Estetinis vaikų auklėjimas ikimokykliniame amžiuje
5 (100%) 1 vote

Estetinis vaikų auklėjimas ikimokykliniame amžiuje

TURINYS

1. Įvadas ………………………………………………………………………………………………………………………… 3

2. Estetinis vaikų auklėjimas ikimokykliniame amžiuje ……………………………………………………… 4

2.1. Estetinio auklėjimo supratimas ………………………………………………………………………………… 5

2.2. Estetinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai ……………………………………………………………………. 7

2.3. Estetinis santykis ir jo struktūros komponentai ………………………………………………………….. 9

Išvados …………………………………………………………………………………………………………………………. 11

Litetarūros sąrašas …………………………………………………………………………………………………………..12

1. ĮVADAS

Gyvename tokiu laikotarpiu, kai visų dėmesys krypsta į žmogaus dvasinę kultūrą, kuri gerokai atsilieka nuo šalies techninės ir ekonominės pažangos. Žmones deda visas pastangas, kad kuo greičiau ir efektyviau būtų pašalintos kliūtys, trukdančios mūsų visuomenės dvasinės kultūros pažangai. Reikia teikti didelę reikšmę tam, kad žmonės geriau ir nuodugniau perimtų dvasinės kultūros lobius, aktyviai dalyvautų meninėje kūryboje.

Estetika yra labai svarbi mūsų dvasinio gyvenimo dalis. Per amžius sukaupta žmonijos estetinė kultūros patirtys yra neįkainojamas ir nepakeičiamas dvasinės kultūros lobis. Tik jos perėmimas ir naujų dvasinių vertybių kūrimas ir padės ugdyti harmoningą asmenybę.

Daugelis šios srities tyrinėtojų pabrėžia, kad ypač svarbu ugdyti estetinę kultūrą pradiniame etape – ikimokykliniame amžiuje. Sunku su tuo nesutikti, nes šiame amžiuje dedami harmoningos asmenybės pagrindai.

Estetinė kultūra formuojasi estetinio auklėjimo procese, vaikų praktinėje estetinėje veikloje. Ši veikla reikšminga tuo, kad ji, kaip ir žaidimas, yra sinkrėtinė ir labiausiai atitinka šio amžiaus psichinius ypatumus.

Norint ugdyti estetinę kultūra reikia išmokti derinti estetinio auklėjimo teoriją su praktika. Visi mes žinome, kad reikia ugdyti grožio jausmą, formuoti labai gerą estetinį skonį, mokėjimą suvokti ir vertinti meno kūrinius, istorijos ir architektūros paminklus, gimtojo krašto grožį. Deja, ne kiekvienas žino, kaip tai padaryti.

Pastaraisiais metais pagausėjo literatūros, kurioje nagrinėjami estetinio auklėjimo klausimai. Todėl atsirado galimybė peržiūrėti tradicinius estetinio vaikų auklėjimo būdus ir metodus ir, remiantis naujaisiais teoriniais teiginiais, juos koreguoti, tobulinti. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į psichologinius tyrimus vaikų estetinio auklėjimo suvokimo klausimais.

Labai svarbus klausimas yra vaikų estetinio santykio su dvasinės kultūros vertybėmis (menu, gamta, bendravimu, darbu) ugdymas. Tik estetiniai santykiai auklėjimą gali sieti su visapusišku ir harmoningu asmenybės ugdymu. Estetinis auklėjimas turi remtis vaiko fizinio ir psichinio vystimosi ypatumais.

Pradėjus dirbti auklėtolos darbą vaikų darželyje, teko pastebėti, kad tipinėse „Vaikų darželių programuose“ (pvz. „Vėrinėlis“) tarp ugdymo uždavinių ir tikslų labai akcentuojama dorovinių ir estetinių vaikų santykių su gamta, darbu, žmonėmis, menu, visuomeninio gyvenimo reiškiniais formavimas per įvairiausius užsiėmimus. Man asmeniškai teko susidurti su tuo, kad programuose yra nemažai terminų, kurių prasmę reikėtų paaiškinti plačiau, nes ne visos auklėtojas pajėgios jas suprasti teisingai. Kaip parodo praktika, dažnai estetinio auklėjimo sąvoka, tikslai ir uždaviniai, estetinio auklėjimo vaidmuo visapusiškai ugdant vaikus suprantama ne visiškai arba net neteisingai. Jei situacija yra tokia, tai suprantama, kad šie uždaviniai įgyvendinami tik iš dalies.

Ikimokyklinukų pedagogai privalo ne tik tvirtai žinoti, ką jie turi daryti, bet ir suprasti, kodėl ir kaip tai reikia daryti. Didelė dalis pedagogų estetinio auklėjimo uždavinius supranta labai miglotai tiek praktiškai, tiek ir teoriškai.

Šiame esė aš tyrinėsiu estetinį vaikų auklėjimą ikimokykliniame amžiuje. Šio darbo tikslas trumpai aptarti estetinio auklėjimo sąvoką, tikslus ir uždavinius ir estetinio santykio struktūros pagrindinius komponentus.

2. ESTETINIS VAIKŲ AUKLĖJIMAS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE

Vaikas turi būti estetiškai auklėjamas šeimoje, ikimokyklinėje įstaigoje ir visuomeninėse kultūrinėse įstaigose. Estetinis auklėjimas turi būti nuoseklus, reguliarus, kryptingas, metodiškai teisingas auklėjimo organizavimas.

