Ekonomiškai stiprios valstybes ES jav ir japonija
5 (100%) 1 vote

Ekonomiškai stiprios valstybes ES jav ir japonija

TURINYS

1. ĮVADAS 2

2. JAV 3

3. JAPONIJA 5

4. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYS 7

4.1. EKONOMIŠKAI STIPRIAUSIOS ES ŠALYS 9

4.1.1. PRANCŪZIJA 9

4.1.2. VOKIETIJA 12

4.1.3. BENELIUKSO ŠALYS 15

4.1.3.1. LIUKSEMBURGAS 16

4.1.3.2. BELGIJA 19

4.1.3.3. NYDERLANDAI 22

4.2. EKONOMIŠKAI SILPNIAUSIOS ES ŠALYS 25

4.2.1. ISPANIJA 25

4.2.2. PORTUGALIJA 28

4.2.3. GRAIKIJA 31

5. APIBENDRINIMAS 34

6. PRIEDAI 35

ŠALTINIAI 38

1. Įvadas

Šiame referate bandysime įžvelgti JAV, Japonijos ir Europos Sąjungos ekonomikos “pliusus” ir “minusus”, pasklaidyti šių šalių ekonominio gyvenimo puslapius. Nors visos valstybės turi vienodai didelį norą būti ekonomiškai stipriomis, bet vienos jų yra labai išsivysčiusios, kitos- ne. Todėl bandysime suvokti tokių padarinių priežastis. Pasakodamos apie JAV, Japonija ir ES paminėjome daug ekonominių rodiklių, jų tendencijas ir perspektyvas. Juk dažnai šalies didelis plotas ar didelis gyventojų skaičius dar nereiškia aukšto valstybės bendrojo vidaus produkto(BVP).

Šiandien išdėstant šias šalis pagal ekonomikos išsivystymą, turėtume rašyti taip:

1. JAV

2. Europos Sąjunga

3. Japonija

O kodėl būtent taip, o ne kitaip išsirikiuoja valstybės, išsamiau sužinosite vėliau.

2. JAV

JAV ekonomika – pati stipriausia pasaulyje.

1 lentelė. JAV demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė Vašingtonas 570,898 km2

Plotas: 9 629 091 km2(2003 )

Gyventojų skaičius: 29 1950 153 (2003)

Natūralus prieaugis: 14,1/1000(palyginus su 2000 )

Ekonomika

BVP : $10,082 trilijonais (2001), 7,2%(2003)

BVP vienam gyventojui: $36,300 (2001)

Metinis BVP augimas: 1,6% (2001) 2,9% (2002)

Realus BVP augimas: 0.3%.

Infliacija: 2.8%.(2001), 1,7% (2002)

Nedarbo lygis: 5% (2002).

Darbo jėga: 144.9 mln. (2002), 141,8(2001)

Darbo jėgos pasiskirstymas (2002 ):

Paslaugos: 14,1%

Žemės ūkis: 2,5%

Pramonė: 23,7%

Eksportas: $723 bln. ( 2001 )

Importas : $1.148 tln.( 2001)

Pagrindiniai prekybos partneriai: Kanada, Meksika, Japonija, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Olandija, Kinija, Taivanis.

Pramonė: nafta, plienas, automobiliai, aviaciniai, telekomunikacijos, cheminiai preparatai, elektronika, maisto pramonė, vartojimo prekės, pjautinė mediena, kalnų pramonė.

Dirbamoji žemė: 19%.

Žemės ūkis: kviečiai, kiti grūdai, kukurūzai, vaisiai, daržovės, medvilnė; jautiena, kiauliena, paukštiena, pieno produktai; mediena; žuvis.

Gamtos ištekliai : anglis, varis, švinas, molibdenas, fosfatai, uranas, boksitai, auksas, geležis, gyvsidabris, nikelis, kalio karbonatas, sidabras, volframas, cinkas, nafta, gamtinės dujos, mediena.

Privatus vartojimas 2,5% (2001), 3,1% (2002)

Investicijos -2,1% (2001), -1,5% (2002)

Biudžeto balansas 1,3% nuo BVP ()2001), -1,6% nuo BVP (2002)

Ilgalaikė palūkanų norma (10metų) 4,8 (2001), 5,1 (2002)

Remtasi [1],

ü Ekonominė situacija

JAV ekonomika – pati stipriausia pasaulyje. Nuo 1995 m. JAV ekonomika lyg raketa skriejo į padanges. Metinis ekonomikos augimas pasiekė solidžius 4,4%, nedarbas krito iki 4%, o infliacija, neskaitant maisto ir energetikos sektorių, smuko. Negana viso to, kasmetinis produktyvumo augimas pasiekė 2,8%.

