Erp sistemos
5 (100%) 1 vote

Erp sistemos

Įmonės resursų planavimas, angliškai vadinamas ERP (Enterprise resource planning). Tai nauja įmonės resursų planavimo strategija, plačiai plintanti daugelyje Europos valstybių. Tai starategija, kurios pagrindą sudaro visų kompanijos departamentų ir veiklos grupių integravimas į vieną kompiuterinę sistemą, kuri aptarnauja visus departamentus. Tokios taikomosios sitemos dar vadinamos „back office“.

ERP programinė įranga apima visų skyrių tokių kaip finansų, darbų planavimo bei sandėlio, žmogiškųjų išteklių valdymą. Tai programos, integruojančios visų veiksmų valdymą į vieną sistemą. Šio proceso pranašumas labai aiškus. Turėdami visą informaciją apie įmonėje vykstančius pasikeitimus galima lengviau ir produktyviau valdyti informaciją. Turbūt kiekvienam aišku, kad stambesnėje įmonėje kiekviena iš šių sričių turi savo duomenų bazę, kurioje yra saugoma informacija apie konkrečius darbus. Taigi visų šių duomenų integravimas ir apjungimas leidžia planuoti ir valdyti visų departamentų darbą žymiai efektyviau.

ERP pakeičia senas kompiuterines sistemas finansų, HR, gamybos ir sandėliavimo skyriuose į vieną sujungtą programinės įrangos programą, sudalintą į programinės įrangos modulius, kurie atitinka senąsias sistemas. Visi šie skyriai vis dar turi savo programines įrangas, tačiau dabar jos yra sujungtos taip, kad kas nors finansų skyriuje galėtų pažiūrėti į sandėliavimo skyriaus infomaciją bei jos pasikeitimus. Daugumos ERP gamintojų programinė įranga yra pakankamai lanksti, kad būtų galima instaliuoti kai kuriuos modulius neperkant viso programinės įrangos paketo. Dauguma kompanijų, pvz., instaliuos tik finansų ar HR modulius, o likusią funkcijų dalį paliks ateičiai. Nors instaliavus tik finansinį modul, įmonė įsygytų tik labai brangią apskaitos sistemą.

Trumpa istorija

7 dešimtmetyje gamybos dėmesio centre buvo inventorizacijos valdymas. Dauguma programinės įrangos paketų buvo skirta atlikti inventorizacijai, paremtai tradiciniais principais.

Tai pirmieji programiniai paketai, kurie atliko tokias funkcijas kaip algalapių kūrimas, buhalterinė apskaita ir pan. Tuo metu norint užtikrinti patikimą organizacijos veiklą buvo naudojami tradiciniai inventoriaus vadybos metodai. Vienas populiariausių iš jų yra žinomas EOQ ( Economic Order Quantity) pavadinimu. Remiantis šiuo metodu, gaminių kiekis būdavo nustatomas atsižvelgiant į numatomą paklausą vieneriems metams. Tobulėjant technologijoms, augant verslo poreikiams, įmonės buvo priverstos ieškoti naujų tobulesnių būdų valdyti verslo procesus, diegti naujas tobulesnes sistemas valdančias šiuos procesus.

8 dešimtmetyje dėmesys perkeliamas į MRP (Material Requirement Planning – medžiagų poreikio planavimas) sistemas.

Šis planavimo būdas, remiantis APICS žodyno 9-tuoju leidimu apibrėžiamas kaip „metodų rinkinys, kuris naudoja medžiagų, inventoriaus duomenis ir pagrindinės gamybos planą, kad apskaičiuotų reikalingą medžiagų kiekį“. Šios sistemos rekomenduoja, kada užsakyti naujas medžiagas, ar kaip pertvarkyti jų užsakymą, jei numatytos datos neatitinka reikiamų datų. MRP sistemos pradėdavo nuo gaminių išdėstytų gamybos plane ir nustatydavo:

komponentų ir medžiagų kiekį, reikalingų pagaminti tiems gaminiams,

laikotarpius, reikalingus medžiagoms ir komponentams gauti.

