Es struktūrinių fondų paramos administravimo Lietuvoje dokumentas
5 (100%) 2 votes

Es struktūrinių fondų paramos administravimo Lietuvoje dokumentas

1121

ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMOS ADMINISTRAVIMO LIETUVOJE

INSTITUCINĖS SISTEMA

Būsimai struktūrinių fondų įgyvendinimo sistemai keliami šie pagrindiniai uždaviniai:

1. Sistema turi garantuoti efektyvų ES lėšų įsisavinimą. Dabartinių ES šalių narių patirtis rodo, jog net esant paprastesnei acquis tokios turtingos ir turinčios pajėgią administraciją šalys kaip Suomija, Švedija ir Austrija pirmaisiais keliais metais susidūrė su didelėmis problemomis įsisavinant ES skirtą paramą.

2. Sistema turi garantuoti efektyvią ES lėšų kontrolę. ES lėšų panaudojimas pagal paskirtį ir prisilaikant finansinio tinkamumo taisyklių yra pagrindinė prielaida atgaunant jau išleistas lėšas iš ES Komisijos.

I. Struktūrinių fondų valdymo sistema

Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymą reglamentuojantys teisės aktai įvardina keletą institucijų tipų, kurios dalyvauja struktūrinių fondų valdyme. Institucinę struktūrinių fondų valdymą sistemą sudaro šios institucijos:

 Priežiūros komitetas;

 Vadovaujančioji institucija;

 Mokėjimo institucija;

 Tarpinės institucijos;

 Įgyvendinančios institucijos;

Viena iš pagrindinių prielaidų Lietuvai tapus ES nare gauti ES struktūrinių fondų yra parengti ir suderinti su Europos bendrijų Komisija programavimo dokumentą, kuriame, prisilaikant Komisijos metodologinių reikalavimų tokio dokumento turiniui bei jo rengimo procesui, būtų pateikta visa reikalinga informacija apie tai, kur ir kaip Lietuvoje žadama investuoti minėtas struktūrinių fondų lėšas. Kadangi ES struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, 2004-2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, taip vadinamo, I-ojo paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio) programos pagrindu. Ši programa pagal Lietuvos 21-os derybinės pozicijos įsipareigojimus dėl Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių bus įtvirtinta Bendruoju programavimo dokumentu (BPD).

Pagal ES Reglamento 1260/99 9-34 straipsnius, vienam BPD turi būti paskirta viena vadovaujančioji institucija. Pagal to paties reglamento nuostatas, mokėjimo institucija yra valstybės paskirta tam, kad parengtų ir pateiktų mokėjimų prašymus bei gautų Europos Komisijos mokėjimus. Valstybė turi paskirti po vieną mokėjimo instituciją kiekvienam iš keturių struktūrinių fondų. Šios mokėjimo institucijos aptarnauja visas valstybėje įgyvendinamas struktūrinių fondų remiamas programas.

Be minėtų pagrindinių institucijų, likusią struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo institucinę sistemą sudaro įgyvendinančios institucijos bei tarp jų ir vadovaujančios/mokėjimo institucijų esančios tarpinės institucijos, kurioms gali būti deleguotos kai kurios vadovaujančios/mokėjimo institucijų funkcijos. Vadovaujantis Reglamento 438/2001 3 straipsniu, apie tokį delegavimą valstybė narė privalo tinkamai informuoti Europos Komisiją. Pagal Reglamento 1260/99 9 straipsnį, įgyvendinančios institucijos yra institucijos ir privačios ar viešosios įmonės, kurios skirsto paramą.

Formuojant struktūrinių fondų administravimo sistemą, išskirtini trys nuoseklūs etapai:

Pirmieji du etapai Lietuvoje jau yra atlikti, trečiasis etapas pristatomas III-oje šios koncepcijos dalyje. Trečioje dalyje taip pat pateikiami pagrindiniai sprendimai. Finansų valdymo ir kontrolės pagrindiniai aspektai yra pažymėti trečioje dalyje (2 ir 5 grafikuose). Sanglaudos fondas, kurio valdymo principai yra skirtingi nuo keturių struktūrinių fondų, šioje koncepcijoje tik bendrai pristatomas.

II. Lietuvos pasiruošimas ES struktūrinių fondų įgyvendinimui – struktūros ir esama situacija

Nuosekliai vykdant pasiruošimo struktūrinių fondų valdymui darbus, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d nutarimas Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų“. Taip pat 2001 liepos 31 d buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 953 “Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų administravimo, valdymo ir kontrolės tvarkos”. Šie nutarimai numato tokį institucinės atsakomybės už ES struktūrinių lėšų planavimą ir valdymą pasidalijimą:

– ES struktūrinių fondų vadovaujančios institucijos funkcijas vykdys Finansų ministerija.

– Europos regioninės plėtros fondo mokėjimo institucijos funkcijos patikėtos Finansų ministerija,

– Europos socialinio fondo – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

– Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo bei Žuvininkystės finansinio orientavimo instrumento – Žemės ūkio ministerija.