Technologijų revoliucija:

Ekonomika yra ne tik technologijų revoliucija, bet ir finansų revoliucija. Jei technologijos yra ekonomikos variklis, tai finansai – jos kraujas. Per paskutinius 10 m. valstijose rizikos kapitalo kiekis padidėjo nuo 5 mlrd. Iki 100 mlrd. kasmet (gigantės kaip „Cisco“,“Yahoo!“). Jei kapitalas nebūtų prieinamas taip lengvai, internato amžius ir Naujoji Ekonomika būtų besivystę, tačiau nepalyginamai lėčiau. Dabar gi kapitalo prieinamumas žymiai labiau skatina inovacijas, kurios savo ruožtu didina produktyvumą, mažina infliaciją ir skatina investicijas.

Štai kodėl JAV, kaip jokia kita pasaulio šalis, turėjo daugiau naudos iš technologijų revoliucijos. JAV finansų rinkos sugebėjo kur kas labiau rizikuoti, nei tarkime Vokietijos ar Japonijos, todėl JAV ekonomika nepalyginamai išsiveržė į priekį. [2]

“Aukštos naftos kainos, silpnas euras, ankstyvi sulėtėjusio technologijų augimo ženklai ir drebanti akcijų rinka žmones verčia susimąstyti, kaip ilgai tęsis neseniai gimusios Naujosios Ekonomikos plėtra” [3]

Rugsėjo 11d. Teroro akto įtaka ekonomikai:

Po rugsėjo 11 d. teroro aktų labai sumažėjo užsienio investicijos į JAV. Dėl to doleris susilpnėjo. Tačiau pastaruoju metu JAV dolerio kaina krinta. JAV ir toliau tęsiasi verslo aktyvumo mažėjimas, ekonominio vystymosi sulėtėjimas. doleris praktiškai yra pagrindinė pasaulio rezervinė valiuta. Pagrindinė bankų aktyvų dalis yra konvertuota į dolerius. Beveik visi atsiskaitymai vyksta ta pačia valiuta. Žodžiu, prie dolerio vienaip ar kitaip yra pririšta pasaulio ekonomika ir jo krachas suduotų sunkiausią smūgį visoms išsivysčiusioms šalims. Dviejų dienų bėgyje po teroristinių aktų JAV, kai doleris susvyravo, pirmaujančių šalių centriniai bankai atėjo į jam pagalbą, sukoordinavę savo pastangas. Ryškiu pavyzdžiu gali būti Japonijos Banko veiksmai, kai jis intervencijos pagalba keletą kartų sustabdė jenos kurso augimą dolerio atžvilgiu. [4]

JAV dolerio svyravimai:

Ištisus dešimtmečius stipriausia pasaulio valiuta laikytas JAV doleris gerokai susilpnėjo. JAV žiniasklaida tvirtina, kad dolerio bei euro kursas ir toliau
kryps euro naudai. Paradoksalu, nors JAV ekonomikai prognozuojamas kur kas spartesnis augimas nei euro zonos valstybėms, tačiau euras vis stiprėja. Viena pagrindinių šio reiškinio priežasčių galima laikyti investuotojų bei verslininkų žavėjimąsi tomis valiutomis, kurios šiuo metu garantuoja greitą ir patikimą pelną. Kita priežastimi laikytina Amerikos centrinio banko pozicija, tikintis, kad silpnas doleris skatins sparčiau augti ekonomiką.

Stiprus euras rodo tai, kad JAV ekonomika auga sparčiau nei Europos. Atsiradus JAV prekybiniam finansų deficitui, dolerio kursas mažėja. Tai turėtų rodyti viena – JAV ekonomika rengiasi atgimimui. Profesorius pateikia pavyzdį: darganotą dieną daugiau drabužių apsirengia tas, kuris jau yra persišaldęs, o ne tas, kuris sveikas. Ekonomikos ekspertai kol kas dar laukia JAV ekonominio atgimimo, kurį turėjo sukelti karo Irake pabaiga. JAV bei ES šalys gali tikėtis palankesnių permainų. Irako naftos pramonei grįžus prie ankstesnių naftos gavybos bei perdirbimo rodiklių, pasaulinės naftos kainos gerokai sumažės. Tai bus naudinga visoms pramoninėms ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms, kurios sutaupys lėšų gamybinėms išlaidoms, nemažindamos savo gaminamos produkcijos kainų.