Pagrindinės atliekamos funkcijos buvo: • Medžiagų apskaita, • Inventoriaus vadyba, • Darbo užsakymo vadyba, • Gamybos planas, • Gamybos aktyvumo kontrolė, • Medžiagų stygiaus vadyba.

9 dešimtmetyje MRP išplečiamas parduotuvėms bei vadovavimo paskirstymo veiklai – išsivysto MRP-II (Manufacturing Resource Planning – gamybos resursų planavimas) idėja.

Remiantis APICS žodyno 9-tuoju leidimu, MRP II sąvoką galima apibrėžti kaip „pramoninės įmonės efektyvaus planavimo metodą“. Idealiu atveju MRP II sistema sprendžia operacinį skyrių planavimą, finansinį planavimą, bei turi modeliavimo galimybę, atsakyti į „kas-jei“ klausimus. Ji atlieka daugybę tarpusavyje susijusių funkcijų: verslo planavimas, pardavimo ir eksploatavimo planavimas, gamybos planavimas, medžiagų poreikio planavimas, pajėgumų poreikių planavimas ir kt. Pagrindinis tikslas buvo sujungti atskiras organizacijos dalis, tačiau tam iškildavo daugybė kliūčių: dauguma sistemų buvo suformuotos skirtingu metu individualioms, įmonės viduje naudojamoms funkcijoms. Pavyzdžiui, apskaitos procesai buvo valdomi darbo apskaitos ir atlyginimų išmokėjimų sistemų. Panašiai, finansų kontrolė buvo valdoma turto vadybos ir grynųjų pinigų vadybos sistemomis. Nebuvo jokios arba labai maža integracija tarp tokių sistemų. Šios sistemos dažniausiai buvo sukurtos skirtingomis programavimo kalbomis ar jų versijomis(COBOL, PL1, ALGOL, ir kt.), todėl dažniausiai duomenys naudojami vienoje sistemoje, negalėjo būti naudojami kitoje. Nors MRP II buvo žymus poslinkis nuo tradicinių sistemų, sparčiai besikeičianti verslo aplinka vertė kompanijas ieškoti geresnių, labiau integruotų sistemų sprendimų. Keitėsi verslo poreikiai, kurie reikalavo naujos kartos sistemų, kurios galėtų suteikti tiesioginio priėjimo prie informacijos galimybę, kad įmonės galėtų efektyviau panaudoti turimus resursus. Į šį poreikį pirmiausia sureagavo SAP AG, Oracle, J.D.
Edwards ir keletas kitų programinės įrangos gamintojų.

Po devyniasdešimtų MRP-II buvo išplėstas įtraukiant tokias šakas kaip inžinerija, finansai, žmogiškieji resursai, projektų valdymas ir t.t., gauta išbaigta visuma bet kuriam verslui. Buvo įtrauktas ERP pavadinimas.

Kad apibūdintų 9-to dešimtmečio pradžioje kaip MRP II sistemų pratesimas atsiradusią verslui skirtą programinę įrangą, tyrimų kompanija „Gartner“ įvedė ERP (Enterprise Resource Planning) terminą. Garnter iškėlė sąlygą, kad tokia programinė įranga privalo turėti integruotus apskaitos, finansų, paskirstymo, žmogiškųjų išteklių, medžiagų vadybos ir kitoms verslo funkcijoms naudojamus modulius, bei bendrą konstrukciją, kuri jungtų ir tiekėjus, ir klientus. Tai reiškė, kad:

1. ERP sistemos yra daugiafunkcinės (apima finansinių rezultatų, įsigijimo, gamybos, žmogiškųjų išteklių veiklos sferas).

