Esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas
5 (100%) 1 vote

Esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas

112131

1. ĮVADAS

2. ESMINIO BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO TURINYS

3. BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO PRIPAŽINIMO ESMINIU TVARKA IR PASEKMĖS.

4. BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAI BESĄLYGIŠKAI PRIPAŽĮSTAMI ESMINIAIS

5. IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ĮVADAS

Turbūt nėra tokio asmens, kuris šiuolaikinėje visuomenėje nėra susidūręs (tiesiogiai ar girdėjęs iš draugų, visuomenės informavimo priemonių) su teisės pažeidimais. Teisės pažeidimai gali būti įvairūs, liečiantys įvairias teisės šakas (administraciniai, civiliniai (deliktai), baudžiamieji (nusikaltimai) ir kt.), tačiau juos reikia skirti nuo kitų pažeidimų (pvz. Moralės normų pažeidimų). Kadangi šiame darbe pagrinde vadovaujuosi pozityvistinės teisės samprata, tai teisės pažeidimą apibūdinsiu iš šios teisės sampratos pozicijų: “teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų (fizinių ar juridinių) veika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms asmenų teisėms, teisėtiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai ”. Taigi teisės pažeidimo atveju yra pažeidžiamas tam tikras teisės aktas turintis juridinę galią. Kaip jau minėjau, pažeisti galima įvairių teisės šakų normas, taip pat ir Baudžiamojo proceso.

Kiekvienas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra “nedovanotinas”, nes tuomet gali būti pažeistos asmenų teisės, procesas gali tęstis ilgą laiką ir t.t. Bet koks procesinis pažeidimas daro žalą ne tik tai bylai, bet ir visai teisėsaugos sistemai (mažėja visuomenės pasitikkėjimas teisėsaugos institucijomis, nukentėjusieji dažnai nesikreipia į teisėsaugos institucijas manydami, jog bylos nagrinėjimas užtruks ar nusikaltimą padaręs asmuo nebus nubaustas), tačiau yra išskirta atskira grupė pažeidimų, kurie turi ypač didelę reikšmę baudžiamajame procese. Jie yra įvardinti kaip esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Ši problema Lietuvos baudžiamojo proceso teisės moksle (tiek ir kitų teisės mokslo šakų) nėra išnagrinėta. Galima rasti tam tikrų šios problemos klausimų sprendimų (analizę) kitų teisės problemų analizėje. Todėl ši problema yra gana aktuali ir su ja neretai susiduriama.

Pirmojoje šio darbo dalyje atskleisiu esminio baudžiamojo proceso pažeidimo sampratą: sąvoką, turinį, šių pažeidimų pasekmes, tam tikro pažeidimo pripažinimo esminiu tvarką. Antroje darbo dalyje išnagrinėsiu pažeidimus, kurie besąlygiškai pripažįstami esminiais tiek įstatymų, tiek teismų praktikoje, jų ypatumus, turinį, praktinę reikšmę Darbe remiuosi LR įstatymais, jų komentarais, LR teismų praktika, kai kurių autorių darbais.

2. ESMINIO BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMO TURINYS

Esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo sąvoka yra išdėstyta LR BPK 382 straipsnio pirmoje dalyje, kurioje teigiama, jog “esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais pripažįstami tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, kurie atėmė ar suvaržė proceso dalyvių teises arba kitokiu būdu sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą”.

Norint suprasti esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, reikia išnagrinėti jo turinį. Visu pirma, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais yra pripažįstami BPK reikalavimų pažeidimai, t.y., tik pažeidus BPK normą, galima kalbėti apie esminio pažeidimo buvimą. Tačiau baudžiamąjį procesą (pozityviąja prasme) sudaro ne tik BPK bet ir kiti įstatymai (ar jų dalys) (PVZ. Operatyvinės veiklos įstatymas ir kt.) bei poįstatyminiai aktai (pvz. įvairūs norminai aktai reglamentuojantys ekspertizės įstaigų veiklą, atliekamų ekspertizių metodiką ir t.t.). Pastarųjų teisės aktuose nustatytu normų pažeidimai taip pat gali būti pagrindas pripažinti pažeidimą esminiu, nes tokie pažeidimai pažeidžia BPK normas (PVZ. neleistinomis priemonėmis ir metodais atlikta ekspertizė, o pastarosios neteisingi rezultatai turėjo įtakos priimant nuosprendį). Pažeidus šiuos įstatymus ir pripažįstant esminio BP įstatymo pažeidimo buvimą, teismas turi būtinai nurodyti, kokia BPK norma yra pažeista, o motyvuodamas, turi nurodyti kokie normų pažeidimai (kitų norminių aktų) įtakojo BPK normos pažeidimą.