Remtasi[5]

3. Japonija

Japonija- gerai išsivysčiusi industrinė valstybė.

2 lentelė. Japonijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Tokijas

Teritorija: 377 835km2

Gyventojų skaičius: 126,5 mln.

Ekonomika

BVP: $ 4,6 bln.- 15% viso pasaulio BVP arba 45% JAV BVP(2000), 3.45 trillion(2001)

BVP augimas: 1,7%(2000), -0,5% (2001), 0,1% (2002)

BVP viena gyventojui: $25,590(1999), $ 27,200(2001)

BVP pagal sektorius: (2000)

žemės ūkis: 2%

industrija: 35%

pramonė: 63%

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): -0,5% (2001), -0,8 (2002)

Nedarbo lygis: 4,7%(1999, 2000) 4,5% (2001), 5,5% (2002)

Pramonės gamyba -7,6% (2001), 1,6%m(2002)

Eksportas:l $487,22mlrd. (2000) t.y. 25% išaugo lyginant su 1998

Eksporto šalys: JAV 31%, Kinija 6%, Pietų Korėja 5%, Taivanis 7%, Vokietija 4%, Malaizija 3%, Tailandas 3%, Anglija 3%,Olandija 3%, Kanada 3%, Saudo Arabija3%%.

Importas: $386,21mlrd.(2000) t.y. 37% išaugo lyginant su 1998

Importo šalys: JAV 22%, Kinija 14%, Pietų Korėja 5%, Australija 4%, Taivanis 4%, Indonezija 4%, Vokietija 4%, Malaizija 4%, Tailandas 3%, Jungtiniai Arabų Emyratai 3%, Kanada 3%, Saudo Arabija3%%.

Gamtos ištekliai: akmens anglys, varis, švinas, cinkas, manganas, geležis, bismuto rūda, siera, piritas, stibis.

Einamosios sąskaitos deficitas 2,1% nuo BVP (2001), 3,3% nuo BVP (2002)

Biudžeto balansas -6,5% nuo BVP (2001), -6,4% nuo BVP (2002)

Vyriausybės skola 130% nuo BVP (2001), 135% nuo BVP(2002)

Remtasi [1], [4]

ü Ekonominė situacija

Japonija- gerai išsivysčiusi industrinė valstybė, stipriausia Azijoje. Pagal bendrą nacionalinį produktą ir pramonės produkcijos apimtis užima antrą vietą pasaulyje (po JAV). Po pralaimėjimo II-ajame pasauliniame kare šalis greitai atsigavo ir tapo viena iš galingiausių valstybių. 1950 ir 1960 metais Japonijos ekonomika auga vidutiniškai 10% per metus. 1970 ir 1980 augimas sulėtėjo iki 4- 4,5 % per metus. 1990 ekonomikos augimas vidutiniškai siekė tik 1,7% per metus.

Šiandieninė Japonija pagal ekonominį išsivystymą užima trečiąją vietą pasaulyje po JAV ir Europos Sąjungos. Japonijos ekonomika sukuria du trečdalius Azijos BVP ir sudaro 14 proc. pasaulio ekonomikos. Japonijai tenka 12 proc. pasaulio pramoninės gamybos. Žydinčių sakurų šalis pasaulyje pirmauja pagal pramoninių robotų (per 48 mln., arba per 50 proc. pasaulyje gaminamų robotų), puslaidininkių (40 proc. pasaulinės gamybos), lengvųjų automobilių (60-70 mln. kasmet), plieno (apie 100 mln. t kasmet, nors visas žaliavas importuoja) gamybą, laivų statybą (52 proc. pasaulyje pastatomų laivų). Tarp pirmaujančių šalių yra ir pagal spalvotųjų televizorių (per 6 mln.), kopijavimo mašinų (per 2 mln.), vaizdo kamerų (beveik 10 mln.), laikrodžių (550 mln.) ir kt. pramonės produkcijos gamybą.

Šalis rūpinasi, kad jos gaminiai ir technologijos žengtų ne kartu su laikmečiu, o visada pralenktų laiką. Todėl negailima pinigų moksliniams tyrimams. [6]

Pramonės šakos:

Kalbant apie Japonijos pramonę, nereikėtų pamiršti, kad šalis beveik neturi jokių kuro ir rūdinių išteklių. Išimtį sudaro nedidelės cinko rūdų ir akmens anglių atsargos. Energetinius išteklius iš dalies kompensuoja geoterminės, vandens ir 48 atominės elektrinės. Visas kitas kuras ir žaliavos yra įvežama.

Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos- metalurgija(12% visos pramonės produkcijos) ir mašinų gamyba.

Juodoji metalurgija daugiausia vartoja importinę žaliavą. Pagrindinė produkcija: plienas, ketus, valcuoti metalai. Svarbiausios spalvotosios metalurgijos šakos: aliuminio, vario ir cinko lydymas, švinas, alavas, nikelis.

Mašinų gamybai tenka apie 40% bendrosios pramonės produkcijos. Daugiausia gaminami automobiliai, laivai, geležinkelio transporto priemonės, elektroniniai prietaisai, staklės, energetikos įrenginiai, elektrotechniniai įrenginiai, kalnakasybos, statybos, tekstilės, chemijos, maisto pramonės mašinos, buitinės paskirties elektros prekės.

Chemijos pramonei tenka apie 8 % bendrosios pramonės produkcijos. Japonija- viena didžiausių mineralinių trąšų
gamintojų ir eksportuotojų. Pagrindinės chemijos pramonės šakos: karbamido, kaustinės ir kalcinuotos sodos gamyba, sintetinių dervų ir plastikų, cheminių pluoštų, amoniako, sieros rūgšties, metanolio, etileno, sintetinio kaučiuko, sintetinio fenolio gamyba, naftos chemija, gumos, skalbimo priemonių, rūgščių, dažų, nuodingųjų chemikalų, medikamentų gamyba.

Seniausia Japonijos pramonės šaka- tekstilės pramonė. Svarbiausia produkcija: šilkas, štapelis, sintetiniai audiniai, vilnoniai ir medvilniniai audiniai.

Maisto pramonei tenka apie 13% visos pramonės produkcijos. Maisto pramonės svarbiausia šaka- žuvų konservų gamyba. Be to, perdirbamos jūros gėrybės, gyvulininkystės produkcija, gaminama arbata, tabako gaminiai, gėrimai, aliejus, miltai, cukrus. Maisto produktus japonai gauna ne tik iš žemės ūkio, bet ir iš vandenynų, jūrų. Juose žvejoja ir jūros augalus renka 215 tūkst. žmonių. Šiuo metu kasmet sugaunama 7,4 mln. t žuvų, austrių, krabų, perluočių.

Statybinių medžiagų pramonė gamina cementą, stiklą, stogų dangas, gelžbetonį.

Kalnakasyba sudaro mažiau nei 1% pramonės produkcijos.

Žemės ūkis:

Pagrindinė Japonijos žemės ūkio produkcija: ryžiai, cukriniai runkeliai, vaisiai, daržovės, kiauliena, paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai, žuvies produktai. Unikalus yra žemės ūkis. Dirbama žemė (5,3 mln. ha) užima tik 14,3 proc. šalies ploto. Vyrauja nedideli individualūs valstiečių ūkiai. Žemės ūkyje, šalia tradicinių produktų, didėja jautienos, avienos, arklienos, paukštienos, ožkienos, pieno produkcijos gamyba. Ryžiai tradiciškai išlieka svarbiausia kultūra.

Remtasi [6], [7]

4. Europos sąjungos šalys

Europos Sąjunga įkurta 1957m.

ü Europos Sąjunga – tai Europos šalių asociacija, kuri siekia platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių valstybių integracijos.

Norint trumpai papasakoti apie Europos Sąjungos kūrimąsi, reikia, kaip ir Paleckio knygoje, glaustai atsakyti į klausimą, kodėl Europa pradėjo vienytis? Europiečių varžybos dėl iškasenų, kolonijų, naujų rinkų prasidėdavo diplomatiniuose pokyliuose, o baigdavosi apkasuose. Konfliktavo dvi didžiosios žemyno kaimynės- Vokietija ir Prancūzija. Europa jau buvo „išsekusi“ nuo nuolatinės įtampos ir dviejų pasaulinių karų. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Schumanas 1950metų gegužės 9 dieną pasiūlė susitaikyti dviems mirtiniems priešams- Vokietijai ir Prancūzijai. Jis pasiūlė suvienyti šių valstybių anglių ir plieno pramonę, perleisti jos kontrolę bendrai viršnacionalinei įstaigai- Aukštajai valdybai. Jas suvienijus, valstybės negalėtų savarankiškai pradėti ginkluotis ir vėl ruoštis konfliktui, kadangi šalių karinis pajėgumas priklausė nuo anglių ir plieno pramonės Be to, glaudžiai ekonomiškai susietoms šalims nekils pagunda kariauti, nes tai būtų karas su kaimyninėje šalyje investavusiu tautiečiu verslininku, su į ją dirbti išvykusiu tautiečiu darbininku. Taigi, galima sakyti, kad Europa pradėjo vienytis iš baimės, stengdamiesi atsikratyti praeities košmarų.