2. ERP sistemos yra visiškai integruotos (jei duomenys yra įvedami vienoms funkcijoms atlikti, informacija susijusi su šiais duomenimis pasikeičia automatiškai).

3. ERP sistemos yra sudarytos iš atskirų modulių.moduliai gali būti naudojamos bet kokiu deriniu, t.y. iš visų ar tik keleto)

ERP koncepcija

ERP sistemos yra valdymo sistemos apimančios planavimo, gamybos, pardavimų, marketingo, paskirstymo, apskaitos, finansų, žmogiškųjų išteklių vadybos, projektų vadybos, įrengimų vadybos, paslaugų ir aptarnavimo, transporto ir e-verslo modulius. Tokių su integruotais moduliais sistemų struktūra ne tik palengvina informacijos srautų kontrolę tarp atskirų verslo funkcijų, bet ir suteikia galimybę juos nuolat stebėti.American Production and Inventory Control Society (APICS, 2001) ERP sistemos sąvoką apibrėžė kaip „metodą efektyviam visų resursų, reikalingų paimti, pagaminti, pervežti ir atsiskaityti, vykdant klientų užsakymus, planavimui ir kontrolei, gamybos, paskirstymo ar paslaugų įmonėje („a method for the effective planning and controlling of all the resources needed to take, make, ship and account for customer orders in a manufacturing, distribution or service company“).

Keletas vertimų iš kitų šaltinių: ERP (Enterprise Resource Planning) susideda iš komercinių programinės įrangos paketų, kurie užtikrina visų įmonėje vykstančių informacijos srautų integraciją – finansų, apskaitos, žmogiškųjų išteklių, tiekimo grandinės, ryšių su klientais (Davenport, 1998). ERP sistemos – turintys galimybę keistis informacinių sistemų paketai, kurie integruoja ne tik įmonėje, bet ir už jos ribų vykstančius informacijos ir informaciją naudojančius procesus. (Kumar & Hillsgersberg, 2000)ERP sistema – tai „viena duomenų bazė, vienas aplikacija ir vieną sąsaja, jungianti visą organizaciją“ (Tadjer, 1998)„ERP sistemos yra kompiuterinės sistemos sukurtos, kad apdorotų organizacijos procesus ir palengvintų realaus laiko planavimą, gamybą ir klientų atsiliepimus“ (O‘Leary, 2001). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teiginius, ERP sistemos sąvoką galimą pavaizduoti taip:

Pagrindiniai ERP elementai

ERP sistemos susideda iš kelių pagrindinių komponentų, kurie sutinkami beveik visuose šiuolaikinėse sistemose. Visos ERP sistemos turi mažiausiai tris pagrindinius komponentus, kurie sudaro koncepcinį trikampį:

Trikampio pagrindas yra duomenys (Data). Duomenys yra informacija, naudojama verslo procesuose. Duomenys gali būti sąskaitų numeriai, pardavimo tvarka, įrengimų, gamybos duomenys įmonėje ir t.t. Visos verslo įmonės privalo su duomenimis elgtis trim būdais:- apdoroti duomenis (pvz., atlikti įvairius skaičiavimus)- saugoti duomenis saugioje vietoje (duomenų bazėje)- operuoti duomenimis tarp duomenų bazių, kaupimo įrengimų, programų ir išvesties prietaisų. Integracijos (Integration) dėka, programos sąveikauja (saugoja, renka parodo duomenis).Programų sąveika su duomenų bazėmis siekiant apdoroti, saugoti ar parodyti duomenis, vaizduoja procesą (Function). Procesų visuma yra aukščiausias ERP sistemos taškas, kuris gali būti pasiektas tik tuomet, jei yra sukurtas tvirtas pamatas žemesniuose lygiuose.