Pažeisti asmenų teises ar jas atimti gali tik pareigūnai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla. Tik dėl šių pareigūnų veiksmų atsiradę asmenų teisių pažeidimai galį būti pagrindų pripažįstami BP įstatymo pažeidimą esminiu. Dėl kitų asmenų ar pareigūnų, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla veiksmų atsiradę pažeidimai, negali būti pripažįstami esminiais, nes jie niekaip negali įtakoti nuosprendžio priėmimo. Už pareigūnų veiksmus, kuriais buvo atimtos ar suvaržytos proceso dalyvių teisės, gali būti jiems taikomos įvairios poveikio priemonės: bauda, nušalinimas nuo pareigų, papeikimas ir kt., o nustačius savanaudiškų motyvų buvimą ar piktnaudžiavimą tarnyba, gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.

Suvaržytos ar atimtos teisės gali būti ne tik iš kaltinamojo ar teisiamojo, bet ir kitų proceso dalyvių – nukentėjusiojo, liudytojų (PVZ. Jei yra apklausiamas asmuo dėl jo šeimos nario padaryto nusikaltimo prieš tai neinformavus, jog gali atsisakyti pateikti
parodymus), prokuroro ir kt. Pastarųjų teisų suvaržymas taip pat gali būti pagrindas nuosprendžiui panaikinti.

Bylos nagrinėjimo išsamumas ir visapusiškumas yra vienas iš kertinių baudžiamojo proceso principų. Šio principo pažeidimas visada sąlygoja neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Teisėtumas ir pagrįstumas yra esminiai nuosprendžio elementai. Teisėtas nuosprendis – tai toks nuosprendis, kuris yra priimtas ir sudarytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų reikalavimų, t.y. tiek savo turiniu, tiek priėmimo tvarka nepažeidžia BPK normų. Kiekvienas nuosprendis turi būti pagrįstas byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktais leistinais įrodymais, kuriuos teisėjas (teismas) vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Jei padarytas BP įstatymo pažeidimas nepaveikė ir negalėjo paveikti teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimo bei nesukliudė teismui bylą išnagrinėti visapusiškai, jie pripažįstami neesminiais ir negali būti pagrindu nuosprendžiui panaikinti. Konkretų BPK normų pažeidimą, išskyrus BPK 382 str. antroje dalyje, teismas gali pripažinti esminiu priklausomai nuo bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, įvairūs BPK pažeidimai, padaryti atliekant konkrečius tyrimo veiksmus, gali būti pripažinti neesminiais tada, kai atmetus šių veiksmų metu surinktus įrodymus, lieka pakankamai kitų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių nuosprendyje daromas išvadas. Tačiau, jei atmetus neteisėtai surinktus įrodymus, teismo išvados tampa nepagrįstos ar abejotinos, pažeidimai bus pripažinti esminiais.

Naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas iš dalies papildo ir sukonkretina esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo sąvoką (LR BPK 369 str. 3 d.): “Esminiais šio Kodekso pažeidimais yra laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį”.

Naujajame BPK esminiais BP įstatymo pažeidimais yra laikomas ne tik tokie pažeidimai, kurie galėjo paveikti neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio ar nutarties priėmimą, bet ir tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos (tai ne tik BPK, bet ir LR Konstitucijos, kitų teisės aktų) kaltinamojo teisės. Tokį pažeidimą pripažįstant esminiu neturi reikšmės ar šie pažeidimai turėjo įtakos priimant nuosprendį ar nutartį. Kaltinamojo teisių suvaržymas yra pagrindas nagrinėti bylą kasacinės instancijos teisme.

Taip pat naujajame BPK yra vartojamas terminas :“priimti teisingą nuosprendį ar nutartį”. “Teisingas nuosprendis” yra suprantamas kaip: teisėtas (priimtas laikantis įstatymų) ir pagrįstas (pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, faktais ir t.t.) nuosprendis (ar nutartis); paskirta bausmė (jei apkaltinamasis nuosprendis) atitinka pagrindinius bausmės skyrimo tikslus, teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir t.t.

3. BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO PRIPAŽINIMO

ESMINIU TVARKA IR PASEKMĖS

Sprendžiant klausimą ar buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jau turi būti priimtas nuosprendis, t.y. I-os instancijos teismo sprendimas. Aptikus pažeidimus, kurie atsirado iki priimant nuosprendį, privalo pašalinti teisėjas (teismas), taip pat prokuroras, kuris privalo kontroliuoti ikiteisminėse bylos nagrinėjimo stadijose atliekamus veiksmus bei kiti vadovaujančias pareigas atliekantys pareigūnai. Nepašalinus apžeidimų bei dėl jų atsiradusių pasekmių ir priėmus nuosprendį, atsiranda tikimybė, jog yra padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Klausimus dėl šių pažeidimų buvimo sprendžia apeliacinės instancijos teismas (dėl neįsiteisėjusių nuosprendžių) ir kasacinės instancijos teismas (dėl įsiteisėjusių teismo nuosprendžių).