Institucijos, atsakingos už Sanglaudos fondo paramos administravimą buvo nustatytos 2001 m. rugpjūčio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1026 “Dėl Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje” (pateikta Grafike Nr. 4). Sanglaudos fondo vadovaujančioji ir mokėjimo institucija Lietuvoje yra Finansų ministerija. Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos yra įgyvendinančios institucijos atitinkamai aplinkosaugos ir transporto srityse.

Nutarime Nr. 649 taip pat paminėtas Priežiūros komitetas – sudaromas

pagal reglamentų nuostatas. Šis komitetas tikrina struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo efektyvumą ir kokybę. Šios funkcijos nederėtų maišyti su finansų kontrole ar auditu: priežiūra yra statistinių (fizinių) ir finansinių duomenų rinkimas valdymo tikslais (tai yra, siekiant nustatyti, ar skiriama parama panaudojama efektyviai ir produktyviai).

Vykdydamas savo pagrindinę funkciją, Priežiūros komitetas:

– tvirtina arba siūlo keisti BPD priedą, įskaitant jame nurodytus numatomos naudoti fizinius ir finansinius priežiūros rodiklius;

– per šešis mėnesius nuo paramos skyrimo dienos, apsvarsto ir tvirtina atrankos kriterijus, kuriais remiantis pagal atitinkamas priemones bus skirstoma parama;

– periodiškai vertina pažangą, siekiant užsibrėžtų įgyvendinimo rodiklių;

– svarsto ir pritaria metinėms bei galutinei įgyvendinimo ataskaitoms, prieš jas siunčiant Komisijai;

– gali pasiūlyti Vadovaujančiai institucijai pakeitimus, kurie galėtų padėti geriau siekti Struktūrinių fondų tikslų ar pagerinti paramos įgyvendinimą, įskaitant įvairius finansinio valdymo aspektus.

Tarpinės ir įgyvendinančios institucijos buvo pristatytos Principinėje ES struktūrinių fondų valdymo schemoje, kuri buvo pateikta Vyriausybinei Europos integracijos komisijai (VEIK) 2002 kovo 29 d. Principinei schemai buvo pritarta. Principinėje schemoje numatytos institucijos, kurios turės administracinę atsakomybę fondų valdyme. Grafinis schemos atvaizdavimas pateikiamas grafike Nr. 1.

Apibendrinant svarstytą ES fondų administravimo sistemą, galima pasakyti, kad ji remiasi dabartinės Lietuvos viešojo administravimo sistemos išnaudojimu, ją tinkamai modernizuojant naujomis funkcijomis. Tai yra, ES fondų administravimo sistema turi harmoningai derėti ir būti integruota su dabartine valstybės valdymo sistema, nes radikalūs pakeitimai per likusį laikotarpį (1.5-2 metai) sunkiai prigytų, keliant grėsmę dviem pagrindiniam uždaviniams.

Esant vienai vadovaujančiai institucijai, ji viena nepajėgi atlikti visų jai reglamentais priskirtų ar dabartinėse valstybėse narėse nusistovėjusių funkcijų (tokių kaip, remtinų projektų atranka, jiems skirtų mokėjimų autorizavimas, administraciniai patikrinimai įgyvendinimo vietose ir kt.), kurių nemažą dalį teks perduoti kitoms institucijoms. Finansų ministerija kaip vadovaujanti institucija formaliai bus atsakinga už kai kurias funkcijas, kurias kasdien vykdys kitos institucijos (šakinės ministerijos), todėl tampa svarbu griežtai apibrėžti deleguojamąsias funkcijas ir numatyti galimybes, kaip vadovaujanti institucijai įsitikinti ir patikrinti, ar tos funkcijos yra tinkamai vykdomos. Toks funkcijų apibrėžimas yra numatomas pagal Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 323 patvirtintą veiksmų planą.

Remiantis išvardintais principais, tarpinėmis institucijomis įvardintos Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Šios institucijos vykdys Finansų ministerijos, kaip Vadovaujančios institucijos, joms deleguotas funkcijas. Minimos institucijos yra pagrindinės šakinės institucijos, kurių veikla tiesiogiai siejasi su atitinkamų struktūrinių fondų finansuojamomis sritimis. Tarpinių institucijų išskyrimas siejamas ir su lėšų kontrolės reikalavimų užtikrinimu, todėl yra pasiūlytos šios 5 ministerijos.

Įgyvendinančiomis institucijomis įvardintos tos įstaigos, kurios vykdo tiesioginį paramos administravimą (pvz., atlieka viešuosius pirkimus stambių infrastruktūros projektų atveju), paslaugų organizavimą ir teikimą piliečiams ir privačiam sektoriui. Įgyvendinančiomis institucijomis įvardintos:

Šiuo metu Jūs matote 63% šio straipsnio.
Matomi 1186 žodžiai iš 1872 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.