ü Svarbiausios ES datos:

1951 metais Paryžiuje įsteigta Europos Sąjungai pirmtakė- Europos anglių ir plieno bendrija.

1951 metais ES pradininkės- šalys- Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Belgija, Liuksemburgas.

1957 metais- Romos sutartis. Romoje įsteigtos Europos ekonominė ir Europos atominės energetikos bendrijos.

1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.

1973 metais prie Bendrijų prisijungti Didžiąją Britaniją, Airiją ir Daniją paskatino ekonominė ir politinė vienijimosi nauda.

1981 metais prisijungė Graikija.

1986 metais prisijungė Ispanija ir Portugalija.

Suvestinis Europos aktas – 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta ( įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, peržiūrėjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis – 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria įsteigta Europos Sąjunga. Iki tol vartojamas „Europos Bendrijos“ terminas buvo pakeistas „Europos Sąjungos“ terminu. Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Šios sutartys laikomos pagrindiniu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendradarbiauja.

Amsterdamo sutartis – 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

1995 metais prisijungė Austrija, Švedija ir Suomija.

1999 metais įsigaliojo Ekonominė ir pinigų sąjunga.

Europos Sąjungos įtaka sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus nuolatos didėja. Integracijos procesas, euro įvedimas ir pažangi bendros užsienio ir saugumo politikos plėtra suteikia ES politinį bei diplomatinį statusą, atitinkantį jos neabejotiną įtaką ekonomikai ir
prekybai.

Remtasi [8]

4.1. Ekonomiškai stipriausios ES šalys

4.1.1. Prancūzija

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų

3 lentelė. Prancūzijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Paryžius

Teritorija: 547 030 km2

Gyventojų skaičius: 59 765 983 (2002 liepos mėn.)

Natūralus prieaugis: 0.35% (2002)

Migracijos saldo: 0.64 migrantų/1 000 gyventojų (2002)

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $1.51 trilijonų (2001)

BNP augimas: 2.1% (20011)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $25,400 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 3.3%

industrija: 25.7%

paslaugos: 71% (2000)

BVP 1460 mlrd. eurų (2001)

BVP augimas 1.79% (2001)

BVP vienam gyventojui 29.95 tūkst. Eurų (2001)

Metinė infliacija 1.6% (2001)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 1.7% (2001)

Darbo jėga: 26.6 mln. (2001)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 71%

industrija 25%

žemės ūkis 4% (1997)

Nedarbo lygis: 8.9% (2001)

Biudžetas:

pajamos: $210 mlrd.

išlaidos: $240 mlrd. (2000)

Pramonės gamybos augimas: 1.3% (2001)

Elektros energija – gamyba: 513.924 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 408.514 kWh (2000)

Eksportas: $293.3 mlrd. (2001)

Eksporto šalys: ES 61% (Vokietija 14%, D.Britanija 10%, Italija 9%, Ispanija 9%, Beneliuksas 8%), JAV 9% (2000)

Importas: $292.6 mlrd. (2001)

Importo šalys: ES 63% (Vokietija 17%, Beneliuksas 10%, Italija 9%, D.Britanija 8%), JAV 7% (2000)

Skolos – užsienio: $106 mlrd. (1998)

Valstybės skola 54.6% BVP (2001)

Remtasi [9], [10]

ü Ekonominė situacija

Prancūzijoje valstybės vaidmuo tradiciškai didesnis nei kitur Vakarų Europoje. Valstybė vykdo stipriai centralizuotą rinkos priežiūrą. Nors pastaruoju metu Prancūzija daro tam tikrą pažangą privatizacijos srityje, tačiau valstybinis sektorius vis dar tebekontroliuoja tokias pramonės sritis, kaip aviacija, gynyba, energetika. Modernių technologių diegimas lemia šalies produktyvumo augimą, daro vietų skaičiaus didėjimą. Kita vertus, mokesčiai išlieka vieni iš didžiausių. Taip pat vis dar labai tebereguliuojama darbo rinka.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2347 žodžiai iš 7566 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.