Etinio klimato kūrimas
5 (100%) 1 vote

Etinio klimato kūrimas

TURINYS

ĮVADAS 3

I.Etinio klimato samprata

1.1 Organizacijos etikos klimatas 4

1.2 Organizacijos etikos ir darbo klimatų saveika 4-5

II.Etikos klimato praktikos 5-6

2.1 Požiūris į dovanas 6

2.2 Piktnaudžiavimas 6-7

2.3 Interesų konfliktas 7

2.4 Vadovo standartai 7-8

2.5 Organizacijos bendravimo tobulinimas 8

2.6 Etikos problemos 8

2.7 Informacijos nutekėjimas 9

III.Etinio klimato kūrimas 9

3.1 Etikos politikos organizavimas 9

3.2 Etikos politikos įgyvendinimas 10

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 12Įvadas

Tyrimo problema : etinio klimato kūrimas organizacijoje yra vienas iš svarbiausių dalykų, nes jis skatina tokias organizacines vertybes, kaip efektyvumą, komandinį darbą, gerą atliekamo darbo kokybę.

Tyrimo objektas : etinio klimato kūrimas.

Tyrimo tikslas: analizuoti etinio klimato kūrimą.

Tyrimo uždaviniai:

1) etinio klimato samprata;

2) etikos klimato praktikos;

3) etinio klimato kūrimas.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė.1.Etikos klimato samprata

Organizacijos elgesys apibūdinamas įvairiais terminais: etinė aplinka, organizacijos etika, etikos klimatas, etinė organizacija.Etikos klimato sąvoka yra siauresnė nei organizacijos kultūros terminas. Organizacijos kultūra apima puoselėjamas vertybes bei normas. Etikos klimatas atspindi darbuotojų supratimą apie organizacijos vertybes ir praktiką, vertinant tai etikos požiūriu.P.Jucevičienė etinį klimatą , nusako, jaip darbuotojų bendrą teisingo elgesio supratimą, nuostatas, kaip šie klausimai turi būti tvarkomi.

Etikos klimato sąvokos nereikia painiuoti su etiško klimato samprata. Etikos klimatas yra bendresnis terminas, apibūdinantis organozacijos praktikuojamą etiką.

1.1 Organizacijos etikos klimatas.

Organizacijos etikos klimatas yra organizacijos kultūros sudedamoji dalis, atspindinti nusistovėjusią praktiką sprendimų moralinio pagrindimo, priėmimo ir konkrečios veiklos atžvilgiu.

Pagal darbuotojų esamos praktikos įvertinimą galima nustatyti, koks yra organizacijos etikos klimatas.

Etikos klimatas gali būti:

 etiškai stiprus,

 etiškas,

 neetiškas,

 priešingas etikai.

Etiškas organizacijos klimatas sąlygoja gerą, teisingą, įstatymais paremtą( teisėtą ) veiklos praktiką.

Neetiškas klimatas prasižengia teisėtiems, tinkamiems visuomenės pripažintiems veiklos principams.

Kai kuriais atvejais organizacijos etikos klimatas gali būti vertinamas kaip tarpinis tarp etiško ir neetiško.

1.2 Organizacijos etikos ir darbo klimatų saveika.

Nusistovėjusi praktika priimant sprendimus ir imantis veiklos ir jų vertinimas etikos požiūriu sudaro etikos klimato esmę. Organizacijos darbo klimatas daugiau rodo susiformavusią darbuotojų profesinės veiklos tarpusavio sąveiką ir kai kurias darbines charakteristikas.

Organizacijos irdarbo klimato sąveika abipusė. Šie klimatai veikia organizacijos puoselėjamas vertybes. Ilgainiui tos vertybės atsiliepia ir etikos, ir darbo klimatui. Geros organizacijos ne ignoruoja etikos klausimų ar problemų, bet jas akcentuoja savo misijoje. Stiprus etiškas klimatas ir geras darbo atlikimas yra suderinami ir padeda diegti tam tikras vertybes.

Vidinė organizacijos aplinka turi skatinti etišką elgesį, bet nuo to neturėtų nukentėti jos misija, produktyvumas.

Egzistuoja akivaizdus ryšys tarp etikos ir darbo klimatų bei joje puoselėjamų vertybių:

1 pav. Organizacijos etikos ir darbo klimatų bei puoselėjamų vertybių sąveika.

Stiprus etikos klimatas ir pozityvus darbo klimatas skatina tokias organizacijos vertybes, kaip efektyvumą, komandinį darbą, gerą atliekamo darbo kokybę.

Etiškas organizacijos klimatas gali veikti darbo kokybę, norą remti tokias vertybes, kaip komandinis darbas, kokybė, efektyvumas. Kuriant etišką organizacijos klimatą, reikia akcentuoti organizacines vertybes ir asmeninę darbuotojų atsakomybę.