Nagrinėjant neįsiteisėjusius nuosprendžius apeliacinės instancijos teisme ir nustačius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, teismas priima nutartį, kuria yra naikinamas I-osios teismo instancijos priimtas nuosprendis ir byla yra gražinama nagrinėti iš naujo.

Esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra vienas iš pagrindų nagrinėti bylą kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiame Teisme). Teismas išnagrinėjęs bylą ir patvirtinęs esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo buvimą priima nutartį panaikinti I-osios instancijos nuosprendį ar apeliacinės instancijos nuosprendį (nutartį) ir siunčia iš naujo nagrinėti į tos grandies teismą, kuriame buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Jei kasacinis skundas yra paduotas kitais pagrindais (t.y. ne dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų), tačiau nustačius esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo buvimą, nuosprendis (ar nutartis) yra naikinami.

Panaikinant nuosprendį ar nutartį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, teismas privalo nurodyti ne tik šiuos, bet ir kitus įstatymo (teik baudžiamojo proceso, tiek ir kitų įstatymų) pažeidimus, kurie nustatyti bylos nagrinėjimo apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje metu. Sprendžiant klausimą, ar iš esmės
pažeistas proceso įstatymas ir ar ryšium su tuo būtina gražinti bylą tyrimui papildyti, reikia vadovautis BPK 255 str. 1 d. 1 punktu (jei prokuroras neprašo leisti papildyti bylos medžiagos, o pastaroji yra neišsami ir ją papildyti teisminio nagrinėjimo metu yra neįmanoma) ir 382 str. Įstatyme yra numatyti besąlygiški nuosprendžio panaikinimo pagrindai (382 str. 2 d., 1-4 punktai), kurie kartu yra ir besąlygiški bylos gražinimo tyrimui papildyti pagrindai .

Taigi, nustačius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, yra panaikinamas nuosprendis arba nutartis ir jei reikia, įstatymuose nustatytais atvejais, byla yra gražinama tyrimui papildyti. Panaikinus nuosprendį, byla yra nagrinėjama iš naujo I-osios instancijos teisme ar, jei pažeidimai padaryti apeliacinės instancijos teisme, – apeliacinės instancijos teismui. Jei priimant nuosprendį nebuvo pažeistas teismingumo principas, tai byla yra nagrinėjama iš naujo tame pačiame teisme, tik kitos sudėties.

4. BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAI BESĄLYGIŠKAI

PRIPAŽĮSTAMI ESMINIAIS

Ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, sprendžia teismas, tačiau įstatymų leidėjas nurodė sąrašą pažeidimų, kurie yra pripažįstami esminiais besąlygiškai. BP įstatymo pažeidimais besąlygiškai pripažįstami esminiais ir nuosprendis turi būti panaikintas, jei:

1. pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją;

2. pažeista nuteistojo teisė naudotis gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jis moka, arba byla išnagrinėta nedalyvaujant vertėjui;

3. kai kaltinamajam nepareikštas kaltinimas;

4. pabaigus parengtinį tardymą kaltinamasis nesupažindintas su byla, išskyrus atvejus, kai kaltinamasis nebuvo supažindintas su visa bylos medžiaga dėl šio kodekso 226 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 3 dalies numatytų aplinkybių;

5. kaltinamasis neatiduotas teismui;

6. byla išnagrinėta teismo, kuriam ji neteisminga;

7. byla išnagrinėta nedalyvaujant teisiamajam, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas;

8. bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis;

9. teisminio nagrinėjimo dalyviams nesuteiktas žodis teisminiuose ginčuose;

10. teisiamajam nesuteiktas paskutinis žodis;

11. priimant nuosprendį pažeistas svarstymo slaptumas;

12. nuosprendis nepasirašytas kurio nors teisėjų;

13. nėra byloje teisiamojo posėdžio protokolo.

Pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 dalyje yra užtikrinama asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Ši teisė gali būti pažeidžiama jeigu:

· bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo gynėjas, nors nuo jo teisiamasis nebuvo atsisakęs;

· byloje buvo patenkintas atsisakymas nuo gynėjo, nors toje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas; LR Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai pagal įstatymą, gynėjo dalyvavimas būtinas, atsisakymo gynėjo, neatvykus advokatui, negalima pripažinti savanorišku . Kitoje šio teismo konsultacijoje nurodoma, kad būtinais gynėjo dalyvavimo atvejais (BPK 56 str.)jo gali atsisakyti tik pats teisiamasis (ar kaltinamasis) savo iniciatyva, ir tik kai gynėjas iš tikrųjų dalyvauja byloje, yra jo orderis .

· du kaltinamuosius tardyme ar teisme gynė vienas gynėjas, nors tarp jų gynybos interesų buvo prieštaravimų ;

· pažeista kaltinamojo teisė pačiam pasirinkti gynėją;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2143 žodžiai iš 4279 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.