgos dalis naudojama vien tik šalies gyventojus pamaitinti ir aprengti. Tokia visuomenė privalo gerinti savo žmonių gyvenimą, intensyvindama gamybą. Bet jeigu tokios šalies visi suaugusieji gyventojai dirba visą darbo dieną, kaip tada pagaminti visuminės produkcijos daugiau?

Vienas iš būdų ateityje didinti visuminę gamybą – ją modernizuoti. Reikėtų perkelti darbininkus, pavyzdžiui, gaminančius maisto prekes ir siuvančius drabužius, į pramonės šakas, kuriančias papildomą kapitalą, t.y. gaminti automatines stakles, įrankius ar statyti naujas gamyklas. Šitai reikštų, kad tuo metu būtų mažiau gaminama maisto prekių ir siuvama drabužių, siekiant padidinti jų gamybą ateityje. Jeigu daugelis šalies žmonių yra skurdžiai, tai maisto produktu gamybos sumažinimas reikštų viena – artėjantį badą. Laimė, yra daug tarptautinių organizacijų ir kilnių šalių, kurios teikia paramą mažiau išsivysčiusioms šalims, padeda joms modernizuoti pramonę, pamaitinti žmones.

Kaip gaminti tas prekes ir teikti tas paslaugas? Yra įvairių būdų, kaip pastatyti namą ar mokyklą, sukonstruoti naujo automobilio modelį ar panaudoti žemės sklypą. Ar mokykla bus vieno aukšto, ar daugiaaukštė? Ar automobilį rinks robotai? Kokį žemės plotą apsodinti bulvėmis, o kokį apsėti kviečiais?

Išskyrus mokyklas, kurios daugiausia bus statomos vyriausybei užsakius, į šiuos klausimus atsako patys šių šalių piliečiai. Tačiau kitose pasaulio šalyse tokius dalykus (kaip gaminti naują automobilį ir pan.) gali spręsti ir šalies vyriausybė. O dėl ūkininkavimo žemės ūkyje, tai vienos
valstybės pasikliauja vyriausybėmis, kitos – laikosi seniai susiklosčiusių tradicijų, trečios – palieka viską spręsti patiems ūkininkams.

Kam prekės ir paslaugos bus skiriamos? Kas jas paskirstys? Kas naudosis prekėmis bei paslaugomis? Kadangi produkcijos nebus pagaminta tiek daug, kad būtų patenkinti visų poreikiai, reikia rasti būdą paskirstyti visą pagamintą produkciją. Vieni, pavyzdžiui, važinės ištaigingu automobiliu ir turės tam teisę, kiti naudosis visuomeniniu transportu, o dar kitiems teks vaikščioti pėsčiomis.

Skirtingos visuomenės į šiuos tris pagrindinius pasirinkimo klausimus atsakė įvairiai. Kai kuriose šalyse yra kilmingųjų aristokratų, kurie nuo gimimo akimirkos turi teisę į didesnę visuomenės pagamintos produkcijos dalį, negu visi kiti tos šalies gyventojai. Kitose valstybėse prabangų gyvenimą gali nulemti priklausymas konkrečiai politinei partijai. O Lietuvoje rinkos ekonomika ir privati nuosavybė lems, kas bus turtingas, kas priklausys viduriniajai klasei, o .kas bus neturtingas.

Kiekvienos šalies visuomenė yra parinkusi savo sprendimo būdus ir atsakymus į klausimus: ką? kaip? ir kam gaminti? Būdas, kuriuo visuomenė ieško atsakymo į šiuos pagrindinius klausimus, yra tos visuomenės ekonomikos sistema (economic system), t.y. ribotų išteklių naudojimo būdas, kurį, siekdama savo tikslų, pasirenka kiekviena šalis.

Šalies ekonomikos sistemą nulems, kuri alternatyva bus pasirinkta, siekiant savo tikslų ir naudojant ribotus išteklius. Taigi nuo ekonomikos sistemos priklauso atsakymas į pagrindinius ekonomikos klausimus – ką? kaip? ir kam gaminti? Pagal tai ekonomikos sistemos gali būti keturių pagrindinių tipų: papročių, grynojo kapitalizmo, komandinio ir mišraus.

2. PAPROČIŲ (TRADICINĖ) EKONOMIKA

PAPROČIŲ (TRADICINĖ) EKONOMIKA (THE TRADITIONAL ECONOMY). Jau pats sistemos pavadinimas sako, kad čia problemos sprendžiamos remiantis religiniais ar socialiniais papročiais ir tradicijomis. Šios ekonomikos sistemos paprastai egzistuoja atkampiausiose pasaulio vietose, jos būdingos izoliuotoms nuo pasaulio gentims ar grupėms, arba net ištisoms valstybėms. Kai kuriose šalyse susidariusios kastos lemia žmogaus vietą visuomenėje. Pereiti iš vienos kastos į kitą sunku ar tiesiog neįmanoma. Tokia ekonomikos sistema dažniausiai pasitaiko silpnai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Ankstesniais šimtmečiais ji buvo paplitusi, o dabar reta. Tradicinės ekonomikos sistemos viešpatauja ten, kur dauguma žmonių gyvena kaimo vietovėse ir verčiasi žemės ūkiu ar kita primityvia veikla – žūkle, medžiokle. Jų kuriamos prekės ar paslaugos nesikeitė keletą dešimtmečių ar net šimtmečių. Jos ir dabar gaminamos taip, kaip visada. Trumpai tariant, ką ir kaip kuria papročių (tradicinė) ekonomika, nulemia labai lėtai besikeičiančios tradicijos.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1184 žodžiai iš 3633 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.