Es finansinė parama Lietuvos žemės ūkiui
5 (100%) 2 votes

Es finansinė parama Lietuvos žemės ūkiui

TURINYS

1. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo finansinė parama

Lietuvai ir jos administravimas…………………………………..…………………………………….…3

1.1. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo remiamų Lietuvos kaimo plėtros priemonių finansavimas…………………………………………………………………………………………..3

1.2. Tiesioginių išmokų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams mokėjimas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo……………………………………………………….………4

1.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ir SAPARD programos paramos Lietuvai palyginimas…………………………………………………………………………………………….5

2. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos ir jų sprendimas……..………6

2.1. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo teisinės problemos ir jų sprendimo būdai…………………………………………………………………………………………………………….6

2.2. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos dėl neefektyvaus visuomenės ir galimų pareiškėjų informavimo ir jų sprendimo būdai……..…………………..………..7

2.3. Kitos ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos ir jų sprendimo būdai…….……………………………………………………………………………………..……………8

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………..………10

Informacijos šaltinių sąrašas……………………………………………………………………………………………..………11

1. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo finansinė parama Lietuvai ir jos administravimas

1.1. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo remiamų Lietuvos kaimo plėtros priemonių finansavimas

2004 m. gegužės 1 d. įstojusi į Europos Sąjungą (toliau – ES), Lietuvos Respublika (toliau – LR) įgijo teisę gauti Bendrijos finansinę paramą. ES finansinė parama pasieks daugelį Lietuvos ūkio sektorių, tačiau, kaip ir senosiose Bendrijos valstybėse narėse, didžiausias dėmesys bus skirtas žemės ūkiui.

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (toliau – EŽŪOGF) yra pagrindinis ES bendrosios žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo finansinis instrumentas. Fondas yra dviejų sudedamųjų dalių, vadinamų skyriais: Orientavimo ir Garantijų.

EŽŪOGF Orientavimo skyrius yra vienas ES struktūrinių fondų, kurių paskirtis – padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. EŽŪOGF Orientavimo skyrius finansiškai prisideda prie struktūrinių fondų veiklą Lietuvoje reglamentuojančios strategijos, vadinamos „Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumentu“ (toliau – BPD), įgyvendinimo. Jis finansuoja BPD 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemones, kurios dar vadinamos BPD kaimo plėtros priemonėmis: investicijas į žemės ūkio valdas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimą, kaimo vietovių pritaikymą ir plėtrą, Europos Bendrijų iniciatyvos Leader veiksmus bei žemdirbių mokymą.

EŽŪOGF Orientavimo skyriaus ir LR valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšoms gauti žemės ūkio veiklos subjektai rengia projektus, kuriuos vertina Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra), o tvirtina Žemės ūkio ministerija. EŽŪOGF Orientavimo skyrius apmoka iki 75% žemės ūkio veiklos subjektų įgyvendinamų projektų išlaidų, likusią jų dalį padengia valstybės biudžetas arba patys projektų vykdytojai. Projektai finansuojami iš specialiųjų valstybės biudžeto EŽŪOGF Orientavimo skyriaus paramos ir bendrojo finansavimo programų. Lėšas pagal Žemės ūkio ministerijos teikiamas mokėjimo paraiškas tiesiogiai projekto vykdytojui iš minėtų programų asignavimų perveda Finansų ministerija iš valstybės iždo EŽŪOGF Orientavimo skyriaus sąskaitos Lietuvos banke. BDP kaimo plėtros priemonėms finansuoti 2004-2006 m. numatoma skirti 603,6 mln. Lt viešųjų lėšų, iš jų 424,3 mln. Lt bus gauta iš ES, 179,3 mln. Lt skirs LR valstybės biudžetas.

EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansinės paramos teikimą Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams nustato kitas strateginis dokumentas – Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. planas (toliau – Kaimo plėtros planas). Pagal šią strategiją EŽŪOGF Garantijų skyrius taipogi finansiškai remia kaimo plėtros priemones, tačiau skirtingas nuo finansuojamų iš Orientavimo skyriaus, o būtent: ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos, žemės ūkio veiklą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, agrarinę aplinkosaugą, žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, pusiau natūrinių ūkių
restruktūrizavimą, ES reikalavimų diegimą, techninės paramos teikimą bei tiesioginių išmokų didinimą. EŽŪOGF Garantijų skyriaus ir LR valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšoms gauti žemės ūkio veiklos subjektai teikia paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Kaimo plėtros plano priemonėms finansuoti skirtos lėšos pagal Žemės ūkio ministerijos teikiamas mokėjimo paraiškas išmokamos iš specialiųjų valstybės biudžeto EŽŪOGF Garantijų skyriaus paramos ir bendrojo finansavimo programų. Skirtingai nuo Orientavimo skyriaus finansuojamų BPD kaimo plėtros priemonių, Garantijų skyriaus ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšas Finansų ministerija perveda ne tiesiogiai paramos gavėjams, bet Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o ši atlieka mokėjimus žemės ūkio veiklos subjektams. ES padengs 80% Kaimo plėtros plano įgyvendinimo išlaidų, o Lietuva – 20%. Kaimo plėtros plano priemonėms finansuoti 2004-2006 m. iš viso numatoma skirti 2099 mln. Lt, iš kurių 1690 mln. Lt bus gauta iš ES biudžeto, 409 mln. skirs LR valstybės biudžetas.

1.2. Tiesioginių išmokų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams mokėjimas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo

Tiesioginėmis išmokomis Lietuvoje remiami gyvulininkystės, augalininkystės ir pienininkystės sektorių žemės ūkio veiklos subjektai. Išmokos mokamos už laiku ir teisingai deklaruotus žemę ir gyvulius iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus ir LR valstybės biudžeto lėšų. Už pavėluotai pateiktas paraiškas arba už nurodytus klaidingus duomenis, išmokos mažinamos arba iš viso nemokamos.

EŽŪOGF Garantijų skyriaus tiesioginėms išmokoms Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams skirtas lėšas pagal jų išmokėjimo teisinį pagrindą galima padalinti į 2 dalis:

1. tiesioginės išmokos pagal bendrąją išmokų schemą;

2. tiesioginių išmokų didinimas iš Kaimo plėtros plano lėšų.

Tiesioginės išmokos pagal bendrąją išmokų schemą mokamos tik už žemės ūkio naudmenų plotą. Pagal stojimo į ES sutartį tiesioginės išmokos pagal bendrąją išmokų schemą Lietuvoje 2004 m. sudarys 25% nuo senųjų ES valstybių narių išmokų dydžio, 2005 m. – 30%, 2006 m. – 35%. Remiantis šiais skaičiais patvirtinti ES įsipareigojimai Lietuvai 2004 m. skirti 265 mln. Lt, 2005 m. – 318 mln. Lt ir 2006 m. – 370 mln. Lt tiesioginėms išmokoms pagal bendrąją išmokų schemą.

Pagal stojimo į ES sutartį Lietuvai leista Kaimo plėtros plane numatyti laikinąją priemonę tiesioginių išmokų didinimui finansuoti. Šios priemonės lėšos skirtos papildomoms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus, taip pat tiesioginėms išmokoms gyvulininkystės ir pienininkystės sektorių žemės ūkio veiklos subjektams. Tiesioginių išmokų didinimui iš Kaimo plėtros plano asignavimų 2004 m. numatoma skirti 127 mln. Lt, 2005 m. – 113 mln. Lt, 2006 m. – 92 mln. Lt EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšų.

Iš viso 2004-2006 m. ES tiesioginėms išmokoms Lietuvai numato skirti 1285 mln. Lt. Tiesioginėms išmokoms skirtos ES lėšos numatytos LR valstybės biudžeto specialiojoje EŽŪOGF Garantijų skyriaus programoje. Lėšas iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus valstybės iždo sąskaitos Lietuvos banke Finansų ministerija pagal Žemės ūkio ministerijos pateiktas mokėjimo paraiškas pervedama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri jas išmoka paramos gavėjams.

1.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ir SAPARD programos paramos Lietuvai palyginimas

Prieš Lietuvos įstojimą į ES, 2000-2003 m. laikotarpiu, Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektai turėjo galimybę pasinaudoti specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros priešįstojiminės programos (toliau – SAPARD programa) parama. SAPARD programos ir EŽŪOGF parama turi tiek panašumų, tiek ir skirtumų.

Visų pirmą, panašios yra SAPARD programos ir EŽŪOGF lėšomis finansuojamos kaimo plėtros priemonės: žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir rinkodaros tobulinimas, žemės ūkio paskirties žemės užsodinimas mišku ir miškų infrastruktūros gerinimas, profesinis mokymas ir kitos. Tačiau pažymėtina tai, kad SAPARD programa teikė paramą ir žuvininkystės sektoriui, tuo tarpu EŽŪOGF parama skirta tik žemės ūkiui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1272 žodžiai iš 4153 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.