2.Etikos klimato praktikos

B.Victor ir J. Chullen etinį klimatą apibrežia kaip vyraujančias tipines organizacijos praktikas ir procedūras, kurios apima etinį turinį.

Etikos klimatą nusako keletas nusistovėjusių praktikų:

1) Požiūris į dovanas už tiesioginių pareigų atlikimą. Tokia praktika gali būti toleruojama arba netuoleruojama.

2) Tarnybinės vietos nauduojimas asmeniniais tikslais.

3) Naudojimas savo padėtimi, siekiant vienu ar kitu būdu padėti giminaičiams ar draugams.

4) Vadovų etiniai standartai

5) Vadovų požiūris į darbuotojų etišką elgesį

6) Asmeninio darbuotojų integralumo demonstravimas

7) Pasitaikančios etikos problemos

8) Informacijos nutekėjimas

9) Vadovų rodomi tinkamo etiško elgėsio pavyzdžiai.

Toliau išsamiau ištirsim keletą iš šių praktikų…

2.1 Požiūris į dovanas

Nors dažnai nedaroma skirtumo tarp dovanos ir kyšio,profesiniame gyvenime visgi to skirtumo esama. Dovanos vertė ar dydis yra mažesnis nei kyšio. Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto šgyvendinimą,paslaugų ar pagalbos suteikimą.

Dovana yra padėkos reiškimas materialine forma už atliktas paslaugas, veiksmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas.

Visuomenėje ir terp tarnautojų nėra vieningos nuomonės. Vieni dovanas vertina kaip atlygį už atliktą darbą, principingesni asmenys čia įžiūri korupcijos pradžią. Pirmieji mano, kad atsidėkoti yra natūralu. Manoma, kad kai kurios dovanos( vaišinimas kava, pietumis)
padeda bendrauti su visuomene, nes taip gaunam informacijos.

Prieštaraujantys dovanų davimui ir priėmimui teigia, kad net ir mažiausia pastoviai duodama dovana sukuria įsipareigojimo jausmą. Pradėjus toleruoti dovanos galima lengviau nuslysti korupcijos keliu.

Bandymas papirkti autoritetą atlikti jam pagal tarnybines pareigas netinkamą veiklą arba neatlikti teisėtai priklausančios veiklos vadinamas kyšininkavimu ar papirkinėjimu.

Dovana dažnai yra tik padėkos ženklas, tuo tarpu duodamas kyšis yra vertas teikiamos paslaugos ar pagalbos.

Kyšis, korupcija, papirkinėjimas yra artimai susiję. Vienu atveju tai papirkti bandantis asmuo, kitu pats veiksmas ir pagaliau bandomas papirkti tarnautojas. Papirkti bandantis pilietis pažeidžia etikos normas, duodamas kyšį. Priimančio kyšį asmens veikla norint pasipelnyti duoda pagrindą kalbėti apie korupciją. Kyšiu siekiama papirkti autoritetą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jis neturėtų atlikti, arba susilaikyti nuo reikalaujamų atlikti veiksmų.

Siekiant išvengti bet kokių negalimų nesusipratimų, tarnautojams patartina pastudijuoti atskiraus etikos įstatymus ir žžinoti etiketą.

2.2 Piktnaudžiavimas materialiniais ištekliais

Piktnaudžiavimas materialiniais ištekliais arba tarnybinės vietos naudojimas asmeniniais tikslais yra susijęs su turima valdžia ir padėtimi. Netinkamas ar ne pagal paskirti gal būti naudojamas organizacijos turtas, įranga, finansiniai ištekliai, perkamos prekės ar paslaugos.

Netinkamas organizacijos išteklų panaudojimas gali būti vadinamas eikvojimu, o tokio turto pasisavinimas – vagyste. Kai kalbama apie netinkama disponavimą finansinėmis lėšomis ar turto pasisavinimą, susiduriame su sukčiavimu.

Piktnaudžiavimas materialiniais ištekliais sietinas su netinkamu turimos valdžios naudojimu. Vadovams ar atsakingas pareigas einantiems darbuotojams dėl jų darbo vietos svarbumo ir specifiškumo lengviau prieiti prie materialinių išteklių ar pinigų. Dėl turimos valdžios vadovai įsitraukia į kur kas rimtesnes etikos problemas nei eiliniai darbuotojai. Eiliniai darbuotojai naudojasi įranga asmeniniais tikslais, o atsakingas pareigas einantys tarnautojai gali įsitraukti į pinigų plovimo operacijas.

2.3 Interesų konfliktas

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1021 žodžiai iš 1959 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.