ERP funkciniai moduliai

Funkciniai moduliai atkuria funkcinius modernios ERP sistemos procesus. Toks sprendimas leidžia įmonei diegiant ERP sistemą pasirinkti tik tuos modulius, kurie valdytų tik norimus verslo procesus. Papildomi moduliai gali būti įdiegti vėliau, kai įmonė plės savo veiklą. Moduliai yra grupuojami į rinkinius atsižvelgiant į 4 pagrindines gamyba užsiimančios įmonės veiklos sritis: finansai, žmogiškieji ištekliai, gamyba ir paskirstymas. Tai yra tik pavyzdys kaip gali būti moduliai grupuojami; kiekvienas ERP programinės įrangos gamintojas pateikia savo modulių struktūrą.Dažniausiai pasitaikantys ERP sistemų funkcijų komplektai:

Finansai (Finance). Įtraukti moduliai naudojami finansiniams klausimams spręsti. Skirtingi funkciniai moduliai valdo pinigų pervedimus tarp įmonės ir žaliavų ar paslaugų gamintojų ar klientų, atlyginimų ir didžiosios knygos.

Žmogiškieji ištekliai (Human Resources – HR). Šis modulis įmonei suteikia galimybę saugoti ir analizuoti visą informaciją apie darbuotojus: karjerą, pareigas, uždarbį, papildymą, apmokymus ir t.t. Paprastai šis komplektas yra integruotas su finansiniu.

Gamyba (Manufacturing). Į jį yra įtraukti darbo užsakymo
įvykdymui reikalingi moduliai. Pagrindą sudaro pardavimų ir paklausos prognozė ir gamybos planas (Master Production Schedule – MPS). Medžiagų poreikio planavimo (Material Requirements Planning- MRP) modulis gauna duomeniss iš gamybos plano modulio. MRP modulis planuoja gaminių skaičių bei reikalingą medžiagų kiekį. Jis taip pat planuoja kokiu labiausiai rentabiliu būdu, kur ir kada kokių medžiagų reikės. Įrengimų poreikio planavimo modulis (Capacity Requirements Planning – CRP) planuoja įrengimų apkrovimą ir tikrina ar jų užteks. Product Routing modulis nustato kiekvieną produkto žingsnį tarp gamyklų. Medžiagų sąrašo (Bill of Material -BOM) modulis sudaro produktui pagaminti reikalingas dalis.

Paskirstymas (Distribution). Apima prekių ir medžiagų srautų kontrolei reikalingus modulius. Produktai klientams privalo būti pristatyti laiku, jų turi būti reikalingas kiekis. Kad būtų įvykdytas gamybos planas Paskirstymo Poreikių planavimo (Distribution Requirements Planning – DRP) modulis, naudodamasis įrengimų ir sandėlio vadybos modulių suteikiama informacija, gali planuoti medžiagų pervežimą tarp skirtingų įmonės skyrių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kiekvienas gamintojas pats nustato rinkinių pavadinimus ir struktūrą. Paprastai ERP programinis rinkinys gali būti suformuotas taip, kaip to nori galutinis vartotojas.

ERP struktūriniai sluoksniai

ERP sistemos yra sukurtos pagal tam tikrą struktūrą. Ji yra sudaryta mažiausiai ir 3 pagrindinių sluoksnių:

parodymo/pateikimo sluoksnis (Presentation Layer),

aplikacijos/programinės įrangos (Application Layer),

duomenų bazės (Database Layer) sluoksnis.

Pristatymo sluoksnis yra viršutinis sluoksnis, sudarytas iš grafinės vartotojo aplinkos (GUI) sistemos ir palaiko ryšį tarp programinės įrangos ir galutinio vartotojo. Aplikacijos/programinės įrangos sluoksnis yra vidurinis sluoksnis, kuris paprastai sudarytas iš tokių elementų: sistemos administravimo, apsaugos, identifikavimo ir kt. sistemų. Duomenų bazės sluoksnis, naudodamas programinės įrangos sluoksnį, saugo, atnaujina, atkuria reikalingus duomenis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1753 žodžiai iš 5784 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.