J. Morkytė (1991) rašo, kad estetiniu vaikų auklėjimu būtina susirūpinti jau kūdikystėje. Taip teigia auklėjimo menu šalininkai. Prie vaiko lovytės patariama kabinti tik aukšto meninio lygio dailės kūrinius (estetiniam skoniui formuoti), organizuoti linksmą, spalvingą aplinką (dainuoti, žaidinti, kalbinti), kai vaikas paauga pratinti prie konkrečios įvairios (vizualinės, verbalinės, muzikinės, gestų) meninės veiklos. Iš savo praktikos teko pastebėti, kad mūsų šalyje auklėjimas menu turi ne taip daug šalininku, kaip
užsenyje. Nors tenka pripažinti, kad paskutinaias metais jis vis daugiau „prigyja“ ir Lietuvoje, kas mano manymu yra labai gerai. Autorė primena, ir manau, kad tai sunku paneigti, kad pirmieji įspūdžiai palieka giliausius pėdsakus asmenybės brandai.

Ikimokyklinių įstaigų pareiga – apibendrinti ir tobulinti šeimoje vykstantį estetinį auklėjimą, išlyginti pasitaikančias spragas, užtikrinti estetinių išgyvenimų ritmą, sudaryti palankias sąlygas įvairiai meninei veiklai.

Kalbant apie spragas, pasitaikančias šeimoje vykstančiame estetiniame auklėjime, reikia pasakyti, kad jų mano trumpoje praktikoje jau pasitaikė nemažai. Vaikų estetinis auklėjimas šeimoje labai priklauso nuo to, ar vaikų tėvai nors kiek buvo patys estetiškai auklėjami. Estetinio auklėjimo šeimoje kartais tenka tiesiog pasigesti.

2.1. ESTETINIO AUKLĖJIMO SUPRATIMAS

Istorinėje žmogaus raidoje laipsniškai formavosi įvairios žmogaus savybės. Tarp šitų savybių formavosi ir poreikis matyti ir išgyventi grožį aplink save. Žmogus pradėjo kitaip suvokti gamtą, bendravimą. Žmogus pradėjo kurti gražius daiktus pasigerėjimui. Taip atsirado menas. Susiformavo patirtis, kuri vėliau buvo pavadinta estetine. Ši patirtis perduodama visuomenėje iš kartos į kartą. Kaupiasi vis naujasnė, tobulesnė estetinė patirtis. Kuo visuomenė yra pažangesnė, tuo labiau ji stengiasi perteikti tą patirtį kuo didesnei visuomenės daliai. Taip formuojasi estetinė kultūra, o vienas pagrindinių jos formų yra estetinis auklėjimas. Estetinio auklėjimo paskirtis – perteikti naujai kartai visuomeninės estetinės patirties pagrindus.

Sunku paneigti tai, kad užsiimdamas estetine veikla žmogus į jį supantį pasaulį žvelgia kitaip, suvokia jį ir pagal galimybes, kuria gražesnę, nekasdienišką aplinką, darbo įrankius, tobulina tarpusavio bendravimą (A. Katinienė, 1988).

Estetinis auklėjimas turi prasidėti ankstyvoje vaikystėje ir tęstis visą gyvenimą. Estetinis auklėjimas gali būti analizuojamas atskirai tik teoriškai, bet iš tikrųjų jo nagalima atskirti nuo kitų auklėjimo formų, nuo viso kasdieninio žmogaus gyvenimo, nuo jo aplinkos.

Estetinis auklėjimas – tai tikslingas ir nuoseklus vaiko įtraukimas į estetinį tautos gyvenimą, organizuojant gyvenamosios aplinkos ir meno estetinius išgyvenimus bei vaikui prieinamą įvairią meninę veiklą.

Tai yra aiškus ir, mano nuomone, teisingas estetinio auklėjimo apibrėžimas. Tačiau dažnai pasitaiko, kad praktikoje vaikų estetinis auklėjimas dažnai traktuojamas neteisingai. Dažnai estetinis auklėjimas darželyje suprantamas labai siaurai. Toks supratimas gali labai apriboti vaikų estetinę veiklą.

Estetinis auklėjimas yra sudėtingas reiškinys. Jis remiasi įvairais mokslais. Estetinis auklėjimas remiasi filosofija, sociologija, atsižvelgia į realias estetines kategorijas, meno dėsningumus, psichinius ir fizinius vaiko ypatumus bei pedagoginius reikalavimus. Pedagoginiai auklėjimo procesai yra paslankūs, dinamiški, jie keičiasi priklausomai nuo kitų mokslų. Tai teko pastebėti ir studijuojant literatūrą šiuo klausimu. Tai kas buvo priimtina prieš dešimt metų, dabar jau griežtai atmetama, atsižvelgus į psichologinius tyrimus vaikų estetinio auklėjimo suvokimo klausimais. Todėl skaitant seniasnes knygas, tenka būri labai atidžiam ir daug ką vertinti kritiškai. Tai man teko pastebėti ir skaitant knygas šuo klausimu prieš rašant šį darbą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1198 žodžiai iš 3938 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.